Kur ši liga paplitusi?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad prieš kelionę į egzotiškus kraštus būtina pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tuose kraštuose, ir pasirūpinti profilaktinėmis priemonėmis.

PSO duomenimis, 2021 m. užregistruoti 247 mln. maliarijos atvejai, iš kurių apie 600 tūkst. baigėsi mirtimi. Maliarija užsikrėsti galima keliaujant po daugiau kaip 100 šalių. Ši liga plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. 95 proc. visų susirgimų ir mirčių nustatyti Afrikos regione. Daugiau nei pusė jų – Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje.

Lietuvoje kasmet pasitaiko įvežtinių maliarijos atvejų. Užsikrėtimo priežastis – nereguliariai naudojami ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę ar kelionės metu, nepakankama individuali apsauga nuo uodų. 2012–2022 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 58 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė. Dauguma susirgusiųjų šia liga darbo ar pažintiniais tikslais viešėjo Afrikos žemyno šalyse.

Jeigu nurodyta, kad šalyje, į kurią ruošiatės vykti, paplitusi maliarija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją dėl vaistų nuo šios ligos.

Ką būtina padaryti?

Maliarija – parazitinė kraujo liga, perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei, jai būdingi reguliariai pasikartojantys karščiavimo priepuoliai.

NVSC specialistai primena, kad planuojant keliones į svečias šalis būtina pasidomėti, ar šalis nėra endeminė maliarijos atžvilgiu. Tai galima padaryti apsilankius NVSC interneto svetainėje nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams ir pasirinkus šalį, į kurią norima vykti. Jeigu nurodyta, kad šalyje, į kurią ruošiatės vykti, yra paplitusi maliarija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją dėl vaistų nuo šios ligos. Taip pat svarbu pasirūpinti apsauga nuo uodų įkandimų. Viešint maliarijos paveiktose teritorijose būtina nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, veido ir drabužiais nepridengtoms kūno vietoms apsaugoti reikėtų naudoti uodus atbaidančias priemones, uždengti tinkleliais patalpų duris, langus (ypač naktimis), nakvynei pasirinkti lovas su baldakimais. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, tad šiuo metu rekomenduojama būti uždarose, nuo uodų patekimo apsaugotose patalpose.

Būdingi simptomai

Kelionės metu specialistai pataria atidžiai stebėti savo sveikatą, o atsiradus simptomų (šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, silpnumas), nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į gydymo įstaigą. Grįžus iš kelionės rekomenduojama informuoti savo šeimos gydytoją apie lankymąsi maliarijos rizikos zonoje, net jeigu ir vartojote vaistus nuo maliarijos.

Nors maliarija šiuo metu yra viena iš opių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, tikimasi, kad ateityje ji bus efektyviai valdoma. Šiuo metu Europos vaistų agentūroje yra autorizuota vakcina nuo maliarijos, skirta 6 savaičių–17 mėnesių kūdikiams skiepyti endeminėse vietovėse. Ši vakcina apsaugo ne tik nuo tropinės maliarijos, bet ir nuo hepatito B.

2023-iųjų kalendorius

Pasibaigus šventėms, dalis Naujuosius pasitiko su sau skirtais naujais pasižadėjimais – galbūt šiemet daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, o gal perskaityti daugiau knygų, skirti daugiau dėmesio savo dvasinei higienai ir mažiau išlaidauti, daugiau sutaupyti.

Po šventinio maratono dažnai apima lengva gėla, kad tai, kam taip ilgai ruošiamasi, taip greitai pasibaigia. Nuotaiką kilstelėti galėtų ne tik nauji tikslai, bet ir naujas laukimas, pavyzdžiui, 2023-iųjų švenčių ir kartu su jomis atkeliaujančių ilgųjų savaitgalių. Ką šiemet nuveikti, kur trumpam pabėgti nuo kasdienybės? Ar rinktis užsienį, ar galimybes Lietuvoje?

Šiais metais Lietuvoje bus daug laisvadienių viduryje savaitės ir savaitgaliais: Vasario 16-ąją minėsime ketvirtadienį, Kovo 11-ąją – šeštadienį, Jonines švęsime taip pat šeštadienį, Valstybės ir „Tautiškos giesmės“ dieną pažymėsime ketvirtadienį, o Žolinę – antradienį.

Ilguosius savaitgalius planuoti galima prieš ir per Velykas, kurios šiemet Lietuvoje bus švenčiamos balandžio 9–10 d.; paskutinį to paties mėnesio savaitgalį, kurį vainikuos pirmadienį laukianti gegužės 1-oji; ar per Kūčias ir Kalėdas, kurias 2023 m. švęsime iki antradienio.

Kai kurias ne darbo dienas, kurios nesijungia su savaitgaliais, galima pailginti pasiėmus papildomą laisvadienį – žinoma, jei tam yra galimybių. Tokiu atveju lapkričio 1-osios ir 2-osios progomis būtų galima susikurti ne tik ilgąjį savaitgalį, bet ir mažas atostogas, kurios tęstųsi nuo trečiadienio iki sekmadienio.

Pigūs skrydžiai

Jei pirmiausiai į galvą šauna galimybė trumpam pabėgti į užsienį, panašiomis šventinėmis datomis šiemet dažniausiomis žemų kainų oro linijų bendrovių skrydžių kryptimis tapo Kopenhaga, į kurią iš Kauno oro uosto nuskristi galima už 70–107 eurus, ir Londonas, kuris taip pat iš Kauno gali būti pasiekiamas už 60–110 eurų. Beje, į kainą įskaičiuotas ir skrydis atgal.

