"Neleido atidaryti lango, tai atsistojau ir nuėjau į kitą palatą", – ne tik juokauja, bet taip ir padarė legendinis masažuotojas Juozas Petkevičius, praėjus šešioms valandoms po jam atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Greičiau ir lengviau
Neseniai Kauno klinikose įdiegta naujovė – spartaus sveikimo programa. Po klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijų ortopedų traumatologų pacientai atsistoja ant kojų daug greičiau nei iki šiol.
Tai paliudijo ir Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotojas J.Petkevičius. Jam prieš ketverius metus buvo atlikta viena klubo sąnario endoprotezavimo operacija, dabar – kita. Po pirmosios Juozas sveiko daug ilgiau.
"Spartaus sveikimo esmė yra tai, kad per trumpesnį gydymo laiką pacientai mažiau nukenčia ir greičiau atsigauna, lengviau ištveria operaciją", – patikslina Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Alfredas Smailys.
Dabar ligoniai po klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo operacijos praėjus šešioms valandoms jau žengia pirmuosius žingsnius, iš ligoninės išvažiuoja ne po savaitės, kaip buvo seniau, o po trijų parų ir anksčiau grįžta į aktyvų gyvenimą.
Pirmieji visoje šalyje
Kas gi pasikeitė: operacinė technika, protezai ar patys ligoniai, kad atsirado tokių galimybių?
Kauno klinikų ortopedai traumatologai pirmieji Lietuvoje perėmė pažangią užsienio šalių patirtį, kuriai priklauso ši spartaus sveikimo programa.
Ortopedijos traumatologijos klinikos Endoprotezavimo sektoriaus vadovo profesoriaus Šarūno Tarasevičiaus teigimu, nei operacinė metodika, nei ligoniai nepasikeitė. Programos esmė – komandinis darbas, kuris įmanomas tik daugiaprofilėje klinikoje. Naujovės prasideda nuo ligonio parengimo operacijai.
"Prieš dvi valandas iki operacijos pacientai gauna energinio gėrimo. Po to ligonį perima anesteziologai. Po operacijos nebereikia nei drenų, nei kateterių, praėjus šešioms valandoms jau konsultuoja kineziterapeutas, o jo įjungimas į komandą – tai jau reabilitacija", – penkių ar šešių skirtingų specialybių medikų veiksmus vardija profesorius A.Smailys.
Kauno klinikų gydytojas reabilitologas, Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas patikslina: energiniai gėrimai – tai ne "Red Bull". Tai iš natūralių medžiagų sukurti, angliavandeniais papildyti, dietologo paskirti gėrimai. Panašius vartoja sportininkai.
"Šis gėrimas padeda po operacijos organizmą aprūpinti energija, kuri būtina sveikstant", – profesorius A.Smailys paaiškina kiekvieno veiksmo prasmę ir užtikrina, kad sparta neturi šalutinio poveikio.
Operuojami ligoniai išlieka stipresni ne tik dėl vitaminų. Vaistai nuo skausmo, kankinančio po endoprotezavimo, suleidžiami operacijai dar nepasibaigus ir veikia iki 24 valandų. Profesorius A.Smailys vėl patikina, kad tai – ne šio metodo pirmtakų Lietuvoje eksperimentai, o mokslo pagrįsta efektyvi metodika.
Šalina priežastis, o ne padarinius
Kai žmogui neskauda, jis nebijo judėti. Judėjimas apsaugo nuo pavojingos pooperacinės komplikacijos – tromboembolijos. Tai dar vienas spartaus sveikimo programos pranašumas.
"Trombas susidaro, kai žmogus guli. Vaikštant niekados nesusidarys, nes tuomet raumenys dirba, spaudžia venas ir kraujo sąstovio nebūna. Taigi, neleidžiame gulėti – neleidžiame susidaryti trombui. Mes kovojame su priežastimi, o ne šaliname padarinius", – paprastai įtikina profesorius A.Smailys.
Anksčiau, prieš vieną du dešimtmečius, pooperacinės tromboembolijos yra nusinešusios ne vieną gyvybę. Dabar medikai daro viską, kad to neatsitiktų: ne tik anksti kelia ligonius iš lovos, skiria jiems nebūtinai leidžiamų, bet ir geriamų vaistų, slopinančių trombų susidarymą. Geriamieji, anot ortopedų traumatologų paciento J.Petkevičiaus, yra daug patogiau.
"Ypač gerai, kad nereikia jokių kateterių ir drenų. Jie mane labai blogai veikė", – šypsosi visų mažybiniu Juozuko vardu vadinamas ir humoro jausmu garsėjantis vyras.
Profesorius A.Smailys pakomentuoja, kad į medikamentų derinį įeina ir tie vaistai, kurie sutraukia kraujagysles. Dėl to mažiau kraujuojama ir apsieinama be drenų. Svetimkūniai, iš jų ir šlapimo kateteriai, įvesti į organizmą, kelia infekcijos riziką, todėl be jų yra saugiau. Reakcija į protezą kaip svetimkūnį taip pat galima. Jų pasitaiko net garsiausiose pasaulio klinikose, netgi tokiose kaip JAV Mayo klinika.
Tinka ne visiems
Pranašumų daug, bet apgailestauti vis vien yra dėl ko: spartaus sveikimo programą galima taikyti ne visiems.
