„Nuolat graužia gerklę ir šis nemalonus kvapas tikrai erzina. Anksčiau taip nebūdavo. Tų dūmų tiesiog jau per daug“, – kalbėjo Kiolno gyventoja Melanie Berlinger.

Vaidengese yra Kiolno kebabų centras. Be abejo, tikros kebabų kepsninės, kuriose naudojamos medžio anglys, skleidžia daug dūmų. Vietos gyventojai nuolat filmuoja, kaip iš kaminų virsta dūmų kamuoliai, o tai reiškia, kad jų kvartale dūmų smarvė tvyro kiaurus metus. Be to, tokiuose dūmuose yra ir vėžį keliančių medžiagų. Dėl to maždaug prieš metus kaminuose buvo liepta įrengti filtrus. Deja, padėtis nepagerėjo, todėl Kiolno gyventojai privertė savivaldybę pabandyti teisiniu būdu uždrausti kebabų kepsnines. Kepėjai, o tai daugiausiai išeiviai iš Turkijos, sako, kad tradicinis kebabas yra jų kultūrinio paveldo dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aigelštaino piliečių asociacija jau septynerius metus bando tarpininkauti tarp gyventojų ir restoranų. Deja, visiškai nesėkmingai“, – sakė Aigelštaino piliečių asociacijos atstovas Atakanas Taneris.

Nuolat graužia gerklę ir šis nemalonus kvapas tikrai erzina. Anksčiau taip nebūdavo. Tų dūmų tiesiog jau per daug.

Kebabų restoranų savininkai nepanoro kalbėtis su vokiečių reporteriais, jie nesupranta, kaip miesto valdžia galėtų priimti tokį drakonišką sprendimą. Bet kebabų kepėjų padėtis akivaizdžiai prastėja. Dauguma Kiolno gyventojų nori švaraus oro ir greičiausiai sugebės padaryti taip, kad jis nebus teršiamas tiesiai jiems panosėje.

„Juk turi būti įmanoma kažkaip uždrausti šiems kaminams taip smarkiai rūkti“, – teigė M. Berlinger.

Kol tai neįvyko, Kiolno kebabų restoranai toliau kepa ir maitina savo lankytojus, o į dangų kylančius dūmus laisvai plaiksto vėjas.

Kepsninės buvo pastatytos praėjusių metų vasarą. Iš viso buvo įrengtos keturios.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus specialistai informavo, kad visos kepsninės ir jų įrengimo darbai kainavo 3 687 eurus, o po sutvarkymo Malūno parkas perduotas prižiūrėti Miesto tvarkymo skyriui, tad šis skyrius ir atsakingas už kepsninių priežiūrą.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, vandalizmo atvejų, kada kepsninės būtų apgadintos ar nuniokotos, dar nebuvo.

„Pastatytos pernai vasaros viduryje. Vandalizmo atvejų jokių nepastebėta, bet kad ir labai naudotųsi, nebuvome pastebėję. Tai naujovė mūsų mieste. Šitie metai bus pirmieji, kai jos bus naudojamos visą vasarą“, – sakė pašnekovė.

Anot vedėjos, veikiausiai žmonės nedaug naudojosi kepsninėmis dėl to, kad jos pastatytos per arti gatvės, kuria zuja automobiliai, be to, netoli jų praėjusiais metais vyko daugiabučių namų statybos.

„Ten yra drėgna vieta, nors buvo paklotas ažūras, sutvirtinantis žolę, kad būtų lengvesnis priėjimas. O gal tiesiog neįprasta dar mums, gali ir taip būti. Be to, tada dar vyko daugiabučių namų statybos. Reikėtų atkreipti dėmesį ir šiais metais vertinti situaciją. Faktas, kad tokios teritorijos, kaip palei Dangės upę, yra patrauklesnės“, – tikino I. Kubilienė.

Apie tai plačiau papasakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės veiklos vedėjo pavaduotojas Vladimiras Michailovas.

– Kaip elgiasi vilniečiai? Ar jie tokie pat pavyzdingi kaip ir savivaldybė?

– Savivaldybė nėra gavusi skundų dėl kepsninių, grilių. Gyventojai turbūt žino, kad pagal bendras priešgaisrinės saugos taisykles draudžiama naudoti kepsnines ar grilius balkonuose, jei jos kūrenamos kietu kuru.

– Kokios baudos gresia? Kiek kainuotų išsikepti šašlykų balkone? Ar tai būtų brangi pramoga?

– Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 10 iki 70 eurų. Pakartotinai baudos būna didesnės.

– Ar pareigūnai važiuoja ir tikrina kepsnines? Teko girdėti, kad gavus pranešimą, kol pareigūnai atvažiuoja, tos kepsninės būna jau užgesintos. Įstatymas nedraudžia laikyti kepsninių balkone, draudžia tik naudoti.

