Vyriausybė šią savaitę pritarė trims aukštųjų mokyklų pateiktiems jungimosi projektams: Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps VILNIUS TECH padaliniu Klaipėdoje, Marijampolės kolegija – Mykolo Romerio universiteto padaliniu Marijampolėje, o Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija taps Lietuvos inžinerijos kolegija.

Kauno technikos kolegijos direktorė Lina Girdauskienė tikisi, kad taip inžinerinės kompetencijos bus sutelktos vienoje institucijoje ir bus galima atliepti vis labiau augantį inžinierių poreikį darbo rinkoje.

„Tai suteikia galimybę investuoti į personalą ir jo kompetencijas, studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą. Investicijomis planuojame ne tik atnaujinti turimą studijų bazę, bet ir kurti naujas laboratorijas tiek jau turimose patalpose, tiek Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parke“, – sakė L. Girdauskienė.

Lyginant su praėjusiais metais, minimalaus balo nemažina nei viena kolegija. Dvi valstybinės kolegijos didino minimalų balą, tai yra Vilniaus kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Lyginant su reikalavimais valstybės finansuojamoms vietoms, aukštosios nusistato valstybės nefinansuojamoms pačios ir neretai nusistato mažesnius. Tad dauguma valstybinių kolegijų, net aštuonios iš dvylikos, stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas yra nusistačiusios žemesnius reikalavimus.

– Jūs pats pastebite, kad taip dalis kolegijų elgiasi ne pirmus metus. Kuo kolegijos argumentuoja savo tokį žingsnį iki dugno nuleisti stojimo kartelę?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Manau, kad tai yra tiesiog išgyvenimo klausimas. Pasižiūrėjus į stojimus matome, kad kai kur jų mažėja perpus, kai kur – dar daugiau. Bet žiūrint į programų lygį matome, kad jeigu nenuleidinėtų kartelės, daugelis programų nesurinktų rentabilių grupių ir tos programos nestartuotų. Kai kuriose liktų, pavyzdžiui, viena ar dvi studijų programos su vos surenkamu rentabiliu studentų kiekiu. Jeigu nenuleistų balo, jos tiesiog užsidarytų. Dėl to mes darome pokyčius ir kolegijų tinkle, kad taip nenutiktų ir nereikėtų medžioti kiekvieno studento, kad kolegija galėtų išgyventi. Kolegija turi būti ne dėl to, kad išgyventų, o dėl to, kad ruoštų sėkmingus absolventus.

– Ką jūs galite pasakyti apie tokį studentą? Ar jis būna motyvuotas mokytis? Ar vėliau būna geras specialistas?

Jeigu nenuleistų balo, jos tiesiog užsidarytų.

– Bendra tendencija yra tokia, kad tie, kurie įstoja nepasirengę, prasčiau studijuoja. Didelė dalis nebaigia studijų. Matome, kad didelė dalis baigusiųjų studijas dirba darbą, kur nereikia aukštojo išsilavinimo. Tūkstančiai kasmet po aukštojo atkeliauja į profesinį mokymą. Tada turi iliuziją, kad galės įgyti aukštąjį išsilavinimą, nes aukštoji priima. Tai lyg ir sudaro lūkestį stojančiajam, kad jis yra pasirengęs studijuoti, bet aukštosios neretai priima galvodamos ne apie studentus, bet apie save. Priimdamos tuos studentus ir gauna lėšas ir gali išgyventi. Tai yra stojančiųjų klaidinimas. Aišku, visada yra teigiamų pavyzdžių ir kolegijos tikrai atras tokių, kad įstojo žemais balais ar neišlaikė kažkurių egzaminų, tačiau tapo puikiais specialistais. Bet mes sistemos neturėtume taikyti prie išimčių. Kiek yra tokių atvejų, kur pasiėmė didžiules paskolas, atidavinėjo dar 10 metų po studijų, tačiau išsilavinimo taip ir neįgijo. Galbūt gavo diplomą, bet nebūtinai su juo ir reikalingas žinias.

– Kur tuomet dėtis tokiems studentams, kurių stojimo balas neaukštas, kitaip tariant, jei jiems nepasisekė per abitūros egzaminus?