Vasario 16–19 d. iš Vilniaus galima skristi ir į Oslą, ši kelionė pirmyn ir atgal kainuotų 73 eurus. Daugiau pakloti tektų norint aplankyti Milaną (192 eurus už skrydį pirmyn ir atgal) ar Barseloną (260 eurų už skrydį pirmyn ir atgal).

Pavasariui įsibėgėjus, balandžio 29–gegužės 1-ąją, vyrauja panašios kryptys ir kainos, tačiau galima aplankyti dar ir Vieną, kurią pasiekti iš Vilniaus ir grįžti atgal kainuos 189 eurus.

Tą patį ilgąjį savaitgalį kol kas numatytas ir vienas kelionės paketas „viskas įskaičiuota“. Kelionių organizatorius „Novaturas“ siūlo trijų naktų viešnagę Turkijoje, Alanijos regione, kuri asmeniui atsieis 565 eurus. Jei nesate linkę lepintis „viskas įskaičiuota“ malonumais, kiti kelionių organizatoriai panašiu metu gali pasiūlyti ir pigesnių alternatyvų: pavyzdžiui, „Baltic Tours“ paketas, į kurį įskaičiuotas skrydis į Kiprą ir atgal ir keturios nakvynės viešbutyje be maitinimo, gali kainuoti apie 300 eurų.

Grįžtant prie savarankiškų kelionių, vasarą, liepos 6–9 d., iš Kauno galima skristi į Riminį (143 eurai už kelionę pirmyn ir atgal). Šiomis dienomis yra ir daugiau krypčių: be jau minėtų anksčiau, atsiranda Dublinas, o iš Vilniaus galima nuskristi ir į LEGO sostinę Bilundą, Gdanską, Frankfurtą, Eindhoveną Nyderlanduose. Visos šios kelionės į abi puses kainuotų daugmaž iki 200 eurų.

Rugpjūčio 12–15 d. iš Kauno galima skristi į Barį (157 eurai), Neapolį (182 eurai) ar Bulgarijos Burgasą (122 eurai). Iš Vilniaus galima pasinaudoti proga aplankyti Maltą (194 eurai). Į šias kainas įskaičiuotas ir skrydis atgal.

Tačiau tokių kelionių išlaidos nesibaigia tik skrydžiais – reikia ir kažkur apsistoti. Ties šiuo pasirinkimu atsiranda daug dedamųjų: koks jūsų biudžetas, kokios klasės – nuo ekonominės iki liukso – apgyvendinimo vietoje norėtumėte apsistoti, ar jums tinka ir nakvynės namai, kuriuose dažnai erdve dalijamasi su nepažįstamaisiais, ar tik privačių nuomotojų butai, apartamentai, o gal esate linkęs rinktis tik viešbučius, kuriuose norėtumėte pasinaudoti ir, pavyzdžiui, pusryčių pasiūlymu.

Didelę reikšmę kainoms turi ir lokacijos pasirinkimas – kiek toli nuo miesto centro, patogių susisiekimo mazgų ar kitų turistų traukos taškų yra apgyvendinimo vieta.

Remiantis apgyvendinimo paslaugų platformos booking.com pasiūlymais, Londone vasario 16–19 d. trys nakvynės dviem asmenims gali svyruoti nuo 100 eurų iki daugiau nei 800 eurų. Analogiškai tuo pat metu Kopenhagoje galima apsistoti nuo 111 eurų iki 3 676 eurų, jei, pavyzdžiui, esate nusiteikę pailsėti prabangiose mansardose.

Nakvynių kainų spektras – išties platus, o panašios tendencijos vyrauja ir kituose Europos miestuose, kuriuos vadinamaisiais pigiais skrydžiais galima pasiekti iš Kauno ar Vilniaus.

Neabejotini konkurentai

„Jokios abejonės, kad Lietuvos turizmui pigūs skrydžiai į užsienį yra kokurentai. Kol dėl pandemijos jie buvo smarkiai apriboti, visi intensyviai keliavo po Lietuvą. Dabar mes negalime konkuruoti su Italija, Ispanija ar Egiptu ir Turkija, kur sezonas tęsiasi beveik dvylika mėnesių per metus“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Išsišokti su kainomis negali nė viena aplinkinė šalis, nes žmonės kainas lygina nakvynių užsakymų platformose turi būti išlaikytas konkurencingumas.

Ji kalba ir apie netolimą užsienį, kurį automobiliu pasiekti nesudėtinga, o, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje lietuvius vilioja dar ir žemesnės kainos.

Pasak LVRA prezidentės, Lietuvos kurortų viešbučiai pelningiausiai dirbti gali tik sezono metu, kuris tęsiasi daugiausia penkis mėnesius per metus, todėl kad kainos šiame sektoriuje žemėtų – sunkiai įsivaizduojama.

E. Šiškauskienės pastebėjimu, kainos tiek šalies restoranuose, tiek viešbučiuose yra pakilusios apie 10–15 proc. Pasak jos, lyginant viešbučius be pusryčių paslaugos ir be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), Lietuvoje šios kainos vis dar yra vienos žemiausių visoje Europoje.

„Išsišokti su kainomis negali nė viena aplinkinė šalis, nes žmonės kainas lygina nakvynių užsakymų platformose – turi būti išlaikytas konkurencingumas. Bendraujant su Estijos, su Latvijos atstovais, pastebime, kad visiems labai priimtinas vienodas PVM. Mažesnis PVM viešbučiams mums leidžia konkuruoti su kitomis šalimis ir prisitraukti turistų“, – tikina E. Šiškauskienė. Šiuo metu Lietuvoje taikomas 9 proc. PVM mokestis.

