„Manau, kad prižiūriu savo miško valdą, kaip senelio turtą, gerai“, – antradienį Seime atsakydamas į kelių opozicijos parlamentarų raštu pateiktus klausimus tvirtino ministras.

Jo teigimu, Klaipėdos rajone esantis miškas kertamas ne pirmą kartą – tai daryta ir 2009, ir 2015, ir 2022 metais. Po ankstesnių kirtimų miškas atsodintas.

„Po kiekvieno kirtimo turi praeiti mažiausiai vieni metai tam, kad išsivėdintų miško paklotė, paprastai atsodinimas yra kitais metais. Tą ir noriu daryti šiemet“, – sakė S. Gentvilas ir pakvietė jam klausimus pateikusius Seimo narius dalyvauti miškasodyje.

Jis teigė, kad pajūryje plyni kirtimai būtini.

Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku.

„Tai eglynas, šlapia žemė, pasiekęs brandą. (Miškas – BNS) pagal miškotvarkos projektą turėjo būti kertamas prieš ketverius metus (...), miškas yra ketvirtos grupės, nesaugomoje teritorijoje, be saugomų vertybių, yra užpelkėjantis. Tie, kas susiję su miškininkyste, supranta, kad užpelkėjusioje miško valdoje, ypač pajūryje, Klaipėdos rajone, yra nonsensas (nesąmonė – liet.) nekirsti plynai, nes likusieji medžiai išvartomi šlapioje dirvoje pajūrio vėjų“, – aiškino aplinkos ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį kartą miškas iškirstas prieš 14 mėnesių, bet klausimai dėl to keliami tik dabar, kai artėja treji rinkimai.

„Labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką. Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku. Man atrodo, kad skundai labiau susiję su rinkimų metais“, – sakė S. Gentvilas.

Praėjusią savaitę portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo dėl šio kirtimo pradėjęs tyrimą. 

„Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad kol laukiama teismo išaiškinimo, leidimai, išduoti iki 2023 metų gruodžio 6 dienos, nebus naikinami“, – penktadienį pranešė tarnyba.

LVAT gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Teismas pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

Po šio sprendimo VMT paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose.

Tarnyba taip pat informavo, kad nuo šiol išduodant leidimus bus prašoma pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, o miškų savininkai ir valdytojai privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), jei bus nustatyta ši būtinybė.

„Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, įkurtas 1992-aisiais siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines nepaisant valstybių sienų. Lietuvoje šios teritorijos užima apie 15 proc. šalies ploto.

„Lietuvos miškuose viename procente miškų konkrečiais metais vykdomi kirtimai. Ir dabar iš tos (dalies – BNS) išsiima, laikinai susistabdo, tam tikra dalis, kuri yra „Natura 2000“ teritorijose“, – ketvirtadienį Seimo Laisvės frakcijos posėdyje teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

„Noriu pasakyti, kad ta apimtis nėra tokia didelė. Nes ir šiuo metu nėra taip, kad „Natura 2000“ teritorijose būtų vykdomi didžiuliai kirtimai“, – pridūrė jis.

Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Kasparas Adomaitis ministerijos atstovų klausė apie sustabdytų kirtimų poveikį medienos rinkai: „Kokį tai staigų poveikį turi medienos tiekimui? Mes turime saugoti aplinką, bet tuo pačiu verslas planuojasi pagal tai, kokie yra įstatymai, kaip jie vykdomi ir panašiai“.

„Nemanau, kad dramos tiek yra daug, nes „Natura 2000“ nėra visi Lietuvos miškai. (...) Čia nėra tikrai viskas, nes „Natura 2000“ yra ir pievos, ir žemės ūkio paskirties žemės, ir visa kita“, – posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

„Mes tikėjome, kad Saugomų teritorijų tarnyba su savo informacinėmis sistemomis turi pakankamai informacijos, kad įvertintų, kur yra saugomos vertybės, ir nereikėtų tų didesnių plataus masto reikšmingumo vertinimų ar PAV (poveikio aplinkai vertinimo – BNS) procedūrų“, – teigė S. Gentvilas.

