-
Atsisveikinti su Seimo nariu K. Glavecku susirinko politikai, draugai, buvę studentai 8
Urna su velionio palaikais pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje.
Ištarti paskutinio „sudie“ į anapilį iškeliavusiam K. Glaveckui atvyko politikai, bičiuliai ir buvę studentai.
Atsisveikinti su Seimo nariu bus galima gegužės 1-ąją, šeštadienį, nuo 12 val. iki 20 val. ir sekmadienį – nuo 10 val. iki 14 val. Urna išnešama sekmadienį 14 val., velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
Žmogus, aktyviai dirbęs siekiant nepriklausomybės
„Netekome jo per gimtadienį – jam būtų suėję 72 metai. Jauno visiškai dar, kuris dar galėjo Lietuvai tikrai daug gerų dalykų padaryti, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenininko, kuris tais lemtingais 1990 metais aktyviai įsijungė į tuometinę politiką. Jis nebuvo pasyvus, jis buvo labai aktyvus“, – BNS sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė.
Kaip teigė B. Valionytė, nors K. Glaveckas priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis buvo vienas iš jos reformatorių, aktyviai siekęs ją atskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. „Jis veikė ryžtingai, buvo grupė sudaryta, kuri labai aktyviai šį darbą padarė. Šis žingsnis buvo labai svarbus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę todėl, kad tai buvo Kremliui labai aiškus parodymas, kad jo bastionas, Komunistų partija, mąsto Lietuvoje kitaip nei Kremlius“, – pabrėžė signatarė.
Jos žodžiais tariant, Kovo 11-ąją K. Glaveckas sutiko „atvira širdimi“. „Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė“, – sakė signatarė.
Pavyzdys kitiems
Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė prisimindama kolegą teigė, kad K. Glaveckas buvo kovotojas. „Labai gaila žmogaus, kuris buvo labai aktyvus, labai pozityvus, protingas, tokių tikrai Seime labai trūksta ir trūks. Kęstutis buvo kovotojas. Širdies problemų turėjo gan seniai, bet niekas neįtarė, kad jis turėjo problemų, Seime buvo vienas iš aktyviausių žmonių“, – kalbėjo ji.
Pasak buvusios parlamento vadovės, K. Glaveckas „visada turėjo tvirtą nuomonę, poziciją, juo labiau, kad buvo profesionalus, šiuolaikiškas ekonomistas“. „Labai aiškiai formuluodavo savo mintis ir pasakydavo tai, ką turėdavo pasakyti, tai buvo pavyzdys kitiems Seimo nariams, kolega, kuris, deja, šiandien išėjo“, – sakė I. Degutienė.
„Dar vieną bruožą galėčiau atskleisti – jei išorėje atrodydavo aktyvus, kartais ir aštrus, dūšioj buvo labai jautrus žmogus, ir jei, neduok Dieve, kam nors Seime būdavo problemos, jis tikrai buvo vienas iš pirmųjų, kuris norėdavo ir padėdavo“, – prisiminė buvusi Seimo vadovė.
Įžvalgos, aplenkiančios laiką
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie K. Glavecką akcentavo, kad jis buvo tikras savo srities profesionalas, eruditas, kurio dažnai reikėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorijoms.
„K. Glaveckas atrodė visada randantis jėgų atsitiesti, todėl jo išėjimas toks netikėtas. Ryškus, charizmatiškas, linksmas, niekada neieškantis žodžio kišenėje ir kartu gilių įžvalgų, galbūt netgi aplenkiančių laiką, autorius – tiek apie ekonomiką, tiek apie politiką, gyvenimą“, – savo užuojautoje sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, tai buvo žmogus, kurio nuomonę, vertinimus, pagrįstus nauja pasauline informacija, visada būdavo įdomu išgirsti.
Primename, kad K. Glaveckas mirė po komplikacijų, kilusių atlikus širdies operaciją. Penktadienį mirusiam Seimo nariui K. Glaveckui būtų sukakę 72 metai. Ketvirtadienį parlamentaro kolegos portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad K. Glaveckas atsidūrė ligoninėje, o jo sveikatos būklė – sunki.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
1998–2000 metais K. Glaveckas buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po paskutinių Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.
1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.
1972–2000 metais dėstė VU Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, o 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete. 1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys. K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.
-
Paskelbė, kada ir kur bus laidojamas Seimo narys K. Glaveckas 10
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, atsisveikinti bus galima šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val. ir sekmadienį – nuo 10 val. iki 14 val., pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Urna išnešama sekmadienį 14 val., velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
Politikas, ekonomistas, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje Vilniuje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras yra vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, kelių knygų autorius.
