Seimui šiuos metus paskelbus Romo Kalantos metais, Lietuvos kinematografininkų sąjunga kviečia į kino peržiūrų ciklą „Ilgas kelias į laisvę“. Programoje bus pristatomi įsimintiniausi lietuviški filmai, gvildenantys laisvės ir pasipriešinimo temas.

Nemokamų seansų ciklas, skirtas paminėti Romo Kalantos metus, tęsis nuo balandžio 28 d. iki birželio 9 d. Ketvirtadieniais žiūrovai bus kviečiami į kinematografininkų sąjungos kino salę. Dalis ciklo filmų bus rodoma ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kiekvieną seansą lydės diskusijos su filmų autoriais, jas moderuos profesionalūs kino kritikai.

Balandžio 28 dieną programą „Ilgas kelias į laisvę“ kinematografininkų sąjungos salėje atvers režisierius Donatas Ulvydas su istorine drama „Emilija iš Laisvės alėjos“. Filmo veiksmas susijęs su neramumais, vykusiais Kaune 1972 m. po R. Kalantos susideginimo – į juos atsitiktinai įsivelia pagrindinė filmo herojė Emilija, gavusi paskyrimą į Kauno dramos teatrą. Ši kino juosta 2017 metais buvo nominuota net devyniose „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų kategorijose.

Gegužės mėnesį ciklą pratęs 2019 metų dokumentinis filmas „Lituanie, mano laisve“, kuriame atskleidžiama lietuvių delegacijos Paryžiuje avantiūra – darbo 1919-ųjų Paryžiaus taikos konferencijoje aplinkybės. Filmas pateikia žiūrovams šiuolaikinę interpretaciją įvykio, apie kurį ir šiandien mažai kas žino. Seanse gegužės 5 d. dalyvaus ir diskusijai kvies šiuo filmu debiutavusi režisierė Martina Jablonskytė.

Gegužės 12 d. bus rodomas legendinis 1991 metų filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Tai filmas apie lietuvių „hipių“ kartą, apie metą, kai susidegino R. Kalanta, kai prasidėjo menininkų emigracija, kai suaktyvėjo slaptųjų tarnybų veikla. Šio filmo peržiūra, o kartu ir ciklo uždarymas, vyks birželio 16 dieną. Po seanso vyks diskusija su filmo režisieriumi Raimondu Banioniu.

Dokumentinis Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurį gegužės 12 d. pristatys prodiuserė Dagnė Vildžiunaitė. Tai istorija apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė „Antis“.

Režisierius Linas Mikuta pristatys dokumentinį filmą „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“. Juozo Zikaro gyvenimo istorija – tai galimybė nūdienos Lietuvos žmonėms naujai pažvelgti į savo santykį su valstybe, pabandyti iš naujo suvokti ryšį su žeme, kurią vadiname Tėvyne. Filmo seansui ir diskusijai žiūrovai kviečiami Gegužės 19 dieną.

Gegužės mėnesio seansus vainikuos dokumentinis filmas „Laiku suspėjome pasikalbėti“. Tai istorija apie režisierių Raimondą Vabalą, kurio gausioje biografijoje yra ir filmas „Skrydis per Atlantą“ – juosta, prikėlusi tautą laisvei. Režisierius pateikia filosofišką savo požiūrį laisvės ieškojimo, kūrybos laisvės temomis. Po seanso mintimis pasidalins ir šio filmo režisierė Agnė Marcinkevičiutė.

Birželį peržiūrų ciklas tęsis su dar vienu dokumentiniu filmu – Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“. Filmas pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų. Juostoje bandoma rekonstruoti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, siekiama atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus, remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais.

Birželio 9 dieną režisierė Ramunė Rakauskaitė pristatys dokumentinį filmą „Kelionės namo“. Tai nuotaikinga, niekad kine nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne. Ši grįžimo namo istorija atskleidžia praėjusios epochos dvasią, dviejų civilizacijų sandūrą, spalvingus herojus ir jų netikėtas patirtis.

Visi kino peržiūrų ciklo „Ilgas kelias į laisvę“ renginiai yra nemokami. Juos iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. Rengia – Lietuvos kinematografininkų sąjunga bendradarbiaujant su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Per pastaruosius metus ypač suaktyvėjo Lietuvos kinematografininkų sąjungos veikla ginant kino žmonių profesinius interesus. A. Matelis įsitikinęs, kad jokiai kitai organizacijai tai nėra ypač svarbus tikslas, kurio siekiama nuosekliai, dalyvaujant įvairių valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų veikloje.