E. Šiškauskienė pastebi, kad dalis Vakarų šalių įsivaizduoja, kad karas vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, nes kaimynystėje yra ir Baltarusija, ir Rusija, todėl čia prisikviesti užsienio turistų darosi vis sudėtingiau. „Grupių neliko, užsienio turistų skaičius vasarą sumažėjo daugiau kaip 50 proc., ir viešbučiai tai labai jaučia. Jie užsipildo lietuviais ir negali smarkiai kelti kainų“, – sako ji.

„Labai pakilusios maisto produktų, paslaugų kainos – visa tai yra tiek į viešbučius, tiek į restoranus integruota dalis. Mes tai jaučiame. Matysime, kaip bus šią vasarą, bet Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad Lietuva ir Baltijos šalys turėtų atsigauti tik 2024 m.“, – dalijasi E. Šiškauskienė.

Permainos: kol dėl pandemijos skrydžiai į užsienį buvo smarkiai apriboti, lietuviai intensyviai keliavo Lietuvoje. Dabar konkuruoti su kai kuriomis šalimis, kur kelionių sezonas tęsiasi beveik dvylika mėnesių per metus, Lietuvos turizmo sektoriui – sudėtinga. L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot LVRA prezidentės, Lietuvos turizmui gaivinti skirti 5 mln. eurų yra nedidelė suma. Pavyzdžiui, Estija tam pačiam tikslui skiria 12 mln. eurų. „Be to, latviai ir estai jau turi „Michelin” žvaigždutėmis įvertintų restoranų, o mes dar neturime. Tai daug gilesnė prasmė, nei vien tik žvaigždutės suteikimas restoranui, nes tokiu būdu šalis atsiduria visai kitame žinomumo žemėlapyje. Labai daug žmonių keliauja gastronominio turizmo tikslais ir jiems „Michelin“ žvaigždutė yra kokybės ženklas“, – akcentuoja ji.

„Kai kalbame su Vyriausybe, pabrėžiame, kad labai norėtume neatsilikti nuo kitų Baltijos šalių, nes turime puikių šefų ir restoranų, esame seniai pasiruošę, tik tai kainuoja nepigiai ir tik valstybė gali sumokėti už „Michelin“ atvykimą į Lietuvą“, – prisimindama Estijos pavyzdį kalba E. Šiškauskienė.

Teminiai žemėlapiai

Nors praėjusiais metais užsienio turistai vengė Lietuvos, ją iš naujo dar labiau atrado patys lietuviai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ skaičiuoja, kad 2022 m. trečią ketvirtį tautiečiai keliavo daugiau.

Palyginti su tuo pačiu 2021 m. ketvirčiu, šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą padidėjo 12,8 proc. ir sudarė 1 mln. 273,5 tūkst. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 5,8 proc. ir sudarė 3,2 mln. kelionių. Praėjusių metų liepą–rugsėjį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,29 nakvynės.

Šalyje sparčiai populiarėja teminiai kelionių žemėlapiai – „Keliauk Lietuvoje“ praėjusiais metais parengė šešiolika jų. „Tarp populiariausių buvo „Po Lietuvą – žydinčiu keliu“, padėjęs atrasti gražiausias vietas žydėjimo piku, ir glampingų žemėlapis, skirtas netradicinių nakvynių idėjoms įkvėpti. Žinoma, pirmavo gastronominės patirtys – ledų ir šaltibarščių žemėlapiai“, – pasakoja agentūros atstovė spaudai Dovilė Seliukė. Ji priduria, kad ne mažesniu įkvėpimu keliauti tapo ir cepelinų žemėlapis.

Kad įdomūs maršrutai vilioja vis daugiau vietinių keliautojų, pastebi ir E. Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė. Ji kaip pavyzdį pateikia Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią Vilniuje, kuriam naujos gyvybės įpūtė dizainerė, menininkė Julia Janus. Jos sukurtas audiogidas veda per garsiosios poros istorijos svarbiausias stoteles, kuriose laukia ir degustacijos, ir muziejai.

Dvarų keliais

Už keliones Lietuvoje agituojanti E. Šiškauskienė įsitikinusi, kad, norint laisvą laiką praleisti įdomiai, tereikia įdėti daugiau pastangų, planavimo ir fantazijos. Ji pati pandemijos realybės pastūmėta kartu su draugų kompanija aplankė galybę Lietuvos dvarų.

„Pasiskirstėme pagal regionus, iš kurių esame kilę, ir kelioms dienoms kiekvienas organizuodavome dvarų kelius kartu su mažais įdomiais miesteliais ir jų restoranais. Keliaujant su didesne kompanija, galima susitarti su dvarų valdytojais, jie dažnai pasirūpina ir gidų paslaugomis, ir nakvynėmis. Važiuojant tokiais maršrutais tenka pamatyti ir apgriautų dvarų, tačiau tai irgi ne mažiau įdomi patirtis, kaip ir proga aplankyti aplinkinius muziejus“, – dalijasi ji.

„Atsivėrė Lietuva: ir Telšiai, ir Kėdainiai, ir Biržai, ir įvairūs miesteliai padarė didelį įspūdį. Vien aplink Kėdainius aplankėme 14 dvarų, nakvojome Kėdainiuose, naudojomės gidės paslaugomis ir sužinojome labai daug informacijos, kad valdant Radvilai Rudajam čia buvo pakviesta gyventi ir škotų, ir olandų, kad tai buvo lyg laisvoji ekonominė zona“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

„Labai norėtųsi šiais metais paskatinti atrasti mažų miestelių viešbutukus, restoranėlius. Tikrai yra labai gerų pasirinkimų, apie kuriuos nežinome, nes geriausiai pažįstame Vilniaus arba Kauno vietas, kurias nuolat lankome“, – priduria ji.