-
D. Grybauskaitė: K. Glavecko reikėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorijoms 12
„K. Glaveckas atrodė visada randantis jėgų atsitiesti, todėl jo išėjimas toks netikėtas. Ryškus, charizmatiškas, linksmas, niekada neieškantis žodžio kišenėje ir kartu gilių įžvalgų, galbūt netgi aplenkiančių laiką, autorius – tiek apie ekonomiką, tiek apie politiką, gyvenimą“, – savo užuojautoje sako D. Grybauskaitė.
Buvusi šalies vadovė taip pat pažymi, kad jis buvo tikras savo srities profesionalas, eruditas ir nepalenkiamas liberalas, todėl visai logiška, kad buvo ir vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Nacionalinės vertybinių popierių biržos kūrėjų.
Tai buvo žmogus, kurio nuomonę, vertinimus, pagrįstus nauja pasauline informacija, visada būdavo įdomu išgirsti.
„Tai buvo žmogus, kurio nuomonę, vertinimus, pagrįstus nauja pasauline informacija, visada būdavo įdomu išgirsti. Todėl profesoriaus K. Glavecko dažnai reikėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorijoms. Daugelis jo pasigesime“, – rašoma D. Grybauskaitės užuojautoje.
Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje Vilniuje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras yra vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, kelių knygų autorius.
-
Laisvosios rinkos instituto prezidentė: K. Glaveckas įkvėpė savo dosniu pasitikėjimu
„Profesorius K. Glaveckas buvo mano ir ne tik mano mokytojas. Visi mūsų kartos ekonomistai, kurie studijavo Vilniaus universitete, turbūt perėjo per jo paskaitas, per kurias jis su užsidegimu pasakojo mums apie būsimą rinkos ekonomiką, apie laisvų žmonių mainus tais laikais, kai apie tai nebuvo priimta viešai kalbėti. Tai absoliučiai išsiskyrė iš visų kitų“, – BNS sakė E. Leontveja.
„Jis tikrai buvo vilties, tikslingumo šaltinis, ir man asmeniškai, kadangi ieškojau sprendimų, kaip įmanoma pakeisti, pagerinti tą sovietinę ekonomiką, jo paskaitos ir vėliau bendravimas su juo buvo akių atvėrimas, po kurio aš žinojau, kuriuo keliu reikia eiti ir kur ieškoti kitokios visuomenės santvarkos“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto vadovė.
Anot E. Leontjevos, K. Glavecko įžvalgos padėjo kurti naujas struktūras pereinant prie laisvosios rinkos sistemos, nes tokių arba nebuvo, arba likusios iš sovietmečio netiko.
Turėjau laimę turėti tokį pasitikintį mokytoją ir vadovą, ir tas pasitikėjimas yra labiausiai ugdanti galia gyvenime.
„Gal mes ne viską žinojome apie jo veiklą Sąjūdyje, tik iš nuotrupų, kuo jis galėjo pasidalyti su mumis, jaunėliais, bet žinojome, kad kuriami Lietuvos nepriklausomybės planai, kad po atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos pradėsime kurti laisvą privatine nuosavybe paremtą ekonomiką, kad reikės vykdyti privatizavimą, sukurti naujus nacionalinius pinigus ir visas institucijas, nes nieko neturėjome arba niekas netiko iš tarybinių laikų“, – pasakojo ekonomistė.
Anot jos, K. Glavecko idėjos įkvėpė po pirmos privatizavimo bangos 1991 metais rengti vertybinių popierių rinkos ir biržos teisinius pamatus.
„Jis pats dalyvavo aktyviai kuriant biržą. Mes turbūt aplenkėme visą centrinę ir Rytų Europą su tuo greitu proveržiu. Ir jei ne jo įžvalgos, kad to reikia laisvai ekonomikai, mes savo protu nebūtume supratę“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Ji taip pat pabrėžė išskirtinį pasitikėjimą, kurį studentai, bendražygiai juto iš K. Glavecko.
„Jis labai mokėjo pasitikėti – manimi kaip mokine. Ir mes kartu su kitais aspirantais ir profesoriumi įsteigėme Lietuvos laisvos rinkos institutą. Tai jis išmokė mane dirbti ir vadovauti savo dosniu pasitikėjimu. Sakydavo: aš pasitikiu, ir aš turėjau išmokti, kaip daryti, kaip kalbėti, kaip dirbti. Turėjau laimę turėti tokį pasitikintį mokytoją ir vadovą, ir tas pasitikėjimas yra labiausiai ugdanti galia gyvenime“, – pažymėjo E. Leontjeva.
Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras yra vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, kelių knygų autorius.
