„Kelių priežiūros“ teigimu, išdaužos valstybinės reikšmės keliuose tvarkomos periodiškai, atsižvelgiant į sezoniškumą ir kelio būklę.

Visi valstybinės reikšmės keliai yra apžiūrimi nustatytu periodiškumu, reaguojama pagal patrulinių apžiūrų rezultatus, gaunamus išorės pranešimus, fiksuotų defektų eiliškumą bei svarbą. Gavus kritinę informaciją – darbai organizuojami bei vykdomi nedelsiant.

Kelininkai įspėja, kad sudėtingiausia situacija pastebima tuose ruožuose, kur dangos konstrukcijoje ir aplink ją užsilaiko vanduo bei vyrauja intensyvus sunkiojo transporto eismas.

Todėl vairuotojų prašo būti budriais, ypač važiuojant vietomis, kur sunku įžiūrėti galimą duobę, pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus, ypač tamsiuoju paros metu, lyjant lietui ar po jo, kai duobes užpildo vanduo ir kartais sunku įvertinti, kokio dydžio bei gylio gali būti ištrupėjusi kelio dalis.

Žvyrkelis buvo visiškai išplautas, kai Klaipėdos rajone atlydys ėmė skandinti pievas ir upes.

Kelio, vedančio į Judrėnus, viduryje buvo atsivėrusi kelių metrų pločio ir tiek pat gylio duobė.

Ankstyvą rytą šiuo keliu važiavęs vairuotojas net neįtarė, kad tamsoje papuls į tokio dydžio duobę ir jo automobilį teks traukti kranu.

Kelininkai užfiksavo, kad įgriuva atsirado sausio 25 d.

„Kelias buvo nuplautas dėl besikeičiančių oro sąlygų. Kitose vietose, kur yra vandens pralaidos ir tvenkiasi vanduo, šiuo metu imtasi dažnesnių patruliavimų, joms skiriamas maksimalus dėmesys – matomos rizikos bus nedelsiant šalinamos“, – pranešė įmonė „Kelių priežiūra“.

Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas pasakojo, kad kelias jau anksčiau kėlė rūpesčių.

„Pats kelias kėlė rūpesčių. Ne kartą apie kelio pakraščiuose susiformavusias įgriuvas buvome pranešę regiono kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“. Pats kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, – patikino Judrėnų seniūnas.

Kelininkai seniūniją vis informuodavo, kad be pavasario rimtesnių darbų nebus įmanoma atlikti.

„Problema kelininkams buvo žinoma. Jau kurį laiką vis pranešdavome apie įgriuvas. Tik anksčiau pakraščius paplaudavo. O nuo Kalėdų ėmė byrėti ir pati važiuojamoji dalis“, – pasakojo seniūnas.

Dėl įgriuvos neilgą laiką buvo atkirsti Pajudrio kaimo gyventojai. Jie galėjo vykti apylanka, bet susidarė daugiau nei septynių kilometrų ratas.

„Nuo šiandien valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ atveria interaktyvų žemėlapį. Jame kiekvienas vairuotojas, gyventojas gali surasti bet kurį kelią ir pamatyti tame kelyje per paskutines aštuonias valandas atliktus darbus bei matyti, kokie darbai suplanuoti aštuonias valandas į priekį“, – žurnalistams antradienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak jo, pereinama prie atvirų duomenų, todėl nebereikės diskutuoti, ar konkrečiame kelyje buvo barstytuvas, ar ne.

Ministras tikisi, kad žemėlapis taps pagrindu ir gyventojams užduoti klausimus „Kelių priežiūrai“ ar informuoti įmonę apie realią situaciją, nors tiesioginės informavimo funkcijos žemėlapyje ir nėra.

„Kelių priežiūros“ vadovo Audriaus Vaitkaus teigimu, toks skaitmeninis įrankis sukurtas jaučiant visuomenės poreikį ir pageidaujant pagrindinei užsakovei – Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

„Matėme ir visuomenės norą žinoti, kas planuojama, kiek mechanizmų valstybinės reikšmės keliuose, kokie darbai atlikti“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Matėme ir visuomenės norą žinoti, kas planuojama, kiek mechanizmų valstybinės reikšmės keliuose, kokie darbai atlikti.

