Vaiduoklį Klaipėdos piliavietėje primenantis elingas ir aplinkinė teritorija turėtų smarkiai pasikeisti. Čia šeimininkaujantys verslininkai jau atlieka žingsnius permainų link.

Dalis Priešpilio g. 9 sklype esančių pastatų priklauso bendrovei "Puiki investicija".

Šių metų spalį minėtai įmonei iš bendrovės "Kruizinių laivų terminalas" įsigijus porą gamybinių, administracinį pastatus, vandens uostą-slipą, vandens uostą-metalinį elingą, pagal pastatų pirkimo–pardavimo sutartį nuomos teisės perėjo ir į 2,0374 ha ploto žemės sklypą.

Pagalvokime, kur Klaipėdoje yra tokia vieta, kur žmonės galėtų ateiti ar gyventi, matydami marias, jūrą?

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė dėstė, kad bendrovė "Puiki investicija" yra gavusi paskolą žemės sklypo ir statinių, numatytų statyti teritorijos detaliajame plane, vystymui. Banko paskolai užtikrinti reikalingas žemės nuomos teisės įkeitimas. Tai padaryti gali leisti tik miesto taryba.

Verslininkų siūlymas neseniai pristatytas komitetų nariams, sprendimas dėl jo bus priimtas artimiausiame tarybos posėdyje.

Pastebima, kad, politikams neleidus įkeisti žemės nuomos teisės, bendrovė neteks galimybės gauti jau minėtos paskolos ir todėl nebus įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai.

Pagal dar 2013-aisiais patvirtintą teritorijos tarp Pilies g., bendrovės Baltijos laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės detalųjį planą, žemės sklype Priešpilio g. 9 yra numatyta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, komercinės paskirties objektus.

Manoma, kad čia iškilsiantys statiniai bus patrauklūs gyventojams.

"Pagalvokime, kur Klaipėdoje yra tokia vieta, kur žmonės galėtų ateiti ar gyventi, matydami marias, jūrą? Nėra, visur užstatyta krovos terminalais. Tai bus žmonėms unikali galimybė turėti ten būstą", – aiškino bendrovės "Puiki investicija" vadovas Žydrūnas Andriukaitis.

Teigiama, kad čia iškils gražūs, bendram aplinkos vaizdui neprieštaraujantys, klaipėdiečiams gyventi patogūs namai.

Tikimasi, kad išvystyta teritorija padės budinti ir senamiestį.

Tiesa, konkretesni terminai, kada teritorija bus pradėta vystyti, kol kas nėra įvardijami.

"Kai bus parengtas projektas, tada žinosime tikslesnius terminus. Dabar dar nėra projekto, tik priešprojektiniai pasiūlymai", – teigė pašnekovas.

Toji pridėtinė verti gali būti labai įvairi – nuo dalinio ar netgi visiško patalpų įrengimo iki konsultacijų pradedant verslą.

„Dar prieš keletą metų nuomotojai per daug nesuko galvos dėl klientų. Turiu patalpas ir laukiu – vis tiek kas nors paims anksčiau ar vėliau. Pagrindinis nuomotojo darbas būdavo stebėti, kad būtų laiku mokami pinigai už nuomą. O visa kita – paties nuomininko rūpestis“, - pasakoja Tomas Marčiukaitis, daugiau kaip dešimtmetį dirbantis NT srityje.

Dabar, pasak jo, stiprėjanti konkurencija daro savo. Lietuvos didmiesčiuose, ypač Kaune, dygsta daug naujų biurų pastatų, kartu su jais atsiranda ir daugiau prekybinio ploto. Be to, mažėjant gyventojų, prekybininkai gerai pagalvoja prieš atidarydami naują prekybos vietą. Nemažai jų jau išmoko daug pamokų ne kartą bankrutuodami, tad dabar naują verslą pradeda atsargiau ir atidžiai ieško kuo geresnių nuomos sąlygų.

„Vieni savininkai patalpas maksimaliai pritaiko tam tikrai veiklai, tarkim, restoranui. Nuomininkui belieka tik interjerą pabaigti įsirengti sudėliojant paskutinius akcentus pagal savo skonį. Kiti sutinka iš pradžių neimti pinigų, kol verslas įsivažiuos. Dar kiti siūlo įvairią pagalbą tvarkant dokumentus ir netgi konsultuoja verslo įsteigimo klausimais, jei įsikurti nori naujokai“, - teigė pašnekovas.