Ne mažiau naudinga naujomis akimis pažvelgti ir į didžiausius šalies miestus. E. Šiškausienės draugų ir artimųjų būrys dažnai važiuoja ir į laikinąją sostinę. „Kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, lankėme parodas, tarp jų ir Marinos Abramovič, Art Deco muziejų, naujus restoranus. Kiti juokiasi, ko aš į Kauną važiuoju, o aš klausiu, ką jie žino apie Kauną“, – šypteli LVRA prezidentė.

Planavimas: E. Šiškauskienė agituoja laisvadienius leisti Lietuvoje turiningai – suplanuoti šalies dvarų lankymo maršrutus ar prisitaikyti prie kultūrinių renginių, parodų didmiesčiuose grafiko. J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Kai vaikai buvo maži, mes net užsisakydavome viešbutį tame pačiame mieste, kuriame gyvenome: pramogaujant visą savaitgalį – lankant tuo metu vykstančius renginius ar muziejus – apimdavo jausmas, kad buvome kur nors išvažiavę. Tai yra labai geras laiko leidimas, kai neturi galimybės kur nors išvykti“, – sako E. Šiškauskienė.

Gal į žygį?

Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat sparčiai populiarėja masiniai žygiai. Vienas iš didžiausių tokios veiklos organizatorių šalyje „TrenkTuras“ skaičiuoja, kad per septynerius gyvavimo metus vidutinį savo masinių žygių dalyvių skaičių padidino dešimt kartų.

2022-aisiais lyderiavo gastronominės patirtys – ledų ir šaltibarščių žemėlapiai. Ne mažesniu įkvėpimu keliauti tapo ir cepelinų žemėlapis.

„Lietuviai tikrai yra žygeivių tauta. Palyginti su vokiečiais, kurie irgi dažnai minimi kaip žygius mėgstantys, mūsų organizuojamų masinių žygiavimo renginių skaičius mažesnis vos kelis kartus, nors gyventojų mažiau net 30 kartų“, – sako vienas iš įmonės įkūrėjų Vytautas Bartulis.

2022 m. komanda suorganizavo dešimt masinių žygių. Nors prieš aštuonerius metus pradėjo nuo itin ilgų, 50–100 km, maršrutų, dabar pastebi, kad populiariausios ir žmonėms priimtiniausios yra vidutinio ilgio, 10–25 km, trasos.

„Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad žmonėms labiausiai patinka žygiuoti prastesniu oru. Nors, atrodo, vaikščioti vasarą miško takeliais yra smagiausia, tačiau tuo metu sunku atsispirti ir daugybei kitų pramogų. Rudens, žiemos ar pavasario žvarbą atlaikius nelengvame žygyje įspūdžiai išlieka kur kas ilgiau“, – iš patirties žino V. Bartulis.

Mėgstantiems tyrinėti vienumoje ar nedidelėje kompanijoje, galima rinktis vadinamuosius solo žygius, kurių nemaža dalis yra nemokama, tačiau galima rinktis ir iš daugiau nei 200 specialių maršrutų, išsidėsčiusių ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Tiesa, šis malonumas metams kainuoja 29,99 euro. Masinis žygis taip pat vidutiniškai kainuoja 10–22 eurus.

„Pradėkite nuo arčiau esančių maršrutų. Dažnai žmones gąsdina kilometrų skaičius, tačiau kilometrus paverskite laiku, kurio reikės maršrutui įveikti. Pavyzdžiui, 10 km lygu 2–3 val. laiko, praleisto gamtoje. Tai nedaug, tačiau poveikis fizinei ir emocinei sveikatai yra reikšmingas. Rinkdamiesi maršrutus, kurie pažymėti kaip „sudėtingi”, atidžiai perskaitykite aprašymą ir nuspręskite, ar tikrai esate pasiruošę tokiam iššūkiui. Kaune rekomenduoju išbandyti vieną populiariausių, 8 km ilgio, maršrutų Kauno mariomis link Pažaislio vienuolyno“, – apie šventiniams laisvadieniams puikiai tinkančius solo žygius kalba kitas įmonės įkūrėjas Deividas Urbonavičius.

„Paprastai klausimų kyla tuomet, kai keliauti su vaiku planuoja vienas iš tėvų. Dažniausiai teiraujamasi, ar reikalingas kito iš tėvų sutikimas, taip pat tėvai domisi, kokie dokumentai reikalingi, kai vaikas keliauja su seneliais ar kitais artimaisiais“, – teigia specialistė.

Pasak jos, jeigu vaikas vyksta atostogauti su vienu iš tėvų, jokių papildomų dokumentų – sutikimų, leidimų, įgaliojimų – nereikia. Šiuo klausimu nesusipratimų neturėtų kilti ir tarp skyriumi gyvenančių tėvų.

„Išimtys numatytos tik tais atvejais, jeigu šalys yra sutarusios kitaip ir tai numačiusios teismo patvirtintuose dokumentuose. Pavyzdžiui, kad vaiko išvykimas į užsienio valstybę galimas tik su kito iš tėvų sutikimu. Tuomet vaiko tėvai privalo apie atostogas kitoje valstybėje informuoti vienas kitą, pateikti numatytą informaciją“, – sako teisininkė.

Jeigu vaikas vyksta su artimaisiais – kartu nekeliauja nė vienas iš tėvų – dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar šalis  į kurią vykstama, priklauso Šengeno erdvei.