– Yra keli variantai. Vienas iš jų, sakyčiau, pagrindinis būtų profesinio mokymo įstaigos. Į profesinį mokymą yra investuota pastarąjį dešimtmetį labai daug. Profesinės mokyklos yra pasikeitusios, tai tikrai geras pasirinkimas. Po profesinio mokymo galima ir nesustoti, jeigu norima mokytis toliau. Nuo praėjusių metų studentai aktyviai kviečiami į vadinamas trumpojo ciklo programas kolegijose. Tai yra pusantrų arba dvejų metų studijos, kur įgyjamas jau aukštasis išsilavinimas, bet ne bakalauras, tačiau po to galima dar, jeigu norima, ir į bakalaurą. Be to, dalis dalykų būna paskui užskaitoma, tai kelias po profesinio mokymo į aukštąjį net yra paprastesnis. Tad nereikėtų bijoti, kad su profesiniu mokymu užsibaigs išsilavinimas ir tuo sustosime. Tai nebijočiau rinktis profesinio mokymo. Taip pat yra galimybė, pasidarius tarpinius metus, paieškoti savęs, padirbti įvairius darbus, labiau suprasti, ko norima gyvenime ir tada po metų galima persilaikyti egzaminus, jiems geriau pasiruošti ir stoti. Kadangi kalbame tiesiog apie išlaikymo ribą, tai nereiškia, kad reikės būtinai 12 metų, kad galėtume jiems pasiruošti. Jeigu keletą mėnesių bus dedamos pastangos, manau, tikrai galima pasiruošti išlaikyti bet kurį egzaminą.

– Kaip matote galimybę sutvarkyti šią sritį ir uždrausti nuleidinėti kartelę, jei dalis kolegijų yra privačios mokymo įstaigos?

– Esame pakeitę įstatymą. Nuo kitų metų įsigalioja įstatymo pakeitimai dėl stojančiųjų teisėtų lūkesčių. Tie pakeitimai turėjo įsigalioti ne anksčiau nei po dvejų metų. Tai yra, kad besirenkantieji studijas trečioje gimnazijos klasėje žinotų, kokie bus reikalavimai stojant. Tie reikalavimai įsigalioja nuo kitų metų. Visi stojantieji turės būti išlaikę tris egzaminus: lietuvių kalbos, matematikos ir vieną laisvai pasirinktą. Menų studijoms galios išimtis dėl matematikos egzamino. Nepriklausomai valstybės finansuojama ar nefinansuojama vieta, tie egzaminai turės būti išlaikyti, nepriklausomai valstybinė ar privati būtų aukštojo mokslo institucija.

– Jūsų manymu, sistema bus sutvarkyta ir kolegijos nebegalės nuleidinėti kartelės ir kažkokia riba vis tik bus užbrėžta?

– Taip, tai ta riba nuo kitų metų yra išlaikyti egzaminai. Dabar kolegijos teisiškai nieko nepažeidžia, nes tik valstybės finansuojamoms vietoms ministerija nustato minimalius reikalavimus. Valstybės nefinansuojamoms vietoms institucija nustato pati. Siekiant užtikrinti studijų kokybę, įstatymas yra pakeistas ir minimalūs reikalavimai galios visiems. Jeigu jie būtų pažeidžiami, būtų rizikuojama netekti aukštojo mokslo institucijos vardo ir apskritai gali būti uždrausta vykdyti studijas tokioje institucijoje.

Inžinerijos kolegija būtų sukurta Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos.

„Šios abi kolegijos yra stiprios inžinerijoje, yra aiškus jų profilis. Matome reikšmingus, ypač Kauno technikos kolegijos pasiekimus ir taikomojo mokslo srityje“, – žurnalistams antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Tuo metu Jūreivystės akademija atsirastų Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Anot G. Jakšto, komisija taip pat pritaria siūlymui, kad prie Vilniaus kolegijos būtų prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, o prie Mykolo Romerio universiteto būtų prijungta Marijampolės kolegija, sukuriant akademiją Marijampolėje.

„Kuriant atskirą akademiją, matome didžiulę sinergiją tarp šių dviejų institucijų. Matome, kad visos studijų kryptys, kuriose vykdomos studijos Marijampolėje, vykdomos ir Mykolo Romerio universitete. Šiuo metu Mykolo Romerio universitetas vykdo magistrantūros studijas Marijampolėje, dėstytojai reguliariai vyksta į šį miestą“, – kalbėjo G. Jakštas.

Alytaus kolegiją taip pat siūloma prijungti prie Kauno kolegijos.