– Savivaldybė nėra gavusi nusiskundimų dėl šašlykinių ar grilių naudojimo balkone.

– Ar galima naudoti dujines arba elektrines kepsnines balkone?

– Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės draudžia naudoti tik tas kepsnines, kurios kūrenamos kietu kuru, kitokių draudimų nėra numatyta.

– Ar galite dar kartą priminti, kokia tvarka yra dėl rūkymo daugiabučių namų balkonuose?

– Rūkyti draudžiama bendro naudojimo balkonuose. Taip pat ir nuosavuose balkonuose, jeigu pateiktas prieštaravimas gyventojo ar asmens, kuris deklaravo gyvenamąją vietą nurodytame name. Namo gyventojai gali pateikti skundą kartu su įrodymais dėl pažeidimo. Savivaldybė, gavusi tokį skundą, reaguoja ir sprendžia atsakomybės klausimus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar nusiskundimų skaičius sparčiai didėja?

– Dažniausiai prieštaravimai gaunami šiltuoju sezonu, kai langai ir balkonai atidaryti.

– Jei mes nenufotografuojame, nenufilmuojame to pažeidimo, tai pareigūnai negali nieko padaryti?

– Būtinai reikia įrodymų pateikiant skundą. Savivaldybė, gavusi skundą dėl rūkymo balkone, kreipiasi į asmenį, kad atsižvelgtų į kitų gyventojų interesus ir nekeltų nepatogumų.

–  Kiek yra jau nubaustų gyventojų, kurie rūkė balkonuose?

– Savivaldybė nėra nubaudusi nė vieno asmens. Kadangi savivaldybė nėra baudimo įstaiga, iš pradžių stengiamės geranoriškai kreiptis raštu į asmenis.

Savivaldybė, gavusi tokį skundą, reaguoja ir sprendžia atsakomybės klausimus.

– Ar įspėjimus gavę gyventojai atsižvelgia, paklauso?

– Sprendžiant iš to, kad nubaustų asmenų nebuvo, matyt, užteko mūsų kreipimosi.

– Kokie būtų jūsų patarimai gyventojams?

– Jei labai norėsite išsikepti kažką kepsninėje ar parūkyti, patariame išeiti į gamtą, oras dar geras.

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai pastebi, kad klientai pradeda ieškoti patvarių ir lauko sąlygoms atsparių baldų. Klientai žvalgosi į patogias kėdes, kabamuosius krėslus, hamakus, sofas, staliukus. Taip pat suaktyvėja lauko šildytuvų, girliandų, kepsninių pardavimai.

Norint savo balkoną ar terasą paversti jaukia poilsio erdve, prireiks vos kelių lauko baldų bei mielų interjero detalių. Interjero dizainerės dalijasi keliais esminiais patarimais.

Įvertinkite savo lūkesčius

Interjero dizainerės Laura Lėja Dovydaitienė ir Jurgita Stankūnaitė balkono ar terasos planavimą siūlo pradėti nuo savo poreikių įsivardijimo. Galbūt terasą ar balkoną norite skirti darbui, gal čia skaitysite knygą, o gal planuojate laiką leisti su draugais. Atsakius į šiuos klausimus, sprendimus priimsite kur kas greičiau.

„Terasų ir balkonų įrengimo tendencijos keičiasi lygiagrečiai su būsto gyventojų gyvenimo ritmu, todėl šios erdvės dažnai tampa mini sodelio ar poilsio zonomis. Žmonės vis rečiau atranda laiko, kurį galėtų praleisti gamtoje, todėl nori susikurti jaukų kampelį namuose“, – pasakojo interjero dizainerės.

Žmonės vis rečiau atranda laiko, kurį galėtų praleisti gamtoje, todėl nori susikurti jaukų kampelį namuose.

 

Rinkitės lauko baldus

Interjerus kuriančios ekspertės siūlo įvertinti turimo balkono ar terasos tipą, ar tai – uždara, dalinai uždara, ar visai atvira erdvė. Nuo to priklausys, kokie baldai jums tinka. 

„Pasirinkite baldus, skirtus naudoti lauke. Jie turi būti atsparūs temperatūros bei drėgmės svyravimams. Rinkitės tokius, kurie telpa į balkono ar terasos erdvę ir jos neapkrauna. Jei turite didelį balkoną ar terasą, atkreipkite dėmesį į baldus, turinčius daiktadėžes sėdimoje baldų dalyje. Svarbiausia, kad baldai būtų patogūs, leistų jums mėgautis poilsiu ir atsipalaiduoti“, – sakė pašnekovės. 

Pasak jų, renkantis baldus, jų spalvas reikėtų derinti prie namų stiliaus. Geriausia rinktis neutralias spalvas, nes jos bėgant metams nepradės erzinti. Universaliausios spalvos yra tos, kurios įsilieja į aplinką – šiltos, pastelinės, žemės spalvų tonų.