„Jeigu vaiką išleidžiate atostogauti su artimaisiais į Šengeno erdvei priklausančią šalį, jokių papildomų dokumentų ir sutikimų nereikia. Vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis, pvz., Turkiją, Egiptą ir pan., būtinas vieno iš tėvų rašytinis ir notaro patvirtintas sutikimas. Jeigu pora gyvena skyrium, reikalingas vieno iš tėvų sutikimas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta“, – dėmesį atkreipia R.Silvanovič.

„Yra buvę, kai žmogus kreipėsi į policiją dėl neva pagrobto ir į Turkiją išvežto vaiko. Paaiškėja, kad taip tėtis norėjo išreikšti protestą dėl vaiko kelionės su mama ir jos naujuoju draugu. Tačiau mama šiuo atveju nieko nepažeidė ir visiškai teisėtai išvyko atostogauti į svečią šalį“, – apie skyrium gyvenančių tėvų konfliktus pasakoja teisininkė.

R.Silvanovič primena, kad vaikas turi teisę į poilsį ir turiningą laisvalaikį, todėl tėvams reikėtų palikti nesutarimus nuošalyje ir dovanoti vaikams galimybę keliauti, matyti, pažinti.

Teisininkė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sutikimas nereikalingas, tik kai iš šalies išvykstama laikinai, t.y. ne nuolatinai gyventi.

Atmintinė tėvams

*Sužinokite, kokie asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė ar pasas – tinkami vykstant į pasirinktą užsienio valstybę. Vaiko gimimo liudijimas netinkamas.

*Atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo laiką, nes vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau – dvejus ar penkerius metus. Daugelis šalių reikalauja, kad pasas galiotų ilgiau nei šešis mėnesius nuo kelionės pabaigos.

*Jeigu vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, pavarde ir jei duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos gyventojų registre, svarbu turėti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

*Prieš laikinai išvykdami į užsienio valstybę, įsigykite kelionės sveikatos  / gyvybės draudimą, kuris prireikus padengtų gydymo išlaidas.

*Pasidomėkite šalies, į kurią vykstama atostogauti, taikomomis rekomendacijomis, galiojančiais apribojimais dėl COVID-19 ligos.

Gerbėjų armija

„Sveiki atvykę“ idėja kilo televizijos laidų prodiuserei Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei, su kuria Ž.Barysas pažįstamas jau 20 metų. Juodviejų draugystė užsimezgė, kai, būdamas šešiolikos, kaip popmuzikos atlikėjas dalyvavo anuomet jos kurtame projekte.

„Tai buvo mano televizinis debiutas, o su Rūta bendraujame iki šiandien“, – sako Ž.Barysas.

Pandemijos pradžioje, 2020-aisiais, užsidarius valstybių sienoms, R.Lukoševičiūtė-Daudienė, žinodama, kad Ž.Barysas daug keliauja, pasiūlė kartu kurti laidą apie keliones Lietuvoje. Kelionių entuziastas džiaugiasi, kad jau trečią sezoną per TV3 rodoma laida augina savo gerbėjų armiją, kuri kartu su laidos kūrėjais noriai dalijasi savo atradimais.

„Filmuodami sulaukiame ir vis daugiau kvietimų atvykti, bet esame priversti atsakyti – viskas: ribotas laidų skaičius, atvažiuosime kitais metais“, – priduria Ž.Barysas.

Lietuviai – ne namisėdos

Dėl pandemijos kurį laiką žmonės visame pasaulyje buvo priversti rinktis kelionių maršrutus savo šalyse ir daugelis atrado jas iš naujo. Ne išimtis ir Lietuva. Kelionių žurnalistas pastebi, kad, net ir susidarius kur kas palankesnėms galimybėms keliauti svetur, lietuvių noras tyrinėti Lietuvą niekur nedingo.

Nuostabą kelia, kiek daug puikių vietų savo šalyje turime ir kiek daug dar galima pamatyti ir parodyti.

„Žmonės ir į užsienį keliauja, net labai gausiai – oro uostai pilni. Atsitiko taip, kad žmonės kokybiškoms pramogoms ir kelionėms dažnai nebegaili pinigų ir prioritetų lentelėje tam skiria labai svarbią vietą“, – akcentuoja Ž.Barysas.

„Mane tai džiugina, nes mes ilgai galvojome, kad lietuviai labai sėslūs: sėdi vienoje vietoje arba važiuoja visada ten pat, bet, žinokite, nieko panašaus. Lietuviai viską tyrinėja, nori kokybiškai keliauti, skaniai maitintis, ir visa tai atranda tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Man pačiam nuostabą kelia, kiek daug puikių vietų savo šalyje turime ir kiek daug dar galima pamatyti ir parodyti“, – sako patyręs keliautojas.

Jis pastaraisiais metais Lietuvoje atrado daugybę nemokamų ir dėmesio vertų lankytinų objektų. „Labai patiko Kačėniškės piliakalnis, nes priminė Šveicariją, jos kalnuotą kraštovaizdį; šalia yra nuostabios spalvos ežeras. Ten galima pasivaikščioti, pasigrožėti gamta. Telšiuose labai patiko „Žvėrinčius“ – jame auga priglausti laukiniai gyvūnai, ten galima ir paiškylauti“, – dalijasi Ž.Barysas.

Ž. Barysas / Ž. Baryso asm. archyvo nuotr.

„Švenčionių ir Ignalinos pusėje – begalės ežerų, kur puikiausiai sutvarkytos krantinės, galima pailsėti; nebūtina – net nesinori – vykti labai toli. Sakyčiau, gal tik reikia namų darbus pasidaryti arba mūsų laidą pažiūrėti, kad idėjų pasisemtumėte“, – šypsosi kelionių žurnalistas.

