Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus susitiko su Elektrėnų meru Kęstučiu Vaitukaičiu bei miesto administracijos direktoriumi Gediminu Ratkevičiumi. Susitikimo metu buvo aptarti aktualiausi šio miesto ledo ritulio klausimai.

Elektrėnų savivaldybės atstovai pritarė idėjai šiame mieste rengti pasaulio moterų ledo ritulio čempionatą. Šių metų gegužę IIHF kasmetiniame kongrese asociacija „Hockey Lietuva“ sieks teisės rengti moterų čempionato III diviziono kovas ir gavus teisę organizuoti čempionatą, jis būtų surengtas šių metų gruodį, būtent Elektrėnuose.

Susitikimo metu buvo paliesta ir Elektrėnams itin skaudi tema – konfliktai tarp miesto ledo ritulio atstovų, dėl kurių Elektrėnų ledo ritulio pasaulis tapo suskaldytas. Tiek ir D. Zubrus, tiek ir miesto meras K.Vaitukaitis išsakė savo nepritarimą abiejų „Energijų“ klubų vadovų konfliktui.

Pastaruoju metu Elektrėnų miestas skiria daug lėšų ir dėmesio sportui, o ypatingą dėmesį gauna ir ledo ritulys. Susitikimo metu savivaldybė pristatė savo iniciatyvą mieste kurti vieningą Elektrėnų ledo ritulio struktūrą, kurioje būtų vaikų mokykla bei miesto vyrų ir moterų reprezentacinės komandos. Asociacijos prezidentas D.Zubrus pritarė tokiai miesto pasiūlytai idėjai.

Priminsime, kad šiais metais Lietuvos ledo ritulio čempionate nedalyvauja Elektrėnų „Energija“, tačiau miesto garbę tarptautiniame fronte gina stipriausia šalies moterų ledo ritulio komanda Elektrėnų „Amber“, kuri varžosi stipriausiame Baltijos lygos divizione.

Tai – mažiausias atotrūkis antrajame merų rinkimų ture, skyręs varžovus.

Už K. Vaitukaitį sekmadienį balsavo 49,79 proc., t. y. 4056 rinkėjai. Už jo varžovę visuomeninio rinkimų komiteto „Patriotų sąjūdis už Elektrėnų kraštą“ kandidatę Silvą Lengvinienę balsavo 49,61 proc., t.y . 4042 rinkėjai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad rezultatai būtų perskaičiuojami nebent gavus pagrįstų prašymų.

„Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato privalomo perskaičiavimo dėl nedidelio balsų skirtumo kaip Seimo rinkimų įstatymas. Tačiau tuo atveju, jei gausime motyvuotą prašymą dėl perskaičiavimo, spręsime“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Tuo metu antrasis merų rinkimų turas Pakruojyje ir Mažeikiuose išsiskiria itin dideliu atotrūkiu tarp varžovų.

Pakruojyje socialdemokratas Saulius Margis sekmadienį nurungė konkurentą Lietuvos laisvės sąjungos kandidatą Saulių Gegiecką balsų santykiu 75 proc. (5968 balsai) prieš 23,93 proc. (1904 balsai).

Panašiu skirtumu „tvarkietis“ Vidmantas Macevičius Mažeikių rajone nurungė konservatorę Liną Rimkienę. Už V. Macevičių balsavo 69,57 proc. (12 tūkst. 373 rinkėjai), už jo varžovę L. Rimkienę 29,41 proc. (5230 rinkėjų).

Elektrėnai, apsupti unikalių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ – filme apie nepaprasto grožio gamtą ir kultūrinį paveldą pasakoja Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Meras teigia, kad Elektrėnuose, nuo miesto sukūrimo laikotarpio, auga dar tik pirmoji bei antroji kartos ir mano, kad užaugus dar kelioms kartoms, šį miestą gyventojai pamils labiau.

Istorijos smiltys – kultūrinio paveldo radiniai

Archeologas ir humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius teigia, kad Elektrėnai turi labai gražų, nors ir nedidelį, Rytų Lietuvai bei Aukštaitijai būdingų paminklų rinkinį. Tai apie 2 tūkst. metų skaičiuojantys piliakalniai ir beveik 1 tūkst. metų siekiantys pilkapiai, kurie anot archeologo yra senovės lietuvių genties palikimas, jų iniciatyvos, kuriant Lietuvą, užuomazgos.

