Nors uostamiestis ir toliau skaičiuoja pasiskolintus pinigus, tačiau specialistai tikino, esą diržų susiveržti dar nereikia. Klaipėda gerokai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų skolinimosi mastais. Vis dėlto skaičiai įspūdingi – bendra paskolų suma artėja prie 100 mln. litų.
Pinigai – ne gėlėms sodinti
Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tikino, kad nors miestas šiais metais ir skolinasi daugiau nei dešimtį milijonų litų, tačiau tai nereiškia, jog Klaipėdai staiga pristigo pinigų. Visi skolinimaisi – planiniai.
Kaip ir kasmet, savivaldybė skolinsis didžiausiems projektams, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, tačiau ES apmoka ne visus darbus, kai kuriuos turi finansuoti savivaldybė. Būtent tokiems mokėjimams pinigų ir stinga.
"Jau tvirtinant biudžetą buvo aišku, kad reikės pinigų investicijoms kofinansuoti, o ne kokiems gėlynams sodinti", – pastebėjo pašnekovė.
Projektams, kurie nėra finansuojami ES, uostamiesčio savivaldybė skolintis nebegali, nes jau senokai pasiektas valstybės numatytas limitas.
Direktorė patikino, kad šiuo metu suplanuotas uostamiesčio biudžetas yra stabilus, pinigų surinkimo planas – be nukrypimų.
"Negaliu pasakyti, kad biudžetas vykdomas ypač gerai ar kad matyti tendencijos, jog bus surinkta daugiau nei numatyta plane, bet pats surinkimo planas laikosi 100 proc. lygyje. Tendencija yra tokia, kad suplanuotą biudžetą surinkti pavyks. Žinoma, visi tikisi, kad bus viršplaninių lėšų, tačiau tai prognozuoti dar anksti", – aiškino
pašnekovė.
Šiemet įsipareigota visas viršplanines lėšas skirti Pilies tilto rekonstrukcijos baigimui.
Prireiks milijonų
Šiais metais prireiks skolintis 12,9 mln. litų, tačiau kreditų pinigai biudžeto dar nepasiekė.
"Šiuo metu atliekamos procedūros, vykdomas viešasis pirkimas. Sunku pasakyti, kada bus pasirašytos sutartys, galbūt liepos ar rugpjūčio mėnesį", – planus dėstė A.Špučienė.
Uostamiesčio savivaldybė bankams jau skolinga 96,2 mln. litų.
Vis dėlto pašnekovė patikino, kad uostamiesčiui šiuo metu taupyti nebūtina.
"Kitoms savivaldybėms gal ir reikia taupyti, o mums drastiškų priemonių imtis neverta, mes neturime finansinių problemų", – pabrėžė A.Špučienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad uostamiestis iš skolų po truputį brenda kiekvieną mėnesį.
Per šiuos metus našta sumažės 10,4 mln. litų.
Tai beveik tiek, kiek praėjusiais metais buvo pasiskolinta
ES projektams – 11,5 mln. litų.
2013 m. grąžinta šiek tiek daugiau nei 7 mln. litų.
Padengiant šiųmetes ES projektų nefinansuojamas išlaidas, bus panaudoti ir per praėjusius metus surinkti papildomi pinigai – daugiau nei 3 mln. litų.
Daugiausia – turizmui ir aplinkai
"Pravalgymui ar kitokiam gyvenimo pasigerinimui nesiskoliname, tai draudžia ir teisės aktai", – užtikrino A.Špučienė.
Šiais metais tenka skolintis, nes vykdant net 9 investicines programas teks padengti nefinansuojamas išlaidas.
Daugiausia pinigų prireiks Aplinkos apsaugos programai. Jai iš visų paskolintų pinigų atriekiama 4,7 mln. litų.
Minėta suma jau investuojama į miestą – tvarkomi dviračių takai, remontuojamos lietaus vandens nuotekų trasos.
Baltijos jūros vandens kokybės gerinimui, plėtojant vandens nuotekų tinklus, savivaldybė iš visos šiųmetės paskolos skiria 3,3 mln. litų.
Mieste aktyviai tiesiami bei tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai.
Pagal Aplinkos apsaugos programą skiriama 1,1 mln. litų tęstinio projekto "Dviračių ir pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje" įgyvendinimui.
Kita daugiausia pinigų surysianti investicinė programa skirta subalansuotam turizmo skatinimui ir vystymui. Šiai programai reikia 3,5 mln. litų.
"Pagrindinis šios programos projektas – piliavietės rekonstrukcija", – informavo A.Špučienė.
Šioje srityje taip pat jau prasidėjo darbai. Vien archeologiniai tyrimai kainuos apie 2 mln. litų.
Praėjusią savaitę su rangovais jau pasirašyta sutartis.
Bus pabaigtuvių
Nors miestas kasmet vis brenda į didesnes skolas, tačiau kiekvienais metais galima skaičiuoti nemažai ir baigiamų projektų.
Šiemet taip pat planuojama pabaigti keletą tęstinių projektų.
Iš visų paskolintų milijonų 148,5 tūkst. litų atiteks tęstiniam apgyvendinimo paslaugų plėtros projektui.
Jau šiemet uostamiestyje atsiras kempingas, taip pat bus įrengti stacionarūs poilsio nameliai ir Girulių kempinge.