Prekybos miestelis „Urmas“ turi didžiausią prekybinį plotą Kauno regione, čia įsikūrusios daugiau kaip 2500 parduotuvių. „Urmo“ marketingo vadovas Jonas Plenta sako, kad dabar daugelis nuomininkų skiria didelį dėmesį kokybei dėl to, kad ir pirkėjai, klientai nori kokybiško produkto. O kartu ir komfortiškos aplinkos.

„Palyginti neseniai Vakarinėje mūsų miestelio galerijoje įsikūrė ištisas butikų kvartalas, kuriems reikėjo gerai įrengtų patalpų, labai kokybiško apšvietimo ir kitų komfortiškų sąlygų. Dabar mūsų pikėjai labai pamėgo šias stilingas ir madingas drabužių bei aksesuarų parduotuvėles“, - sakė J. Plenta.

Kitas dalykas, kurį pabrėžė pašnekovas – nuomotojo lankstumas ir sugebėjimas atsižvelgti į nuomininko specifiką.

„Kartu su nuomininku ieškome geriausios vietos jo verslui. Iš savo patirties žinome, kur kokioms veikloms geriausiai sekasi, patariame, kaip pritraukti žmonių srautą pas save. Kadangi esame

didelis pirkėjų traukos centras, pas mus kuriasi ir daug naujų verslų. Tokiais atvejais padedame jiems susitvarkyti su steigimo rūpesčiais“, - apie darbą su nuomininkais pasakojo „Urmo“ atstovas.

Šiandien 14.47 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Kaune, Erdvilo g. 3 dega komercinės patalpos.

Į įvykio vietą išsiųstos Kauno APGV priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Ugniagesiai pranešė, kad situacija įtempta. Patalpos, kurios buvo įvardintos, kaip garažas, degė atvira liepsna, o šalia gaisro vietos yra dujų įvadas.

Erdvilo g. 3 yra registruota ne tik viena seniausių gamybos įmonių Lietuvoje, siūlanti ypač platų megztų ir siūtų gaminių asortimentą, siuvimo, mezgimo ir kitas susijusias paslaugas "T1 Gija", grožio verslo prekių parduotuvė ir kirpykla, bet ir kitos įmonės.

"Buvome evakuoti, niekas nenukentėjo", - pasakojo kirpyklos darbuotoja. 

Ji negalėjo pasakyti, kas buvo įsikūręs patalpose, kurias prarijo ugnis. "Čia daug nuomininkų yra", - teigė moteris.

"Gijos" bendruoju telefonu atsiliepusi administratorė teigė apie gaisrą nieko nežinanti.

Pasak „MG Valdos“ pardavimų vadovo Manto Umbraso, įpusėjus sostinės Antakalnio rajone esančios gyvenvietės „Ąžuolų terasos“ statyboms ir užbaigus statyti namų konstrukcijas, jau parduota daugiau kaip 60 proc. verslui skirtų patalpų.

„Per tris mėnesius nuo „Ąžuolų terasų“ gyvenvietės statybos pradžios pardavėme daugiau kaip 60 proc. visų komercijai skirtų patalpų. Per tokį trumpą laikotarpį tai išties didelis skaičius. Aukštesnės klasės būstuose įsikuriantys klientai išsiskiria didesne perkamąja galia, todėl šio tipo NT itin patrauklus mažam ir vidutiniam verslui, kuris gali labai operatyviai prisitaikyti prie vietos bendruomenės poreikių“, – sako M. Umbrasas.

Pasak pardavimų vadovo, Antakalnis, Užupis, Žvėrynas – šiuo metu vieni patraukliausių rajonų tiek tarp gyventojų, tiek tarp smulkiojo verslo atstovų.

Šiandien pirkėjas perka ne tik butą ir jo sienas, bet ir aplink esančią infrastruktūrą. Ypač svarbiais tampa patogus susisiekimas su pagrindinėmis miesto vietomis, aplink esančios žaliosios erdvės.

Pirmame „Ąžuolų terasų“ aukšte, kuris numatytas komercijai, šiuo metu daugiausia parduotų nuo 50 iki 100 kv. m. ploto patalpų. Jose įsikurs grožio salonai, sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės, IT paslaugų bendrovė, taip pat vykdomos derybos su privataus vaikų darželio operatoriais. Paslaugų spektras kuriamas atsižvelgiant į greta gyvensiančių gyventojų poreikius.