Jis taip pat pridūrė, kad atsižvelgiant į demografinę situaciją, į studentų skaičiaus pokyčius, problemas išoriniame vertinime, komisija nesiūlo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai išlikti savarankiškai.

Viceministras kalbėjo, kad komisija mato rizikas Klaipėdos valstybinei kolegijai stiprėti savarankiškai.

Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus.

„Pirmiausia, rizikos yra susijusios ir su studentų skaičiumi, kuris ateityje gali laviruoti arti 1200. Taip pat matome, kad nėra aiškiai ir stipriai išvystytas mokslinis potencialas ir kad atliepti 2029 metais keliamus reikalavimus, turės Klaipėdoje būti priimti tam tikri sprendimai“, – sakė jis.

Šiaulių valstybinė, Panevėžio ir Utenos kolegijos, anot G. Jakšto, yra panašaus pajėgumo. Jų kol kas siūloma nesujungti, tačiau pradėti diskusijas dėl tolimesnių žingsnių su suinteresuotomis šalimis – verslu, savivaldybėmis, visuomene.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Gintaro Valinčiaus, paruoštas kolegijų tinklo projektas atitinka Lietuvos poreikius plėtoti ir stiprinti kolegijų tinko pajėgumus.

„Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus“, – sakė G. Valinčius.

Anot jo, lyginant su kitų valstybių patirtimi, Lietuvos kolegijos nėra išnaudojusios savo galimybių.

Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.

Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.

Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.

Anot ŠMSM, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, apie pusė (47 proc.) absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 metais gali mažėti dar 37–43 proc.

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.

„Siekėme, kad valstybinės kolegijos pirmiausia pačios tartųsi ir įsivertintų savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas“, – trečiadienį pristatydamas planus Švietimo ir mokslo komitete sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalis valstybinių kolegijų pateikė abipusius sutarimus jungtis su kita aukštąja mokykla.

Kauno technikos ir Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegijos siūlo jungtis ir kurti specializuotą Lietuvos inžinerijos kolegiją. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla siekia prisijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, jo sudėtyje įsteigiant naują padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.

Siekėme, kad valstybinės kolegijos pirmiausia pačios tartųsi ir įsivertintų savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas.

Alytaus kolegija pateikė siūlymą tapti savarankišku padaliniu prisijungiant prie Klaipėdos universiteto. Marijampolės kolegija nori prisijungti prie Mykolo Romerio universiteto ir taip pat tapti padaliniu – Sūduvos akademija.

Individualius projektus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė keturios valstybinės kolegijos.

Vilniaus kolegija siūlo prisijungti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, o Kauno kolegija – Kauno technikos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Marijampolės bei Alytaus kolegijas. Šiaulių valstybinė kolegija, kaip alternatyvą savarankiškam stiprinimo planui, siūlo prisijungti Panevėžio kolegiją. Klaipėdos valstybinė kolegija, taip pat kaip alternatyvą, pateikė planą prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.

Nedalyvauti reorganizacijos procese ir savarankiškai pasiekti nustatytus kokybinius rodiklius siekia Vilniaus technologijų ir dizaino, Panevėžio ir Utenos kolegijos. Šiaulių ir Klaipėdos valstybinės kolegijos taip pat svarsto galimybes išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis.

Individualių siūlymų dėl jungimosi galimybių sulaukta ir iš universitetų. Klaipėdos universitetas siūlo prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, o Vytauto Didžiojo universitetas – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją.

Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertina komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Komisija, įvertinusi kolegijų iniciatyvas, savo rekomendacijas švietimo, mokslo ir sporto ministrei pateiks iki birželio 1 dienos. Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki birželio 30 dienos.

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai. 

Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.

Pernai Kauno kolegija buvo antrojoje pozicijoje. Tuo metu ilgą laiką lyderiavusi Vilniaus kolegija šįmet liko antra, Kauno technikos kolegija – trečia, ketvirtoje vietoje yra Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Penktąja vieta pasidalijo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bei Šiaulių valstybinė kolegija.

Anot „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, tam įtakos galėjo turėti kriterijai pagal kuriuos buvo vertinamos kolegijos – kolegijų mokslo veikla įvertinta pagal panašius kriterijus kaip ir universitetų mokslo veikla.

„Kauno kolegija lyderiauja pagal mokslo veiklą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Kučinskaitė.

