Remiantis  VERT patvirtintomis kainomis,  geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto bei rajono butų gyventojams, individualių namų gyventojams, vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, atpigs 7 euro centais (su PVM).

„Svarbu išlaikyti sistemingą veiklą atliepiant klaipėdiečių poreikius ir užtikrinant paslaugų kokybę. Savivaldybė, kaip pagrindinis akcininkas, išlaiko lūkestį, jog įmonės investicijos ir toliau būtų vykdomos vertinant jų ekonominę naudą, grąžą gyventojams ir atlieptų visuomenės, kaip kliento, interesus. Didžiausias lūkestis iš visų viešas paslaugas teikiančių įmonių Klaipėdoje – kuo mažesnė finansinė našta gyventojams, todėl dėsime visas pastangas, kad paslaugų kainos išliktų stabilios“, – teigė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Pasak Benito Joniko, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus, nusistovėjusios elektros energijos kainos rinkoje, stabili įmonės veikla ir strateginės investicijos leidžia klientams pasiūlyti dar palankesnes paslaugų pardavimo kainas, lyginant su praėjusiais metais.

„Siekdami išvengti staigių elektros kainų šuolių rinkoje daromos įtakos, ką prieš keletą metų teko patirti visoms komunalinio sektoriaus įmonėms, turime nusimatę rizikų valdymo priemonių. Siekiame energetinės nepriklausomybės, todėl sistemingai tęsiame investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinių vystymą“, – sakė B. Jonikas.

Keisis ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, už kurias moka juridiniai asmenys. Numatyta, kad  paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įkainis padidės 1 euro centu už kubinį metrą (be PVM). Šiame kainų pokytyje atsispindi investicijos į infrastruktūros rekonstrukciją, plėtrą ir modernizaciją, kuri itin aktuali ir gyventojams, ir augančiam bei į Klaipėdos regioną investicijas vis aktyviau pritraukančiam verslui.

VERT nustatytos vandens ir nuotekų tvarkymo kainos galios mažiausiai metus laiko iki kito perskaičiavimo, kaip tai numato veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai už geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą individualiame name moka 2,66 Eur/m3, o butuose – 2,69 Eur/m3, o nuo birželio mokės atitinkamai 2,61 ir 2,59 Eur/m3.

Jau kurį laiką bendrovė aktyviai skatina klientus visiškai atsisakyti popierinių sąskaitų naudojimo ir rinktis kur kas patogesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą atsiskaityti už paslaugas, naudojantis e. paslaugomis. Todėl minint Tarptautinę klientų dieną, „Klaipėdos vanduo“ kviečia visus klientus, o ypač vyresnio amžiaus asmenis, pasinaudoti galimybe padedant bendrovės darbuotojams tapti e. paslaugų naudotoju.

„Atsižvelgdami į klientų lūkesčius, turime užsibrėžę tikslą užtikrinti, kad e. paslaugos ir jų teikiami privalumai būtų lengvai pasiekiami įvairaus amžiaus klientams. Natūralu, jog gali kilti nemažai klausimų, susijusių su registracija savitarnoje bei nauju atsiskaitymo už paslaugas metodu, todėl kviečiame atvykti į atvirų durų dieną, kurios metu mielai kiekvienam klientui suteiksime visą reikiamą informaciją ir pagalbą“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Šiuo metu daugiau nei pusė įmonės klientų jau naudojasi savitarnos svetaine, kurioje gali deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pateikti prašymus, peržiūrėti ir iškart apmokėti sąskaitas. Tai ypač patogu nuolat skubantiems ir savo laiką branginantiems klientams bei žmonėms, kuriems dėl sveikatos ar įvairių kitų priežasčių kartais išvykti iš namų apmokėti sąskaitas gali tapti nemažai jėgų reikalaujančia kelione.

Skatindama socialinę atsakomybę, bendrovė nuosekliai laikosi žaliojo kurso, mažina popieriaus suvartojimą, palaipsniui atsisako popierinių sąskaitų. Savo pavyzdžiu kviečia pasekti visuomenę, įstaigas bei verslo įmones, taip rūpinantis gyventojų ir ateities kartų sveikata, komfortu ir gerove.

Kovo 19 d. visi klientai bus laukiami nuo 7.30 iki 16.30 val. „Klaipėdos vandens“ Klientų aptarnavimo centre, adresu Ryšininkų g. 11, Klaipėda.