V. Vaitkevičius pasakoja, kad su Elektrėnų kraštu jį sieja ypatingas ryšys. „Tenai atradau tai, kas praskleidžia mūsų Lietuvos valstybės gyventojų, visuomenės religijos paslaptis,“ – teigia archeologas, paminėdamas, kad į Elektrėnus jį atvedė senas atradimas. Tai kultūrinis paminklas, prie Briaunio ir Švenčiaus ežerų, apsuptų Bajorų, Jegėlonių bei Šuolių kaimų. „Kalba eina apie ypatingą vietą, kuri leistų atsakyti į klausimą, kaip senovės lietuviai laidojo savo mirusiuosius. Susidūrėme su be galo retu, sunkiai apčiuopiamu ir taip pat sudėtingai tyrinėjamu objektu, kuomet jau sudegintų mirusių palaikai yra išberiami nedidelėje seklumoje prie švento ypatingo ežero.“ Humanitaras atskleidžia, kad tyrinėjant šį sudėtingą reiškinį, reikalingas ypatingas kruopštumas, atsiperkantis unikaliais, autentiškais radiniais. „Tai ypatingi, dažnai milimetro dydžio radiniai, kruopelės, galima sakyti – istorijos smiltys, kurios ir leidžia atkurti paveikslą, leidžia jį piešti, įsivaizduoti,“ – įspūdžiais apie Elektrėnų savivaldybės kultūrinių paminklų paveldą dalijasi archeologas.

Elektrėnų regioninio parko zonoje yra labai daug išlikusių pilkapynų. Pasak Neries regioninio parko kultūrologės Karolinos Želvės, keliaujant kairiojo Neries kranto turizmo trasa, galima aplankyti Padukštų pilkapyną, Kragždų pilkapyną. Kokia šių pilkapynų priešistorė? Kultūrologė aiškina, kad senovės baltai tikėjo, jog vakaruose, ten kur leidžiasi saulė, yra mirusiųjų šalis. „Būtent ten, kur Neris plukdo vandenį į vakarus, jie pylė pilkapius, galbūt tikėdami, kad tas vanduo, Neries upės tėkmė padės vėlėms ir nuneš jas į vakarus, į tą mirusiųjų šalį,“ – pasakojama apie ypatingą gamtos ir žmogaus istorijos palikimo reiškinį.

Grabijolų kaimas – gyvosios Rumšiškės, pastatytos ant pilkapyno

Kultūrologė pasakoja, kad ištisas Grabijolų kaimas yra pastatytas ant buvusio pilkapyno vietos. Ji teigia, kad šį ypatingą objektą nuolatos rekomenduoja aplankyti visiems atvykusiems, ypač tiems, kurie jau yra išbandę įvarius pažintinius takus ir nori unikalios patirties. K.

Želvės nuomone, tai pats gražiausias kaimas visoje Vilniaus apskrityje, primenantis Rumšiškes ir kone pralenkiantis jas savo autentiškumu. „Šis kaimas yra kaip gyvosios Rumšiškės po atviru dangum, bet jis yra gyvas! Tai ne tik namukai, kurie sustatyti tik pažiūrėti. Ten iš tiesų žmonės gyvena, dirba įvairiausius darbus, sodina gėlių darželius, patys balina langines arba susirenka į kaimo šventes,“- apie savitą vietą pasakoja kultūrologė ir visus kviečia leistis į pažintį su Grabijolų kaimo unikumu.

Elektrėnų savivaldybės stiprybė – gamtos ir kultūrinio paveldo susiliejimas

Elektrėnų savivaldybė, apsupta įspūdingų gamtos reiškinių, sudaro kone pusę Neries regioninio parko teritorijos. Ties kairiuoju Neries krantu besidriekianti kilpa yra vadinama Velniakampio kilpa. Beje, tai didžiausia per visą upės tėkmę kilpa, sudaranti 25 kilometrų ilgio kairiojo Neries kranto turizmo trasą, kuria galima keliauti dviračiais, automobiliu arba eiti pėsčiomis. K. Želvė teigia, kad būtent ši trasa puikiai atskleidžia įspūdingo grožio Elektrėnų savivaldybės gamtą, kurioje ji persipina su unikaliu kultūros paveldu. „Man atrodo, kad Elektrėnų savivaldybės stiprybė būtent tame ir yra, kad čia būdamas gali pažinti supančią gamtą ir ji išties yra nepaliesta, ji yra nuostabi. Tave supa miškai, nors tu esi taip arti miesto,“ – su žavesiu apie įspūdingą kraštovaizdį pasakoja kultūrologė.