 

Grįžtamojo ryšio funkcijos žemėlapyje nėra, bet žemėlapyje galima spustelėti ant kiekvieno kelio ruožo ir gauti informaciją, koks jo priežiūros lygis, kuriomis valandomis turi būti vykdomi darbai. Taip pat pateikiamas bendras dirbančių mechanizmų skaičius, šį sezoną išbarstytos druskos masė (126,5 tūkst. tonų), barstytų ir valytų valstybinių kelių ilgis (1,7 mln. kilometrų).

„2023 metų žiemos įkarštyje turėjome pirmąją versiją, kurią išbandėme viduje. Šių metų pradžioje pristatome visuomenei prieinamą versiją. Tiek mobiliajame įrenginyje, tiek kompiuteryje galima gauti aktualią informaciją apie „Kelių priežiūros“ planuojamus ir vykdomus darbus – prevencinius barstymus, sniego valymą ir barstymą tirpdančiomis medžiagomis arba tik sniego valymą“, – sakė A. Vaitkus.

Šia informacija galės naudotis ne tik gyventojai, bet ir įmonės darbuotojai, atsakingi už kelių valymą konkrečiame ruože.

Kauno rajone įsikūrusi „Kelių priežiūra“ prižiūri 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių visoje Lietuvoje.

– Kiek sniego, kiek darbo?

– Kaip ir buvo prognozuota, sulaukėme gausybės kritulių ir sulaukėme visoje Lietuvoje iš karto. Ką rodo praėjusi para, tai sudėtingiausios eismo sąlygos buvo rytų Lietuvoje, vidurio Lietuvoje ir, sakykime, Rokiškyje, Ignalinoje, Ukmergėje. Kai kur sniegas siekė net iki 25 cm. Tai reiškia, kad per pastarąją parą prireikė arti 400 kelių priežiūros mechanizmų visoje Lietuvoje, darbai dar ir šiuo metu yra kartojami, atitinkamai žemesnio priežiūros lygio keliuose. Kaip žinote, kad visoje Lietuvoje mes prižiūrime kelius pagal penkis skirtingus lygius. Tam tikruose aukščiausios priežiūros lygiuose mūsų mechanizmai dirba 24/7 principu t. y. savaitgalį, naktį, nuolat. Kituose, žemesnės priežiūros lygiuose, darbai vykdomi tam tikromis darbo valandomis. Tai ir šiuo metu tie darbai yra kartojami, nes situaciją sunkino ir šoninis vėjas, kuris, nuvalius sniegą, jį grąžindavo atgal. Tai tikrai mums rūpi, kad keliai kuo greičiau visur taptų kuo mažiau slidūs ir užtikrinti eismo saugumą.

– Ar taip sakoma, ar yra toks mitas, kad kai sninga, kelininkai nevalo kelių? Tai ar iš tikrųjų nevalote, laukiat, kol nustos snigti?

– Kelininkai dirba nuolat ir yra dalis darbų padaroma dar iki snygio. Tam tikruose priežiūros lygiuose yra taikomi ir prevenciniai barstymai, ir purškimo technologija. Kitas dalykas, tikrai tie laikai baigėsi, kai kelininkas tiesiog pasižiūri pro langą ir sako, ar jis dabar čia važiuos valyt kelių, ar ne. Naudojame ir tam tikrus sprendimo priėmimo paramos sprendinius t. y. IT technologijas, kurios mums aštuonias valandas į priekį rodo galimą slidumą keliuose. Tai atitinkamai grupės ir ekipažai reaguoja į tai. Tam tikru dažnumu atliekamos ir patrulinės apžiūros keliuose. Ir, aišku, yra prognozės ir mūsų stotelės naudojamos. Pagal tai yra atitinkamai suplanuojami tie darbai. Bet, vėlgi, turime suprasti, kad orų dinamika yra įvairi, kaip ir eismo sąlygos, eismo intensyvumas. Visada reikia vertinti čia ir dabar. Kas liečia ir vairuotojus, tai dažnai sako, prognozavo, kad bus labai švarus kelias, bet po pusvalandžio situacija kelyje gali visiškai pasikeisti. Ir tai normalu.