„Mes laikėmės pozicijos, kad procedūra yra pakankama. Teismas pasakė, kad reikia platesnio įtraukimo, įtrauksime“, – pridūrė aplinkos ministras.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus pabrėžė, kad kirtimų poveikio reikšmingumo vertinimas nereiškia, jog „visur „Natura 2000“ teritorijose nebebus galima kirsti“.

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ketvirtadienį pranešė, jog planuojant miškotvarkos projektus ar miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turės pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Pasak VMT, nustačius reikšmingą kirtimų poveikį taip pat turės būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) bei poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

S. Gentvilas anksčiau BNS teigė, kad numatoma keisti kirtimus reglamentuojančius teisės aktus.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose. Urėdija teigia rengianti reikšmingumo vertinimo dokumentus Saugomų teritorijų tarnybai dėl Ignalinos padalinio suplanuotų kirtimų.

LVAT gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad VMT direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

„Aplinkos ministerija paskelbė, kad sustabdė kirtimus Punios šile. Mums nuvažiavus į teritoriją paaiškėjo, kad kirtimai padaryti. Kaip suprantu, sustabdė po to, kai kirtimai buvo atlikti“, – LRT radijui trečiadienį sakė forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad sanitarinius kirtimus praėjusią savaitę buvo paprašyta sustabdyti, o per kiek laiko tai buvo padaryta jis teigia nežinantis.

Anot forumo vadovo, Vyriausybei priėmus sprendimą išplėsti rezervatą, jame paliktos „skylės“ – apie 300 ha plote plytintys genetiniai draustiniai, kuriuose vykdoma įprasta ūkinė veikla. Tuomet Aplinkos ministerija esą Vyriausybei pažadėjo, kad šiuose plotuose nevykdys plynų sanitarinių kirtimų tol, kol nebus parengtas planas, kaip juose reiktų tvarkytis derinant genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą.

Ž. Morkvėno teigimu, šiemet šis įsipareigojimas buvo ignoruotas. Visi 2023 metais suplanuoti sanitariniai plynieji miško kirtimai jau atlikti.

K. Šetkus teigia, kad jokių rašytinių susitarimų nebuvo, be to, leidimai buvo išduoti teisėtai, suderinus su Saugomų teritorijų tarnyba.

Aplinkos ministerija paskelbė, kad sustabdė kirtimus Punios šile. Mums nuvažiavus į teritoriją paaiškėjo, kad kirtimai padaryti.

„Teisės aktai to nenumato, rašytinių susitarimų nėra. Galiu pasakyti, kad sustabdėme kirtimus po duoto susitarimo, kad peržiūrime sanitarinių kirtimų tvarkas. Tikiuosi, šiandien pateks viešam derinimui ir bus radikaliai peržiūrimos“, – LRT radijui teigė viceministras.

Anot jo, į sanitarinių kirtimų Punios šile klausimą reikėtų žiūrėti ne taip siaurai. Punios šilas esą negali būti traktuojamas kaip viena bendra visuma. Jame yra trys dalys – gamtinis rezervatas, kraštovaizdžio draustinis ir genetinis draustinis.

„Kalbame apie genetinį draustinį, kur, kaip minėjo, galima ūkinė veikla. Draustinis susiduria su didžiuliais iššūkiais, žievėgraužio topografo iššūkiais, iškirsta iki penkių hektarų ploto, kas sudaro dvi tūkstantąsias viso Punios ploto. Kertama ne šiaip, kertamas miręs miškas – tai užfiksuoju. Svarbu, kad miškas būtų išsaugojamas, viena išsaugojimo priemonių – užfiksuoti problemos plėtrą“, – teigė jis.

