-
Jūros šventėje – jūrinių tradicijų puoselėjimas 5
Skries oro balionai
Visus tris šventės vakarus susirinkusiųjų lauks apie šimtas nemokamų renginių.
Pirmą kartą uostamiestyje vyks Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuris prasidės Jūros šventės išvakarėse.
Klaipėdos oreivių klubo prezidentė Renata Narbutė pasakojo, kad renginyje dalyvaus 30 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.
Esant nepalankiems orams leisti balionus, lankytojų vis tiek lauks dovana – ugnies ir lazerių šou.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus džiaugėsi, kad Jūros šventė bus atgimusi, o jūrinė bendruomenė – susivienijusi.
„Kviečiu visus klaipėdiečius, Lietuvos žmones atvykti į šią šventę ir įsitikinti, kaip čia nuostabu“, – kvietė uostamiesčio vadovas.
Kviečiu visus klaipėdiečius, Lietuvos žmones atvykti į šią šventę ir įsitikinti, kaip čia nuostabu.
Prasidės gausia eisena
Įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė sakė, kad šventės programa pabrėžiamas Klaipėdos kaip uostamiesčio, Lietuvos kaip jūrinės valstybės tapatumas, o Jūros šventė – ryškiausias šalyje jūrines tradicijas puoselėjantis reiškinys.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pasakojo, kad šventėje lauks gausi eisena, kuri baigsis Kruizinių laivų terminale.
Jame tris vakarus lauks koncertai – muzikuos Klaipėdos džiazo orkestras, Jungtinių Valstijų karių orkestras, grupė „Biblan“, britų atlikėjas Samas Ryderis, Monique, Vaidas Baumila, Rūta Mur ir kiti.
Kita muzikinė erdvė bus Teatro aikštėje. Čia koncertuos grupė „Klaipėda piano masters“, vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų bei dėstytojų pasirodymas.
Vyks ir tradicinės drakonų valčių lenktynės, į kurias užsiregistravo jau 40 komandų.
„Renginių daug, šventė didelė, graži, tradicinė ir man atrodo, kad kiekvienais metais ji tampa solidesnė ir įsimintinesnė“, – tikino A. Latakas.
Organizatoriai atskleidė, kad Jūros šventė startuos su kino apdovanojimų iniciatyvos „Sidabrinė gervė“ naktimis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami pasižiūrėti net keturis filmus, o po jų pabendrauti su kino kūrybine komanda.
Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pagerbs jūrininkus
Teatro aikštėje vyks susitikimas su irkline valtimi Atlanto vandenyną įveikusiu keliautoju Aurimu Valujavičiumi.
Taip pat vyks diskusija su F2 vandens formulių pasaulio čempionato pilotu Edgaru Riabko ir visuomenininku Giedriumi Buču. Drąsiausi galės pasinaudoti galimybe kartu su E. Riabko praskrieti F2.
Mėgstantieji meną galės pasireikšti tapydami kartu su dailininku Simu Žaltausku.
„Tapysiu dvi dienas, nuo 9 iki 19 val. Bus aštuonios drobės, tai bus meno edukacija tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams. Be to, kiekvienas galės prisijungti prie manęs, palaikyti maratonišką tempą, nes per vieną dieną užsibrėžiau tikslą nutapyti keturias drobes“, – teigė S. Žaltauskas.
Vyks ir negrįžusiųjų iš jūros pagerbimo ceremonija, į Baltiją bus nuleidžiami gėlių vainikai.
Lankytojus džiugins tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, bus galima apsilankyti buriniuose mediniuose laivuose, vyks individualios ekskursijos, bus atvira pokalbių erdvė ir daugelis kitų siurprizų.
-
Įstaigos ataskaita – po didinamuoju stiklu 6
Išliko algos klausimas
Ataskaita komitetui pateikta prieš jos svarstymą Klaipėdos miesto taryboje.
Šios savivaldybės įsteigtos įstaigos veikla ypač kruopščiai kaskart būdavo narstoma praėjusios kadencijos politikų.
Tuomet jiems nemažą nuostabą sukėlė tuomečio įstaigos vadovo atlyginimas, kuris 2019 m. siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, ir tuo metu viršijo miesto mero ar net ministro algą.
Dabartinės „Klaipėdos švenčių“ direktorės E. Šulskės atlyginimas, remiantis naujausia įstaigos ataskaita, 2022 m. sudarė 58 799 eurus, neatskaičius mokesčių.
Tas minusas susidarė, nes savivaldybė mums už kalėdinius ir naujamečius renginius pinigus perveda kitais metais.
Tačiau esą tuo nereikėtų stebėtis, nes tokie koeficientai nustatyti visų savivaldybės viešųjų įstaigų direktoriams.
Metai nebuvo nuostolingi
Įstaigoje dirba 11 darbuotojų, jų algoms per 2022 m. buvo išmokėta 329 tūkst. eurų.
„Mūsų darbuotojų atlyginimai tikrai nėra tokie jau dideli. Darbuotojų atlyginimams ir biuro išlaikymui nėra atskiro savivaldybės biudžeto. Mes gyvename iš to, ką susirenkame iš rėmėjų, ir iš projektų, nes įstaiga yra taip suformuota“, – kalbėjo E. Šulskė.
Vadovė pasidžiaugė, kad pernai per renginius iš prekybinės mugės, išorinės reklamos, nestacionarių lauko kavinių ir atrakcionų rinkliavos surinko 224 tūkst. eurų, tai yra daugiau nei 2021 m., kai buvo surinkta 191 tūkst. eurų.
„Praėję metai mums nebuvo nuostolingi. Nors ataskaitoje matyti, kad veiklos rezultatas yra minus 24 tūkst. eurų, bet tai yra vertinant iš biudžeto mums skiriamas lėšas tiesioginiam projektų įgyvendinimui. Tas minusas susidarė, nes savivaldybė mums už kalėdinius ir naujamečius renginius pinigus perveda kitais metais“, – paaiškino direktorė.
Svarbių renginių organizatoriai
„Klaipėdos šventės“ įsteigta kaip viešoji įstaiga „Jūros šventė“ 2000 m.
Jos tikslai – organizuoti svarbiausius, ambicingiausius Klaipėdos kultūros renginius ir, kaip rašoma ataskaitoje, plėtoti kultūrinę partnerystę Baltijos jūros regione.
Vienas svarbiausių 2022 m. įstaigos organizuotų renginių buvo Šviesų festivalis, skirtas Klaipėdos 770-osioms metinėms.
Jo metu pristatyti 24 Lietuvos ir užsienio menininkų projektai, festivalis sutraukė apie 100 tūkst. lankytojų.
Įgyvendintas tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Europeada“. Miestiečiams ir svečiams koncertavo 73 ansambliai iš 14 Europos šalių.
Organizuota 63-ioji Jūros šventė „Banguok laisvai“, pasak rengėjų, pritraukusi į miestą per 500 tūkst. lankytojų, šventės programoje buvo 95 renginiai.
Šią viešosios įstaigos ataskaitą naujausiame tarybos posėdyje turės patvirtinti miesto politikai.