– Ar galima sakyti, kad buvo maksimalios pajėgos įdėtos?

– Tai buvo gana didelės ir arti maksimalų pajėgų. Kaip ir minėjau, arti 400 mechanizmų darbavosi, darbai buvo tęsiami ir naktį. Darbai yra ir šiuo metu kartojami tam, kad užtikrinti eismo saugumą. Ir norisi pasakyti, kad net ir naudojant visus sprendinius, net įgyvendinant visus mums užsakovo keliamus reikalavimus, vis dar yra slidžių ruožų. Reikia būti itin budriems ir atsargiems.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur?

– Tai, kaip ir minėjau, sudėtingiausios eismo sąlygos yra rytų ir vidurio Lietuvoje, kur gausiausiai kritulių sulaukėme. Bet mes kalbame apie tai, kad žiemą tiek eismo intensyvumas, tiek saugumas, viskas yra labai dinamiška ir reikia vertinti čia ir dabar. Nes situacija labai greitai gali pasikeisti ir reikia mokėti elgtis bei vairuoti, kol kelias bus sutvarkytas.

– Kiek druskos buvo išbarstyta?

– Skaičiai rodo, kad šiuo metu esame išbarstę virš 70 tūkst. t druskos. Jeigu pernai per visą žiemos sezoną prireikė arti 130 tūkst. t, tai šiuo metu kiek daugiau nei pusė yra išbarstyta. Natūralu, kodėl taip yra. Gausūs krituliai, daug slidumo, turėjom ir ypač sudėtingas meteorologines sąlygas, kai buvo itin žema temperatūra ir buvo naudojamas kalcio chloridas kartu su druska. Tai reiškia, kad darbai nuolat vyko, kritulių daug, mechanizmai nuolat kelyje, vos spėja grįžti.

– Ar nepritrūksim druskos šiemet?

– Druskos tikrai nepritrūksim, nes yra sudarytos atitinkamos sutartys. „Kelių priežiūra“ yra užsitikrinusi visoje Lietuvoje, kad druskos sandėliai būtų nuolat pildomi pagal poreikius. Ir kitas dalykas, druskos sandėlius ir jų likučius mes nuolat sekame. Yra tam tikros ribos nustatytos, kai tik mes jas pasiekiam, iš karto vežami papildymai.

– Tai kiek išnaudota procentaliai druskos?

– Tai procentaliai druskos, jeigu lyginsim su pernai metais, šiuo metu daugiau nei pusė tiek, kiek buvo pernai, jau yra sunaudota. Nes tiek lapkritis, tiek gruodis ir sausis yra gausūs kritulių.

– O yra tuščių sandėlių?

– Tuščių sandėlių nėra. Kaip ir minėjau, tikrai yra monitoruojama, prižiūrimos tam tikros ribinės reikšmės, kurių nevalia pasiekti. Tas daroma, kad visur mes tos druskos turėtume. Kitas dalykas, yra nuolat prižiūrima technika, tarpusavio ekipažai ir iš kitų miestų bendrauja, padeda vieni kitiems. Jeigu kažkur kažko pritrūkstama, yra bendradarbiaujama ir vykstama į vietą.

– Ko laukti ateinančią parą ar savaitę? Ar bus pavojinga, sniegas ar ledas?

– Kaip ir prognozuoja sinoptikai, šią savaitę dar sulauksime kritulių, bus nemažai sniego visoje Lietuvoje. Kaip ir minėjau, oro sąlygos yra labai dinamiškos, reikia stebėti. Yra svarbu susiplanuoti daugiau laiko kelionėms. Tai yra žiemiškos vairavimo sąlygos ir mes turime suprasti, kad tai iš mūsų reikalauja daug atsargumo. Nes šimtu procentų neįmanoma užtikrinti, kad kažkur nebūtų slidžių ruožų, jų tikrai yra ir šiuo metu. Tačiau mes dedame maksimalias pastangas tam, kad sumažinti tą slidumą keliuose, bet čia reikia vairuotojų budrumo, atstumo laikymosi, saugaus greičio ir ypatingo atsargumo važiuojant tamsiu paros metu, viadukais ir panašiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

„Vyriausybė pasistengs atsižvelgti į visas pastabas (...) ir skirti papildomą dėmesį kelių finansavimui“, – komitete teigė ministrė.