Pagrindinį tyrimo rodiklį, pasitenkinimo indeksą, sudaro trys matuojami aspektai: bendras pasitenkinimas įmone, atitikimas kliento lūkesčiams, įmonės palyginimas su įsivaizduojama idealia bendrove. Atliekant minėtą tyrimą, pasitelkta tarptautinė Global Customer Satisfaction Index (GCSI) klientų tyrimų metodologija, kurios tikslas yra išgryninti įmonėje pirmaujančias sritis bei nustatyti tobulintinus procesus.

„Klientų pasitenkinimo tyrimas yra tarsi veiklos žemėlapis, leidžiantis dar plačiau pažvelgti į bendrovės klientų poreikius ir įsivertinti teikiamų paslaugų bei aptarnavimo kokybę. Nors privačių klientų pasitenkinimo GCSI indeksas net devyniais punktais viršija bendrą Lietuvos komunalinių paslaugų vidurkį, o ir bendrai vertinant privačių ir juridinių klientų segmentus, rezultatai yra geri, tačiau tikrai matome dar tobulintinų sričių. Šiemet didelis dėmesys bus skiriamas ne tik infrastruktūros rekonstrukcijai, bet ir klientų patirties gerinimui – planuojamos investicijos į skambučių centro paslaugas, kurios leistų dar patogiau ir operatyviau teikti klientams aktualią informaciją“, – teigė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Tyrimas patvirtino tobulintiną sritį – klientų užklausų valdymą. Įmonės paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 tūkst. klientų, bendrojo telefono skambučių linijos užimtumas yra itin didelis, todėl susisiekti su konsultantu ne visada pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Sprendžiant šį iššūkį, numatyta dar šiais metais įsigyti Klientų skambučių centro paslaugas.

Džiugina tai, kad juridiniai ir privatūs klientai teigiamai vertina įmonės teikiamų paslaugų kokybę, aptarnavimo ir bendravimo kultūrą, užregistruotų problemų sprendimo greitį bei siūlomus atsiskaitymo už paslaugas ir rodmenų deklaravimo, sąskaitų pateikimo būdus.

Bendrovė kviečia gyventojus vietoj popierinių sąskaitų rinktis elektronines paslaugas, taip ne tik tausojant gamtą, bet ir taupant savo laiką – savitarnoje patogiai ir lengvai galima deklaruoti rodmenis, neišeinant iš namų apmokėti sąskaitas bei naudotis kitais savitarnos privalumais.

Užlaukio gatvės gyventojai skundėsi, kad fekalijomis smirda visi namai, nes tualetų turinys nenuteka vamzdynu.

„Neišsprendžiamos problemos su kanalizacijos šuliniais gatvėje, name bėga fekalijos. Kada sutvarkys ir kas atlygins žalą? Šuliniai atviri, sulūžę ir užsikimšę“, – piktinosi į nemalonią situaciją patekę gyventojai.

Tačiau paaiškėjo, kad bėda šiame rajone nutiko ne dėl vandentiekininkų kaltės.

Kada sutvarkys ir kas atlygins žalą?

Prieš kurį laiką nežinia kas sunkiasvore technika „nurovė“ šulinių dangčius, ir į nuotekų sistemą buvo pristumta purvo.

„Šioje vietoje vykdomi tvarkymo darbai. Darbuotojai stengiasi kuo skubiau išspręsti bėdą ir sutvarkyti kanalizacijos sistemą“, – patikino įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovė Justina Kazragytė.

Apie tai, kad įmonei priklausantys nuotekų šuliniai yra suniokoti, niekas bendrovei nepranešė.

„Tikėtina, kad atliekant kelio lyginimo arba sniego valymo darbus greta įrenginėjamų sklypų buvo nustumti nuotekų dangčiai su pertvaromis. Taip purvu buvo visiškai užkimšta nuotekų sistema“, – paaiškino J. Kazragytė.

Dėl sunkiasvorės technikos manevrų nuostolių turi ne tik gyventojai, bet ir bendrovė, nes buvo sugadinta nuotekų sistema.

„Bendrovės niekas neinformavo apie padarytą žalą“, – akcentavo J. Kazragytė.