Pasak reitingų sudarytojų, dar viena pirmos pozicijos pokyčio tarp kolegijų priežastis – nemažas skaičius studentų, nutraukusių studijas Vilniaus kolegijoje.

„Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

„Ką tai reiškia mums? Sakyčiau, ir gerai, ir blogai, Tie kurie turi pinigų, aukštesnių pajamų šeimoms, tai tikrai yra gerai, tos šeimos, kurios neturi pinigų apmokėti už vaiko mokslą privačiose mokyklose (...) vidutinių ir žemesnių pajamų šeimoms tai tikrai drama sakyčiau“, – sakė J. Kučinskaitė.

Ji taip pat pridūrė pastebėjusi, kad daugėja privačių mokyklų, kurios pasirenka dirbti pagal tarptautinio bakalaureato programą.

„Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

Tarp universitetų lyderiai išlieka tie patys, skiriasi tik žemesnės pozicijos

Šiais metais kitaip rikiuojasi ir žemesnes pozicijas užimantys universitetai.

Antroje vietoje valstybinių universitetų reitingų lentelėje yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pernai jis buvo trečias.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Pagal daugelį parametrų ar mes žiūrėtume pagal moksliškumą, ar pagal kitus parametrus, LSMU lyderiauja“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Į trečią iš ketvirtosios vietos per metus pakilo Vytauto Didžiojo universitetas. Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Kauno technologijos universitetas. 2022-aisias jis buvo antras.

Penktoje vietoje, kaip ir pernai, pozicijas išlaikė Vilnius TECH universitetas.

Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis.

Tarp privačių universitetų tradiciškai pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, antroje vietoje – Europos humanitarinis universitetas, o trečioje – Kazimiero Simonavičiaus universitetas, pernai buvęs ketvirtas.

Universitetai buvo vertinami pagal 39 skirtingus parametrus, jie sugrupuoti į penkis kriterijus. Sudarant reitingus, didžiausias dėmesys kreipiamas į darbdavių vertinimus, studentus ir studijas, mokslo, meno ar sporto veiklą bei personalo pasiekimus.

Prasčiausi mokinių pasiekimai – Pagėgiuose, geriausi – sostinėje

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, trečioje vietoje liko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Pernai šią poziciją užėmė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Vilniaus jėzuitų gimnazija liko ketvirta, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazija – penkta.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmasis yra Klaipėdos licėjus, antroje vietoje – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija. Pernai ji liko ketvirta. Toliau rikiuojasi Šiaulių J. Janonio gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija ir Marijampolės marijonų gimnazija.

Gimnazijų reitingai sudarytas remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Gimnazijos gavo taškų tik už tuos abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais nei 36 balų įvertinimais. Žemiausius balus gavusių abiturientų rezultatai nebuvo vertinti.

Pagal moksleivių pasiekimus pirmauja Vilnius, Kaunas, Palanga, Klaipėda ir Šiauliai.

Prasčiausi mokinių pasiekimai užfiksuoti Pagėgiuose, Šilalėje, Alytaus, Šiaulių ir Šakių rajonuose bei Kalvarijoje.

Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.

„Mūsų siekis, kad 2024 metais studentai jau būtų priimami į pertvarkytas institucijas, o 2029 metais kolegijos jau būtų padarę viską, kad būtų stiprios, atitinkančios keliamus tikslus“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Anksčiau trečiadienį spaudos konferencijoje ministerijoje pristatydamas planą G. Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, tad permainų reikės visoms.

Pasak jo, pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi–trys didžiosios kolegijos, o kolegijos pačios iki balandžio 30 dienos turės pateikti planus, kaip jų pasiekti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki birželio 30 dienos turės pateikti Vyriausybei projektą, kai vyks tinklo pertvarka, o reorganizacija vyktų iki metų pabaigos, iki 2024 metų pabaigos būtų įgyvendinami ministerijos lėtomis finansuojami kolegijų pertvarkos projektai.

Tinklo pertvarkai planuojama skirti  20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų.

Viceministro teigimu, po pertvarkos šalyje galėtų veikti septynios valstybinės kolegijos, tačiau visos dabartinės įstaigos tęstų veiklą kaip didesnių kolegijų padaliniai, tad aukštojo mokslo pasiekiamumas visuose regionuose būtų užtikrintas.

Remiantis demografinėmis tendencijomis prognozuojama, kad per artėjančius ketverius metus dar trečdaliu sumažės studentų.