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų kultūros centras kviečia susipažinti su nepaprasto grožio gamta ir kultūriniu paveldu filme „Elektrėnų savivaldybės kultūrinis kraštovaizdis. Nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų“.

Gyventojai dar pernai vasarį Vilniaus apygardos administraciniame teisme pasiekė, kad mero potvarkis, atveriantis kelią krematoriumo statyboms, būtų panaikintas, bet meras šį sprendimą apskundė. Šių metų birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mero apeliacinį skundą atmetė, o rugpjūčio pradžioje penkiems su meru apeliacine tvarka turėjusiems bylinėtis gyventojams priteisė po 96,8 euro. Gyventojai prašė didesnės kompensacijos – iš viso per 3,5 tūkst. eurų.

Vyriausiojo administracinio teismo atstovė Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad bylinėjimo išlaidų priteisimas iš konkretaus pareigūno ar tarnautojo, o ne iš institucijos biudžeto, yra reti, tačiau ne išskirtiniai.

Elektrėnų savivaldybės svetainėje K.Vaitukaitis paskelbė iš jam priskaičiuoto darbo užmokesčio jau sumokėjęs po 96,8 euro visiems penkiems pareiškėjams.

Kurkliškių kaimo bendruomenės atstovas Gediminas Jachimavičius BNS sakė, kad gyventojai sieka prisiteisti ir pirmoje teismų instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

„Meras negali keisti žemės paskirties, ją gali keisti administracijos direktorius (...). Dabar priteista tik už apeliacinę instanciją, dėl pirmos instancijos išlaidų byla dar laukia ateityje“, – teigė G.Jachimavičius.

Kurkliškėse statyti krematoriumą siekė bendrovė „Ligamis“.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovu trečiadienį perrinktas Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas, pranešė LSA.

„Mes, šios asociacijos nariai, esame skirtingų požiūrių, partijų, patirties, tačiau sugebame stebėtinai susitelkti gindami bendruosius savivaldos interesus – gindami tai, kas rūpi mums ir mūsų savivaldybių gyventojams. Man buvo ir yra garbė vadovauti šiai asociacijai jau kelias kadencijas, kadangi mūsų bendras darbas įkvepia ir suteikia vilties, jog susitelkimas ir vienybė siekiant bendro tikslo įmanomas ir visos Lietuvos mastu,“ – suvažiavime kalbėjo R.Malinauskas, vadovausiantis asociacijai dar ketverius metus.

Jis LSA vadovavo tris kadencijas nuo 2003 metų.

Taip pat trečiadienį vykusiame suvažiavime buvo išrinkti LSA viceprezidentai. Jais tapo Pagėgių meras „tvarkietis“ Virginijus Komskis, Alytaus rajono meras konservatorius Algirdas Vrubliauskas, Panevėžio rajono meras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Povilas Žagunis bei Elektrėnų meras, Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Vaitukaitis.

Pirmajame naujos kadencijos savivaldybių atstovų suvažiavime dalyvauja 124 delegatų, atstovaujančių 58 Lietuvos savivaldybėms – dvi savivaldybės delegatų patvirtinti nespėjo.

Šiemet dvidešimtmetį mininti LSA vienija visas 60 Lietuvos savivaldybių ir atstovauja bendriesiems jų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose.

Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis su keturiais savivaldybės tarybos nariais ir beveik 80 bendražygių paliko Liberalų ir centro sąjungą (LiCS). Jie tapo Liberalų sąjūdžio nariais.

„Tiesiog LiCS susijungė su sąjunga „Taip“, pasivadino Lietuvos laisvės sąjunga, nebeliko jau Liberalų ir centro sąjungos. O čia dabar visi liberalai būsime kartu“, - penktadienį savo sprendimą BNS komentavo meras.

Jis apgailestavo, kad centro jėgos yra susiskaldžiusios ir vylėsi, kad kada nors joms pavyks susiburti į vieną organizaciją.

„Lyderių ambicijos nurims, ir bus viena centro jėga“, - teigė K.Vaitukaitis.

Jis tapo susijungusio Liberalų sąjūdžio Elektrėnų skyriaus vadovu.

Liberalų sąjūdį 2006 metais įkūrė dabartiniai jo lyderiai naują partiją, kai pasitraukė arba kai buvo pašalinti iš LiCS. Konfliktas šioje partijoje buvo kilęs dėl to, kad tuometinis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, atsidūręs teisėsaugos akiratyje, nesutiko trauktis iš pirmininko posto.

Liberalų sąjūdis parlamente šiuo metu turi dešimt atstovų, LiCS - nė vieno.