Ligonių kasos primena: turint nusiskundimų dėl kojų venų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Šeimos gydytojas, atsižvelgęs į paciento ligos diagnozę ir sveikatos būklę, gali paskirti tyrimus, išduoti siuntimą pas gydytoją, specialistą pakonsultuoti dėl operacijos būtinybės.

„Visais atvejais, jei išsiplėtusių kojų venų operacijos yra atliekamos pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – chirurginiu, lazeriniu ar naudojant specialius venų klijus – ligonių kasos PSD fondo lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą kainą. Gydymo įstaiga už operaciją, vaistus ir reikalingas specialias priemones papildomų priemokų prašyti negali“, – pabrėžia Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiasis specialistas Kęstutis Speičys.

Turint nusiskundimų dėl kojų venų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs.

Siuntimą turintis pacientas gali rinktis ir gydytoją, ir gydymo įstaigą, kurioje bus atliekama operacija. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo.

Ligonių kasos primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją iš gydymo įstaigos, į kurią kreipiasi, apie nemokamas ir mokamas paslaugas ir tas, už kurias reikia primokėti iš dalies. Jei pacientas savo noru pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tuomet jis turi sumokėti gydymo įstaigai ne visą kainą, o skirtumą tarp ligonių kasų apmokamų ir naudojamų brangesnių priemonių.

Pacientui pasirenkant papildomas paslaugas ar procedūras, taip pat norint gauti paslaugas skubos tvarka, reikalingas jo sutikimas už tai sumokėti.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais buvo atlikta beveik 9,2 tūkst. kojų venų operacijų. Tam prireikė 8,5 mln. eurų PSD fondo lėšų.

Pacientai renkasi patogumą

Vasario pradžioje devintąjį gimtadienį paminėjęs Dienos chirurgijos centras jau visiškai užpildytas modernia aparatūra, sumaniai išnaudotos visos patalpos. Plečiantis kai kurių specialistų paslaugoms, įvyksta ir tam tikrų pokyčių: šiais metais praplėsta akių ligų gydytojų darbo erdvė, tad pacientams ir specialistams patogiau.

Kasmet stebimas atliekamų konsultacijų ir operacijų skaičiaus didėjimas. Per 2022 m. centre suteikta per 40 tūkst. konsultacijų ir atlikta daugiau kaip 4 tūkst. įvairių profilių chirurginių operacijų. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro vadovės Svajos Kundrotienės, šie skaičiai rodo, kad pacientai mielai renkasi šį ligoninės padalinį. Jiems imponuoja tai, kad nėra ilgų eilių, tad greičiau sulaukia gydytojo specialisto konsultacijos arba operacijos, o iškart po jos, praėjus vos kelioms valandoms, išleidžiami namo. Svarbu ir pacientų konfidencialumas, kurį galima gerokai lengviau užtikrinti, nei gydantis pagrindiniame ligoninės pastate.

Dienos chirurgijos centre, kuris įsikūręs renovuotame istoriniame pastate Puodžių g. 9 / Bokštų g. 6, konsultuoja ir (ar) operuoja akių ligų gydytojai, pilvo ir bendrieji chirurgai, burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, urologai, akušeriai-ginekologai, echoskopuotojai, endokrinologė, dermatovenerologai, alergologai-klinikiniai imunologai, anesteziologai-reanimatologai, operuoja ortopedai-traumatologai. Veikia Alergologijos ir Dermatologijos dienos stacionarai.

Centre įrengtos keturios modernios operacinės, pooperacinės pacientų stebėjimo palatos, jaukios ir nedidelės palatos, erdvūs gydytojų konsultacijų ir apžiūrų kabinetai. Nuolat atnaujinama moderni medicininė ir slaugos įranga.

Po operacijos – pasivaikščioti

Dienos chirurgijos centras nuolat stengiasi atnaujinti paslaugų spektrą. Šių metų naujovė – kojų venų gydymas lazeriu (endoveninė lazerinė abliacija, EVLA). Šią operaciją atliekantis chirurgas flebologas Žilvinas Pavilionis paaiškino, kad gydymas lazeriu yra efektyvesnis: pacientui mažiau skauda, taikoma vietinė nejautra, greičiau pasveikstama. Klasikinės atviros operacijos yra labiau traumuojančios, jas atliekant taikoma bendroji nejautra, o pacientui prireikia daugiau laiko atsigauti.

Operacijos lazeriu pranašumas – ji tinka vyresniems, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, kurie vartoja kraujo skystinamuosius vaistus, taip pat sergantiems cukriniu diabetu ar kitomis gretutinėmis ligomis, nutukusiems. Žinoma, visada būtina individuali chirurgo flebologo ar kraujagyslių chirurgo konsultacija.

Kaip atliekama lazerinė kojų venų gydymo operacija? Pro vos kelių milimetrų pjūvį įvedama punkcinė adata, su kuria, kontroliuojant  ultragarsu, į pažeistą veną įvedamas specialus vienkartinis žiedinis šviesolaidis. Aplink ją suleidžiama tumescentinio tirpalo nuo skausmo, sudaroma tarsi anestetiko pagalvė, taip nuo galimo lazerinio spindulio pažaidos apsaugant aplinkinius audinius, o pažeistoji vena parinktu ilgiu prideginama individualiai parinkta lazerio energija.