„Įsivaizduotume, kad realu, jog pagal studentų skaičius, dabartinį potencialą, po pertvarkos veiktų septynios institucijos, kurios turėtų turėti padalinius, pasklidusius po tuos miestus, kur yra ir dabar“, – spaudos konferencijoje sakė G. Jakšas.

Pristatydamas esamą situaciją per Vyriausybės posėdį viceministras pažymėjo, kad studentų skaičius nuolat mažėja ir šiuo metu yra kolegijų, kurios turi vos kelis šimtus studentų.

„Prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjęs studentų skaičiaus mažėjimas nėra sustojęs, remiantis demografinėmis tendencijomis prognozuojama, kad per artėjančius ketverius metus dar trečdaliu sumažės studentų“, – sakė G. Jakštas.

Pristatytais duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendras į kolegijas priimamų studentų skaičius sumažėjo 40 proc., o 17 proc. priimtų studentų neatitinka minimalių reikalavimų.

2024 metais, kai įsigalioja reikalavimas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būti išlaikius bent tris valstybinius egzaminus, prognozuojamas dar 37–43 proc. kolegijų studentų skaičiaus mažėjimas.

Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nurodoma, kad minimalus 1200 studentų skaičius būtinas siekiant suformuoti ir išlaikyti stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.

Taip pat tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent pusės etato dalimi.

Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. Studentų skaičius jose šiuo metu svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančių, didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.

„Tikslas labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, o kolegijos būtų pilnavertės aukštosios mokyklos, kurios rengtų reikalingus specialistus ir vykdytų taikomųjų mokslų tyrimus“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, o pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi–trys didžiosios.

Pertvarkos reikės visoms

Viceministro teigimu, po pertvarkos šalyje galėtų veiktų septynios valstybinės kolegijos, tačiau visos dabartinės įstaigos tęstų veiklą kaip didesnių kolegijų padaliniai, tad aukštojo mokslo pasiekiamumas visuose regionuose būtų užtikrintas.

„Įsivaizduotume, kad realu, jog pagal studentų skaičius, dabartinį potencialą, po pertvarkos veiktų septynios institucijos, kurios turėtų turėti padalinius, pasklidusius po tuos miestus, kur yra ir dabar“, – sakė G. Jakšas.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas teigė, kad pokyčiai neišvengiami, nes dėl objektyvių demografinių priežasčių mažės studentų skaičius.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Kai tau sako, kad tau yra blogai ar bus blogai, natūralu, kad kyla pasipriešinimas ir ieškoma priežasčių, kaip pateisinti vieną ar kitą rezultatą arba jį paneigti, tačiau objektyviai žiūrint demografija nepasikeis, todėl tas pokytis vyks“, – per spaudos konferenciją sakė N. Varnas.

Pasak G. Jakšto, pertvarka bus aktuali visoms kolegijoms ir planus, kaip sieks iškeltų tikslų, turės pateikti visos, nes nei viena iš jų šiuo metu neatitinka visų įvardytų reikalavimų.

Tikslas labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, o kolegijos būtų pilnavertės aukštosios mokyklos.

„Kreipiamės į visas kolegijas, visos kolegijos turės pateikti planus, nei viena kolegija keliamų reikalavimų dabar neatitinka. Kai kurios kolegijos, kurios pakankamai didelės, jos turi potencialo, galės, matyt, įgyvendinti reikalavimus ir vienos, tai čia būtų dvi–trys didžiausios  kolegijos pagal studentų skaičių“, – kalbėjo G. Jakštas.

Anot jo, visos kitos turėtų ieškoti galimybių jungtis tarpusavyje ar jungtis prie didesnės, galbūt su universitetu kooperuotis, yra ir tokios galimybės. Ši pertvarka turės paliesti visas ir visos turės atnešti siūlymus, kaip jos atlieps keliamus reikalavimus“, – pažymėjo viceministras.

Pertvarkos dalyvėms – 20 mln. eurų

Pertvarkoje dalyvaujančioms kolegijoms reorganizacijai planuojama skirti 20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų, o planų dėl keliamų tikslų įgyvendinimo laukiama iki balandžio 30 dienos.

„Puikiai matome, kad didžioji dalis 1200 studentų skaičiaus nepasieks, ir galvodami apie savo bendruomenes, studentus, kad mums patikėti tam tikri valstybės pinigai, turime priimti sprendimus, kurie bus racionaliausi. Tuos siūlymus pateiksime iki numatytos datos“, – sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas.