Papildys dekoro stilių

Papildomo jaukumo kuriamai erdvei suteiks dekoratyvinės pagalvėlės ir užklotai, kurie dažnai derinami prie lauko baldų.

„Dekoratyvinės pagalvėlės gali būti vienspalvės, margintos įvairiais raštais, spalvotos, su piešiniais. Jos papildo bet kokį dekoro stilių – nuo modernaus iki tradicinio. Vakarams balkone turėkite natūralios vilnos, šerpų vilnos arba poliesterio užklotus, kurie suteiks daugiau jaukumo ir šilumos“, – pabrėžė dizainerės. 

Įrenginėjant vasariškas namų erdves, svarbu nepamiršti ir kitų interjero detalių – naudodami lauko šviestuvus, žibintus ar žvakutes, sukursite malonią atmosferą bei apšviesite erdvę vakarais. Jei norite romantiškos ir kiek žaismingos aplinkos, pasikabinkite spalvingų girliandų, o jei norite šiek tiek privatumo, apsaugos nuo saulės ar vėjo, tam tiks užuolaidos.

Pasodinkite augalų

Kuriant terasos ar balkono interjerą, verta pasirūpinti ir augalais. Jie suteikia jaukumo ir šviežumo, padeda nusiraminti, sukuria privataus sodo aplinką.

„Pasisodinkite gėlių, pastatykite balkone ar terasoje didesnių augalų, galite netgi pakloti netikros žolės grindų dangą, kad erdvė būtų dar jaukesnė. Naudokite skirtingų dydžių ir aukščių vazonus, skirtingas ir nestandartines jų formas. Tačiau rinkitės vienodas spalvas, nes papildomų atspalvių vėliau įliesite per augalus“, – dalijosi patarimais dizainerės.

Į vazonus galima pasodinti nedidelių dekoratyvinių medelių ar žydinčių krūmelių. Jei daug vietos neturite, rinkitės vienmetes gėles – našlaites, petunijas, begonijas.

Nepamirškite praktiškų elementų

„Senukų“ ekspertai taip pat pataria nepamiršti ir kelių praktiškų detalių, kad laiką balkone ar terasoje būtų dar patogiau leisti:

• Šildytuvai. Šiluma yra viena iš komforto sąlygų, ypač vėsiais vakarais ar šaltuoju laikotarpiu. Tam, kad jūsų vakaro nesugadintų šaltis, momentiniai, nešiojami ir kompaktiški terasiniai šildytuvai bus tinkamas sprendimas.

• Apšvietimas. Apšvietimui lauke rekomenduojama pasirinkti LED lemputes, toks apšvietimo būdas yra ilgaamžiškesnis ir ekonomiškesnis nei kaitrinės lemputės. Tik itin svarbu atkreipti dėmesį į šviestuvų atsparumą drėgmei, kurį nusako IP klasė ir skaičius šalia jos – kuo skaičius didesnis, tuo šviestuvas atsparesnis aplinkos pokyčiams.

• Lauko girliandos. Jaukumo suteikiančias girliandas galima išvedžioti po visą balkoną, terasą ar sodą. Erdvei apšviesti tinka ir dailūs ant medžių kabinami žibintai.

• Kepsninės. Vienas svarbiausių šiuolaikinės terasos atributų – lauko kepsninė. Jei ketinate kepsninę naudoti dažnai, vertėtų investuoti daugiau ir rinktis funkcionalesnę. Įprastas anglines kepsnines lengva transportuoti, dujinės greitai įkaista, jose lengva reguliuoti kaitrą, o keraminės pasižymi itin plačiomis panaudojimo galimybėmis.

• Muzikinės kolonėlės. Laiką leidžiant su draugais, pravers muzikinė kolonėlė. Ją geriausia rinktis belaidę, kad neužimtų daug vietos ir būtų mobili.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų Lietuvoje vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų.

Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis. Ugniagesiams teko skubėti gesinti šašlykinės ir gyvenamojo namo terasoje, kuri naudota nesilaikant saugaus atstumo nuo pastato. 

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas sako, kad daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.

Jis primena, kad kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato.

Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.

„Saugaus atstumo nuo pastatų laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, naudojantis kepsninėmis ir kūrenant laužus“, – pažymi specialistas.

Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių balkonuose, lodžijose, terasose,  nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).

Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio.

Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu.

„Svarbiausia – jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko – ją būtina atidžiai perskaityti. Tačiau juk žinome, kad žmonės degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių. Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis, gali apdegti ir šalia stovintys žmonės. Degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto“, – pranešime sako A. Česūnas.

Pasak jo, svarbu ir neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio, taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.

Šiemet jau buvo vienas nelaimingas atvejis, kurį sukėlė degusis skystis. Poilsiavietėje prie Kauno marių, Kaišiadorių rajone, šalia kūrenamo laužo sprogo degiojo skysčio butelis ir moteriai nudegino rankas ir nugarą.