„Pažiūrėsime, kas yra mažiau prioritetas, nes Vyriausybė savo prioritetus yra sudėliojusi, bet pasistengsime pasižiūrėti, kas gali tapti mažesniu prioritetu tam, kad būtų galima įgyvendinti šiuos pasiūlymus“, – pridūrė G. Skaistė.

Pažiūrėsime, kas yra mažiau prioritetas, nes Vyriausybė savo prioritetus yra sudėliojusi (...)

 

Sprendimą komitetas priėmė trečiadienį atsižvelgęs į Seimo komitetų ir parlamentarų prioritetinius pasiūlymus. Už buvo septyni komiteto nariai iš valdančiųjų, o prieš – penki opozicijos atstovai.

Komitetas trečiadienį dar kartą įvertino 2024 metų valstybės biudžeto projektą bei parlamentarų, komitetų ir komisijų siūlymus jame numatyti papildomų lėšų įvairioms sritims.   

Septyniais balsais už komitetas nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui keliams papildomai rasti 217 mln. eurų.

Tačiau komitetas pasiūlė Vyriausybei įvertinti ir tuos siūlymus, kuriems jis nepritarė.

„Jeigu šaltinis nėra tinkamai įvardintas, kaip reikalauja Seimo statutas, (...) gal Vyriausybė gali rasti tinkamą“, – sakė komiteto vadovas Mindaugas Lingė.

Anot G. Skaistės, 2024 metais iš vinječių papildomai ketina surinkti 59 mln. eurų, o 2025 metais – 89 mln. eurų.

Tuo metu „laisvietis“ Vytautas Mitalas teigė, kad iš degalų akcizų kitais metais būtų galima papildomai surinkti 110-113 mln. eurų.

Biudžeto ir finansų komitetas valstybės biudžeto projektą svarstė antrą kartą, nes „darbiečių“ siūlymu Seimas antradienį nepradėjo biudžeto projekto pirmojo svarstymo – Andrius Mazuronis pareiškė, kad komitetas, vertindamas kitų komitetų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį apsvarstyti visus siūlymus ir priimti dėl jų sprendimus, o ne urmu perduoti vertinti Vyriausybei.

G. Skaistės teigimu, patikslintą biudžeto projektą Vyriausybė Seimui pateiks kitą savaitę.

Per incidentą ant kelio dangos išbyrėjo 1 tona trąšų. Avarijos padarinius likvidavo įmonė „Kelių priežiūra“ ir ugniagesiai.

„Situacijos likvidavime dirbta kartu su ugniagesiais: pastarųjų pajėgos užgesino liepsnas, o „Kelių priežiūros“ komanda operatyviai užtikrino, kad eismas būtų saugus. Trąšos saugiai sustumtos į kelkraštį, nuo kelio pašalintos padarinio kliūtys, vietoje sustatyti šviečiantys bei šviesą atspindintys įspėjamieji kelio ženklai,“ – BNS antradienį informavo „Kelių priežiūros“ atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Pasak jo, pabirusias trąšas turi susirinkti krovinio savininkas.

Kaip skelbė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pirmadienio vakarą, 21.25 val. Raseinių rajone, Girkalnio seniūnijoje, Skyrelių kaime, kelyje A1, užsidegė transporto priemonė.

Atvykus ugniagesiams nuo degančio vilkiko „Renault Magnum“ puspriekabės rato buvo pradėjusi degti puspriekabė ir krovinys.

Sudegė du ratai, apdegė puspriekabės tentas, apdegė 7 talpos trąšų po 500 kilogramų, apie 1000 kilogramų trąšų išbyrėjo ant kelio dangos.