Kviečiame kolegijas pačias teikti siūlymus, įsivertinti situaciją, pasirengti strateginius planus ir pasiūlyti, kaip jos mato savo perspektyvą.

Valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams įvardyti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Jame nurodoma, kad minimalus 1200 studentų skaičius būtinas siekiant suformuoti ir išlaikyti stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.

Taip pat tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent pusės etato dalimi.

ŠMSM kviečia kolegijas pačias teikti siūlymus dėl savo ateities, o nesulaukusi iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš valstybinių kolegijų, sprendimus parengtų pati ministerija.

„Kviečiame kolegijas pačias teikti siūlymus, įsivertinti situaciją, pasirengti strateginius planus ir pasiūlyti, kaip jos mato savo perspektyvą, galimą resursų sutelkimą“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.

Pasak ŠMSM, numačius kokybinius rodiklius, kolegijos pačios spręstų, kaip jus pasiekti, jei matys būtinybę ar poreikį, galės inicijuoti pertvarkos procesus, atsižvelgdamos ir į regiono poreikius.

Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki šių metų birželio 30 dienos.

Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. Studentų skaičius jose šiuo metu svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančių, didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 36-iose studijų kryptyse, Vilnius TECH universitetas – 12-oje studijų krypčių.

Vertino kokybę

Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – pirmas dešimtadalyje visų vertintų studijų krypčių, Kauno technologijų universitetas – 6-iose studijų kryptyse.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas.

Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje – Kauno kolegija, toliau rikiuojasi Kauno technikos, Vilniaus dizaino bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija.

Pasak reitingo sudarytojų, svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras vertinant aukštąsias mokyklas buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Sudarant vertinimus remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, kuriose darbdaviai vertino kolegijų bei universitetų absolventų pasirengimą, duomenimis. „Reitingai“ nurodo, kad darbdavių nuomonė sudarė 30 proc., iš viso apklausti 2260 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių.

Dominuoja atranką vykdančios mokyklos

Tyrimo rezultatus pristačiusi „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pastebėjo, kad geriausių mokyklų penketukuose dominuoja atrankas vykdančios švietimo įstaigos.

Anot J. Kučinskaitės, daugelio dalykų geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos.

Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?

Dalykinis gimnazijų reitingas rodo, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, po to – Klaipėdos licėjus ir KTU gimnazija, lietuvių kalbos – Vilniaus licėjus, LSMU gimnazija ir KTU gimnazija.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą pažymėjo, kad šiuo metu nėra imamasi pakankamų veiksmų gerinti švietimą valstybiniu lygiu.

„Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?“ – klausė jis.

„Lūžinis momentas įvyksta dešimtoje klasėje, kai absoliuti dauguma vaikų turi nuspręsti, kokią kryptį jie rinksis (…). Natūralu, tokioje klasėje dauguma žmonių renkasi lengviausią kelią. Tai yra atsisakymą mokytis sunkių disciplinų ir jaunų žmonių nuomone, nereikalingų disciplinų: fizikų, chemijos, IT ir matematikos A lygiu“, – sakė G. Sarafinas.

Lūžio tikėtis nereikia

Jo teigimu, esant dabartinėms sąlygomis švietime nereikėtų tikėtis lūžio. Pasak G. Sarafino, į sunkiausias disciplinas stos vis mažiau jaunuolių, kai tuo tarpu stojančių į socialinius ir humanitarnius mokslus stojančių daugės.

Geriausiai istorijos išmoko Vilniaus licėjus, biologijos – Klaipėdos licėjus, informacinių technologijų – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, chemijos – KTU gimnazija, fizikos – Vilniaus jėzuitų gimnazija, anglų kalbos ir geografijos – Vilniaus licėjus, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

„Šiemet ypatingą dėmesį kreipėme pokalbiams su šimtukininkų mokytojais, su tais mokytojais, kurie paruošia daugiausia abiturientų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaiko nuo 95 ir aukštesniais balais“, – sakė J. Kučinskaitė.

Pasak J. Kučinskaitės, stebino tai, jog didelė dalis mokytojų, kurie parengia mokinius šimtukams, neužduoda namų darbų, pamokų metu kartu su mokiniais daug juokiasi.