Aplinkos ministerija pabrėžia, kad sanitariniai kirtimai vykdomi tose teritorijose, kur kenkėjai yra rekordiškai išplitę, tačiau ginčas kyla visuomenininkams keliant klausimą, ar reikia būtina kirsti visą plotą, kur gausūs kenkėjai, ar galima palikti medžius, kurie sveiki.

K. Šetkus teigia, kad tiek Valstybinės miškų urėdijos, tiek Valstybinės miškų tarnybos buvo paprašyta neišdavinėti naujų sanitarinių leidimų, kol nebus išanalizuota situacija ir pateiktos naujos rekomendacijos.

„Procesas nesibaigė, greičiausiai rytoj, poryt būtų reikėję išduoti sanitarinius leidimus. Žinutė ne apie tai, kas vyko, apie tai, kas vyks rytoj, poryt, nes didėjimas žievėgraužio tipografo planuojamas 80 procentų – išplis į kitus miškus. Ruduo buvo palankus, išsivystė trečia kenkėjo stadija, pavasarį gali bus radikalus pokytis“, – kalbėjo viceministras.

Aplinkos ministerija yra inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Tikimasi, kad jos bus patvirtintos gruodžio pradžioje.

Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai. Forumo vadovas teigia, kad jei kertami nebegyvi medžiai „yra šaukštai po pietų“ ir suvaldyti invaziją yra pavėluota – reikia kirsti nusilpusius, užkrėstus medžius. Pasak jo, reikėtų pasitelkiant ekologus, kurie miške įvertintų ir saugomas vertybes.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Per pastaruosius keletą metų tai yra pirmas kartas, kai skelbiama stichinė nelaimė dėl nuo masinio miško kenkėjų plitimo susidariusios situacijos miškuose“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris įstatyme nustatytą kriterijų viršija Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. kubinių metrų), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.), Trakų (daugiau nei 26 tūkst.) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst.) rajonų savivaldybių miškuose.

Ignalinos rajone registruotas masinis spyglius graužiančių kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių išplitimo židinys 1197 ha plote, čia vidutiniškai pažeisti 85 proc. augančių medžių, o vidutinė pažeisto medžio defoliacija siekia 73 procentų. Bendras pažeistų medynų tūris sudaro apie 400 tūkst. kubinių metrų.

Anot pranešimo, minėtose savivaldybėse pradedamos taikyti aplinkos ministro nustatytos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.

„Valstybinė miškų tarnyba artimiausiu metu apie stichinę nelaimę praneš minėtose vietovėse miško valdytojams, savininkams bei naudotojams ir nurodys būtinas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones, konsultuos specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo klausimais“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu, – sanitariniai kirtimai.

Valstybinių miškų urėdija, perspės vietos gyventojus ir valstybiniuose miškuose įrengs informacinius ženklus apie planuojamas taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, organizuos spyglius graužiančių kenkėjų apniktų medynų bei medienos, pagamintos likviduojant stichinių nelaimių padarinius valstybiniuose miškuose, apsaugą nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų, vykdys kitus būtinus darbus, kad kuo skubiau būtų pašalinti stichinių nelaimių miškuose padariniai.

„Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu, – sanitariniai kirtimai ir kenkėjų užpultos medienos pašalinimas iš miško, medienos žievinimas ar jos apsaugojimas kitomis priemonėmis. Šie darbai vykdomi nuolat, siekiama pirmiausia sutvarkyti naujai pažeistus medžius“, – tvirtino Valstybinių miškų urėdijos vadovas.

Aplinkos ministerijos teigimu, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, gavę pranešimą, per dešimt kalendorinių dienų privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse, ir pastebėjus žievėgraužio tipografo (Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse) ar pušinio pjūklelio (Ignalinos sav.) pažeidimus per penkias dienas apie juos pranešti Valstybinei miškų tarnybai. Jie taip pat įpareigoti  įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones pagal gautus Valstybinės miškų tarnybos nurodymus.

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų apgyvendinto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras.

Veiksmingai mažinti spyglius graužiančių kenkėjų daromą žalą galima tik medžių lajas apdorojant insekticidais.