Pasak A. Matelio, kultūros lauke šiandien atstovaujant kinui yra labai daug darbo – tai ir autorių teisių priežiūros direktyvų įgyvendinimas, ir žingsniai, kad būtų didinamas finansavimas išaugusiai kino gamybai, ir dalyvavimas teisės aktų kūrime su Lietuvos kino centru, kitomis kino organizacijomis, asociacijomis, bendrų projektų su įvairiomis kūrybinėmis sąjungomis įgyvendinimas. Lietuvos kinematografininkų sąjunga inicijuoja ir įgyvendina kino sklaidos projektus  - teikia geriausių Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių kūrybinių darbų apdovanojimus „LuKaS“, rengia kasmetinį tarptautinį festivalį „Baltijos banga“, Kino klubo vakarus ir kt.  

2017 m. A. Matelis perėmė vadovavimą Kinematografininkų sąjungai iš režisieriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato režisieriaus Gyčio Lukšo, ėjusio šias pareigas nuo 1991 m. Kinematografininkų sąjunga buvo įkurta 1931 m., ir yra ilgiausiai veikianti, didžiausia kino organizacija Lietuvoje.  

Kino sąjungoje veikia devynios gildijos – režisierių, dokumentininkų, animatorių, kino operatorių, dailininkų, garso operatorių, kino kritikų, kino darbuotojų, aktorių. Gildijos vienija 239 kino kūrėjus. Dešimčių LKS narių kūrybiniai pasiekimai įvertinti Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, Vyriausybės kultūros ir meno premijomis, jų kūrybiniai darbai pelnė daugybę profesinių apdovanojimų savoje šalyje ir už jos ribų.

A. Matelis ne kartą pabrėžė, kad jo, kaip pirmininko misija yra užtikrinti sąjungos darną, aktyvią veiklą kultūros lauke, puoselėti jungtis tarp įvairių kartų kino žmonių – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas ne kartą viešojoje erdvėje pasisakė už tai, kad institucijose nebūtų toleruojama diskriminacija pagal amžių, lytį, rasę.

„Didelė pagalba šiame darbe yra sąjungos narių pasitikėjimas, esu dėkingas už nuolatinį palaikymą, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad esu šios kūrybingos bendruomenės dalis“, – sako A. Matelis.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga yra Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.

Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Antradienį įvyko visuotinis sąjungos narių susirinkimas, per kurį rinktas organizacijos pirmininkas. Nuo 1991 metų LKS vadovavo kino režisierius Gytis Lukšas. Pasibaigus pastarajai kadencijai, G. Lukšas nebekėlė savo kandidatūros. Naujuoju sąjungos pirmininku visuotinis susirinkimas išrinko kino režisierių, prodiuserį A.Matelį, pranešė LKS.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga įkurta 1931 metais. Tai seniausia ir didžiausia kino organizacija Lietuvoje, joje veikia devynios gildijos: režisierių, dokumentininkų, animatorių, kino operatorių, dailininkų, garso operatorių, kino kritikų, kino darbuotojų, aktorių. LKS vienija 225 kino kūrėjus.

Kinematografininkų sąjungai yra vadovavęs legendinis kino operatorius Stepas Uzdonas, rašytojas Juozas Baltušis, operatorius Jonas Gricius, režisierius Raimondas Vabalas, kino kritikas Skirmantas Valiulis, režisierius Gytis Lukšas.

Lietuvos žiūrovai pirmą kartą per nepriklausomybės dvidešimtmetį turi progą išsamiau susipažinti su savitu, įdomiu Armėnijos kinu. Nemokamai pažiūrėti filmų Kinematografininkų sąjungos patalpose sostinės gyventojai gali kiekvieną vakarą iki pat savaitgalio.

Armėnų kino savaitę Vilniuje pradėjo keturiose šalyse filmuotas 2011-ų metų Artako Igitiano ir Vano Stepaniano filmas „Saulėtekis virš Vano ežero“. Pasakojimas apie emigracijoje Amerikoje gyvenantį ir prieraišumą prarastai tėvynei Armėnijai savo palikuoniams bandantį įskiepyti senolį – viena iš septynių kino juostų, kurias Lietuvos žiūrovams pristato Armėnijos ambasada. Tai pirmas tik armėnų kinui skirtas renginys Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę.