Aktyvios pramogos

Gavęs sąrašą, kur komanda vyks filmuoti, Ž.Barysas tikina visada patiriantis nuostabos jausmą, nes kai kurios pramogos viršija lūkesčius.

„Viena tokių išskirtinių pramogų – neseniai mano išbandyti šunų kinkiniai. Šia pramoga prie Elektrėnų galima pasidžiaugti ir žiemą, ir vasarą; maža to, galima ne tik rogėse sėdėti, bet ir sportuoti: užsidedi specialius diržus ir šuo vedžioja tave po mišką. Tai, anot šios pramogos organizatorių, yra pats geriausias būdas numesti svorio. Įsivaizduokite: būnate gryname ore, bendraujate su gyvūnais – tai  atskira terapija, ir dar lieknėjate! Tokių pramogų Lietuvoje – labai daug“, – tikina žurnalistas.

„Prisiminiau: viena moteris netoli Ignalinos, Palūšėje, organizuoja pramogas ant vandens: irklenčių futbolą, irklenčių jogą. Šiais dalykais įprastai užsiimame ant žemės, o čia visa tai – ant vandens“, – dar vieną aktyvią pramogą išbandyti siūlo Ž.Barysas.

„Jaučiu misiją, atradęs naujų vietų, naujų užsiėmimų, naujų įdomybių, jomis dalytis su visais“, – pabrėžia jis.

Ž. Barysas / Ž. Baryso asm. archyvo nuotr.

Keliautojas sako, kad Lietuvoje dar yra begalė vietų, kurių nespėjo pamatyti ir kurias labai nori aplankyti. „Bet esu iš tų žmonių, kuriam patinka grįžti į kai kurias vietas – neužsibrėžiu, kad jeigu jau kažkur buvau, ten nebevažiuosiu“, – atvirauja jis.

Vieną iš tokių vietų Ž.Barysas atrado filmuodamas pirmąjį laidos „Sveiki atvykę“ sezoną. „Širvintų merė mums parodė Bartkuškio kopą. Iki jos nuo Vilniaus važiuoti – 20 minučių. Viduryje miško, kur, atrodo, spygliuočiai dominuoja, staiga pamatai didelę smėlio kopą – jausmas kaip Nidoje, tik nėra Kuršių marių ir Baltijos jūros. Aš ir vienas nuvažiuoju pabūti tokioje aplinkoje, ir svečiams iš užsienio ir visos Lietuvos parodau“, – prisipažįsta keliautojas.

Komplimentai Kaunui

Dar viena vieta, į kurią jis grįžta gana dažnai, bet į kurią filmuojant laidą „Sveiki atvykę“ pažvelgė visiškai kitomis akimis, – Kaunas.

Ž.Barysas gimė Vilniuje, bet nuo trejų metų gyveno Kaune, baigė Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Kaip pats sako, turėjo būti pianistas. Išsikraustęs į Vilnių, paprastai į Kauną atvažiuodavo aplankyti čia likusių mamos, tėčio, brolio ir dviejų sūnėnų, bet pabūti ilgiau ir apsidairyti mieste vis nepavykdavo.

„Kai filmavome laidą, buvo labai smagu vėl sugrįžti į Pažaislio vienuolyną, praplaukioti Kauno mariomis, skristi virš Kauno lėktuvu, pasižiūrėti į Senamiestį iš viršaus ir papilotuoti tą lėktuvą. Ir koks nuostabus Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas, kiek gėlių… Tikrai labai nustebino Kaunas ir gatvės menu, ir turbūt labiausiai – besikeičiančiais žmonėmis, kurie pasidarė daug laisvesni, dar labiau pamilo savo miestą, nors kauniečiai visada jį mylėjo. Toks jausmas, kad visi labai didžiuojasi savo miestu ir labai gera čia gyventi“, – akcentuoja Ž.Barysas.

Ž. Barysas / Ž. Baryso asm. archyvo nuotr.

„Du vaikinai, Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius, kurie bute įrengė „Art deco“ muziejų ir laiko jame antikvarinius dalykus, irgi yra tikri šaunuoliai. Labai geras Kauno žmonių, kurie vykdo panašias veiklas, pavyzdys. Mane labai sužavėjo, kaip jie savo aistrą pavertė tokiu dalyku, kuris suintriguoja atvažiuojančius į Kauną, kaip jie viską pateikia, kaip bendrauja, ir net ne iš finansinių paskatų – viskas iš idėjos. Tikrai komplimentai Kaunui ir kauniečiams, ir visiems, kas Kauną daro būtent tokį“, – pagyrų ilgus metus namais buvusiam miestui negaili keliautojas.

Kainos negąsdina

Žvelgiant už Lietuvos ribų, Ž.Barysas pastebi, kad žmonės vėl renkasi keliones į Aziją ir Ameriką.

„Dėl labai paprastos priežasties: ilgą laiką šios kryptys ir šalys neįsileido atvykėlių. Dabar žmonės gali sugrįžti – tiek į Tailandą, tiek į Indoneziją, į Balio salą; Australija taip pat vėl atvėrė sienas. Iš esmės viskas grįžta į senas vėžes. Galbūt vėl daugeliui norisi aplankyti iš naujo per kelerius metus šiek tiek primirštas, nors ir jau matytas vietas“, – svarsto jis.

Didelių naujovių, žvelgdamas į užsienio kelionių kryptis, Ž.Barysas nepastebi. „Kiek girdėjau, šiais metais bus galima iš Lietuvos tiesiogiai nuskristi į Zanzibarą, kaip pernai iš Lietuvos buvo galima tiesiogiai nuskristi į Dominikos Respubliką. Bet tiesa ir tai, kad lietuviai ne visada naujienas priima. Nuo Turkijos ir Egipto laikų jau daug kas palengva, kai sakoma, persilaužė, bet yra keletas vietų, kurias lietuviai tradiciškai labai mėgsta, ir čia nieko blogo“, – sako jis.

