Kurčiajam telefonas – privalu?

Klaipėdietis Petras (vardas pakeistas – A.D.) jau keletą mėnesių gyvena slegiamas sunkių minčių, kaip teks atlaikyti šildymo sezoną ir neprarasti buto, nes vyras liko be pajamų dėl absurdiškų aplinkybių.

Stipriai neprigirdintis 57-erių klaipėdietis gyvena vienas.

Prieš kurį laiką netekęs nuolatinio darbo, jis kreipėsi į Darbo biržą (kuri beveik prieš du mėnesius pervadinta į Užimtumo tarnybą), kad šios specialistai padėtų jam susirasti bet kokį darbą.

Petras gavo pasiūlymą dirbti kiemsargiu.

Nuėjo į darbo pokalbį, bet labai greitai paaiškėjo, kad kiemsargio darbui jis privalo turėti telefoną. Ir ne bet kokį, o išmanųjį.

"Man pasakė, kad kiemsargiai privalo turėti mobilųjį ir ne tik valyti teritoriją, bet nufotografuoti stambiagabarites šiukšles, jei kur pamato, o fotografijas persiųsti savo darbdaviams. Ir tada jie atvažiuos, surinks. Taigi aš tokio darbo dirbti negaliu, nes neturiu jokio telefono. Kam jis man? Juk aš beveik nieko negirdžiu", – dėstė klaipėdietis.

Neoficialiai išmanusis telefonas kiemsargiams veikiausiai reikalingas tam, kad jų vadovai telefonuose instaliuota programėle galėtų kontroliuoti savo pavaldinių maršrutus neišeidami iš savo kabinetų.

Tačiau oficialiai deklaruojama, kad telefonai kiemsargiams reikalingi nelegaliems šiukšlynams, kurių iškuopti šie patys nepajėgūs, fiksuoti.

"Pusei metų esi laisvas"

Petras į šias peripetijas jau nesigilino, bet kuriuo atveju jis jokio telefono neturi, nes yra priekurtis, taigi potencialiems darbdaviams pasakė, kad kiemsargio darbo jis dirbti negalės.

Darbdavio atstovai taip ir įrašė pažymoje Darbo biržai: "Asmuo siūlomo darbo atsisako".

Tačiau kodėl atsisako, jau niekas nebesigilino.

Aš to darbo atsisakiau dėl labai rimtos priežasties, jie reikalauja telefono, o aš jo neturiu, nes negirdžiu.

"Aš to darbo atsisakiau dėl labai rimtos priežasties, jie reikalauja telefono, o aš jo neturiu, nes negirdžiu. Be to, vienas pats gyvenu, neturiu kam skambinti. Ir žinote, labai greitai gavau pranešimą, kad esu išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų ir pusę metų negalėsiu vėl būti ten įrašytas. Man nebemokės nei privalomojo sveikatos draudimo, nei socialinės paramos už buto šildymą. Kaip aš gyvensiu? Ką man dabar daryti?" – klausė viltį praradęs vyras.

Petras sakė, kad jo niekas nesiteiravo, kodėl jis negali dirbti kiemsargiu, tiesiog išbraukė jį iš Užimtumo tarnybos sąrašų, ir viskas.

"Man pasakė, viskas, pusei metų esi laisvas. Ir aš 6 mėnesius negaliu registruotis į Darbo biržą, negaliu kreiptis ir į Socialinės rūpybos skyrių. Aš ieškau bet kokio darbo. Bet kol kas nesiseka", – rankas nuleido Petras.

Sotus alkano neužjaučia?

Darbo ieškantis asmuo iš Užimtumo tarnybos sąrašų dažniausiai išbraukiamas už pažeidimus, kuriuos nustato jo įdarbinimą kuruojantis specialistas.

Šiuo konkrečiu atveju Petras atsisakė "siūlomo tinkamo darbo" ir pusmečiui atsidūrė už borto.