Iš asmeninės patirties specialistas pataria – įdegant ugnį šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių.

„Užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančios kepsninės ar laužo“, – sako jis.

„Uždaro tipo kepsninės yra saugesnės, nes kyla mažesnis pavojus, bet tiek su viena ar kita tam tikra pavojaus rizika išlieka“, – pastebi pareigūnas.

Š. Mažeikos/BNS nuotr.

Jeigu kilo gaisras, A. Česūnas pataria pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.

„Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigę kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi“, – sako A. Česūnas.

Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų.

„Vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti  žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti“, – pataria ugniagesys gelbėtojas.

Kepsninės – kiekviename kieme

Gyvendami vos už valandos skrydžio nuo Kopenhagos, galėtume iš kaimynų pasimokyti daugybės dalykų.

Danams jau senokai tapo kasdienybe dviračių takuose pakreiptos šiukšliadėžės, kad važiuojantiesiems būtų patogu įmesti šiukšlę.

Prie sankryžų dviračių takuose įrengtos pakylos kojai pasidėti – laukdami žalio šviesoforo signalo dviratininkai gali ant jų pasidėti koją nenulipdami nuo dviračio.

Yra ir šiukšliadėžių su specialiomis kišenėmis, į kurias galima įdėti superkamą gėrimų tarą, kad ją renkantiems žmonėms nereikėtų graibyti atliekose.

Viena labiausiai stebinančių ir labiausiai paplitusių rūpesčio savo miesto žmonėmis apraiškų Kopenhagoje – kone kiekviename kieme, parke, skvere ir net pačiame miesto centre ant kanalų krantinių stovintys suolai su stalais, kurių viduryje įrengtos metalinės grotelės, po jomis – metalo indas medžio anglims.

Taip miesto gyventojai čia pat gali surengti pikniką.

Klaipėdiečiai apie tokius dalykus kol kas gali tik pasvajoti.

Užtat garsėjame draudimų ir bausmių gausa.

Reikia prašyti leidimo

Klaipėda yra erdvus miestas, turintis gausybę skverų, ne vieną parką, atskirus mikrorajonus skiria tuščios erdvės, laisvų plotų esama ir tarp kai kurių namų.

Tačiau šiose erdvėse vietų klaipėdiečių iškyloms nėra.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė taip pat neprisiminė, kad atvirose erdvėse būtų mačiusi tokių įrenginių.

"Jeigu viešoje teritorijoje, kad ir daugiabučio namo kieme, būrelis žmonių sugalvotų ką nors drauge daryti, net jei tai yra šašlykų kepimas, jau galėtų būti vadinama renginuku, nepaisant to, kad komercijos tikslų čia nebūtų. Turime renginių organizavimo miesto viešosiose vietose taisykles. Ten labai aiškiai parašyta, kad priklausomai nuo renginio pobūdžio reikia laikytis tam tikrų reikalavimų", – aiškino K.Vintilaitė.

Kai kuriems paprastesniems renginiams leidimai išduodami labai greitai, o kitiems, sudėtingesniems, keliantiems pavojų dėl jame naudojamų priemonių, derinimas – sudėtingesnis.

Pasirodo, Klaipėdoje kol kas niekam nekilo noras kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių prašant leidimo išsikepti šašlykų.

Miesto švaros ir tvarkymo taisyklės mieste draudžia kūrenti laužus, išskyrus tuos renginius, kuriems leidimas išduodamas, kai įsakymą pasirašo miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Aptardama galimybę miesto erdvėse naudoti kepsnines, Viešosios tvarkos skyriaus vadovė patikino, kad tokio draudimo taisyklėse nerado.

Pasak K.Vintilaitės, leidimų žmonės prašo net visiškai paprastiems dalykams.

Pavyzdžiui, mažutei vestuvių ar krikštynų ceremonijai surengti. Kuo didesnis renginys, tuo sudėtingesnės leidimų gavimo bei derinimo procedūros.

Kiekviename direktoriaus įsakyme yra nurodymas policijai užtikrinti viešąją tvarką, o kartais, kai leidžiama mieste sukurti laužą, prie jo budi ugniagesiai.

Visa tai puikiai žinoma miesto bendruomenių pirmininkams, bent kartą pabandžiusiems surengti savojo kvartalo šventę.

Pradėjus kepti, atvyko policija

Sekmadienį Bomelio Vitės kvartalo gyventojai ketina drauge švęsti Atvelykį.

Tačiau kviesdami kaimynus, organizatoriai net neužsimena apie dešrelių kepimą ar kepsninių pastatymą.