Tokia operacija lazeriu trunka nuo pusvalandžio iki valandos, priklausomai nuo pažeistų venų skaičiaus ar veninių šakų varikozinių mazgų pašalinimo per mažus pjūvius (dūrio mini flebektomijos) poreikio. „Ne visi pacientai vienodi, tad svarbu, kurioje vietoje ir kokios venos yra pažeistos“, – paklaustas, kiek venų gali operuoti vienu metu, paaiškino Ž. Pavilionis.

Nauda: pasak Ž. Pavilionio, kojų venų gydymas lazeriu yra gerokai efektyvesnis nei klasikinė operacija. V. Karaciejaus nuotr.

Pranašumas – nėra eilių

Po operacijos pacientui rekomenduojama ilgėliau pasivaikščioti, kad būtų išvengta galimos giliųjų venų trombozės rizikos. Po kelių valandų ar net greičiau pacientas išleidžiamas namo. Kaip pasakojo chirurgas, po operacijos žmogui neprireikia nedarbingumo pažymėjimo ir jis gali atlikti lengvus darbus, tik kurį laiką nereikėtų  intensyviai sportuoti, nerekomenduojami ilgi skrydžiai dėl galimų pooperacinių komplikacijų.

Apie mėnesį būtina nešioti kompresinę kojinę – būtent dėl šios priežasties kojų venų gydymo operacijos nerekomenduojamos šiltuoju metų laiku. Paklaustas, ar šį pavasarį dar spėtų pasirūpinti kojų venomis, Ž. Pavilionis nuramino: norintys iki vasaros tikrai spėtų, nes Dienos chirurgijos centre ilgų eilių nėra. Su šeimos gydytojo ar specialisto siuntimu chirurgo konsultacija ir kojų venų gydymo operacija lazeriu nieko nekainuoja. Kai kuriose valstybinėse ligoninėse už venų operaciją lazeriu vis dar prašoma priemokos.

Chirurgijos naujovėmis besidomintis Ž. Pavilionis nuo 2018 m. taip pat atlieka lazerines hemorojaus šalinimo (LHP), lazerines tiesiosios žarnos fistulių (FiLac®) ir lazerines pilonidinių sinusų (SiLac®) operacijas. Respublikinė Klaipėdos ligoninė Vakarų Lietuvoje yra vienintelė valstybinė ligoninė, kur šios operacijos atliekamos nemokamai.

Ne tik estetinė problema

Pasak gydytojo, kojų gydymo lazeriu gali prireikti nustačius kojų venų varikozę – poodinių, paviršinių venų išsiplėtimą. Kraujotakos sutrikimai kojų venose galimi dėl įvairių priežasčių: genetinio polinkio, darbo specifikos, nėštumų, antsvorio ir pan. Kojų venų varikozė dažniau nustatoma moterims nei vyrams: šešios iš dešimties moterų daugiau ar mažiau susiduria su šia problema ir tik kas trečias ar ketvirtas vyras.

Žmonės, pastebėję pokyčių ant kojų, iš pradžių problemą bando spręsti savarankiškai ir tik tada, kai nebepadeda kompresinės kojinės, masažai ar mankštos, kreipiasi į gydytoją specialistą, kuris ir nusprendžia, ar reikalingas operacinis gydymas. Skiriamos šešios venų pažaidos stadijos.

Pasak Ž. Pavilionio, kartais klaidingai manoma, kad išsiplėtusios kojų venos tėra estetinė problema. Progresuojant ligai varikozinėse venose susidarę trombai dėl kitų rizikos veiksnių (vartojami tam tikri vaistai, onkologinė liga, kontracepcija) ar gretutinių ligų, gali sukelti rimtų sveikatos bėdų. Viena pavojingiausių, keliančių grėsmę gyvybei yra plaučių embolija, kai susidarę kraujo krešuliai nukeliauja į plaučius ir užkemša jų kraujagysles.

Pastebima, kad pagalbos greičiau ieško moterys, o vyrai dažniausiai kreipiasi pavėluotai, kai kojų venose jau būna susiformavę mazgų ar trofinių opų. Jas gydyti sunkiau ir užtrunka ilgiau.

Ligonių kasos vis dažniau sulaukia pacientų klausimų, ar jiems reikia mokėti už kojų venų (flebektomijos) operacijas, ypač, kai jos atliekamos lazeriu. Apie papildomą užmokestį žmonėms neretai užsimena pačios gydymo įstaigos, kuriose atliekamos tokios operacijos. Motyvas – esą ligonių kasos padengia tik dalį operacijos kaštų.

Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad visos planinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSD apdraustiems žmonėms apmokamos PSDF lėšomis, jei šios paslaugos teikiamos turintiesiems gydytojo siuntimą ir jei paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis dėl jų teikimo su teritorine ligonių kasa (TLK).

„Taigi visais atvejais, jei išsiplėtusių kojų venų operacijos yra atliekamos pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ligonių kasos PSDF lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą bazinę kainą. Pacientui už operaciją, vaistus bei reikalingas specialias priemones mokėti nereikia“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Pasak jos, už šią paslaugą iš PSDF sumokama vidutinė kaina – 828,85 euro yra pakankama ir visiškai padengia operacijos, kokiu metodu ji bebūtų atliekama, sąnaudas.

Turėdamas siuntimą kojų venų operacijai, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK, ir gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Paprastai kojų venų operacijos yra planinės, dažniausiai jos atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, t. y. – pacientas tą pačią ar kitą dieną išleidžiamas namo. Operaciją atliksiantis gydytojas turi įvertinti konkretų paciento atvejį, paskirti datą ir paaiškinti apie numatomą operacijos metodą.