Klaipėdos Užimtumo tarnybos specialistė Ramutė Petrulienė, kuri kaip tik ir rūpinasi neįgalių asmenų įdarbinimu, paklausta apie Petro atvejį, jį prisiminė ir nesuprato, kas negerai.

"Yra pas mus tokios tvarkos: jei žmogus atsisako siūlomo darbo, jis yra išbraukiamas iš sąrašų. Klientas pats turi kreiptis į mus ir rašyti paaiškinimą. Mes jokios informacijos jums teikti negalime. Jūs kreipkitės oficialiai ir jums viską paaiškins", – per daug neatviravo R.Petrulienė.

Specialistė lengva ranka, labai daug nesigilindama, nusprendė žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašų.

R.Petrulienė dar patikslino, kad ji negali atsakyti dabar, siūlė kreiptis raštu ir laukti, kol bus dienraščiui atsakyta.

Tarnyboje – žmogiškumo stygius

Kadangi Petras yra priekurtis, jis turi šansą įsidarbinti vienoje iš daugelio Klaipėdoje veikiančių socialinių įmonių, kurios kaip tik priima į darbą neįgaliuosius.

Tačiau klaipėdietis apie jas nieko negirdėjo. Esą niekas jam apie tai nieko nesakė.

Vyras netgi neturi oficialaus pripažinto neįgalumo, tik ligoninės gydytojo pažymą, kad yra priekurtis.

Apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Petras irgi nieko nežinojo, kaip ir apie Klaipėdos miesto socialinės paramos centrą, kur jis galėtų sulaukti reikiamos pagalbos.

Čia daug lemia žmogiškumo faktorius.

Beje, centro darbuotojos, sužinojusios apie šio žmogaus bėdą, ėmė jam padėti tvarkytis reikiamus dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, kad jis vėliau, gavęs neįgalumo patvirtinimą, galėtų mėginti įsidarbinti kurioje nors socialinėje įmonėje.

"Viskas su tuo žmogumi bus gerai, padedame jam tvarkytis dokumentus, procesas vyksta. Pastaruoju metu tokių socialiai aplinkoje nesigaudančių žmonių padaugėjo. Dažniausiai tai vieniši, senyvi, neįgalūs asmenys. Keista, kad tokiems socialiai apleistiems žmonėms niekas nepataria, kur jiems ieškoti pagalbos. Juk bent pas šeimos gydytoją tai jie nueina. Kodėl būtinos informacijos nesuteikė Užimtumo tarnybos specialistai? Čia daug lemia žmogiškumo faktorius", – įsitikinusi Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotoja Eglė Buivydaitė.

Pagal įstatymą valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, turi būti skiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. Penkias užsienio kalbas mokanti moteris nustebo, kai sužinojo, koks darbas ir kur jai siūlomas - aukštąjį išsilavinimą turinčiai specialistei siūloma 0,25 etato dirbti kiemsarge. Moteriai taip pat pasiūlytas ir 0,5 etato darbas teismo raštinėje.

„Siūloma laikinai pavaduoti raštinės specialistę, bet raštvedybos aš neišmanau - reikėtų eiti į kursus. Kol visko išmokčiau, pasibaigtų ir pavadavimo terminas“, - kalbėjo moteris.

Kauno apygardos administracinio teismo atstovė Laura Mukaitė-Snarskė teigė, kad situacija jai žinoma: „Šiuo metu reorganizuojami teismai ir prie Kauno apygardos administracinio teismo nuo kitų metų sausio prijungiami Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių teismai. Yra sąrašas pareigų, kurios naikinamos, taip pat yra sudarytas sąrašas laisvų darbo vietų. Žmogui, kurio pareigybė naikinama, turime pasiūlyti tą darbo vietą, kuri yra laisva.“

Ji pridūrė, kad jei atleidžiamam darbuotojui iš viso nebus pasiūlyta jokia pozicija, jis kreipsis į teismą ir bus sugrąžintas į buvusią darbo vietą. „Situacija labai dviprasmiška, ir mes patys daug diskutavome, ar galime tokiam žmogui siūlyti tokią darbą vietą, bet teisės aktai numato, kad privalome siūlyti. Siūlome tai, kas yra. Kiemsargio pareigybė buvo pasiūlyta dešimčiai žmonių, tarp jų ir turintiems aukštąjį išsilavinimą“, -apie keistą situaciją kalbėjo teismo atstovė.

