-
Šeimos patiekalas: ir gaminti smagu, ir valgyti skanu 10
Turbūt ne kartą pagalvojote, iš kur šis patiekalas atkeliavo, ar seniai jį valgome? Koldūnai yra bene kiekvienoje pasaulio virtuvėje, todėl neverta mėginti ieškoti ištakų. Lietuvoje jų istorija irgi gana sena. Teigiama, kad koldūnai buvo mėgstami net Tiškevičių dvaruose, o jų įdaras buvo papildytas miško grybais.
Ką jau kalbėti apie šiandienos žmogų, skubantį, lekiantį, turintį mažai laiko gaminti, bet norintį skaniai pavalgyti. Koldūnai – būtent toks maistas, stebinantis savo paprastumu, bet kartu – ir įdarų įvairove. Nenuostabu, kad legenda tapo Viduklės koldūnai, o važiuojantieji pro Kavarską būtinai stabteli pasigardžiuoti šiuo skanėstu nedidelėje koldūninėje.
"Kauniečiai su didžiausia nostalgija prisimena koldūninę prie Soboro. Žmonės mėgo ten pavalgyti. Aš ir pati labai mėgstu koldūnus, todėl manęs niekaip neapleido mintis įkurti koldūninę", – sako Jelena Sabeckienė, šį vasarį įgyvendinusi dviejų pastarųjų metų didžiausią savo svajonę.
Kiekvienam, kuris pasiilgo šio paprasto, gardaus, močiutės virtuvę primenančio maisto, jau nebereikės sukti į Kavarską. Kaune, Šančiuose, duris atvėrė nauja užkandinė "Gardžiau nebūna", siūlanti rankų darbo koldūnus.
"Koldūnai – mano vaikystės skonis, – šypsosi J.Sabeckienė, augusi Rusijos gilumoje. – Būdavo, susėdame virtuvėje su sesėmis, mama ir lipdome koldūnus. Ir pasišnekame apie viską, ir padainuojame. Man koldūnai – patiekalas, susijęs su šeima ir jaukumu."
Įkurti koldūninę J.Sabeckienę padrąsino jos pačios patirtis. Ieškodama koldūnų skonių, vis išbandydavo naujus receptus, kol galiausiai įsitikino: nieko geriau už senovinį ir patikrintą koldūnų receptą negali būti.
"Svarbiausia, kad koldūnai būtų rankų darbo, su meile pagaminti. Juk jų tešla – paprasčiausia. O visa paslaptis, kad ją reikia ilgai minkyti, turi išeiti nei per kieta, nei per minkšta – elastinga", – dalijasi patarimu.
Kol ranką atmušė, kol įvairiausius įdarus išmėgino, vis drauges kviesdavo pasivaišinti ir įvertinti. Jos ne tik gyrė, bet ir ėmė prašyti: tai vienai kilogramą pagaminti, tai kitai. "Juk taip patogu: užsišaldai, prireikus turi kuo ir šeimyną, ir svečią pamaitinti", – įvertina didžiausią šio patiekalo privalumą J.Sabeckienė.
Padrąsinta sėkmės pamanė: jei draugės į eilę prie rankų darbo gardėsio rikiuojasi, kodėl nepabandžius pasiūlyti ir kitiems? Tarė – padarė. Vos kelis mėnesius užtruko pasirengimas, ir vasario 18-ąją Šančiuose, visai greta bažnyčios, duris atvėrė nedidelė užkandinė "Gardžiau nebūna".
"Gaminame rankų darbo koldūnus su aštuonių rūšių įdarais, šaldome ir parduodame. Galime ir išvirti pagal užsakymą, – vardija šiandienę savo vadovaujamos įmonės pasiūlą. – Tai tik pirmas žingsnis. O ateities planuose – vaišinti čia pat verdamais nešaldytais koldūnais, kad užkandinės svečiai per stiklą galėtų matyti, kaip jie lipdomi."
Išsiilgusieji tikro koldūnų skonio jau spėjo įsiminti "Gardžiau nebūna" adresą: Olandų g. 6. Čia užsukęs po darbo dienos parsiveši skanią vakarienę, o ir į šaldiklį atsargų pasirūpinsi. Juk patogu, panorėjus koldūnų su kitokiu įdaru, jų po ranka turėti.