Vis tik specialistai sako, kad darbas visą laiką stovint taip pat nėra išsigelbėjimas, o tik judėjimas gali padėti sumažinti ilgo darbo prie kompiuterio – sėdint ar stovint – pasekmes.

Draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad biurų darbuotojai yra viena iš dažniausiai sveikatos draudimo sumas medicininėms ir sveikatingumo paslaugoms panaudojančių gyventojų grupių. Pagrindiniai jų nusiskundimai – stuburo ir sprando, kojų skausmai, kraujotakos ir širdies problemos.

„Įvairių medicininių konsultacijų, tyrimų ir net operacijų, kurios reikalingos su nejudriu darbu  susijusioms ligoms gydyti, apdraustiesiems kasmet prireikia dažniau. Be to, į gydytojus kreipiasi vis jaunesni asmenys. Vieni iš dažniausių sutrikimų, kuriais skundžiamasi yra kojų venų ligos. Jos būna susijusios ne tik su sėdimu, bet ir su savotiška mada tapusiu stovimu biuro darbu“, – sako A. Kupliauskienė.

Į gydytojus kreipiasi vis jaunesni asmenys. Vieni iš dažniausių sutrikimų, kuriais skundžiamasi yra kojų venų ligos.

Draudimo ekspertės teigimu, pastaruoju metu išaugo gyventojams atliekamų kojų venų operacijų skaičius. Jos taip pat atliekamos vis jaunesniems gyventojams – kartais dar neturintiems nė trisdešimties. Tai gali būti sietina tiek su sėdėjimu ilgą laiką, tiek su nesaikingu darbu stovint.

Ortopedo Tomo Vorobjovo teigimu, visą dieną dirbti stovint jokiu būdu nėra rekomenduojama. Ilgą laiką būnant stovimoje padėtyje yra stipriai apkraunami nugaros raumenys, kryžkaulis, o ilgo stovėjimo nejudant poveikis organizmui yra panašus į ilgo sėdėjimo.

„Ilgai ir be pertraukų stovint didelis krūvis, be abejo, tenka ir žmogaus kojoms, todėl taip dirbant ilgainiui galima susidurti su kraujagyslių, kojų venų problemomis. Nugaros ir kaklo skausmai taip pat yra labai tikėtinas ilgo stovėjimo palydovas. Sėdėjimą prie kompiuterio visiškai pakeisti stovėjimu tikrai nėra jokia išeitis“, – sako T. Vorobjovas.

Vis tik darbo stalai su reguliuojama padėtimi, anot gydytojo, gali būti naudingi, nes kas tam tikrą laiko tarpą keisti savo kūno padėtį dirbant yra geriau nei visą laiką būti vienoje padėtyje.

„Manoma, kad sėdimoje ar stovimoje padėtyje žmogaus kūnui yra patogu išbūti maždaug 45-60 minučių. Stovint ar sėdint ilgiau imama jausti diskomfortą. Dėl to kūno padėtį dirbant, jei įmanoma, pravartu keisti maždaug tokiais laiko intervalais. Vis tik tai taip pat neatstoja judrumo, fizinio aktyvumo, kurio reikėtų siekti kuo daugiau. Nesvarbu, ar dirbama stovint, ar sėdint, reikia reguliariai daryti pertraukėles, prasijudinti, pasivaikščioti, o laisvalaikį stengtis leisti aktyviai, sportuoti“, – sako gydytojas ortopedas.

Tačiau ką daryti tiems žmonėms, kurie darbe tiesiog priversti išstovėti ilgas valandas, pataria specialistė, gydytoja podiatrė Aušra Valevičienė:

Pasirūpinti vidpadžiu

Dirbant stovimą darbą didžiausia apkrova tenka pėdai, todėl pirmiausia labai svarbu išsirinkti tinkamą avalynę. Nuo jos priklauso visos mūsų griaučių sistemos sveikata.

Jeigu, pavyzdžiui, moteris dirba avėdama aukštakulnius batelius, visi jos sąnarių kampai išsikreivina, vieni raumenys yra pertempiami, o kiti atrofuojasi.

Kaip atrodo sveika, stovimam darbui tinkanti avalynė? Batas turėtų būti storesniu padu, vidus – minkštas, amortizuojantis ir būtinai išformuotas. Jei darbe, pavyzdžiui, statybose ar ceche, būtina avėti specialią apsauginę avalynę, neturinčią ortopedinio vidpadžio, jį reikėtų įsidėti pačiam. Galima rinktis standartinį arba pasigaminti individualiai – pavyzdžiui, jei žmogaus pėda krypsta į išorę, paprastas vidpadis netiks. Dėl šito visiems bent kartą gyvenime rekomenduojama apsilankyti pas pėdų specialistą – podiatrą.

Avalynė turėtų gerai „kvėpuoti“, patariama mūvėti geras kojines. Taip pat batai turėtų būti pakankamai platūs, nesmailėjantys. Pirštai neturi būti spaudžiami. Jei pirštai būna suspausti, visas krūvis tenka padikauliams. Tuomet stiprindamas tą vietą organizmas pradeda auginti kremzlinį poodinį audinį, atsiranda įvairios nuospaudos, iškrypimai ir kiti neigiami pakitimai.