"Ką jūs, turiu karčios patirties su kepsnine, todėl net nesvarstėme tokio dalyko. Prieš gerokai metų su kaimynais pasistatėme kepsninę atvirame plote, atokiai nuo uosto tvoros. Netrukus atvažiavo uosto policijos pareigūnai ir liepė tuojau pat viską užgesinti. Žinau, kad ir šventėje, net jeigu pasistatytume kepsnines atokiau nuo namų, atsirastų nepatenkintų žmonių. Todėl šios minties atsisakėme", – pasakojo viena šventės rengėjų Rita Kuprelienė.

Panašios šventės sumanytojas ir rengėjas, buvęs Dragūnų kvartalo seniūnaitis Aurimas Mockus atviravo 2014 m. Dragūnų fiestoje kartu su kaimynais įrengęs kepsninę ir kepęs šašlykus.

"Žmonėms to reikia. Nelabai ko klausėme, bet pasirūpinome saugumu. Turėjome mobiliąsias kepsnines, jas pasistatėme truputį atokiau, ant kalniuko, visiems buvo saugu, niekas nenukentėjo, visi buvo laimingi ir patenkinti. Juk suaugę žmonės", – pasakojo A.Mockus.

Piknikams vietų pakanka

Mintį įrengti vietas piknikams A.Mockus puoselėja jau seniai.

Dar prieš kelerius metus jis siūlė bendruomenių fondų pinigus panaudoti įrengiant poilsio vietas su kepsninėmis prie Svijanės ežero, klaipėdiečių vadinamo Mumlaukio vardu.

Jeigu prie jo atsirastų pavėsinės su kepsninėmis ir suolais, miesto žmonės turėtų dar vieną vietą poilsiui gamtoje, o kartu – miesto ribose.

Aktyvus klaipėdietis įsitikinęs, kad tokios poilsio vietos galėtų atsirasti ir prie kitų vandens telkinių: Dangės upės, Malūno, Žardininkų, Draugystės parko tvenkinių.

Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti.

"Užsienyje net nacionaliniuose parkuose tokių kepsninių esama. Esu matęs informacines lentas prie jų, kur parašytas reikalavimas įspėti atsakingus asmenis. Žmonės pasirašo, kad yra susipažinę su elgesio taisyklėmis šioje vietoje ir įsipareigoja palikti ją tvarkingą. Mūsų valdininkai vis kalba, kad benamiai siaubtų tokias vietas. Nesąmonė, tokie žmonės vengia viešų vietų. Taip pat buvo kalbama, kai miške darėme treniruoklių aikšteles, bet gyvenimas parodė, kad visi įrenginiai tebestovi iki šiol, – kalbėjo A.Mockus. – Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti. Būdų tai padaryti visada galima rasti, reikia tik noro ir valdžios pagalbos, o kai kuriais atvejais reikia tiesiog negniuždyti žmonių iniciatyvos. Kalbos apie galimus gaisrus irgi nėra logiškos. Juk Plateliuose stovyklaujantys žmonės kepa mėsą tarp medžių įrengtose kepsninėse ir miško nepadega. Galima įrengti dėžutes su smėliu, jei kiltų grėsmė, jį galima panaudoti liepsnoms gesinti."

Pajūris – tik kaitintis

"Pajūrio pliažuose tokių vietų nėra. Net taisyklėse parašyta, kad laužų kūrenti negalima. Jei neklystu, vienintelė tokia vieta yra trečiajame Smiltynės kilometre miškininkų įrengtoje poilsio aikštelėje, – tikino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas. – Kartą tokią pramogą sugalvojusius žmones užklupo ugniagesiai. Pamatė dūmus ir atskubėjo. Todėl, jei kas sugalvotų ką panašaus pakartoti, šventę gali sugadinti gaisrininkai. Paplūdimių prieigose visur yra įrengti ženklai, draudžiantys kūrenti laužus. Jei kokia nors proga užkuriame ugnį, tokius renginius deriname su ugniagesiais."

Turėdami itin trumpą pajūrio juostą ir labai jautrų gaisrams mišką šalia paplūdimio, gamtosaugininkai ir ugniagesiai neleidžia kurti atviros ugnies, netoleruotų ir kepsninių naudojimo.

V.Urbonas vardijo, ką galima veikti Lietuvos pajūryje: sportuoti, maudytis, bėgioti, kaitintis, grožėtis gamta.

Užtat į Latvijos pajūrį nuvažiavę klaipėdiečiai stebisi pamatę prie pat kopų įrengtas stacionarias kepsnines.

Tiesa, mūsų privačiuose sklypuose, prie nuosavų namų ar sodo sklypuose jokių draudimų naudoti kepsnines nėra.

Priešgaisriniai reikalavimai skelbia, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Planas vis dar derinamas

Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė pasakojo, kad Malūno parke, klaipėdiečiams labiau žinomame Trinyčių parko vardu, planuojama įrengti kelias stacionarias kepsnines.

Tiesa, planas dar tik derinamas.

