Tarnyba nurodo, kad Lenkijoje birželio 4 dieną užfiksuotas jau trečias AKM protrūkis (Vlodavos r.) naminių kiaulių ūkyje, kuriame buvo auginama 70 kiaulių.

VMVT atkreipia dėmesį, kad AKM pasireiškimui ir plitimui didžiausią įtaką turi biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Nuo AKM viruso nėra nei gydymo, nei vakcinos, o kiaules gali apsaugoti tik biosaugos reikalavimų laikymasis. Pažeidus arba nepaisant šių reikalavimų, užkratas iš laukinės gamtos gali būti lengvai perneštas į kiaulių laikymo vietas.

Tarnyba nurodo, kad AKM poveikis šernų populiacijai pastaraisiais metais kito. Pastebėta, kad AKM dažniau nustatomas sumedžiotiems šernams, o šernų gaišenose patvirtinamas vis rečiau. Šiais metais Lietuvoje AKM jau nustatytas 55 nugaišusiems ir 77 sumedžiotiems šernams.

Vakariniuose Lietuvos regionuose (Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės r. savivaldybėse) AKM iki šiol nebuvo nustatytas arba patvirtinti tik pavieniai šios ligos atvejai. Pastebėta, kad šiose rajonuose sumedžiojamų šernų skaičius trečius metus sistemingai mažėja.

Tai motyvuotų sąžiningus kiaulių laikytojus, o už nesąžiningų, neatsakingų laikytojų pridarytus nuostolius neturėtų mokėti visi mokesčių mokėtojai, Eltai sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

Seimui yra pateiktas Veterinarijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad „VMVT, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. VMVT patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai“.

Tikimės, kad tvarka jau galėtų būti taikoma nuo ateinančių metų, prasidėjus afrikinio kiaulių maro pikui.

„Ar šiam pakeitimui po svarstymų Seime bus pritarta ir, jei taip, kada tvarka galėtų įsigalioti, kol kas sunku pasakyti. Tačiau tikimės, kad tvarka jau galėtų būti taikoma nuo ateinančių metų, prasidėjus afrikinio kiaulių maro pikui“, - teigia D. Remeika.

Pasak tarnybos vadovo, labai svarbu akcentuoti, jog šis reikalavimas būtų taikomas tik tiems kiaulių laikytojams, kurie sąmoningai nevykdė nustatytų reikalavimų – nelegaliai laikė kiaules, nesilaikė biologinio saugumo.

Anot D. Remeikos, tokį siūlymą paskatino visų pirma siekis didinti kiaulių laikytojų sąmoningumą ir atsakomybę.

„Nei valstybė, nei inspektoriai ar dar kas nors neapsaugos, jei pats gyvulių laikytojas nesaugos savo turto. Ir šiemet pasitaikė keli atvejai, kuomet AKM židinys buvo nustatytas pas asmenis, neregistravusius kiaulių laikymo vietos ir nelegaliai auginančius kiaules, apie kokį nors biologinį saugumą tokiame ūkyje taip pat neverta nė kalbėti“, – teigė VMVT direktorius.

D. Remeika pabrėžė, kad toks kiaulių laikytojas sukelia daugybę problemų savo kaimynams, tvarkingai ir atsakingai laikantiems kiaules, veiklos apribojimus patiria ir 10 km spinduliu nuo tokio ūkio atsidūrę komerciniai kiaulininkystės kompleksai, mėsos perdirbimo įmonės.

„Maža to, visos išlaidos už AKM židinio likvidavimą šiuo metu tenka VMVT ir savivaldybėms, nes naudojamos valstybės biudžeto, mūsų visų lėšos, nepriklausomai nuo to, ar ūkyje buvo laikytasi bent jau pačių pagrindinių reikalavimų, ar ne“, – sakė D. Remeika.

Reikalavimų besilaikantiems kiaulių laikytojams tokia tvarka galėtų tapti papildoma paskata ir motyvacija.

Tarnybos vadovas pastebėjo, kad kai kuriais atvejais sąmoningai reikalavimų nevykdantys asmenys patiria mažiausiai nuostolių: neinvestuoja į biologinio saugumo priemones, niekuo nesirūpina ir praranda tik dėl ligos nugaišusį gyvūną, o pasekmių likvidavimo rūpesčiai tenka valstybei.