Stengtis bent minimaliai pajudėti

Ilgiau stovint visa galūnė būna nuleista žemyn, tai stipriai atsiliepia venų kraujotakai. Atpumpuoti kraują širdžiai iš pirštų galų turi padėti raumenų darbas, o kai tai nevyksta, dalis kraujo ir skysčių užsilaiko galūnėse. Taigi sau padėti galima nuolat bent šiek tiek judinant kojas, palinguojant ar atliekant kitus mikrojudesius.

Jeigu dirbama operacinėje arba kitur, kur ilgai išbūnama ne visiškai tiesioje padėtyje, reikia bandyti truputį sulenkti kelius – taip nuimama šiek tiek apkrovos nuo stuburo.

Kraujotakai gerinti labai naudingos pertraukėles darbo metu – pavyzdžiui, padaryti 10 pritūpimų bei kartu išgerti pusę stiklinės vandens. Tai ne tik išjudins, bet ir apsaugos nuo padidėjusio kraujospūdžio. Galima padaryti ir penkis ar tris pritūpimus – geriau jau mažiau, bet dažniau.

Pasirinkti kompresines kojines

Dar vienas variantas – nešioti kompresines kojines ar pėdkelnes. Tik geriausia, kad jos būtų profilaktinės – nereikia labai didelio suspaudimo, nes ir patiems raumenims reikia palikti darbo.

Tokios kojinės – labai gera išeitis, nes suspaudžia labiausiai dėl trikdomos kraujotakos kenčiančios čiurnos raumenis ir tokiu būdu neleidžia kauptis skysčiams galūnėse.

Kojinių išsirinkti galima įvairių – tiek pagal sudėtį, tiek storumą. Be to, taip galima ir sutaupyti, nes kokybiškos kompresinės kojinės, jei gerai prižiūrimos, gali tarnauti iki metų.

Padės masažas

Stuburas dirbant stovimą darbą kenčia mažiau, tad nugaros įtvaras rekomenduotinas tik tuomet, jei reikia sunkiai kelti. Įtvaras imobilizuoja stuburą ir apsaugo nuo pertempimo. Tačiau kuo labiau imobilizuojame, tuo daugiau atrofuojasi raumenyno. Todėl tokiu atveju geriau reikėtų treniruoti stuburo raumenis, padaryti apšilimą.

Jei žmogus dirba stovėdamas šiek tiek palinkęs į priekį, didelė apkrova tenka pečių juostai, tuomet labai naudinga atlikti pečių juostos masažą pas specialistą.

Greitoji pagalba nugaros ir sprando skausmams palengvinti – specialus masažuoklis. Juo pasinaudoti galima kad ir minutę, pusę minutės. Tai tinka tų profesijų žmonėms, kurie neturi daug laiko.

Verta žinoti

Norint patikrinti avalynės tinkamumą galima apsibrėžti pėdą ant balto popieriaus lapo pieštuku ir išsikirpus trafaretą įdėti jį į batą. Jei lapo šonai užsilenkia, vadinasi, avalynė nėra patogi ir tinkama darbui.

Po darbo dienos numalšinti kojų įtampą padės šaltas dušas – srovę ant blauzdų reikėtų paleisti trumpam ir atitraukti, vėl pakartoti. Taip paskatinami raumenys išpumpuoti susikaupusius skysčius. Taip pat reikėtų kojas laikyti pakeltas. Sušildyti pėdas galima specialiu masažuokliu.

Dabar populiarėjantys keičiamo aukščio stalai biuruose irgi nėra išeitis, nes organizmas ilgai stovint žalojamas taip pat, kaip ir ilgai sėdint. Optimaliausias variantas – stengtis keisti kūno padėtį. 

Išsiplėtusios kojų venos – klastinga ir grėsminga liga. Nors vis dar vyrauja nuomonė, kad jos gydymas yra skausmingas ir nemalonus, angiochirurgai džiaugiasi vis tobulėjančiais gydymo metodais.

Metodų – ne vienas

"Naujosios technologijos padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palengvina gydytojų darbą", – konstatuoja Respublikinės Kauno ligoninės Kraujagyslių skyriaus vedėjas Gediminas Grigas.

Ilgametę patirtį sukaupęs angiochirurgas teigia, kad šiomis dienomis venų gydymui pasitelkiamas ne vienas metodas.

"Pavyzdžiui, krioterapijai naudojama technika, skirta išsiplėtusių arba, medicinos terminais tariant, varikozinių šakų šalinimui, padeda išvengti didelių pjūvių. Paprastai užtenka tik mažos skylutės, per kurią ir pašalinamos varikozinės venos", – pabrėžia gydytojas G.Grigas.

Per operaciją į išsiplėtusią veną įvedamas zondas, ji sušaldoma su krauju iki 40 laipsnių šalčio ir tuomet pašalinama.

Keičiasi ir lazeriai

Venos gydomos ir lazeriu. Šis metodas pasižymi preciziškumu ir gerais kosmetiniais rezultatais. Jis taikomas jau seniai, bet yra nuolat tobulinamas.

"Venos lazeriu Lietuvoje gydomos jau apie dešimt metų. Anksčiau šie aparatai buvo tik tiesaus, linijinio spindulio. Dabar naudojame ir tulpinius bei žiedinius lazerinius aparatus, kurie yra saugesni paciento atžvilgiu", – aiškina gydytojas G.Grigas.

Vienas naujausių – radiodažnuminis gydymo būdas pripažintas geriausiu pasaulyje. Šiandien šis metodas taikomas ir Lietuvoje.