Esama planų panašias iškyloms tinkamas vietas įrengti neužstatytame plote netoli Marijos Taikos Karalienės bažnyčios.

Galima tikėtis, kad jų atsiras, kai minėtame kvartale bus įgyvendintas kiemų tvarkymo projektas.

Bent jau dokumentuose tokio įrenginio vieta yra pažymėta. Projektuotojai numatė šioje vietoje aktyvaus poilsio zoną ir plotą ramesnio laisvalaikio mėgėjams.

Kol kas apie didesnį skaičių panašių įrenginių nekalbama, aplink miesto tvenkinius galima tik pasivaikščioti.

Botanikos sode teks sumokėti

Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovė Asta Klimienė patikino, kad vaizdingame sode yra įrengtos trys kepsninės, kuriomis gali ir jau noriai naudojasi klaipėdiečiai.

Tiesa, ši paslauga yra mokama.

"Dažniausiai prašome atsinešti ne malkų, o medžio anglių. Atviros liepsnos neteko matyti, anglys yra saugesnis kuras – ne taip rūksta ir žiežirbuoja. Žmonės nebenori, kad rūktų dūmai. Dažniausiai tokios vietos užsakomos ne triukšmingas šventes organizuojančių žmonių, o ramiai draugų ar šeimos narių būryje norinčių pabūti klaipėdiečių. Gražiu oru žmonės labai dažnai naudojasi tokia galimybe. Kartais net per pietų pertrauką. Paprastai tai būna ramūs, tvarkingi žmonės, kurie nori pramogą su ugnimi turėti be jokių stresų", – dalijosi patirtimi A.Klimienė.

Ant Nemuno kranto dvi dienas dėl geros valios taurės rungsis tarptautinio grilio čempionato GOODWILL CUP OF BBQ 2018 meistrai. Jautrios uoslės druskininkiečių ir miesto svečių laukia rimtas išbandymas kvapais, vaizdais ir skoniais.

Komisijoje – carų palikuonys

Tarptautinį čempionatą organizuoja Druskininkų savivaldybės administracija, Lietuvos grilio ir barbekiu asociacija, tarptautinė grilio ir barbekiu federacija. Grilio profesionalai savo gebėjimus ir išmonę demonstruos ruošdami kiaulienos, jautienos, paukštienos, žuvies patiekalus ir desertą.

Veiksmas čempionato teritorijoje prasidės ankstyvą šeštadienio rytą. Komandų kapitonams ištraukus burtus, meistrai stos prie kepsninių. Patiekalus vertins kompetentinga tarptautinė komisija, kurioje tokie grilio grandai kaip Andrejus Romanovas, Rusijos barbekiu asociacijos prezidentas, kurio gyslomis teka carų Romanovų kraujas.

Nugalėtojams – vertingi prizai

Renkant čempionato geriausius, komisijos nariai vertins bendrą patiekalo vaizdą, skonį, minkštumą ir sultingumą ir kitus, tik tikriems grilio profesionalams žinomus patiekalų niuansus.

Pagrindinis čempionato prizas – penkių šimtų eurų vertės kuponas ir kompanijos „Weber“ grilis. Būtent šios kompanijos įkūrėjas Džordžas Stivenas pirmasis sukūrė sferinį grilį ir padarė tikrą grilio kultūros perversmą Amerikoje.

Apdovanojimai neapsiribos tik pagaminto maisto įvertinimu. Organizatoriai įsteigė specialius prizus už komandos įvaizdį, aprangą ir net išradingiausiai ir labiausiai įtraukiančiai žiūrovus komandai.

Grilio meistrų laukia ir „Juodosios dėžės“ rungtis, o sekmadienį savo gebėjimus galės išbandyti ir žiūrovai. Jiems taip pats įsteigti specialūs renginio organizatorių prizai.

Organizatorių nuotr.

Kepsniai čirškės ir ant … traukinio

Čempionato lankytojai galės paganyti ne tik akis, susipažinti su naujausiais kepsninių modeliais, pasikalbėti su grilio profesionalais, bet ir paragauti pačių meistrų pagamintų patiekalų.

Į čempionato renginio teritoriją atpūškuos ir traukinio lokomotyvas. Tiesa, jei užsimanysite juo pasivėžinti – tikrai neišdegs. Unikalus rankų darbo šedevras, kurio paskirtis, kaip ir dera renginio kontekste, talkins ruošiant patiekalą, kuriuo bus vaišinami renginio svečiai.

Įspūdingos traukinio lokomotyvo pavidalo kepsninės dydis – trys su puse metro. Vieno kepimo metu galima paruošti kepsnių, kurių pakanka pavaišinti net du šimtus žmonių. Kokio gyvūno mėsa bus vartoma traukinio formos kepsninėje, organizatoriai kol kas negali atsakyti. Tai priklausys nuo medžioklės sėkmės. Ką prieš čempionatą pavyks nukauti „Tauro rago“ vyrukams, tuo ir bus vaišinami miestiečiai ir kurorto svečiai.