Populiariausi, anot J.Sabeckienės, koldūnai su kiauliena, pievagrybiais, atšilus orams – virtiniai su varške. "Kol buvo vėsiau, mieliau rinkosi su varške ir špinatais. Jie aštresnio skonio, su česnakais. O vasarą siūlysime virtinių su uogų įdarais", – pažada ir šaltanosių.
-
„Judex“ ir Maisto ir veterinarijos tarnybos ginčai teismuose dar nesibaigia
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 24 dieną patenkino „Judex“ skundą ir grąžino bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), kuris balandžio pradžioje buvo nusprendęs nutraukti ginčo nagrinėjimą, nes nebeliko ginčo objekto - skundžiamas VMVT nutarimas jau nebegaliojo.
„Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VMVT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas tėra fakto konstatavimas ir nagrinėjant bylą iš esmės nebūtų ginamos materialinės pareiškėjo („Judex“ - BNS) teisės ir teisėti interesai“, - rašoma LVAT nutartyje.
„Judex“ teismo prašo pripažinti neteisėtu pernai rugpjūtį VMVT priimtą sprendimą laikinai stabdyti įmonės cecho Kaune veiklą.
Bendrovės mėsos perdirbimo cecho veiklą VMVT sustabdė pernai rugpjūčio pradžioje, išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktą informaciją bei pačios tarnybos patikrinimo akto medžiagą. Tuomet šaldytuose produktuose rasta patogeninių bakterijų Salmonella ir Escherichia coli. Cecho veiklą leista atnaujinti beveik po mėnesio - rugpjūčio pabaigoje.
STT įtaria, kad „Judex“ per Seimo narį „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. Šiame tyrime jos buvusiam vadovui Jonui Miliui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Teisėsauga taip pat įtaria, kad tarnyba ar jai pavaldžios įstaigos galėjo gauti informacijos iš Rusijos apie „Judex“ produkcijoje rastą listerijos bakteriją, tačiau šį faktą nuslėpė ir nesiėmė veiksmų.
-
Kaip išsirinkti geriausius šaldytus gaminius 3
Kiekviena įmonė yra atsakinga už tai, kad produktai į rinką būtų patiekiami saugūs ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus, LRT RADIJUI sako maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė. Tam, kad tai užtikrintų, priduria ji, įmonė turi laikytis higienos reikalavimų: „Yra labai aiškiai nusakyta, kas ir kaip turi būti, kaip įmonės turi būti dezinfekuojamos ir pan. Taip pat svarbu, kad įmonė žiūrėtų, iš kur imama žaliava produktams, ar ji saugi.“
Ne mažiau svarbu tai, teigia pašnekovė, ar vartotojas žiūri, kaip produktą reikia apdoroti. „Jei produktas labai gerai apdorojamas, žūsta net ir salmonelės“, – tikina specialistė. Visgi, sako ji, tai pasiteisina tik apdorojant produktą karštyje – šaltyje salmonelės bakterija tarytum užmiega, o vėliau, 20–30 °C temperatūroje, ji vėl pradeda leisti savo toksinus.
Tam, kad vartotojus pasiektų saugūs šaldyti pusgaminiai, V. Septilkienė kaip būtiną sąlygą išskiria higienos reikalavimus – jie turi būti taikomi nuo pat pradžių. „Už produkto saugumą atsakingas gamintojas, o vėliau tas, kuris jį perparduoda. Atsakomybės tenka ir vartotojui, kuris nusiperka ir tą produktą laiko“, – pasakoja inspektorė.
Ji sako, kad pusgaminiai, tokie kaip koldūnai ar žemaičių blynai, dažniausiai neatšildomi, o iš karto verdami, kepami.
Kitaip, primena V. Septilkienė, reikia elgtis su mėsa, nors retas vartotojas taip daro: „Jei vartotojas nusiperka mėsos, jis ją atšildo. Tačiau jei atšildo greitai, mėsa ne tik praranda vertę, bet ir gali būti užkrėsta. Mėsą reikėtų atšildyti šaldytuve, bet tai truktų gal dvi paras.“
Specialistė paaiškina, kad teisės aktais nėra nustatyta, kurį laiką galima laikyti vieną ar kitą pusgaminį. „Kiekvienas gamintojas tai nusistato atskirai, priklausomai nuo jo gamybos sąlygų, higienos ir to, kokia to produkto sudėtis“, – teigia pašnekovė.