„Rodydami šiuos filmus norime papasakoti draugams ir žiūrovams Lietuvoje apie tas vertybes, problemas ir realijas, kuriomis gyvena ne vien Armėnija, bet po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų tauta. Filmuose nevengiama ir didžiausių istorijos skaudulių – tragiško genocido temos ir Kalnų Karabacho konflikto – tačiau net ir jose autoriai ieško išeičių, akcentuodami taiką, o ne neapykantą“, – pasakoja Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas.

Animacinis liaudies epo motyvais sukurtas Armano Manariano pasakojimas „Dovydas Sasunietis“ – vienintelis šio žanro filmas armėnų kino savaitėje. Be jo, kas vakarą iki savaitgalio Kinematografininkų sąjungos patalpose nemokamai bus galima išvysti ir vieną dokumentinę juostą bei penkis vaidybinius filmus. Du iš jų – trumpametražiai.

„Pirmiausia savo filmuose jie kalba apie tautai turbūt svarbiausius dalykus savo kine – jie paliečia savo istorijos skaudžiausius įvykius, jie pabando papasakoti tautos istorijas, tas negyjančias žaizdas beveik kiekviename savo filme. Čia įdomu būtų paralelę patiems žiūrovams palikt pagalvot apie lietuvių kinematografą, kaip jis atspindi savo istoriją“, – sako Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas.

Armėnų kino savaitės peržiūras užbaigs Natalijos Bieliauskienės režisuota vaidybinė juosta „Jeigu visi“ apie Kalnų Karabachą. Šiemet ji varžysis dėl Oskaro tarp filmų užsienio kalba.

Kino savaitė – jau šeštas armėnų kultūrai skirtas renginys pastarąjį pusmetį. Vilniečiams ir sostinės svečiams surengti keli koncertai, dailininkų parodos, paroda su peržiūromis apie kino genijumi vadinamą Sergejų Paradžanovą ir paroda apie Armėniją Lietuvos vaikų akimis.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino salėje kitą savaitę vyks Armėnų kino dienos.

Jos suteiks progą pirmą kartą išsamiau susipažinti su Armėnijos kinu, pranešė organizatoriai.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir Armėnijos ambasada Lietuvoje kviečia pažiūrėti septynis filmus: penkis vaidybinius, du iš jų trumpametražius, ir po vieną dokumentinį bei animacinį.

Armėnų kino dienas pirmadienį atidarys 2011 metais sukurta vaidybinė pilno metražo juosta "Saulėtekis virš Vano ežero", pasakojanti vienos Kalifornijos valstijoje gyvenančios armėnų šeimos istoriją.

Antrąją dieną žiūrovai išvys bendros armėnų ir norvegų gamybos vaidybinį Ovaneso Galstiano filmą "Susipynusios paralelės", kuriame susipins dvi siužetinės linijos – armėniška ir norvegiška, užsimezgusios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai jauna norvegė nuošalioje miško trobelėje priglaudžia karo belaisvį armėną.

Filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka neprofesionalūs aktoriai, pelnė keletą tarptautinių apdovanojimų kino festivaliuose JAV, Kanadoje ir Rusijoje.

Trečiąją Armėnų kino dieną bus parodyti du trumpametražiai jaunų režisierių darbai – Armeno Ronovo eksperimentinė teatrališka juosta "Ana Karenina", sukurta Levo Tolstojaus romano motyvais, ir Vahe Gevorgianco filmas "Didžioji šventė" apie karą Kalnų Karabache.

Paskutinis trečiadienio vakaro filmas – "Kino poetas. Artavazdas Pelešianas" –  supažindins su vienu iš garsiausių armėnų kino režisierių.

Armėnų liaudies epo motyvais sukurtas pieštinės animacijos filmas "Dovydas Sasunietis", iliustruojantis pačias armėnų tautos ištakas ir jos kultūrinių herojų gyvenimą, bus parodytas ketvirtąją Armėnų kino dieną, o penktadienį peržiūras užbaigs Natalijos Bieliauskienės režisuota vaidybinė pilno metražo juosta "Jeigu visi...", taip pat susijusi su Kalnų Karabachu.

Filmas šiemet buvo išrinktas atstovauti Armėnijos kinematografui kino konkurse dėl "Oskaro" apdovanojimų filmų užsienio kalba kategorijoje.

Armėnų kino dienų peržiūros Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino salėje vyks lapkričio 25–29 dienomis.