Organizatorių nuotr.

Žinomi visame pasaulyje

Nerijaus Navicko ir jo komandos sukurtos, pagamintos ir Didžiojoje Britanijoje užpatentuotos „BBQ Mates“ originalių formų kepsninės – dažnas įvairiausių renginių dėmesio traukos centras visame pasaulyje. Jos vis dažniau iškeliauja ir į grilio gerbėjų namus.

Aistringas grilio profesionalas N. Navickas džiaugiasi, kad po truputį ir Lietuvoje žmonių supratimas apie grilį plečiasi, o ir susidomėjimas auga. Lietuviai pagaliau pradeda suprasti, kad ant kepsninės galima išsikepti ne tik šašlyką. „Kepsninių galimybės išskirtinai didžiulės. Jose gaminius galima rūkyti šaltuoju ir karštuoju būdu, kepti įvairias mėsos rūšis, žuvį, jūros gėrybes, daržoves, cepelinus, desertą ir net ledus“, – pasakojo N. Navickas.

Beje, dar galima suspėti užregistruoti savo komandą į varžybas. Visus čempionato dalyvius organizatoriai aprūpins griliais, anglimi ir produktais, tereikia atvykti ir išbandyti savo jėgas smagioje kompanijoje. „Norinčius dar keletu laipsnių kilstelėti Druskininkų savaitgalio termometro stulpelį ir apturėti iššūkių prie kepsninės, kviečiame suburti komandą ir registruotis į karštą kovą dėl vertingų prizų“, – kvietė renginio organizatoriai.

Pasak Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacijos prezidento Juozo Kaminsko, pastaraisiais metais lietuviai ne tik pamėgo kepti ant žarijų, bet ir gamina vis įvairesnius patiekalus.

„Ko gero, nei vienos šventės, nei vieno draugų susibūrimo ar didesnio renginio neįsivaizduojame be kepsninėje keptų patiekalų. Žmonės vis dažniau kepa mėsą, paukštieną, žuvį, garnyrui – daržoves, net desertus“, – teigia J.Kaminskas, – Manau, kad populiarėjančiai kepimo ant žarijų kultūrai įtakos turėjo tiek iš vakarų atėjusi mada, tiek siūlomų grilių bei kepsninių įvairovė, tiek specialių laužaviečių steigimas, tiek produktų, skirtų griliui, įvairovė.“

Jis pastebi, kad jei anksčiau kiaulienos šašlykas ar vištienos blauzdelė buvo kaip papildomas patiekalas pasibuvimo lauke metu, tai dabar kepsninėje kepamas tiek pagrindinis patiekalas, tiek garnyras. Be to, mūsų tautiečiai pamėgo patys gamintis įvairiausius padažus ir nebijo eksperimentuoti.

Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacijos narė Halina Bovševič, rengianti ir įvairias kepimo ant grilio pamokėles, taip pat stebisi lietuvių išradingumu:

„Lietuviai ėmė vis labiau domėtis, kaip teisingai kepti, ką kepti griliuose ar kepsninėse, be to, mielai mėgaujasi pačiu procesu – tai tarsi žaidimas, puikus laiko praleidimas su šeima ar draugais, – pasakoja grilio meistrė, – Nenuostabu, kad vis populiaresni griliui paruošti vištienos, kiaulienos ir pan. produktai, marinuoti įvairiuose marinatuose.“

Ji teigia, kad tokios funkcijos – kaip lengvas rūkymas, suteikiant įvairių aromatų panaudojant medžio drožles – nebuvo net žinomas prieš keletą metų, o dabar – tai įprasta. Kepdami žmonės net naudoja įvairias žoleles, kad suteiktų daugiau aromato, ar net specialias kepimo lenteles, o kepdami mėsa ar paukštieną patepa specialiai pagamintu padažu ar glajumi.

Pasak grilio ekspertų, kepti ant žarijų tampa ne tik vasaros užsiėmimu.

„Ruduo – grybų metas, tad kepdami ant grilio ar kepsninės galime improvizuoti prie mėsos derindami ir grybus, o ir oras nėra kliūtis. Jei jau žmonės „užsikrėtė“ šia veikla, sezonas nesvarbus“, – šypsos H. Bovševič.

„Rudenį ar žiemą populiaresni greitai iškepantys produktai, tokie kaip paukštiena, žuvis, gan paprasta pagaminti ir įvairius mėsainius, - teigia Juozas Kaminskas, – Uždaruose griliuose galite iškepti ne net ir picą ar buritus, daržoves ar vaisius, o kepdami pasimėgausite ir grynu oru.“

Marinuotos produkcijos gamintojai tik patvirtina, kad net ir oras neturi įtakos pamėgtai kepimo ant žarijų kultūrai. Antai bendrovė „Vilniaus paukštynas“, daugelį metų gaminanti marinuotos vištienos produktus bei kepamąsias dešreles, kasmet skaičiuoja augančius šių produktų pardavimus.