Į Klaipėdos valdininkus kreipėsi vietos gyventojas, klausdamas, kada bus sutvarkyta Kurpių gatvė.

„Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio policija apribojo eismą Kurpių gatve. Akmenimis grįstoje gatvėje atsivėrė smegduobė“, – rašė klaipėdietis.

Įgriuva atsirado ties Kurpių 3-iuoju namu. Ją apstačius kelio ženklais, draudžiančiais eismą, gyventojai turėjo sukti ratus, kad pasiektų namus.

Skundą savivaldybė gavo antradienį, apie įgriuvą įmonei „Klaipėdos vanduo“ miesto prižiūrėtojai pranešė trečiadienį.

„Išsiųstas pranešimas įmonei „Klaipėdos vanduo“. Jei atsakys, kad įgriuva formuojasi ne dėl jų tinklo kaltės, remontuos savivaldybė“, – į klausimą apie įgriuvą dienraščiui atsakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

„Klaipėdos vandens“ atstovė Justina Kazragytė patikino, kad apie įgriuvą įmonė visą mėnesį nieko nežinojo.

„Sausio 31 d. įmonė „Klaipėdos vanduo“ gavo Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimą dėl Kurpių gatvėje esančios įgriuvos, kuri galėjo susiformuoti dėl žiemos metu išplauto grunto. Šiuo metu ten atliekami remonto darbai, kurie, tikėtina, bus baigti netrukus“, – ketvirtadienį pranešė įmonės atstovė.

Po valandos J. Kazragytė patikslino, kad darbai Kurpių gatvėje yra baigti, viskas sutvarkyta ir eismas atvertas.

Paklausus, kaip galėjo nutikti, kad apie įgriuvą niekas nepasirūpino pranešti bendrovei, J. Kazragytė paaiškino, kad tiek vietos gyventojai, tiek eismo dalyviai visada apie tokias situacijas gali pranešti įmonei.

„Raginame gyventojus nieko nelaukiant apie tokias sudėtingas situacijas tiesiai pranešti bendrovei“, – patikino J. Kazragytė.

Uostamiesčio gyventojai stebėjo miesto centrinėse gatvėse iš požeminių vamzdžių pumpuojamą vandenį, kuris buvo liejamas tiesiai į gatvę.

Klaipėdiečiams kilo klausimas, kodėl, kai ir taip telkšo balos nuo tirpstančio sniego, buvo atliekami tokie darbai.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Justina Kazragytė paaiškino, kad šią savaitę Liepų bei S. Daukanto gatvėse vyko vandentiekio linijos plovimo darbai, kad būtų užtikrinta geriamojo vandens kokybė.

J. Kazragytė tikino, kad oro sąlygos įtakos vandentiekio valymo darbams neturi, o išpumpuotas vanduo įprastai visada išliejamas greta šaligatvio, kur po to jis nuteka į paviršinių nuotekų tinklus.

Skystąsias atliekas, kurių sausųjų medžiagų kiekis yra didesnis arba lygus 5 proc., nemokamai tvarkyti galės perduoti tik atliekų vežėjai, sudarę sutartis su bendrove.

„Kasdien iš maisto gamybos įmonių į bendrovę „Klaipėdos vanduo“ atvežama iki 10 tūkst. litrų riebalų. Iki kovo 31 d. nemokamai tvarkymui priimdami minėtos koncentracijos skystąsias atliekas, prisidėsime prie aplinkai draugiškos atliekų tvarkymo kultūros skatinimo ir žiedinės ekonomikos vystymo. Iš atvežtų skystųjų atliekų perdirbimui bus gaminamos biodujos, iš jų atitinkamai elektra, kuri bus panaudota Klaipėdos miesto nuotekų valyklos reikmėms“, – teigė bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Atliekų vežėjus, kurie su AB „Klaipėdos vanduo“ dar nėra sudarę sutarčių dėl skystųjų atliekų tvarkymo, kviečiame tai padaryti jau dabar.

Visus norinčius sudaryti skystųjų atliekų priėmimo ir tvarkymo sutartis raginame kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo skyrių klientai@vanduo.lt ar bendrovės elektroninėje svetainėje skiltyje „Sutarčių sudarymas“ užpildyti prašymus.

Pasak Šiaulių apygardos teismo, posėdžio metu liudytojas atsakė, su kokiais asmenimis bendrovėje ieškojo sprendimų dėl taršos Kuršių mariose.