„Mūsų manymu, toks požiūris turi keistis, už nesąžiningų, neatsakingų laikytojų pridarytus nuostolius neturėtų mokėti visi mokesčių mokėtojai. Kita vertus, reikalavimų besilaikantiems kiaulių laikytojams tokia tvarka galėtų tapti papildoma paskata ir motyvacija“, – svarsto D. Remeika.

Anot jo, Latvijoje įvedus analogišką valstybės patirtų nuostolių išieškojimo mechanizmą, piktybiškai, sąmoningai pažeidinėjančių nustatytą tvarką asmenų gerokai sumažėjo.

D. Remeikos įsitikinimu, pats nuostatos taikymo principas neturėtų skirtis atsižvelgiant į ūkio dydį.

„Žinoma, išlaidos naikinant ligos židinį stambiame ūkyje yra dešimteriopai didesnės, lyginant su ūkiu, kur laikyta viena ar dvi kiaulės. Ligos židinio likvidavimo išlaidas tiksliai įvardinti taip pat sudėtinga. Jos gali svyruoti nuo 400 - 500 eurų, ir siekti dešimtis ar šimtus tūkstančių dideliame komerciniame ūkyje“, – teigė D. Remeika.

ELTA primena, kad antradienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas paskelbė, kad kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį paaiškinimo dėl planuojamos naujos tvarkos.

„Amoralu reikalauti iš žmogaus, ir taip patyrusio nuostolius dėl afrikinio kiaulių maro, padegti valstybinės įstaigos patirtas išlaidas už maro židinio likvidavimą. Priešingai - dar kartą turėtume paklausti Vyriausybės, kodėl Lietuvoje nesugebama efektyviai kovoti su šia problema, nuo ko kenčia pavieniai ūkininkai, stambūs ūkiai ir vartotojai. Už šiuos nuostolius atsakomybę privalo prisiimti Vyriausybė“, – išplatintame pranešime teigia A. Matulas.

Šiemet kiaulių laikymo vietose Lietuvoje iš viso užregistruoti 47 AKM atvejai.

Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidje išplatinta neoficiali informacija apie įtarimus, kad Baltarusijoje nustatyti du nauji afrikinio kiaulių maro protrūkiai laukinėje faunoje Postavi rajone (Vitebsko sritis) ir Taločinsko rajone (Minsko sritis), informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, Minsko ir Vitebsko srityse afrikinio kiaulių maro židiniai įtarti patikrinus medžiotojų nušautus šernus. Neoficialiomis žiniomis, reaguodama į susidariusią situaciją, Baltarusijos veterinarijos tarnyba pradėjo naikinti šiuose regionuose laikomas kiaules.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad afrikinis kiaulių maras laukinėje faunoje – didžiulė grėsmė ir mūsų šalies kiaulių augintojams, ypač gyvenantiems pasienyje su Baltarusija, tai rimtas perspėjimas, kad būtina griežtai laikytis biosaugos reiklavimų.

Dėl neaiškios afrikinio kiaulių maro situacijos kaimyninėje valstybėje, Lietuvoje įvesta griežta veterinarinė kontrolė ir dezinfekcija pasienio veterinarijos postuose, apribota prekyba gyvomis kiaulėmis turgavietėse, draudžiama vežti jas į parodas. Be to, nustatyta buferinė zona pasienio ruože su Baltarusija, kurioje gyvenanatiems ūkininkams nurodyta paskersti kiaules, taip pat naudojami repelentai, stabdantys šernų migraciją iš Baltarusijos į Lietuvą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat vykdo afrikinio kiaulių maro stebėseną. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirti 5 824 kiaulių ir 2 419 sumedžiotų šernų mėginiai šiai ligai nustatyti. Visi tyrimų rezultatai buvo neigiami.

Kiaulių laikytojai visoje mūsų šalies teritorijoje turi būti budrūs ir elgtis atsakingai. Pastebėję ligos požymius, o medžiotojai radę kritusius šernus, privalo nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403 arba kreiptis tiesiogiai į teritorines valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybas, ar pranešti aptarnaujančiam privačiam veterinarijos gydytojui.