„Mokytojai sako, kad esmė yra struktūra. Ar tu gebi struktūruoti pamoką, ar negebi“, – nurodė ji.

Iš viso „Reitingai“ pagal dalyko išmokymą vertino 360 šalies gimnazijų, reitinguotos tos, kuriose bent penki abiturientai laikė lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus ir trys – kitus pasirenkamus, tokius kaip IT, chemija ir pan.

Nuo 2000-ųjų Lietuvoje veikia binarinė aukštojo mokslo sistema. Tai reiškia, kad greta universitetinių studijų veikia koleginės studijos. Pagal šį modelį universitetai yra labiau orientuoti į teorines žinias, mokslinius tyrimus ir aukšto lygmens profesionalųjį meną, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama pasirengimui profesinei veiklai, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir profesionaliam menui.

Šiuo metu akademinėje bendruomenėje daug diskusijų kelia ŠMSM parengtų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų poveikis binarinei aukštojo mokslo sistemai. Juose numatoma, kad tam tikri universitetai galės vykdyti trumpąsias ir profesinio bakalauro studijas (orientuotas į profesinį parengimą), o kolegijose bus galima pasirinkti profesinės magistrantūros studijas.

„Tokie pakeitimai gali stipriai sujaukti binarinę aukštojo mokslo sistemą, todėl jie turi būti vykdomi atsakingai ir tikrai ne skubos tvarka, kaip vyksta dabar“, – pažymėjo LSS prezidentas Vytautas Kučinskas.

Jo nuomone, trumposios studijos ir profesinis bakalauras turėtų būti vykdomi tik kolegijose, o dėl profesinės magistrantūros programų reikia įrodymais grįstos analizės: „Sutinku, kad kolegijos turi būti stiprinamos, bet toks veiklos sričių dubliavimas įneša dar daugiau neaiškumo, kuo skiriasi kolegijoje ir universitete vykdomos studijos ir mokslinė veikla“, – sakė V. Kučinskas.

LSS pritaria tam, kad įstatyme būtų įtvirtintas reikalavimas kolegijoms vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau turi būti sudarytos atitinkamos finansinės galimybės pasiekti nustatytus reikalavimus. Taip pat būtina stiprinti mokslinį potencialą, užtikrinant didesnį disertacijas sėkmingai apgynusių doktorantų skaičių: ne tik aklai didinti studijų vietų skaičių, bet ir investuoti į doktorantų studijų gerovę, sprendžiant socialinės apsaugos, doktoranto statuso problemas.

„Jeigu neturėsime pakankamai mokslo daktarų, padidinus reikalavimus kils didesnė konkurencija tarp universitetų ir kolegijų dėl darbuotojų: jie dirbs keliose įstaigose ir turėsime išbarstytą intelektualinį potencialą“, – manė V. Kučinskas.

Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

„Trumposios studijos yra alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Jos leis stipriau susieti profesinį mokymą su aukštojo mokslo sektoriumi ir taps ypač patraukliomis profesinio mokymo įstaigų absolventams, nes jas užbaigus ir vėliau stojant į profesinio bakalauro programas, kolegijose nereikės studijuoti visus trejus metus. Didžioji dalis studijų dalykų, kurių buvo mokytasi trumposiose studijose, jau bus užskaityta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Trumposios studijos yra alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą.

Anot jo, trumpųjų studijų absolventai galės iš karto užsiimti profesine veikla arba tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje.

Viceministro teigimu, šis kelias į aukštąjį mokslą taip pat aktualus asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, nes leidžia greičiau pradėti karjerą

Šiemet studentai priimami į informatikos inžinerijos bei programų sistemų studijų krypčių programas. Iš viso jose numatyta po 20 valstybės finansuojamų vietų.

Į trumpąsias studijas konkurso būdu priimami turintieji ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Stojančiojo konkursinį balą sudaro atestato dalykų, kvalifikacijos egzamino, stojamojo testo ir kitų pasiekimų įvertinimai.

Trumpąsias studijas siūlo kolegijos, turinčios atitinkamos krypties įdirbį – jau vykdančios tų pačių studijų krypčių bakalauro studijas. Esant darbo rinkos poreikiui, trumpųjų studijų krypčių sąrašas galės būti pildomas ir taip padės greičiau įgyti specialybę paklausiems kitų krypčių specialistams, pranešė ministerija.