Teismas pirmadienį apklausė ir vieną iš dabar jau buvusių bendrovės valymo įrenginių operatorių. Vyras teigė, kad atsakymų į kai kuriuos klausimu negali pateikti, nes nepamena. Teismas paskelbė šio liudytojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.     

Antradienį į teisiamąjį posėdį duoti savo parodymų pašaukti dar du liudytojai.

Primenama, kad apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiomis lėšomis bus skatinama vandens tiekimo, paviršinių ir buitinių nuotekų tinklų statyba bei rekonstrukcija. Taip pat vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių bei su jais susijusios infrastruktūros plėtra, modernizavimas. Numatoma įsigyti vandens skaitiklių, eksploatavimo ir techninės priežiūros įrangos bei investuoti į informacinių ir ryšių technologijų procesų tobulinimą.

„Įmonės „Klaipėdos vanduo“ investicijos yra įgyvendinamos laiku ir būtinos, ypač, kai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių didėja rizika, kad pasaulio, taip pat ES gyventojai neteks galimybės turėti pakankamai kokybiško vandens, – aiškino EIB vicepirmininkas Thomas Östros. – EIB džiaugiasi galėdamas tęsti partnerystę su bendrove „Klaipėdos vanduo“ ir šiuo finansavimu plėsti paramą Lietuvos vandentvarkos sektoriui. Tai, kaip tvarkome ir valome savo vandenį, gali turėti didelės reikšmės pirmiausia mūsų sveikatai, bet neabejotinai ir vietos ekonomikai.“

„Europos investicijų banko (EIB) finansavimas padės mums įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, taip pat atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Tai tvarūs ilgalaikiai projektai, o kartu ir investicija į ateitį“, – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Projektu siekiama gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų patikimumą ir prieinamumą. Tai turės teigiamą poveikį Klaipėdos mieste ir rajone gyvenantiems žmonėms. Be to, investicijos padės prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti bei didins aplinkos tvarumą, nes įmonė „Klaipėdos vanduo“ galės gaminti atsinaujinančiąją energiją, sumažinti energijos suvartojimą, geriau susidoroti su klimato kaitos nulemtų dažnesnių ir intensyvesnių liūčių padariniais, sumažinti požeminio ir paviršinio vandens taršą. Finansuojant vandens infrastruktūrą, kuri sukuria teigiamą išorinį poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai ir klimatui, projektu siekiama pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę.

„Europos investicijų banko paskola – tai pasitikėjimo Klaipėda ir jos vizija ženklas. Klaipėda turi planą, kokius strateginius darbus šioje srityje būtina atlikti artimiausiu metu. Potvynių problemai spręsti atliktas didžiulis projektas – hidraulinis modeliavimas, kuris parodė galimus sprendimo būdus. Nėra jokių abejonių – būtinos investicijos paviršiniams nuotekų tinklams modernizuoti. Lietaus infrastruktūros sutvarkymo planui reikalingos milijoninės lėšos. Miestui tokia našta būtų nepakeliama. Todėl žinia apie Europos investicijų banko paskolą AB „Klaipėdos vanduo“ investicijoms yra įkvepianti viltį, kad per artimiausius metus situacija dėl potvynių mieste bus išspręsta“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Papildoma informacija

Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdamas padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, jis teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti. Per pastaruosius penkerius metus Europos investicijų bankas finansavo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų vertės Lietuvos projektų.

AB „Klaipėdos vanduo“ yra trečia pagal dydį vandentvarkos įmonė Lietuvoje. Jos veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybes Klaipėdos apskrityje. Įmonė aptarnauja apie 185 000 gyventojų.

Pirmadienį Klaipėdos savivaldybėje pristatytas šis investicijų planas.

Rugpjūčio pradžioje didelės liūtys uostamiestyje buvo stipriai užtvindžiusios miesto gatves. Apsemtos buvo Herkaus Manto, Danės ir daugelis kitų gatvių tiek miesto centre, tiek gyvenamuosiuose kvartaluose.

Anot Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, statistika rodo, kad yra apie 7 proc. dienų per metus, kuomet dėl nepalankaus vėjo iš Baltijos jūros į Kuršių marias, o iš jų – į Danės upę, patenka itin didelis kiekis vandens. Upė išsilieja ir skęsta Danės gatvė.