"Radiodažnuminis aparatas veikia tuo pačiu principu kaip ir lazerinis. Į veną įvedamas zondas, per kurį sklinda aukšto dažnumo radijo bangos. Jos koaguliuoja venų sienelėje esančius baltymus, todėl išsiplėtusi vena sulimpa", – gydytojas G.Grigas teigia, kad ligoniai turi žinoti, kas jiems daroma.

Skirtumas tarp lazerinio ir radiodažnuminio gydymo yra tik toks, kad vena nėra pašalinama. Radiodažnuminio gydymo metodas palengvina gydytojo darbą, operacijos yra saugesnės nei atliekamos lazeriniais aparatais.

Brangiau, bet efektyviau

"Norint ligą gydyti radiodažnuminiu būdu pacientui tenka primokėti už įrangos priedus, kurie reikalingi operacijai, nes ligonių kasos jos išlaidas padengia ne 100 proc.", – apgailestauja G.Grigas.

Gydytojas priduria, kad radiodažnuminis gydymo metodas suteikia galimybę po operacijos greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą, taip pat ir į darbą.

"Yra pacientų, kurie jau kitą dieną po operacijos eina į darbą. Tai leidžiame tik tuo atveju, jei darbas – ne fizinis", – tvirtina G.Grigas.

Operaciją atlikus bet kuriuo metodu reikalinga reabilitacija, tačiau radiodažnuminis gydymas jos trukmę sutrumpina net du tris kartus.

Pagrindinė priežastis – genai

Kraujagyslių chirurgo G.Grigo teigimu, venų varikozę sukelia įvairios priežastys, tačiau viena pagrindinių – genai.

"Jeigu seneliai, tėvai ar kiti giminaičiai serga venų varikoze, yra didelė tikimybė, kad ši liga pasireikš ir jums", – perspėja gydytojas.

Tačiau ligą gali sukelti ir antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas, stovimas darbas, nuolat patiriamas karštis ir drėgmė. Labai svarbu ligą nustatyti ir gydyti kuo ankščiau. Tuomet ir komplikacijų pasitaiko labai retai.

"Šiandien venų operacijos yra saugios. Laiku kreipusis į specialistus komplikacijos yra beveik neįmanomos", – tvirtina G.Grigas.

Deja, labai daug ligonių į gydytojus kreipiasi tik tada, kai kojas labai skauda, jos tinsta, atsiveria pigmentinės dėmės ir žaizdos. Tokiais atvejais, gydytojo teigimu, net ir po operacijos negalime tikėtis labai gerų rezultatų.

Moterys serga dažniau

"Šiandien naudojama įranga yra tobulesnė, po operacijų randų lieka labai nedaug. Jei pacientai nelauktų komplikacijų, randai būtų dar mažiau pastebimi", – gydytojas G.Grigas vertina ligos padarinius ir kosmetiniu požiūriu.

Moterys kojų venų ligomis serga dažniau nei vyrai. Neretai tai lemia dailiosios lyties atstovių avimi aukštakulniai batai.

"Avint aukštakulnius batus kojos nuolat yra įtemptos, o tai skatina išsivystyti varikozę", – atkreipia dėmesį gydytojas angiochirurgas.

Jis priduria, kad padidėjęs veninis slėgis kojose, skatinantis varikozę, gali atsirasti dėl antsvorio, sunkaus fizinio darbo, nuolatinio stovėjimo, nėštumo. Taip pat ligą gali sukelti hormonų svyravimai, kontraceptinių preparatų vartojimas.

"Nustatyta, kad kontraceptinius preparatus ilgai vartojančios moterys venų varikoze serga dažniau nei tos, kurios šių preparatų nenaudoja", – pastebi G.Grigas.

Jis priduria, kad operacinis gydymas taikomas, kai išbandytos kitokios gydymo priemonės. Gydytojas pataria mūvėti specialias kojines, kurios išvaizda nesiskiria nuo paprastų. Svarbu nepamiršti sporto ir masažo, o kojose susikaupusį nuovargį puikiai padės įveikti kontrastinės vandens vonios.

Lėtinis veninis nepakankamumas problemų kelia apie 20–25 proc. žmonijos. Anot medikų, šiltasis metų sezonas ypač nepalankus žmonėms, linkusiems kentėti nuo kojų venų sukeliamų problemų.

Paūmėja dėl karščio

Specialistai tikina, kad kojų venų ligų simptomai aštresni tampa vasarą, nes karštis atpalaiduoja venų sienelėse esančius lygiuosius raumenis, venos išsiplečia ir prisipildo kraujo. Tada problemų dėl venų turinčius žmones pradeda varginti įvairūs nemalonūs pojūčiai.

Medikai teigia, kad sveikas žmogus, kuris neturi polinkio sirgti kojų venų ligomis, dažniausiai nepatiria nepatogumų, nebent kiek patinsta kojos.

Ne tik karštis vasarą suaktyvina problemas. Keliaujant dažnai tenka stovėti ar sėdėti. Ilgai trunkanti nepatogi padėtis taip pat sutrikdo kraujo apytaką.

Beje, vaikščiojimas asmenims, turintiems polinkį sirgti kojų venų ligomis, laikomas puikia profilaktine priemone, galinčia padėti jaustis geriau. Sisteminis raumenų susitraukinėjimas sumažina veninio kraujo tūrį veninėje sistemoje ir pagerina cirkuliaciją.