"Taip gydyti galima apysveikius žmones, o dauguma mūsų pacientų yra 70–80 metų amžiaus ir rasti tarp jų sveiką – sunkiau. Programai netinka sergantieji širdies, inkstų funkcijos nepakankamumu. Jos netaikome ir tiems, kuri to nenori", – Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas A.Smailys pabrėžia, kad kiekvienas pacientas vertinamas individualiai.
Jau paaiškėjo, kad metodas tinka 85–90 proc. protezuojamųjų. Pirmosios operacijos atliktos praėjusiųjų metų rugsėjo mėnesį. Iki šiol pagal spartaus sveikimo programą klubo ir kelio sąnario protezai pakeisti jau daugiau kaip 100 Kauno klinikų pacientų. Per metus čia atliekama 1100 endoprotezavimo operacijų.
Vaikščiojo be lazdos
Abu kartus profesoriaus A.Smailio endoprotezuotas Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotojas J.Petkevičius, dar nepraėjus nė trims mėnesiams po operacijos, kasdien bėgioja po vieną valandą. Prieš gydytojus pasiteisina, kad bėgioja lėtai, ir tai pademonstruoja sporto medicinos kabinete, kuriame kalbamės.
Juozas tvirtina, kad jis nuo pirmos dienos po operacijos jaučiasi labai gerai. Pajuokavo, kad nuo energinio gėrimo prieš operaciją norėjosi šokti, ir rimtai pridūrė, kad tai buvo paprastas, normalaus skonio gėrimas. Kodėl sudilo sąnariai, Juozas sako nežinąs. Gal žino gydytojas V.Trumpickas, su kuriuo J.Petkevičius kartu dirba jau daug metų?
"Juozas – tas žmogus, kuris be sporto negali išgyventi nė dienos. O juk sąnariams skirta atlikti tam tikrą judesių kiekį. Sąnariai dyla, kad ir ką darytum. Sakoma, eik į baseiną, plauk, nugaros neskaudės. Tačiau medicinos praktika rodo, kad profesionalūs plaukikai daugiausia skundžiasi nugaros skausmais dėl tam tikrų judesių skaičiaus", – paaiškino gydytojas reabilitologas V.Trumpickas.
J.Petkevičius džiaugiasi, kad dirbtiniai sąnariai yra tvirti. Po antrosios operacijos būdamas Palangos reabilitacijos ligoninėje nesinaudojo liftu, nors gyveno aštuntame aukšte. Kambaryje nesėdėjo, po šešis septynis kartus lipdavo aukštyn ir žemyn. Ar liftas neveikė?
"Laukti nesinorėdavo. Žinau, kad be ramentų negalima, tai visuomet su savimi juos nešiojausi", – pasakoja Juozas ir sunku patikėti, kad nejuokauja.
Tik tuomet, kai pripažįsta, kad toks krūvis labai didelis, ir patvirtina, kad vaikščiojo atsargiai, nes pargriuvus būtų labai blogai, turi patikėti šio žmogaus stiprybe.
"Kai jauti, kad tikrai gali, tai ir eini. Nieko nedarau per jėgą", – apibendrino J.Petkevičius, kuriam lazda buvo tik kliuvinys ir kėlė grėsmę pargriūti.
Specialiai parengtos slaugytojos
Juozas negali gyventi be judėjimo, gryno oro. Jis netvėrė pooperacinėje palatoje, nes ten langai buvo uždaryti.
Dėl to ant kojų atsistojo praėjus vos puspenktos valandos po klubo sąnario persodinimo operacijos. Į paprastą palatą nuėjo su vaikštyne. Sako, be jos neleido. Reabilitacijos procedūrų Juozas taip pat padaro daugiau, nei paskirta.
Iš kur tokia valia ir stiprybė? Juozas prisipažįsta save pagaunantis supykusį ir tai vadina artėjančios senatvės požymiu. Stengiasi jo neįsileisti, atsikratyti. Recepto, kaip išpuoselėti humoro jausmą, sako nežinąs. Jo neimplantuosi, tačiau J.Petkevičius dar turi ir labai plačią širdį, todėl labai dėkingas profesoriams Rimtautui Gudui, A.Smailiui ir medicinos mokslų daktarui Tadui Latkauskui. Dar kineziterapeutams, slaugytojoms.
Gydytojas V.Trumpickas priduria, kad prieš įdiegiant spartaus sveikimo programą buvo surengti mokymai slaugos specialistams. Jie būna prie ligonio visą parą, o kineziterapeutai naktimis nebudi. Dabar slaugytojos gali suteikti visokeriopą pagalbą.
"Labai svarbu, kaip po operacijos iš lovos išlipti, kada nuleisti operuotąją koją, kaip ja remtis, eiti su vaikštyne į priekį ir apsisukti. Kiekvienas judesys turi būti saugus", – aiškina gydytojas reabilitologas V.Trumpickas.
J.Petkevičius penkerius metus kentėjo skausmą iki pirmosios operacijos, nes jos labai bijojo. Dabar, patyręs antrąją ir po jos daug greičiau pasveikęs, visiems pataria ne vaistus nuo sudilusio sąnario keliamo skausmo gerti, o operuotis be baimės.
"Prieš pirmą operaciją galvojau, kad bėgiodamas, nors ir per skausmą, nudilinsiu sąnarį ir jis prisitaikys. Sakiau, tikrai nesioperuosiu. Bet tie, kurie kenčia, tegul taip nedaro", – sako J.Petkevičius, jau svajojantis, kaip vasarą vėl dirbs su Lietuvos krepšinio rinktinės vyrais.