Norisi šnekėti apie pozityvesnius dalykus, nes sunkiausia jau pragyvenome, galbūt reikia pasidžiaugti tuo, ką išmokome, atradome.

Šiuo metu Europą apėmusi krizė paskatino kainų augimą, kelionės taip pat pabrango. Tačiau Ž.Barysas sako, kad, nepaisant to, visada yra būdų keliauti. „Jei jums per brangu keliauti kur nors toliau, šiais metais iš Lietuvos yra skrydžių į Gdanską, šalia kurio – dar du miestai: Sopotas ir Gdynė, yra Baltijos jūra. Jeigu nusibodo poilsiauti  Palangoje, Klaipėdoje ar Nidoje, visada galite pabūti prie jūros Lenkijoje. Iki čia atskristi jums prireiks tiek laiko, kiek ir automobiliu atvažiuoti prie lietuviškos jūros, be to, Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje, nors kainos kyla visur“, – pasakoja kelionių žurnalistas.

„Lietuviai tikrai pasikeitę: jie daug keliauja, nebegaili pinigų savo kelionėms ir kainų didėjimas keliaujančių per daug neišgąsdino; galbūt išgąsdino tuos, kurie niekada nekeliavo. Tie, kurie keliavo anksčiau, keliauja taip pat ir netgi dar daugiau“, – neabejoja Ž.Barysas.

Pasak jo, pandemija suteikė neblogų pamokų: „Žmonės pradėjo labiau vertinti, kad galima keliauti ir kaip gera keliauti be apsauginių kaukių, kaip gera, kad apskritai gali nuspręsti, kad čia nori likti, ir niekas nebevaržo. Žmonės pradėjo labiau vertinti gyvenimą, galimybes dirbti iš namų, o ne iš darbo, labiau laviruoti. Norisi šnekėti apie pozityvesnius dalykus, nes sunkiausia jau pragyvenome; galbūt reikia pasidžiaugti tuo, ką išmokome, atradome.“

„Sveiki atvykę“ – šeštadieniais 11 val. per TV3.

Ypatingas laikas verčia skrupulingai skaičiuoti miesto pinigus, todėl kvietimai ir norai dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose kiekvieną kartą vertinami specialios komisijos narių. Praėjusios savaitės pabaigoje Klaipėdos meras ir jo pavaduotojai svarstė penkių išvykų galimybes.

Miesto savivaldybės komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisija, pasak mero Vytauto Grubliausko, dirbo įtemptai ir vaisingai – išnagrinėjo penkis klausimus.

Klaipėdos meras kviečiamas dalyvauti pasaulio metų parlamentiniame kasmečiame viršūnių susitikime, kuris vyks Lenkijos mieste Katovicuose. Nuspręsta, kad V.Grubliauskas į šį renginį nevyks ir dalyvaus jame nuotoliniu būdu.

Kitas kvietimas deleguotas vicemerui Arvydui Cesiuliui į birželio pradžioje Suomijoje vyksiantį renginį "Eurocities 22". Nuspręsta prie jo jungtis nuotoliniu būdu, neišvažiuojant iš Klaipėdos.

Kovo pabaigoje Amsterdame vyks tarptautinis projektas "Intertraffic". Jame dalyvaus įstaigą "Klaipėdos keleivinis transportas" valdantys asmenys – du valdybos nariai ir vicemeras Arūnas Barbšys. Komandiruotės išlaidos bus apmokėtos iš ES projekto lėšų, todėl vyrų kelionė miesto biudžeto nepaplonins.

Dviejų Klaipėdos jaunimo organizacijų atstovai išleisti važiuoti į Portugalijoje pirmąją balandžio savaitę vyksiantį jaunimo renginį. Ši komandiruotė taip pat bus apmokėta projektui skirtomis lėšomis.

Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai leista važiuoti į Vengrijoje vyksiantį "ES Interreg Europe 2014–2022" partnerių susitikimą, vyksiantį kovo paskutinėmis dienomis. Šiai kelionei taip pat biudžeto lėšų nereikės, todėl pritarta dalyvavimui šiame tarptautiniame projekte.

"Gyvenimas nestovi vietoje, kad ir kaip kam atrodo, bet kai kuriuose renginiuose turime dalyvauti, turime dalintis ir semtis patirties. Esminis klausimas, kad tik būtų taika, o visa kita bus paprasčiau", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Pasak premjerės, būtų gerai, jei žmonės įvertintų kelionių būtinybę, tačiau, jei jie grįžę laikosi nustatytų taisyklių, problemos dėl to ji nematanti.

„Būtų gerai, kad žmonės gerai įvertintų, ar būtina keliauti, tačiau kadangi galioja tvarka, kad grįžtantis žmogus turi turėti neigiamą testą ir atvykęs turi saviizoliuotis nustatytą laiką, tai jei žmonės tų taisyklių laikosi, papildomų ribojimų Vyriausybė nėra nusiteikusi šiuo metu siūlyti ir nesiūlys“, – ketvirtadienį žurnalistas Seime sakė I. Šimonytė.

Šiuo metu grįžtant į Lietuvą iš užsienio reikia turėti ne seniau kaip prieš tris paras atliktą neigiamą COVID-19 testą. Testo reikalaujama iš asmenų nuo 16 metų amžiaus.

Išimtis taikoma keliaujantiems savo transporto priemone asmenims, kurie gali per 24 val. nuo atvykimo testą atlikti Lietuvoje. Taip pat atvykusiems privaloma dešimties dienų izoliacija. 