Lemia genai

Pagrindinė kojų venų ligų priežastis yra nepakankama venų vožtuvų funkcija. Venos yra tokios kraujagyslės, kuriomis kraujas iš kūno dalių turi tekėti viena kryptimi aukštyn.

Šiuo atveju – iš kojų širdies link. Kai esame vertikalioje stovimoje padėtyje, mūsų kūną ir kraujotaką veikia žemės gravitacijos jėga. Kraujui į viršų kilti padeda širdies veikla, plaučių tūrio ar diafragmos kitimas.

Pasak medikų, vieną svarbiausių vaidmenų čia atlieka venų vožtuvai, esantys tiek giliosiose, tiek paviršinėse venose. Jų paskirtis – leisti tekėti kraujui viena linkme.
Jei vožtuvai yra sveiki, jie kraują iš venos išleidžia ir blokuoja grįžimą atgal. Kai dėl genetinių priežasčių jie pralaidūs, atsistojus vertikaliai, venose esantis kraujo tūris užsilaiko veninėje sistemoje – kraujo išstūmimas širdies link tampa sudėtingesnis. Tai ir lemia lėtinio veninio nepakankamumo atsiradimą.

Be genetinių priežasčių, negalavimų sukelia ir netinkamas gyvenimo būdas, darbo pobūdis, kai žmogui nuolat tenka sėdėti ar stovėti, nėštumas ir gimdymas, geriamų kontraceptikų vartojimas ar antsvoris. Moterų taip mėgstami aukštakulniai taip pat gali daryti neigiamą įtaką. Jei tokius batelius avėsime retai, nieko tokio, tačiau jei jie tampa kasdienybe, pakenkti sau – įmanoma.

Problema yra moteriška

Teigiama, kad kojų venų ligos labiau vargina dailiosios lyties atstoves, o ne vyrus. Statistika byloja, kad moteris ši liga persekioja keturis kartus dažniau.

Vyrų oda storesnė, o venų sienelės elastingesnės bei tvirtesnės. Be to, vyrus mažiau kamuoja hormoniniai pasikeitimai. Tačiau, remiantis statistika, 20–25 proc. visos žmonijos turi didesnio ar mažesnio laipsnio kojų venų pakitimų.

Lėtinis veninis nepakankamumas pasireiškia apsunkusiomis, pavargusiomis kojomis, tinimu – ypač vakarais. Retesni simptomai – dilgčiojimas, „bėgiojančių skruzdžių“ pojūtis.

Tačiau diskomfortas kojose – bendriniai simptomai, kurie gali pasireikšti ir esant įvairiems kitiems organų sutrikimams, todėl būtina specialisto apžiūra.

Medikai perspėja, kad jei žmogui kojose matyti išsiplėtę venų varikoziniai mazgai, į gydytojus reikia kreiptis kuo skubiau. Specialistai pabrėžia, kad esant kojų venų susirgimams simptomai ryškesni tampa vienoje kažkurioje kojoje. Tai – signalas, kad nemalonūs pojūčiai gali būti susiję būtent su venų, o ne kitomis ligomis.

Padeda ir chirurgiškai

Visiškai išgydyti lėtinio veninio nepakankamumo neįmanoma, ypač kai liga yra genetiškai paveldėta.
Kai varikozė pažengusi, būtinas chirurginis įsikišimas, kai pažeista vena yra ištraukiama.

Galimas ir mažai invazyvus metodas – endovaskulinio gydymo esmė tai, jog varikozės pažeisti poodiniai veniniai kamienai sunaikinami termine energija, nedarant pjūvių ir neištraukiant venų. Tačiau šis gydymo būdas – brangus.

Ne vieną moterį vargina atsiradusios voratinklinės venos arba, kitaip tariant, kapiliarai. Tai taip pat venų nepakankamumo padarinys, panašus į venų varikozę, tik šiek tiek mažesnis. Smulkių venų išsiplėtimas yra daugiau kosmetinė problema, tačiau, pasak medikų, ją galima pašalinti lazeriu.

Medikai perspėja, kad galbūt vasara nėra pats tinkamiausias laikas gydytis kojų venas vien dėl to, kad mėnesį ar ilgiau po operacijos kasdien tenka nešioti ilgas kompresines kojines. Operacijos atliekamos ir vasarą, tačiau geriau chirurgines procedūras atidėti vėsesniam metui.

"Mes pamirštame mylėti save", – priežastį, kaip atsidūrė ant operacinio stalo, nurodo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas baritonas Benjaminas Želvys.

Kentėjo 18 metų

Kauno valstybinio muzikinio teatro renovacijos rūpesčiais gyvenančiam jo vadovui B.Želviui nebeliko kur trauktis, kai daugiau nei 18 metų kamavusi varikozė parodė savo dantis.
"Paskutiniuosius septynerius ar šešerius metus išsiplėtusios venos ir susiformavę poodiniai guzeliai mane jau vargino nuolatiniais uždegimais, skausmu. Nors ir bandžiau naudoti įvairius vaistus, kiek įmanoma daugiau judėti, tačiau nelabai kas padėjo", – skundėsi žinomas kaunietis B.Želvys.

Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjo mokslų daktaro Jono Andriuškevičiaus teigimu, nieko keista, kad šios paciento taikytos priemonės buvo neefektyvios. Jam buvo likęs vienintelis kelias – chirurginis kojų venų šalinimas.