„Šokas, kuris buvo, rudenį privertė susitikti ir kalbėti apie visą lietaus nuotekų sistemą Klaipėdos mieste. Per ketverius metus ne kartą kalbėjome, kad Klaipėdos mieste turint lietaus nuotekų sistemą, turime inventorizuotų apie pusę tinklų. Labai panašu į tai, kad 30 metų paviršinių nuotekų sistemos nebuvo nei modernizuojamos, nei tinklai tinkamai prižiūrimi“, – teigė A. Vaitkus.

„Į ateitį turime pasirengti trejų ketverių metų programą ir pagal tą programą yra numatyta, jei neklystu, apie 9 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos meras.

Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų sistema buvo perduota 2021 metais. Anot A. Vaitkaus, perduota inventorizuota dalis – apie 180 kilometrų tinklų, dar tiek pat nėra inventorizuota, tačiau savivaldybės Turto skyriui pavesta spartinti darbus. 

Lemia ir klimatas, ir sena infrastruktūra

Anot bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovo Benito Joniko, potvynius gatvėse lemia keletas priežasčių – klimato kata, seni nuotekų tinklai, daug metų nevykdytas modernizavimas, sumažėjęs žalių plotų kiekis mieste, kuomet dėl gausėjančio asfalto ploto vandeniui tiesiog nebėra kur susigerti.

B. Jonikas pateikė pavyzdį, jos esant intensyvioms liūtims per pralaidą prateka apie 7000 litrų vandens per sekundę, tad labai svarbu, kad pralaidos būtų kokybiškai įrengtos.

Pirmadienį vadovas savivaldybėje pristatė darbų planą iki 2027 metų. Tarp pirminių darbų – likusios dalies tinklų inventorizavimas, kadastrinių bylų parengimas.

„Antrasis planas – kasmet investuoti į rekonstrukciją blogos būklės tinklų, įmonė numačiusi apie 400 tūkstančių eurų investicijas kasmet. Tinklų būklė įvairi, kai kurie yra avarinės būklės, kai kurie prastos – suaugusios medžių šaknys, gruntas“, – sakė B. Jonikas.

Anot jo, esama kiemų, kur apskritai nėra nuotekų tinklų. Įvertinus tai numatoma kasmet investuoti apie 200 tūkstančių eurų jų įrengimui. Pirmieji įrengimo darbai jau pradėti, vyksta ir kai kurių gatvių paviršinių nuotekų tinklų projektavimas.

Viena problematiškiausių miesto vietų – viadukas ties Herkaus Manto gatve. Po juo esant liūtims pravažiuoti tampa neįmanoma. Anot B. Joniko, ši vieta yra apie 6,5 metro žemiau jūros lygio, tad suteka visas vanduo. Bendrovė ketina imtis sprendimų sutvarkyti šią vietą.

Vadovas pabrėžia, kad nuotekas svarbu ne tik tinkamai surinkti, bet ir jas išvalyti. Sąnašos išteka į Danės upę, Smetalę, Kuršių marias, Malūno tvenkinį, Kretainio upelį.

Kalbės su rajonu

Pasak B. Joniko, sistemingas gatvių valymas taip pat yra itin svarbu – nuo vandens surinkimo grotelių turi būti pašalinami lapai, pratekėjimas nebūtų apsunkintas. Ketinama stebėti gyvai lietaus paviršines nuotekas, įrengti daviklius, kad būtų galima stebėti, kokie srautai atiteka liūčių metu.

A. Vaitkaus teigimu, nemažai nuotekų į miestą atiteka iš Klaipėdos rajono, tad apie tai ketinama kalbėtis ir su rajono valdžia. „Klaipėdos vanduo“ rajone nėra atsakingas už paviršinių nuotekų tvarkymą.

Sprendžiant potvynių problemą „Klaipėdos vanduo“ iki 2027 metų ketina investuoti 7 mln. eurų, dar du milijonus pridės Klaipėdos savivaldybė.

B. Joniko teigimu, už lietaus nuotekų tvarkymą pagal įstatymą moka juridiniai asmenys, kitais metais dėl investicijų bendrovėms mokestis, anot vadovo, gali kilti nežymiai – vienu ar dviem centais už kubinį metrą vandens.