Miesto taryba patvirtino daugiabučių namų prižiūrėtojų kontrolės taisykles, tačiau suabejota, ar užteks pajėgų jas užtikrinti. Neabejojama, jog norint, kad atsirastų tvarka, reikės daugiau darbuotojų.

Pažeidimų nustatoma daug

Daugiabučių namų prižiūrėtojų kontrolės taisyklės, kurias patvirtino miesto taryba, Klaipėdai nėra naujos. Prieš ketverius metus tokia tvarka buvo administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta namų valdoms, o pernai bendrijoms. Jos nebuvo privalomos.

Tačiau Aplinkos ministerija nusprendė, kad tokias taisykles privalo turėti kiekvienas savivaldybė. Tad taisyklės buvo apjungtos ir pateiktos tvirtinti miesto tarybai.

Svarstydami taisykles, politikai domėjosi, kiek pažeidimų nustatoma bendrijoje, kur tikrinimų rezultatai yra viešinami, kaip apie juos sužino bendrijų nariai.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė pasakojo, kad praėjusiais metais buvo patikrinta 300 bendrijų. Nustatytas 191 pažeidimas. 90 atveju bendrijų pirmininkams ar valdyboms buvo skirtos baudos.

„Gyventojai apie bendrijų valdymo organų pažeidimus tik tada, kai pasidomi. Būna, kad aktyvūs nariai iškabina juos ir skelbimų lentoje. Visų pažeidimų suvestinė metų pabaigoje skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje“, – komentavo vedėja.

Interpretuoja skirtingai?

Tarybos narė Ligita Girskienė atkreipė dėmesį, kad taisyklėse yra numatyta, kad savivaldybė organizuos bendrijoms seminarus, mokymus, teiks metodinę medžiagą.

V.Gembutienė aiškino, kad specialistai ir dabar konsultuoja gyventojus įvairiais klausimais, tarp kurių bendrijos kūrimas, likvidavimas, iškilusios problemos.

„Nustačius pažeidimą taip pat nepuolame bendrijai skirti baudos. Aiškiname situaciją, kaip pažeidimą ištaisyti“, – tvirtino vedėja.

Pasak L.Girskienės, susidaro įspūdis, kad skirtingai perskaitoma, kas parašyta juodu ant balto.

„Taisyklėse nurodyta, kad specialistai rengs seminarus, o jūs sakote, kad to nėra. Aš esu už seminarus, metodinės medžiagos teikimą. Bendrijoms reikia pagalbos. Tikiuosi, kad viskas, kas surašyta taisyklėse, bus įgyvendinama“, – pabrėžė politikė.

Priklausys nuo pajėgumų

Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad prieš 12 metų buvo priimtas sprendimas privatizuoti valdas, o dabar tvirtinamos prižiūrėtojų kontrolės taisyklės.

„Per minėtą laiką atsirado ir daug naujų priežiūros formų. Žinoma, kad taisykles dar reikės tobulinti. O rezultatai priklausys nuo to, kiek duosime resursų taisyklėms įgyvendinti“, – komentavo vicemerė.

Ar užteks pajėgų taisyklių įgyvendinimui, domėjosi ir tarybos narys Arūnas Barbšys. Dabar su daugiabučių namų prižiūrėtojais uostamiesčio savivaldybėje dirba pustrečio žmogaus.

Vienas rūpinasi bendrijų kontrole, kurių Klaipėdoje yra apie 400, likusieji – savivaldybės paskirtais administratoriais, kurių yra 12.