Formuojant vidinius kiemus komercinės patalpos bus atskirtos nuo gyvenamosios dalies siekiant išsaugoti gyventojų privatumą.

„Šiandien pirkėjas perka ne tik butą ir jo sienas, bet ir aplink esančią infrastruktūrą. Ypač svarbiais tampa patogus susisiekimas su pagrindinėmis miesto vietomis, aplink esančios žaliosios erdvės, galimybė gauti būtiniausias paslaugas nevykstant į miesto centrą ar prekybos centrus. Protingai išplanuotos gyvenamosios ir komercinės patalpos yra nauda tiek gyventojui, tiek verslui“, – tvirtina pardavimų vadovas.

Planuojama, kad jau balandžio pradžioje pirmieji potencialūs pirkėjai galės pasivaikščioti po statomos gyvenvietės teritoriją ir gyvai apžiūrėti būsimus vaizdus pro namų langus.

„Ąžuolų terasų“ etapo statybos užbaigs vieną didžiausių konversijos projektų Vilniuje, per kurį šalia Antakalnio žiedo buvusi apleista Lietuvos kino studijos teritorija sutvarkyta ir paversta unikalia gyvenviete, pavadinta „Antakalnio terasomis“. Šis projektas už urbanistinius sprendimus ir darnią integraciją į gamtą buvo apdovanotos Lietuvoje ir cituojamas kaip pavyzdinis NT ekspertų Europoje.

Daugėja atvejų, kai statybos įmonės būsto ieškantiems gyventojams siūlo butus, oficialiai įregistruotus kaip komercinės patalpos - nors tokiose patalpose gyventi nedraudžiama, būsimi pirkėjai turėtų pasidomėti, ar už komunalines paslaugas jie mokės tiek pat, kiek buitiniai vartotojai - kai kurie šių paslaugų teikėjai jiems taiko verslui skirtą tarifą, bet dauguma sutartyse numato gyvenamajam būstui patvirtintus tarifus, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako nemanąs, kad statybos išlaidų sumažinimas yra pagrindinė priežastis, kodėl butus įmonės registruoja kaip negyvenamosios paskirties patalpas, - veikiau tik viena iš kelių. Jis taip pat neigė, kad pasiūlydami negyvenamosios paskirties butus statytojai apeina įstatymus. Tiesiog sklypą įsigijęs investuotojas bando ieškoti efektyviausio būdo, kaip jį panaudoti. Jeigu komerciniame sklype komercinė veikla nėra perspektyvi ir ekonomiškai naudinga, gyvenamojo būsto projektas gali būti išeitis, jei atitinka visuomenės poreikius ir gauna savivaldybės leidimus.

M.Statulevičius įsitikinęs, kad komercinės paskirties patalpose gyvenantys asmenys neturėtų būti išskirti iš kitų buitinių klientų, jei jose nevykdo jokios komercinės veiklos.

Po euro įvedimo sumažėjus būsto paklausai, statytojai persiorientavo ir ėmė daugiau statyti komercinės paskirties pastatų: biurų ir verslo centrų. Domimasi ir naujais viešbučiais. Investuotojai – užsienio šalių didžiosios kompanijos.

Kaip ir kiekviena statybvietė, taip ir sostinės prestižiniame Žvėryno rajone naujo biurų pastato statyba pradėta nuo tvoros. Tačiau ją dailininkas Marius Jonutis dar ir išmargino piešiniais. Statybvietės tvora laikina, bet menininkas dėl to nesigraužia.

„Tai nėra labai laikina, čia bus daugiau kaip metus turbūt. O dar kas nors praeis, pasidžiaugs, liks emocijos“, – sako dailininkas.
Biurų pastato Žvėryne statytojai sako, kad su būsimais 8000 kvadratinių metrų ploto verslo centro nuomininkais jau deramasi. A klasės biurų pastatą planuojama baigti kitų metų pabaigoje. Po juo suplanuota apie dviejų šimtų automobilių vietų aikštelė, biurus šildys geoterminė energija.

„Netgi ir tos kompanijos, kurios šiandien turi biurus, jos dairosi naujesnių, modernesnių biurų. Tai reiškia, kad poreikis yra, bet poreikis yra kokybiškam biurui. Gerų biuro pastatų trūksta“, – tikina SBA koncerno Nekilnojamojo turto vystymo grupės vadovas Aidas Šuopys.

Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius teigia, kad vis daugiau užsienio kompanijų domisi galimybe kurtis ar plėsti veiklą sostinėje.
„Kalbama apie plėtrą šimtais tūkstančių kvadratų, tai įsivaizduokit, kiek žmonių ten dirbs, tai yra daug“, – teigia Vilniaus miesto mero pavaduotojas L. Kvedaravičius.

Nekilnojamojo turto vystytojos „In Real“ atstovas sako, kad prieš euro įvedimą didesnę paklausą turėjo gyvenamasis būstas, todėl ir jo statyba dominavo. Tačiau šiemet statytojai aktyviai persiorientuoja į komercinės paskirties pastatus. Domimasi ne tik verslo centrų, bet ir naujų viešbučių statyba.

„Panašus bangavimas buvo prieš praėjusią krizę: 2006, 2007 m. buvo labai didelis susidomėjimas būstais, gyvenamuoju segmentu, tada 2008 m. visi „metėsi“ į komercinį segmentą, ir tada atėjo krizė. Tada niekam nieko nebereikėjo keletą metų. Šiuo metu situacija yra labai panaši: prieš metus ar du buvo aktyvi gyvenamoji statyba, dabar yra aktyvi komercinė statyba, nes jau gyvenamoji išnaudota, tai pagal tą seką turėtų būti vėl krizė. Bet situacija šiek tiek skirtinga: tada paklausa buvo biurų segmente tik iš vietinių vystytojų, dabar mes turime didelę paklausą iš užsienio investuotojų, kompanijų, kurios tvirtos ir amortizuoja galimus neramumus. Tai, manau, komercinis segmentas turėtų ilgiau tęstis: dvejus, trejus metus“, – aiškina „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tarptautinės kompanijos vis dažniau nori išsinuomoti visą verslo centrą, kuris būtų net iki 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Verslui vis dar patrauklus Vilnius, kur daugiausia darbo jėgos, tačiau, jai senkant, biurų dairomasi ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune, kur iki šiol buvo paklausūs iki 100 kvadratinių metrų ploto biurai.

Negalutiniais duomenimis, rugsėjį Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta apie 10,4 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 6,3 proc. daugiau nei rugpjūtį, kuomet buvo perleista 9754 nekilnojamieji daiktai, ir 25 proc. daugiau nei 2012-ųjų rugsėjį, informuoja valstybės įmonė „Registrų centras“.

Palyginimui, pernai rugsėjo mėnesį buvo įsigyti 8296 nekilnojamieji daiktai, 2011 m. rugsėjį – 8533, 2010 m. rugsėjį – 6893, o pirmąjį 2009 m. rudens mėnesį – 5237 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus.

Palyginus su paskutiniuoju vasaros mėnesiu, rugsėjį parduotų butų daugiabučiuose namuose skaičius beveik nepasikeitė, individualių gyvenamųjų namų skaičius sumažėjo beveik dešimtadaliu, t.y. 80 vienetų, sodo namelių – 15 (-20,3 proc.). Žemės sklypų rugsėjį parduota 581 (11,6 proc.) daugiau nei rugpjūtį,  kitų rūšių nekilnojamojo turto – 130 (12,6 proc.) daugiau. Iš pastarosios grupės išsiskiria negyvenamųjų patalpų pardavimo sandoriai, kuriais praėjusį mėnesį perleista 835 patalpų – daugiau nei bet kurį kitą mėnesį nuo 2008 m. gruodžio.

Nekilnojamojo turto rinkos dinamiką analizuojantys Registrų centro ekspertai atkreipia dėmesį į pastarojo meto pokyčius Vilniaus žemės sandorių segmente. Rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybėje parduotų žemės sklypų skaičius vėl perkopė per tris šimtus. Toks prekybos žeme mastas, neregėtas per pastaruosius aštuonerius metus, šiemet užfiksuotas jau trečią kartą.

Papildoma informacija

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą Registrų centras apibendrina pirkimo sandorių duomenis. Pirkimo sandoriams priskiriamas pirkimas iš fizinio ar juridinio asmens tiesiogiai,  varžytinėse, lizingu ar išsimokėtinai ir pastatyto objekto perdavimas užsakovui pagal statybos rangos sutartį, nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.