Ji priduria, kad produkto tinkamumo naudoti terminas priklauso dar ir nuo to, kokios žaliavos naudojamos, kokia tai mėsa, sudedamosios dalys, kaip ir kokiais įrenginiais gaminama – tik tuomet nustatoma, kiek galima laikyti šaldytus pusgaminius.
V. Septilkienė sako, kad norint nustatyti tinkamumo terminą reikia atlikti tyrimus – tiek mikrobiologinius, tiek juslinius. „Jei užšaldytas produktas bus ilgai laikomas, jis vis vien praras dalį savo maistinės vertės. Taip pat ir formą, ypač jei bus tam tikrų temperatūros svyravimų ir skirtumų. Užšaldytame produkte vis tiek vyksta procesai“, – aiškina maisto produktų inspektorė.
Gamintojas, anot jos, nustato galiojimo terminą tam, kad vartotojas gautų tokį produktą, kokio nori: „Dažnai terminas truputį, maždaug trečdaliu, yra sumažinamas. Iki nurodytos dienos atsakomybė priklauso gamintojui, bet tik tuomet, jei produktas laikomas tinkamomis sąlygomis.“
V. Septilkienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai prekybos centruose šaldytuvų temperatūra kiek sumažinama. O apie tai galima spręsti iš, pavyzdžiui, koldūnų pakuotės. „Tokiu atveju atsakingas maisto tvarkymo subjektas – prekybininkas. Ieškoma priežasčių, kodėl tai atsitiko, atsiranda ryšys tarp gamintojo ir prekybininko“, – teigia pašnekovė. Jei gamintojas, pasak jos, pagamino ir perdavė produktą neatsakingam prekybininkui, atsakomybė turi tekti tam, dėl kurio priežasties tie koldūnai ištižo.
Specialistės teigimu, labai paprasta pamatyti, kad produktas buvo netinkamai laikomas, o vartotojas privalo į tai atkreipti dėmesį: „Pažiūrėjus į pakuotę matyti, kad produktas praradęs savo formą. Todėl geriausia rinktis tai, kas yra permatomoje pakuotėje. Jei viduje matyti šerkšnas, galima sakyti, kad produktas jau buvo atšildytas.“
Ji priduria, kad reikėtų produktą paliesti. V. Septilkienės teigimu, dažnai susiduriama su situacija, kad pusgaminis laikomas –18 °C temperatūroje, tačiau viduje jis minkštas, mat prekybininkai neatsakingai pažvelgė į jo kokybę. Produktas, anot jos, tarytum dar saugus, bet jau prarado formą. Pašnekovė tvirtina, kad tinkamumo naudoti terminą nurodyti yra privalu: „Jei terminas nenurodytas, tai jau pažeidimas ir apie tai reikėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.“
Vartotojas, pašnekovės manymu, turi skaityti etiketę ir gaminti produktą būtent taip, kaip parašyta – tik tuomet bus gaunamas toks produktas, kokio norima. „Beje, nuo gruodžio 13 dienos bus privalu nurodyti ir visą maistinę vertę, tai galios visiems produktams. Šiuo metu galima tai nurodyti, bet nebūtinai“, – apie artėjančius pokyčius kalba specialistė.
V. Septilkienė pasakoja, kad žalio pusgaminio nevalgome nė vienas iš mūsų, jį privaloma termiškai apdoroti, o kokia po to liks maistinė vertė, priklauso tik nuo paties vartotojo. Pašnekovės teigimu, jei gaminiai tinkamai užšaldyti, maistinė vertė praktiškai nesiskiria nuo tos, kuri buvo prieš užšaldant: „Bet užšaldyti juos reikia labai greitai, rekomenduojama – 40 °C temperatūra. Tokios temperatūros vartotojas paprastai neturi, o kuo ilgiau produktas bus šaldomas, tuo labiau kris jo vertė.“ Ji priduria, kad šaldytuvų temperatūra dažniausiai – 18 °C, o tai yra laikymo, ne užšaldymo temperatūra.
Visą laidą galite rasti LRT mediatekoje.