„Kasmet stebime marinuotos vištienos produkcijos pardavimų augimą mūsų šalyje. Vasarą palyginus su praėjusiais metais marinuotų vištienos produktų pardavimai išaugo penktadaliu, jei lygintume su panašiu periodu, – teigia paukštyno generalinis direktorius Gintaras Martinkus, – Lietuviai mėgsta gan įdomius skonius – antai populiariausių marinatų skoniai – uogų, bruknių marinate marinuoti sparnelių peteliai – jų pardavimai šoktelėjo net 35 proc. Be to, savą pirkėją rado ir pasiūlyti rinkiniai, t. y. vienoje pakuotėje parduodami produktai dviejų skirtingų marinatų.“

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ patvirtina, jog nepaisydami blogų orų, žmonės šią vasarą vis tiek stengėsi leisti kuo daugiau laiko lauke – pirko kepsnines ir maisto produktus, tinkamus kepti ant žarijų.

„Stebėdami šios vasaros pardavimų duomenis, galime gana užtikrintai teigti, kad šalies gyventojai šiemet stengėsi nepasiduoti darganai ir „ginklavosi“ lietaus apsiaustais, batais ir purškalais nuo vabzdžių, kad tik galėtų pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais. Vienas jų, žinoma, - maisto gamyba kepsninėse. Lyginant su 2016-ųjų vasara, lauko kepsninių ir joms skirtų priedų šią vasarą nupirkta 19 proc. daugiau. Ir jau kelerius metus iš eilės pastebime, kad ant kepsninių vietoje tradicinio šašlyko vis dažniau dedama kepti vištiena“, – komentuoja „Maximos“ pirkimų direktorė Vilma Drulienė.

Pasak jos, palyginus pirmojo šių metų pusmečio pardavimų duomenis su to paties laikotarpio pernai, matomas maždaug 7 proc. vištienos pardavimų augimas. Na, o „Vilniaus paukštyno“ marinuotos vištienos produktų šiltuoju metų laikotarpiu parduota ketvirtadaliu daugiau. Pamėgę naujus išskirtinius skonius, lietuviai taip pat liko ištikimi ir įprastiems – pastebimai augo ir vištienos šašlyko pipiriniame marinate bei vištienos šašlyko klasikiniame marinate pardavimai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo daugiau kaip 900 gaisrų.

Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės. Gegužės pradžioje Kaišiadorių rajone, Rumšiškėse, vyras, bandydamas užkurti šašlykinę, užsivertė ją ant savęs ir nusidegino kojas bei apdegė drabužius.

Ugniagesiai pataria gyventojams, iškylaujantiems gamtoje, laužus kūrenti nustatytose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Laužas jis privalo būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato. Negalima jų kurti durpingose vietose, miškuose, esant sausringajam laikotarpiui, ar pučiant stipriam vėjui. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti

Naudojantis kepsninėmis svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 metrus nuo pastatų. Po jomis turėtų būti nedegus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės. Jas statyti reikėtų ir kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų. 

Būna atvejų, kai žmonės, norėdami pasislėpti nuo vėjo ar staiga užklupusio lietaus, kepsninę pastato šalia namo, pastogėje ar dengtoje terasoje. Prieš kepant, jose reikia tolygiai paskirstyti žarijas. Šalia visuomet reikėtų turėti vandens kilusiai liepsnai užpilti. Ugniagesiai perspėja prižiūrėti žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė.

Labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degųjį skystį. Įkaitęs butelis gali sprogti, susidaryti didelis liepsnos pliūpsnis – nuo to neapsaugos nei kibiras su vandeniu, nei gesintuvas. Įkuriant kepsninę reikia būti itin atsargiems. Paprastai žmonės naudoja degiuosius skysčius.

„Jeigu jo pripilsite per daug arba naudosite labai garuojantį skystį, gali staiga pliūptelėti liepsna ir smarkiai nudeginti. Saugiau yra naudoti specialius ilgo degimo degtukus“, – įspėja ugniagesiai. 

Įkurti kepsninę reikėtų pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į tą pusę. Baigus kepti šašlykus ar kepsnius, nereikėtų  kepsninės palikti be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigę ja naudotis, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukite į saugią vietą.

Balkonuose apskritai negalima kurti kepsninių, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą. Nors elektrinių ar kvarco lempų šašlykinių naudojimas nedraudžiamas, tačiau kepant šašlykus gali užsidegti riebalai, o pliūptelėjus liepsnai žmogus turi staigiai atsitraukti, o balkonuose dažniausiai trūksta vietos ir žmogus rizikuoja nudegti veidą, gali užsiliepsnoti ir jo drabužiai.