Tarybos narys Vytautas Čepas atkreipė dėmesį, kad kontrolės taisyklės jau buvo, tačiau netvarkos bendrijose daug.

„Viena pirmininkė vadovavo keturiolika metų bendrijai neperrinkta, o paskui šias pareigas perduoda savo giminaičiams. Kažin ar patvirtinus naujas taisykles atsiras daugiau tvarkos“, – svarstė tarybos narys.

Antradienio rytą prie Vilniaus miesto savivaldybės susirinko keliasdešimt sostinės gatves prižiūrinčių kiemsargių. Protesto akcijos metu jie išreiškė nepasitenkinimą dėl smarkiai vėluojančių atlyginimų. Jie dėl neišmokėtų atlyginimų siekė įteikti peticiją Vilniaus vicemerui Jaroslavui Kaminskiui.

Ryškiomis oranžinėmis liemenėmis vilkintys protestuotojai būriavosi prie savivaldybės pastato esančioje Europos aikštėje. Nešini šluotomis, grėbliais ir tvarkymui skirtais karučiais, protestuotojai atvirai piktinosi tuo, kad savivaldybė ignoruoja jų bandymus atkreipti aukščiau esančių miesto pareigūnų dėmesį.

Dalis protestuotojų nepasitenkinimą reiškė tyliai, kiti protestavo į savivaldybės pastatą atsuko plakatus su „Grąžinkit mūsų pinigus!“ ir panašaus pobūdžio šūkiais. Aktyviausi protesto akcijos dalyviai noriai bendravo su žiniasklaida, tikėdamiesi, kad tokiu būdu žmonės, atsakingi asmenys atkreips dėmesį į kiemsargių pagalbos šūksnius.

„Miestas privalo būti švarus, visi tą supranta. Bet mūsų darbas turi būti apmokamas, kaip ir kiekvienas kitas. Suprantama, jeigu mes kažko nepadarome – tegul atlyginimą apkarpo, sumažina. Tegul parodo pirštu, kas yra atlikta ne iki galo ir nesumoka dalies. Bet panašu, kad jie pasiryžę nemokėti iki kitų metų, kažin kas pasikeis ir jų sulaukus. Tai yra nenormalu, taip būti negali“, - kalbėjo su kitais kiemsargiais protestavęs Vilius.

Vyriškis taip pat pridūrė, kad šiuo metu visi gatves prižiūrintys kiemsargiai labai sunkiai verčiasi. Jo teigimu, visiems kiemsargiams net prasimaitinti yra sudėtinga.

„Bandom kažkaip gyventi. Renkam butelius, valgom „sėmkas“ ir kažkokiu būdu verčiamės. Taip gyvensim kol trūks kantrybė. O jeigu pinigai ir toliau bus nesumokėti, teks keisti darbą“, - apmaudo neslėpė protestuotojas.

Protesto akcijoje dalyvavusi Janina kalbėjo, kad tikisi, jog ateis geresni laikai.

„Tikimės geresnės valdžios, nes dabartinė tikrai mūsų netenkina. Dviračių prisipirko, tai greitai į darbą dviračiais važiuosim, nes net ir „Vilniečio kortelei“ pasipildyti pinigų nebeliks - ne tik maistui. Dabar kai pinigų negaunu, tai bandau verstis įvairiausiais būdais. Tai pasiskolinu, tai vyras šiek tiek padeda. Bus blogai jei tai tęsis iki kitų metų – kaupsis skolos, o komunalinius mokesčius irgi reikia mokėti. Juk milijonų negauname“, - sakė moteriškė.

Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Renata Kaušienė kreipėsi į savivaldybės atstovus, kad šie išeitų kalbėtis su kiemsargiais, tačiau su jais bendrauti atsisakyta.

Prie savivaldybės susirinkusiųjų teigimu, miesto valdžią algų nemoka jau du mėnesius.