660,4 tūkst. litų atiduodama jau į pabaigą judančiam projektui "Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų".
Šiais metais tikimasi ir kitų tęstinių projektų, kuriems savivaldybė skolinasi pinigų, pabaigtuvių.
277,8 tūkst. litų skiriama ir buvusio Klaipėdos tabako fabriko pritaikymui kūrybinių industrijų plėtrai.
Šio objekto darbai beveik baigti, drąsiausi uostamiesčio menininkai jau išbandė pastato erdves.
Daugiau nei 900 tūkst. litų iš pasiskolintų pinigų atiteks J.Janonio ir Daržų gatvių rekonstrukcijoms.
Kaip čia buvo panaudoti pinigai, taip pat bus galima įvertinti jau šiais metais.
Daržų gatvės rekonstrukcija jau pasiekė finišo tiesę, netrukus šia gatve bus leista riedėti automobiliams.
Per daug neišlaidauja
Praėjusio ketvirčio duomenimis, pradelstų įsiskolinimų, kurių terminas siekia 10– 45 dienas, miestas neturėjo.
"Kreditorinių įsiskolinimų miestas neturėjo, tačiau sausio pradžioje Klaipėda turėjo pradelstų įsiskolinimų už 277 tūkst. litų. Tada savivaldybė per 2013 m. turėjo 4 mln. litų nepanaudotų lėšų, tai jų ir užteko skoloms padengti", – informavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.
Uostamiestis po Naujųjų metų buvo įsiskolinęs įvairiems subjektams už darbus, paslaugas, prekes.
Pašnekovė informavo, jog dažniausiai buvo delsiama mokėti už socialinės globos paslaugas ir šalpos išmokas, kiemų valymą bei maisto produktus.
Atsiradus skolai, savivaldybė ėmėsi priemonių, jog įsiskolinimas nedidėtų.
Tvirtinant šių metų biudžetą, Klaipėdos asignavimų valdytojai buvo įpareigoti neprisiimti asignavimų, nei patvirtinta šiųmečiame biudžete.
"Valdytojai turi laikytis finansinės drausmės, išleisti tiek pinigų, kiek gali miestas sau leisti, o ne tiek, kiek norima", – aiškino D.Kerekeš.
Vyriausybės atstovė pastebėjo, jog uostamiestis rodo vienus geriausių rezultatų pradelstų mokėjimų srityje.
Klaipėdą pradelstų įsiskolinimų dydžiu smarkiai lenkia Vilnius (280 mln. litų), Kaunas (35,5 mln. litų), Šiauliai (7 mln. litų).
Kalbant apie Klaipėdos apskritį – prasčiausia situacija susiklosčiusi Šilutėje.
Čia pradelstų mokėjimų yra beveik už 13 mln. litų. Įsiskolinimai jau daug metų nemažėja.
"Iš tiesų reikia džiaugtis – Klaipėda įsiskolinimų neturi, viskas vykdoma pagal planą. Klaipėda neišlaidauja daugiau nei turėtų", – užtikrino savivaldybę prižiūrinti Vyriausybės atstovė.
Miesto nekaltina
Nors dažnai pasigirsta kaltinimų, esą miestai patys nesugeba protingai vykdyti finansų politikos, todėl įsiskolinimai vis auga, tačiau uostamiesčio ekonomistai laikosi kitokios nuomonės.
"Daugelis skolų susidaro todėl, kad savivaldybėms funkcijos yra numetamos, o pinigai tų funkcijų vykdymui neskiriami. Tokiu atveju skolos, kurios susidaro, yra visai ne savivaldybių bėdos", – pastebėjo Klaipėdos
universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Jusčius.
Profesoriaus teigimu, būtent dėl tokios valstybės politikos nereikėtų kaltinti vis giliau į skolas klimpstančių savivaldybių.
Net ir tai, kad vienų miestų skolos didesnės, o kitų mažesnės, nereiškia, jog vieni miestai yra geresni už kitus.
Komentaras
Nerijus Mačiulis
Ekonomistas
Apskritai Lietuvoje savivaldybių skola, palyginti su bendra valstybės skola, nėra didelė. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet savivaldybių skola sieks 2,1 mlrd. litų. Bendra valstybės skola šiemet sieks apie 52,4 mlrd. litų. Taigi pagrindinis deficito ir susidariusios skolos šaltinis yra centrinė valdžia. Klaipėdos rodikliai yra šiek tiek geresni nei vidutiniai – savivaldybės skola sudaro 44,7 proc. šių metų pajamų, o visų savivaldybių vidurkis siekia 56,1 proc. Grynasis skolinimasis šiemet taip pat bus gana mažas – uostamiesčio savivaldybė pasiskolins 0,4 proc. šių metų pajamų, tuo metu visų savivaldybių vidurkis sieks 2,1 proc. Manau, kad problema yra ne savivaldybių skolinimosi limitai, o santykinai mažos jų pajamos. Pavyzdžiui, šiemet savivaldybių pajamos sieks tik 3,8 mlrd. litų – tai tik maždaug dešimtadalis visų valdžios sektoriaus pajamų. Suteikiant savivaldybėms daugiau autonomijos ir didesnius finansinius išteklius, būtų galima sukurti daugiau prielaidų konkurencijai tarp atskirų savivaldybių, pavyzdžiui, pritraukiant gyventojus ar investicijas.