Vairuotojui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis galimai prisikvėpavo dūmų. Medikai vilkiko vairuotoją išsivežė su savimi medicininei apžiūrai atlikti.

„Artimiausiu metu valdyba skelbs atranką“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė ministras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius aiškino, kad įmonėje antrąjį šių metų ketvirtį jaunųjų specialistų darbo užmokestis iki mokesčių siekė 1 298 eurus, specialistų – 1 827 eurus ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu,  augo 1 proc. Tuo metu, anot jo, buvusio įmonės generalinio direktoriaus atlyginimas su premijomis buvo 15 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį augo 61 proc.

Įmonės vadovu prieš ketverius metus paskirtas Rolandas Rutėnas nuo liepos 14 dienos nebedirba, nes netenkino valdybos lūkesčių. 

„Kelių priežiūra“ 2022 metais patyrė 3,9 mln. eurų nuostolių – 18 proc. daugiau nei 2021 metais (3,3 mln. eurų), jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 6,6 mln. eurų – 1,3 proc. mažiau (6,7 mln. eurų), o pajamos buvo 113,6 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau (91,9 mln. eurų).

2021 metais beveik 6 mln. eurų dividendų išmokėjusi „Kelių priežiūra“ pernai ir šiemet jų nemokėjo.

Valstybės kontroliuojama įmonė prižiūri apie 21 tūkst. kelių visoje šalyje, joje dirba apie 2,2 tūkst. darbuotojų.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

„Ar 2024 metais apsiribosime „Via Baltica“, o kitiems keliams leisime toliau irti? Ar toliau atidėsime labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, ar rinksimės pirmiau gelbėti avarinius tiltus?“ – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Š. Frolenka.

Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.

„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas: Lietuva vienam kilometrui kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – nurodė Š. Frolenka.

„Kitais metais turi būti akcizo planuojama surinkti apie 950 mln. eurų. (...) Tai turi būti bendru politiniu sutarimu, kad kol nepasieksime 5-10 proc. nekokybiškų kelių, tol 80 proc. akcizo bus skiriama keliams, nes kitaip mes nesusitvarkysime“, – teigė jis.

Anot jo, patvirtinus tokį pat Kelių programos biudžetą, kaip ir ankstesniais metais, finansavimas keliams dėl infliacijos sumažės 50 proc.

„Jeigu Seimas patvirtina trečius metus tokį patį biudžetą, tai savivaldybės gaus trečius metus iš eilės tą patį biudžetą ir jų galimybės kažką daryti, leisiu sau pasakyti, sumažės net puse karto“, – teigė jis.

Š. Frolenka aiškino, kad daugiausia investicijų reikia krašto ir rajoniniams keliams.

„Ta statistika, kurią aš turiu, sako, kad magistralinių kelių bloga būklė pagal DBI (dangos būklės indeksą – BNS) 2022 metais buvo 21,5 proc., krašto kelių – 40,36 proc. bloga būklė ir rajoninių - 41,97 proc. Tai, be abejo, magistraliniai, pagrindiniai keliai, jie yra geresnės būklės, bet jų tinklas yra palyginus mažas, pagrindas yra krašto ir rajoniniai keliai“, – teigė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad valstybei neskiriant pakankamo dėmesio keliams regionuose, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontą finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.

„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – spaudos konferencijoje teigė R. Žakaitienė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, šalies kelių būklė turi didelės įtakos šalies ekonomikai.

„Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir vietovės investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams. Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – sakė jis.

„Investicijų nebus jeigu mūsų šalyje nebus interneto, nebus žaliosios energetikos ir nebus kelių. (...) Bet čia yra dar viena drama – internetas yra pilnai teikiamas privataus sektoriaus ir čia privatus sektorius susitvarko, (...) energetika, praktiškai taip pat privataus sektoriaus, (...) kelių nėra privačių, Lietuvoje nėra nė vieno privataus kelio“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

R. Žakaitienės teigimu, su valdžios atstovais kalbamasi, tačiau sėkmingai kalbėtis sekasi tik su Susisiekimo ministerija.