Lankymasis stichinių nelaimių pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai ar purškimai.

„Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau turėtų atkreipti dėmesį į miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus“, – teigiama ministerijos pranešime.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, patikrinimas Viešojo intereso gynimo skyriuje inicijuotas įvertinus viešai paskelbtą informaciją apie miško kirtimus valstybinės reikšmės miške, esančiame Nidos girininkijos teritorijoje.

Šiuo metu turimais duomenimis, Valstybinių miškų urėdija nurodo, kad minimų kirtimų tikslas yra atkurti Birštvyno rago Pamario palvę, o leidimas kirsti mišką šioje vietoje yra išduotas 2021 metų gruodį.

Nepaisant to, prokuratūra mano, jog tikslinga pradėti tyrimą ir patikrinti su šiuo miško kirtimu susijusių sprendimų pagrįstumą bei tai, ar faktiškai vykdomi kirtimai atitinka leistinas apimtis.

Toks sprendimas, pasak prokuratūros, priimtas atsižvelgiant į tai, jog šie miško kirtimo darbai vykdomi ypatingai valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, o jų vykdymas sulaukė visuomenės reakcijos bei susirūpinimo.

Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai vykdydami akciją „Saugom mišką“ miškus žvalgė bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomene.

„Šie skrydžiai svarbūs mūsų pareigūnams, nes tokiu būdu galima pamatyti teritorijas, kurias pasiekti gali būti sudėtinga. Todėl skrydžio metu fiksavome įtariamų pažeidimų koordinates ir tęsime tyrimus dėl šių vietovių“, – cituojamas Vilniaus miškų kontrolės skyriaus viršininkas Benas Bitauskas.

Akcija „Saugom mišką“ truks iki gegužės 15 dienos, jos metu pareigūnai vykdys aktyvią miškų kontrolę, ypatingas dėmesys bus skiriamas saugomų teritorijų miškams. Taip pat bus tikrinama ar vykdant miško kirtimus laikomasi galiojančių terminų.

Pasak departamento, bus vertinama miškų sanitarinė būklė, žiūrima, ar nešiukšlinama, neniokojama miško paklotė.

Vaizdai glumina

Gamtą branginančius piliečius glumina miškuose nuolat atsirandančios rąstų rietuvės, sunkiasvorio transporto išdarkyta miško paklotė ir keliukai, ką tik nukirstų medžių kamienai.

Tokie vaizdai visuomenei kelia klausimų ir abejonių: ar miško plotų kirtimai grindžiami realia būtinybe ir kam tai naudinga – miškui, visuomenei ar galbūt prekiautojams mediena?

Daug kirtimų šiais metais užfiksuota Kulautuvos miške. Ar miškininkai gali įtikinamai paaiškinti, kad kirtimai buvo neišvengiami ir kokios naudos jie davė miškui?

Tuščia: miškuose iškirsti plotai kelia klausimų ir abejonių. (Arūno Dambrausko nuotr.)

Lekia skiedros

Kulautuvos miškas užima 646 ha plotą, jis priskiriamas ekosistemų apsaugos miškų grupei.

Girininkija redakcijai pateikė duomenis apie šiais metais Kulautuvos miške vykdytus kirtimus. Sausį ir vasarį buvo atlikti 23 įvairaus masto kirtimai. Vadinamųjų plynų sanitarinių kirtimų plotai – nuo 0,1 iki 0,6 ha. Atrankiniai kirtimai vyko teritorijose, apimančiose nuo 0,5 iki 24 ha ploto.

Per trumpą laiką į rietuves Kulautuvoje sugulė 1 tūkst. 62 kub. m eglinių ir pušinių rąstų.

1 kub. sveikos rąstinės medienos kainuoja apie 100 eurų, kenkėjų pažeistos – apie 70 eurų. Tad iš Kulautuvos miško per du mėnesius buvo išgabenta medienos maždaug už 70–80 tūkst. eurų.