Tiesiog fantastiška pažanga

Šiandien B.Želvys neslepia savo nuomonės: žmonės labai apsileidę.

"Prieš 18 metų man buvo šuntuotos širdies kraujagyslės ir kairės kojos venų gydytojai jau tada negalėjo naudoti operacijai, sakė, kad ateityje tikriausiai turėsiu problemų", – pasakojo B.Želvys.

Vis dėlto kol neprasidėjo nuolatiniai skausmai ir uždegimai, žinomas ir kaip Muzikinio teatro solistas bei "Baritonų trio" vokalistas B.Želvys į savo ligą buvo linkęs nekreipti dėmesio. Atlikėjas juokavo, kad kitus mes labai dažnai mokome ir vos neįsakmiai liepiame eiti pas gydytojus, bet save dažniausiai pamirštame.

"Teisingai kartais žmonės sako, kad reikia save labiau mylėti, nes kai nemyli – bėdų daugiau būna. Gydytojai padeda, diagnozuoja, išoperuoja, bet visų pirma pats žmogus turėtų nepamiršti savimi rūpintis. Žinoma, aš čia drąsiai šneku, tačiau pats to nedarau", – pripažino B.Želvys.

Laimei, jo sveikata nuoširdžiai rūpinasi žmona Kristina ir draugai – už ką jis labai jiems dėkingas.

"Mano draugas kolega Rimantas Lekavičius pastebėjo, kad žmonija daro pažangą, jeigu pas gydytoją nuvažiuojame patys, o ne su greitąja. Čia jau fantastiška pažanga", – pritarė atlikėjas.

Paprasčiausiai negali nedirbti

B.Želvys pripažino, kad pernelyg ilgai delsė ir į gydytojus dėl kojų venų nesikreipė, nes nesinorėjo savaitei iškristi iš aktyvaus gyvenimo.

Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kaip tebegalvoja visi venų varikoze sergantys ligoniai, kad po operacijos ligoninėje teks praleisti savaites, o nedarbingumas truks net kelis mėnesius.
"Septynerius ar šešerius metus kentėjau naiviai tikėdamasis, kad mano liga praeis savaime. Darbas veja darbą, o dar ir prasidėjusi teatro renovacija reikalauja ypač daug dėmesio, todėl niekaip neradau laiko gydytis. Labiausiai bijojau, kad teks savaitę iškristi iš ritmo. Tačiau kai su gydytoju Jonu Andriuškevičiumi pasikalbėjau, jis man pasakė: "Ateini, išoperuoju, ir išeini", – lemiamus žodžius, padėjusius apsispręsti, citavo B.Želvys.

Atlikėjas neslėpė susižavėjimo šiandiene medicina ir dienos chirurgijos galimybėmis.

"Aš tikrai sužavėtas chirurgu Jonu ir visu Dienos chirurgijos skyriumi. Atsiguliau į ligoninę pavakarę, o kitą rytą jau grįžau į darbą", – stebino B.Želvys.

Jis patyrė, kad skubančiam ir intensyviai dirbančiam žmogui dienos chirurgija yra tikras išsigelbėjimas. Po daugumos operacijų, jei nekyla komplikacijų, pacientas namo išleidžiamas tą pačią dieną ar kitos dienos rytą ir net gali nesinaudoti nedarbingumo išmokomis.

Jei būtų moteris

"Medikai man paaiškino, kada ateiti perrišti tvarsčių, kaip elgtis namuose, kaip save prižiūrėti. Džiaugiuosi, kad nekilo jokių komplikacijų ir nieko nelaukęs galiu tęsti darbus. Man tai labai svarbu. Žinoma, aš suprantu, kad turiu prisižiūrėti ir save saugoti, nes kitaip man atliktas personalo darbas gali nueiti perniek", – svarstė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Paklausus, ką jis patartų nuo išsiplėtusių kojų venų kenčiantiems vyrams, atsakė: visas problemas reikia spręsti iš karto, o kai jos susijusios su sveikata, juolab laukti nėra ko.

"Jeigu vyrai, kaip moterys, dėvėtų sijonus ir todėl rūpintųsi savo kojų sveikata bei grožiu, būtų mažiau komplikacijų. Kas žino, jeigu aš būčiau moteris, gal jau seniai išsiplėtusias kojų venas būčiau išsioperavęs", – juokavo B.Želvys.

Komentaras

Jonas Andriuškevičius, Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas

Benjamino Želvio kojos venų operacija truko apie valandą, jokių komplikacijų nekilo. Kitą dieną operuota koja perrišta, įvertintas pjūvių gijimas, kojos kraujotaka, jutimai. Nesant sutrikimų, neprieštarauta, kad pacientas galėtų grįžti į darbą.

Solistas širdies operacijai prieš 18 metų pasiryžo nieko nelaukdamas, o šalinti kojų venas vis atidėliojo. Žmonės dažnai nepagrįstai bijo ir laiku nesikreipdami į gydytojus tik sunkina situaciją.
Po kojų venų operacijos pacientui grįžti į darbą niekas negali uždrausti. Aišku, dirbant yra didesnė rizika, pirmas tris paras po operacijos reikia laikytis tausojamojo režimo. Benjamino sveikatos būklė yra stebima. Jeigu operacija būtų buvusi komplikuota, išoperuotos žaizdos būtų kraujavusios, pjūvio vietos patinusios, šio paciento sprendimo nebūčiau palaikęs. Šiuo atveju viskas praėjo sklandžiai.