„Dėl susisiekimo ministro – taip (...). Bet kai kalbame su kitais ministrais, jie kažkaip nelabai girdi. Jie girdi savo reformos ribose ir tas savo reformos įgyvendinimas nesigilinant, o kokiu pagrindu gali būti įgyvendinta (...). Labai tikimės, kad tai yra visos Vyriausybės reikalas“, – sakė R. Žakaitienė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.

Anot jo, šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.

Per ketvirtį paskelbta beveik 2,9 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko beveik 1,2 tūkst., o jų metu parduoto turto vertė siekė beveik 21 mln. eurų.

Antstolių skelbtose varžytynėse parduota turto už 7,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 4,8 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse – už 0,6 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose – už 1,4 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už 6,9 mln. eurų.

Registrų centro teigimu, suaktyvėjo kelių technikos ir transporto priemonių paklausa. Daugumą šių aukcionų organizavo bendrovė „Kelių priežiūra“, pardavusi krautuvus, ekskavatorius, autogreiderius, traktorius, sniego valytuvus, priekabas ir kitas nebenaudojamas transporto priemones. Kai kurių jų kaina kelis kartus viršijo pradinę.

„Kelių priežiūros“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš aukcionų už nereikalingą techniką gautos pajamos siekia beveik ketvirtį milijono eurų. Be to, pastebima, kad auga ne ir nebenaudojamo ar nebetinkamo naudoti nekilnojamojo turto paklausa. Pastarojo šiemet parduota už daugiau nei 0,7 mln. eurų.

Tarp įdomesnių elektroninių aukcionų laimikių šįkart buvo galima rasti alkotesterius – juos aukcione pardavė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o antstolių varžytynėse parduota Elektrėnuose esančio vandenlenčių parko įranga.

Antrąjį ketvirtį brangiausiai parduotu objektu tapo antstolio varžytynėse už beveik 995 tūkst. eurų parduoti Trakuose esantys gyvenamieji namai ir žemės sklypas. Antroje vietoje – Turto banko aukcione realizuotos Kauno Laisvės alėjoje esančios administracinės patalpos, už jas sumokėta 989 tūkst. eurų.

Trečias brangiausiai parduotas objektas buvo sostinės Nugalėtojų gatvėje esantis individualus gyvenamasis namas su žemės sklypu – už juos antstolės organizuotose varžytynėse pirkėjai sumokės apie 850 tūkst. eurų.

Į brangiausiai parduotų objektų penketuką taip pat pateko už 730 tūkst. eurų Turto banko aukcione realizuotos Kauno gatvėje, Vilniuje esančios administracinės patalpos bei už 520 tūkst. eurų parduotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausęs vasarnamis Smilgų gatvėje.

Toks sprendimas bendru šalių sutarimu priimtas po bendrovės valdybos narių posėdžio, trečiadienį pranešė įmonė.

„Pasak įmonės valdybos narių, ne visi keliami lūkesčiai dėl valstybei svarbių prioritetų įgyvendinimo buvo atliepti reikiamu įsitraukimu ar skiriamu dėmesiu, kad ir toliau būtų siekiama aukščiausio kelių priežiūros paslaugų kokybės standarto. Todėl bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl įmonės vadovo keitimo“, – teigiama pranešime.

R. Rutėnas „Kelių priežiūros“ vadovu paskirtas prieš ketverius metus, jį nuo liepos 17 dienos laikinai pakeis bendrovės Finansų departamento direktorius Kristupas Baranauskas, o artimiausiu metu bus skelbiama naujo vadovo atranka.

„Kelių priežiūra“ įkurta 2017-ųjų spalį, į vieną sujungus 11 valstybinių kelių priežiūros įmonių. Į naują įmonę perkelta visa iki tol įmonių valdyta technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai.

Bendrovė yra atsakinga už 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą. Žiemą užtikrina, kad keliai būtų pravažiuojami, pavasarį–rudenį gerina kelių kokybę, atnaujindama susidėvėjusias kelių dangas, profiliuodama žvyrkelius, prižiūrėdama kelio statinius, želdinius ir kt.