Valstybinė miškų urėdija skelbia, kad mediena mažmeniniu būdu parduodama gyventojams, o didmeninė prekyba vykdoma e.medienos pardavimų sistemoje „Baltpool“.

Už medieną gaunamos lėšos skiriamos miškams prižiūrėti, miško keliams tiesti ir kitoms Valstybinės miškų urėdijos veikloms visiškai padengti.

Masiniai židiniai

Paprašius paaiškinti, dėl kokių priežasčių šiais metais Kulautuvos miške buvo atlikti kirtimai, miškininkas patikino: vienintelė priežastis – sanitarinė miško apsauga.

„Pastebėję vabzdžių apniktus medžius girininkijos specialistai pažymi juos ir organizuoja kenkėjų apniktų medžių iškirtimo ir pašalinimo iš miško darbus, taip apsaugodami medynus nuo palankių sąlygų kenkėjų židiniams susiformuoti ir išplisti“, – paaiškino Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Donatas Vaikasas.

Jo tvirtinimu, pastaraisiais metais miškininkai fiksuoja ypač aktyvią kenkėjų invaziją. Atkreipiamas dėmesys, kad daugiausia žalos padaro žievėgraužiai tipografai.

„Tai eglynų kenkėjai, kurie vystosi po žalių eglių žieve. Žievėgraužių apniktos eglės neišgyvena ir nudžiūva. Masiniams židiniams atsirasti įtakos turi palankūs orai kenkėjams vystytis (sausros, kaitros) ir vėjo išverstų eglių gausa miškuose. Žalių eglių vėjavartose, vėjalaužose ir stipriai nusilpusiuose medžiuose žievėgraužiai tipografai dauginasi. Tuomet apninka egles, kurių gynybinės funkcijos būna susilpnėjusios nuo sausrų, kaitrų, mažasniegių žiemų ir gruntinio vandens nusekimo poveikio“, – kenkėjams padedančias plisti aplinkybes nurodė specialistas.

Esant palankioms klimato sąlygoms, žievėgraužiai tipografai dauginasi itin sparčiai: šiais metais fiksuojama, kad žievėgraužių tipografų pagausėjo visuose šalies eglynuose.

D.Vaikaso tvirtinimu, išaugo ir kenkėjų žalos mastai.

Vienintelė priemonė?

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas patikino, kad pažeistus medžius iškirsti ir išgabenti – patikimiausias kovos su kenkėjais būdas.

„Pavojingi kamienų kenkėjai, kurie apsigyvena medžiuose, vystosi po jų žieve ir dėl to medžiai žūsta. Siekiant reguliuoti populiacijos gausumą, efektyviausia priemonė yra iškirsti medžius, kuriuose apsigyveno kenkėjai“, – sakė D.Vaikasas.

Siekiant reguliuoti populiacijos gausumą, efektyviausia priemonė yra iškirsti medžius, kuriuose apsigyveno kenkėjai.

Naudojamos ir profilaktinės priemonės – pavyzdžiui, žievėgraužių gaudyklės.

Iš anksto neplanuoja

Paprašius informuoti apie faktais nustatytą kenkėjais užkrėstų teritorijų iškirtimo naudą, miškų politikos vyriausiasis specialistas atkreipė dėmesį, kad sanitarinių kirtimų efektyvumą ne kartą patvirtinto gausiais šio ir praėjusio amžiaus moksliniais tyrimais.

„Kirtimai, kaip efektyvi kenkėjų plitimo stabdymo priemonė, nurodoma visuose miško sanitarinės apsaugos lietuvių ir užsienio autorių sudarytuose vadovėliuose“, – sakė specialistas.

D.Vaikasas pabrėžė, kad sanitariniai kirtimai miškuose iš anksto neplanuojami.