Pirmos trys paros po operacijos yra svarbiausios todėl, kad būtent per tą laikotarpį, ypač pirmą parą, galima kraujavimo grėsmė. Per savaitę paaiškėja, ar žaizdos nesupūliuos dėl kokios nors infekcijos.

Po venų operacijos kojas privaloma subintuoti elastiniu bintu, negalima smarkiai lankstyti kojų, tūptis, būtina vengti didelės fizinės apkrovos, sunkaus darbo.

Šiandien, taikant modernias operavimo technikas, ne tik po venų, bet ir po nekomplikuotų išvaržų, tulžies pūslės šalinimo operacijų pacientai gali greitai sugrįžti į darbą.

Išsiplėtusios kojų venos vargina daugelį moterų. Vienos kenčia dėl kojų patinimo, nuolatinio nuovargio ar skausmo, kitos – jaučia estetinį diskomfortą. Gydytojai pastebi, kad bene daugiausia moterų kreipiasi rudenį. „Vasarą nuo karščio venų išsiplėtimas žymiai paūmėja. Tačiau tuomet moterys neskuba, mėgaujasi šiltais orais, o jiems atvėsus, nusprendžia konsultuotis su medicinos specialistais“, – pastebi kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras Rolandas Dagilaitis.

Flebologijos centre konsultuojantis gydytojas pažymi, kad moterys neretai tiesiog nedrįsta praverti kraujagyslių specialistų kabineto durų. „Vis dar galioja nuostata, kad jeigu kreipiamasi pas gydytoją dėl venų ligų, iš karto reikės gultis ant operacinio stalo. Taip tikrai nėra. Yra įvairių būdų, kaip kovoti su venų išsiplėtimu, tačiau juos galima nustatyti tik konsultacijų metu“, – teigia dr. R. Dagilaitis.

Gydytojai venų išsiplėtimą, kitaip vadinamą venų varikoze, klasifikuoja pagal ligos vystymąsi. Pradžioje tai gali būti kosmetinė problema – matomas mažas neišvaizdus venų rezginys, bet jokio skausmo ar patinimo nejaučiama.

Jeigu pacientė kreipiasi dėl tinstančių ir pavargusių kojų, kurios darbo dienos pabaigoje tampa sunkios, ar naktinio kojų mėšlungio, dažniausiai būna jau kita venų varikozės stadija. Tuomet gali pakakti atlikti skleroterapijos procedūrą, jeigu liga ypač paūmėjusi – gali prireikti ir operacijos.

„Jeigu liga jau būna paūmėjusi, gali prireikti operacijos, tačiau jos bijoti nereikėtų. Šiuolaikiniais lazeriais operacijos atliekamos be narkozės, be pjūvių, be gulėjimo ligoninėje. Pacientas gali būti darbingas iš karto po operacijos“, – sako kraujagyslių chirurgas.

Pataria neužsiimti savigyda

Pasak dr. R. Dagilaičio, identifikavus pirmuosius požymius, patartina neužsiimti savigyda ar gerti vaistų, o būtina kreiptis pas gydytoją.

„Ištyrus ultragarsu, galima sužinoti tikslius atsakymus. Pirminėje stadijoje gali būti pastebimi nesandarūs venų vožtuvai. Tokiu atveju specialaus gydymo dar nereikia. Visgi jei dėl tokio venų išsiplėtimo žmogus jaučia diskomfortą, patariame nusipirkti medicinines kompresines kojines, kai kuriais atvejais – išrašome vaistų“, – pasakoja Flebologijos centre konsultuojantis medicinos mokslų daktaras.

Gydant profilaktiškai specialių kojinių nereikia nešioti kasdien, o tik tuomet, kai jaučiamas kojų nuovargis, mėšlungis ir pan. Kojines patartina nešioti ir tuomet, jei darbas stovimas nuo ryto iki vakaro arba skrydžio metu, nes reikia ilgai sėdėti nuleidus kojas.

Venų išsiplėtimas pastebimas po nėštumo

Pastebima, kad venų išsiplėtimas labai dažnai yra paveldima liga. „Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad jeigu bent vienas iš tėvų sirgo venų varikoze, tai tikimybė, kad jų dukra paveldės silpnus venų vožtuvus, yra didesnė nei 60 proc., jeigu sūnus – apie 40 proc.“, – pasakoja dr. R. Dagilaitis.

Moterims venų išsiplėtimas dažnai pastebimas ir po nėštumo, kurio metu venoms tenka didžiausias krūvis. „Turiu netgi tokią taisyklę: jeigu po dviejų nėštumų moters venos „nesubyrėjo“, tai jos liks sveikos ir ateityje“, – pabrėžia kraujagyslių chirurgas.

Gydytojai pataria nėščiosioms, kurių tėvams diagnozuota venų varikozė, nuo nėštumo vidurio naudoti profilaktines priemones, t. y. specialias nėščiosioms skirtas tamprias kojines. Tokiu būdu profilaktiškai galima apsaugoti kojų venas.

Siekiant profilaktiškai prižiūrėti venas, gydytojas pataria daugiau vaikščioti, judėti – tai geriausia vaistas. Rekomenduojama vakare kojas pakelti į viršų, arba dirbant sėdimą darbą, kelias minutes per valandą pasivaikščioti, dėvėti medicinines kompresines kojines. Venų profilaktinei priežiūrai tinka ir kontrastingi dušai kojoms.