„Atsakingos ministerijos šiuo metu svarsto, ar būtų galima laikinai stabdyti keliones į populiarias atostogų vietas užsienyje, ir nagrinėja tokio įsako galimybę“, – teigė atstovė Ulrike Demmer.

Berlynui praėjusią savaitę atšaukus perspėjimą dėl kelionių į atostogautojų pamėgtą Ispanijos Maljorkos salą, pasipylė Vokietijos gyventojų užsakymų srautas, o oro linijų bendrovės organizuoja šimtus papildomų skrydžių.

„Lyginant su situacija pavasarį, Lietuva šiandien yra viena labiausiai viruso paveiktų šalių. Čia kyla rizika ne tiek Lietuvai užsidaryti nuo kitų, bet kitoms šalims užsidaryti nuo Lietuvos, jei situacija, kokia yra dabar, nesikeis. Labai tikimės pokyčių“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.

„Bendraujame su kaimyninėmis šalimis. Kiek žinome, tikrai bus apribojimai taikomi Lietuvos piliečiams vykstant į Latviją vien dėl situacijos Lietuvoje, kuri tikrai nepavydėtina“, – pridūrė ministras.

Anot jo, bus siekiama išvengti visiško sienų uždarymo.

Jeigu yra galimybė išvengti kelionių, patariame jų visais būdais vengti, nes neatmestina galimybė susidurti su dideliais trikdžiais pasienyje.

„Norėtųsi išvengti tos situacijos, kuri buvo pavasarį, kai mūsų kaimyninėse šalyse nusidriekė didelės automobilių eilės dėl tam tikrų vienašališkų sprendimų. Labai tikiuosi, kad mes iš šios situacijos esame pasimokę, pasimokiusios ES narės. Vien dėl to dvišaliu lygmeniu su mūsų kaimyninių šalių ministrais nuolat palaikome kontaktą, tiek Briuselyje valstybės narės derinasi tarpusavyje“, – teigė M. Skuodis, paragindamas lietuvius susilaikyti nuo kelionių į užsienį.

„Jeigu yra galimybė išvengti kelionių, patariame jų visais būdais vengti, nes neatmestina galimybė susidurti su dideliais trikdžiais pasienyje“, – pridūrė M. Skuodis.

Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK).

Sprendimas buvo priimtas dėl JK plintančios naujos atmainos koronaviruso.

Skrydžiai iš JK stabdomi nuo pirmadienio iki Naujųjų metų.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 33 proc. ir sudarė 2,5 mln. kelionių.

Liepos-rugsėjo mėnesiais šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,68 nakvynės.

Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 84,1 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 92 eurus, per verslo kelionę – 93 eurus.

53 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, nuomojamame būste – 24 proc., sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose bei pas gimines ir draugus – po 6 proc., poilsio nuosavame būste – 3 proc., kitur – 8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, į užsienį trečią ketvirtį keliavo 164,2 tūkst. šalies gyventojų, arba 73,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,6 nakvynės.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 107,5 mln. eurų, tai 65,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Trečią ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 473 eurus.

Kelionių į užsienį skaičius trečią ketvirtį, palyginti su pernai, sumažėjo 69,7 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 227,4 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 7,7 proc. visų kelionių, arba 87,8 proc. mažiau nei 2019 metų trečią ketvirtį.

Asmeninės kelionės sudarė 82,2 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 17,8 proc.

Daugiausia keliauta į Latviją (68,5 tūkst., arba 30,1 proc. visų kelionių), Lenkiją (23 tūkst., arba 10,1 proc.), Vokietiją (20,7 tūkst., arba 9,1 proc.), Graikiją (13,9 tūkst., arba 6,1 proc.), Estiją (12,9 tūkst., arba 5,7 proc.) ir Jungtinę Karalystę (10,6 tūkst., arba 4,7 proc.).

„Pandemijos metu rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį, tačiau Lietuvos piliečiai į Lietuvą visada gali grįžti“, – pirmadienį BNS sakė premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Išvykti nedraudžiama. Svarbu pasitikrinti, kokius apribojimus, reikalavimus šalys taiko iš Lietuvos atvykstantiems“, – sakė premjerės atstovė.

Pasak R. Jakilaitienės, šiuo metu sienų neuždaro ir kitos Europos šalys.

Išvykti nedraudžiama. Svarbu pasitikrinti, kokius apribojimus, reikalavimus šalys taiko iš Lietuvos atvykstantiems.

„Antrosios pandemijos bangos metu valstybių sienos nebeuždaromos. Žmonių judėjimas reguliuojamas visoje Europos Sąjungoje bendra tvarka: reikalaujama izoliuotis, turėti neigiamą testą, o jei situacija šalyje, iš kurios atvykstama labai prasta, piliečiai neįleidžiami“, – sakė ji.

Premjerės atstovė taip pat teigė, jog asmenys, kuriems reikia išvykti iš šalies, galės judėti tarp savivaldybių.

„Jei reikia išskristi, žinoma, kad bus galima į oro uostą nuvykti“, – sakė ji.

Vis dėlto R. Jakilaitienė įspėjo, kad į Lietuvą iš užsienio parvykę asmenys taip pat turės paisyti karantino ribojimų.

Sugriežtinus karantiną nuo trečiadienio Lietuvoje draudžiama susitikti kartu negyvenantiems žmonėms, taip pat išvykti už savo savivaldybės ribų, nebent vykstama į darbą, laidotuves, dėl būtinosios medicinos pagalbos ar į sau priklausančius namus kitoje savivaldybėje. Šis draudimas galios iki sausio 3 dienos.