„Sanitarinių kirtimų vykdymas pavojingų medžių liemenų kenkėjų užpultuose medynuose yra prievolė, kuri turi būti įvykdyta labai skubiai – iki tol, kol po žieve atsiras gyvų liemenų kenkėjų. Dėl šios priežasties atrankiniai ir plyni sanitariniai kirtimai neplanuojami, o vykdomi pagal poreikį, t.y. jeigu spygliuočių medynų žvalgymo metu aptinkami pavojingų liemenų kenkėjų židiniai, užpulti medžiai nedelsiant atrenkami kirsti, išsiimami leidimai kirsti mišką sanitariniais kirtimais. Iš anksto numatyti, kokių ir kiek sanitarinių kirtimų bus Kauno rajone, nėra galimybės“, – sakė spacialistas.

Skiria baudas

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. miškų kontrolės funkciją vykdo AM Aplinkos apsaugos departamentas, kuris turi rūpintis, kad, kertant ir išgabenant medieną, nebūtų niokojami miško keliukai, darkoma augmenija.

„Praėjusių metų paskutinį pusmetį administracine tvarka buvo nubaustos keturios įmonės ir (ar ) privatūs asmenys už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus. 2022 m. skirta dešimt administracinių nuobaudų, iš jų septynios – už medienos ruošos ir gabenimo tvarkos pažeidimus, vienas – už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus, du – už miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimus. Vienu atveju įmonei buvo skirta ekonominė sankcija teisės aktų nustatyta tvarka“, – informavo ministerija.

Visoje Lietuvoje VĮ Valstybinių miškų urėdija kasmet pasodina apie 30 mln. medelių.

Pirmadienį „Facebook“ grupėje „Išsaugokime Šernų mišką“ D.Kiseliūnaitė pasidalijo naujiena – surinkta apie 1613 parašų, o iki rudens bus priimtas ir galutinis sprendimas.

„Prašymas įteiktas ministrui su beveik 1300 „gyvų“ parašų ir 313 elektroninių. Kirtimai stabdomi jau dabar, ir taip būtų sustabdyti, nes paukščių sezono metu nevykdomi, tačiau iki rudens bus priimtas sprendimas. Susitikome asmeniškai, buvome priimti su derama pagarba, ramiai išdėstėme savo pageidavimą turėti rekreacinį mišką, buvome išklausyti, atsakėme į klausimus. Tikimės palankaus sprendimo. Pabaigoje ministras perdavė linkėjimus Šernų giriai“, – rašė grupės vadovė.

Tikimės palankaus sprendimo.

Iniciatorė džiaugėsi prisidėjusiųjų neabejingumu.

„Tai svarbus žingsnis, mes parodėme savo valią, mes čia gyvename ir ilsimės, mums reikia auginti jaunąją kartą sveikoje aplinkoje, išmokyti mylėti mišką. Padangos mūsų miške voliotis negali. Bet ir puvėkų ar ant mašinų virstančių medžių neturi būti. Deja, urėdijos dažnai naudojasi gyventojų pasyvumu. Daug sužinojau įdomių dalykų šioje srityje – kas vyksta brūzgynuose“, – į palaikančius komentarus atsakė D.Kiseliūnaitė. Vasario viduryje D.Kiseliūnaitė sakė, kad surinktų parašų tikslas – pakeisti miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę.

„Norėtume išsaugoti mišką ir pakeisti jo paskirtį iš ūkinės į rekreacinę, tai reikštų, kad miškas bus prižiūrimas kaip poilsiui skirta vieta, o plyni kirtimai bus draudžiami“, – paaiškino moteris.

Pašnekovė tąkart minėjo, kad esą miškas nėra prižiūrimas, supuvę ir sudžiūvę medžiai nekertami, o seniau jis buvo rekreacinis, gausus brandžių medžių. Yra išlikusių nuotraukų, liudijančių, kad čia apsilankydavo nemažai žmonių iš šalia esančių seniūnijų. Tikimasi, kad priėmus gyventojams palankų sprendimą miškas ir vėl sulauks jo išsiilgusių svečių.

Vasarį bendruomenė kreipėsi į visuomenę ir už aplinkosaugą atsakingas institucijas, kad šios padėtų stabdyti Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimą.

Anot bendruomenės, dokumentas nulems labiausiai lankomų ir pamėgtų Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Zarasų rajonų miškų ateitį.

„Šimonių girios bendruomenės nariai buvo šokiruoti, kai išvydo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų urėdijos parengtoje Utenos apskrities miškų schemoje siūlomus drastiškus sprendinius“, – rašoma pranešime.

„Pavyzdžiui, kurortiniame Anykščių rajone ketinama mažinti saugomų miškų plotus ir didinti medienos gavybai skirtus plotus“, – tvirtinama jame.

Pasak bendruomenės, schemoje numatoma, kad Anykščių rajone šį dešimtmetį kirtimai išaugs 20 proc., o tai prieštarauja Vyriausybės programos įsipareigojimams realiai apsaugoti saugomas teritorijas.

Ministerija: viskas pagal teisės aktus

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sako, kad Utenos apskrities miškų tvarkymo schema rengiama „griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais“.

„Schemos sprendiniai priimami vadovaujantis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, Miškų valstybės kadastro, Nekilnojamojo turto registro, Kultūros vertybių registro, Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Saugomų rūšių informacinės sistemos, Žemės gelmių registro duomenimis“, – BNS atsiųstame komentare sakė valdininkas.

Jo teigimu, Utenos apskrityje miškų plotas bendrai padidėjo 14,1 tūkst. ha ir didžioji šio padidėjimo dalis yra už saugomų teritorijų ribų.

Tai, pasak specialisto, atitinkamai lėmė, kad labiausiai – 13,8 tūkst. ha – padidėjo IV miškų grupės (ūkinių) miškų plotas.

„Tačiau tai ne saugomų, o naujai įveistų ar savaime sužėlusių naujų miškų sąskaita“, – tvirtino N. Kupstaitis.

Jo duomenimis, I grupės (rezervatinių) miškų padaugėjo 12,8 ha, IIB miškų grupės (rekreacinių) miškų – 381,3 ha, III miškų grupės (apsauginių) miškų – 2 tūkst. ha.

Vis dėlto 2,1 tūkst. ha sumažėjo IIA miškų grupės (ekosistemų apsaugos) miškų plotas.

„Tai lėmė pakeisti apsaugos zonų nustatymo normatyvai, patikslėję reljefo matavimai, taip pat 2015 metais pakeistos Miškų įstatymo nuostatos, pagal kurias IIA miškų grupei priskiriami tik konkretūs draustiniai ir priešeroziniai miškai“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

Anot jo, dėl minėto įstatymo pakeitimo nebeliko 1,7 tūkst. ha IIA miškų grupės saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškų.

Kurortiniame Anykščių rajone ketinama mažinti saugomų miškų plotus ir didinti medienos gavybai skirtus plotus.

„Šie miškai daugiausiai buvo priskirti prie III miškų grupės valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinių apsaugos zonų miškų. Taip pat dėl tikslesnių matavimų gerokai sumažėjo IIA miškų grupės priešerozinių miškų – 846 ha“, – sakė N. Kupstaitis.

Jis pridūrė, kad „kadangi rengiant schemą griežtai vadovaujamasi teisės aktų reikalavimais, o miškai miškų grupės priskiriami pagal nustatytus normatyvus ir reikalavimus, tai ir nelieka vietos interpretacijoms ar galimiems subjektyviems sprendimams pagal kažkieno pageidavimus sumažinti ar padidinti vienos ar kitos miškų grupės plotus“.

Aplinkos ministerijos atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad vien pernai „Natura 2000“ ir buveinių apsaugai svarbios teritorijų plotas padidėjo 35 tūkst. ha (iki 784,5 tūkst. ha), o šiemet planuojama įsteigti 12 naujų draustinių.

Šiuo metu saugomos teritorijos iš viso užima 1,1 mln. ha – apie 17,63 proc. Lietuvos teritorijos. Vyriausybė Lietuvos saugomas teritorijas numačiusi išplėsti iki 20 proc. šalies ploto.