Visiems vienodais terminais

Anksčiau sudėtinga ortopedinė avalynė kas 6 mėnesius buvo kompensuojama tik reumatoidiniu artritu ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Nuo balandžio 1 d. visiems žmonėms su negalia bus užtikrinamas ortopedinės avalynės kompensavimas vienodais terminais.

„Nuo šiol suaugusiems pacientams, nepriklausomai nuo diagnozės, kas pusmetį kompensuojamos dvi pagal užsakymą individualiai pagamintos sudėtingos ortopedinės avalynės poros. Pirmos avalynės poros bazinė kaina kompensuojama 100 proc., o per metus pagamintos antrosios poros bazinė kaina – 70 proc. Prognozuojame, kad tam papildomai prireiks apie 900 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kaip ir anksčiau, pirmaisiais avalynės skyrimo metais abiejų ortopedinės avalynės porų bazinės kainos kompensuojamos 100 proc.

Dar viena svarbi naujovė ta, kad nuo šiol pirmą kartą pacientui ortopedinę avalynę dėl diabetinės pėdos komplikacijų galės paskirti ortopedas traumatologas, chirurgas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o pakartotinai – ir gydytojas endokrinologas. Tai reikšmingai sutrumpins paciento kelią gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamus ortopedinius gaminius.

VLK duomenimis, iš viso šiais metais iš PSDF pagal užsakymą individualiai pagamintos sudėtingos ortopedinės avalynės kompensavimui skirta 3,6 mln. eurų, t. y. beveik 1,1 mln. eurų daugiau nei pernai.

Atnaujino sąlygas vaikams

Įsigaliojo ir patikslintos pagal užsakymą individualiai gaminamos ortopedinės avalynės ir batų įdėklų skyrimo indikacijos.

Nustatyta, kad visos gydytojų konsultacijos dėl ortopedijos techninių priemonių skyrimo turi būti atliekamos tik kontaktiniu būdu.

Kompensuojamieji pėdos įdėklai dėl įgimtos ar įgytos plokščiapėdystės, kitų pėdos deformacijų nuo šiol galės būti skiriami vaikams nuo 7 metų. Tačiau po pėdos gipsavimo, po pėdos ar blauzdos operacinio gydymo, kai pėda yra rigidiška ar yra tam tikrų simptomų, taip pat dėl neuroraumeninių ligų pėdos įdėklai galės būti skiriami ir vaikams nuo 4 iki 7 metų.

Panašios skyrimo sąlygos galios ir individualiai gaminamai vaikiškai ortopedinei avalynei. Ji galės būti skiriama vaikams nuo 7-erių. O po pėdos gipsavimo, po pėdos, blauzdos operacinio gydymo ar dėl neuroraumeninių ligų PSDF lėšomis kompensuojamą ortopedinę avalynę galima bus skirti ir vaikams iki 7 metų.

Vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, hemiplegija, tetraplegija, reumatinėmis ligomis, poliartropatija, „arklio pėda“, artrogripoze ar limfedema pagal užsakymą individualiai gaminamos sudėtingos ortopedinės avalynės skyrimo sąlygos nesikeis.

Griežtesni reikalavimai

G. Baranausko teigimu, praeitais metais ligonių kasų specialistams atliekant kontrolės procedūras buvo pastebėta, kad gydytojai, teikdami nuotolines konsultacijas dėl ortopedinės avalynės skyrimo, ne visada nuodugniai ištiria pacientus. Todėl dabar nustatyta, kad visos gydytojų konsultacijos dėl ortopedijos techninių priemonių skyrimo turi būti atliekamos tik kontaktiniu būdu.

Dar viena naujovė ta, kad nuo šiol ortopedijos įmonės ar ūkio subjektai privalės taikyti priemokas iš dalies kompensuojamoms ortopedijos techninėms priemonėms ar medicinos priemonėms.

„Pastebėta, kad dalis ortopedijos įmonių taiko mažesnes priemokas arba visiškai jų netaiko iš dalies kompensuojamoms ortopedijos techninėms priemonėms. Tačiau, kaip pastebi žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovai, priemokos drausmina pacientus, skatina atsakingiau rinktis gamintojus ir labiau atsižvelgti į šių priemonių kokybę“, – paaiškina G. Baranauskas.

Be to, anot specialisto, nuo šiol ortopedijos įmonės ir ūkio subjektai turės VLK pateikti dokumentų, susijusių su ortopedijos techninės priemonės ar medicinos priemonės koregavimu, remontu, keitimu ir garantiniu aptarnavimu, kopijas. Taip tikimasi užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams.

Pasak G. Baranausko, naujovių šioje srityje bus ir kitąmet, todėl per šiuos metus visos pėdos įdėklus ir ortopedinę avalynę gaminančios ortopedijos įmonės turi pasiruošti.

„Nuo kitų metų visoms ortopedijos įmonėms bus taikomas naujas reikalavimas – gaminant tiek pėdos įdėklus, tiek ortopedinę avalynę turės būti atliekamas 3D pėdos skenavimas ir šie duomenys turės būti įkeliami į VLK Ortopedijos ir medicinos priemonių informacinę sistemą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti ortopedinės avalynės ir pėdos įdėklų kokybę, pagerinti įmonių kontrolę bei įgyvendinti pacientų pageidavimą gauti informaciją apie gaminių efektyvumą“, – sako VLK atstovas.

Daugiau informacijos

Galūnių protezus pacientams gali gaminti ir pritaikyti ortopedijos įmonės, kuriose dirba šiam darbui apmokyti spaudo numerį turintys ortopedai technologai. Siekiant išsamiau informuoti neįgaliuosius apie įmones, gaminančias galūnių protezus, ir priminti galimybę pasirinkti ortopedijos įmonę, ligonių kasų interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie ortopedijos įmonėse dirbančius ortopedus technologus. Šią informaciją VLK turės pateikti pačios ortopedijos įmonės.

Taip pat pacientams, gavusiems VLK pranešimą apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą, bus pateikiama išsamesnė informacija apie ortopedijos įmonės pasirinkimą.

G. Baranausko teigimu, tam, kad mažėtų ortopedijos įmonėms tenkanti administracinė našta, VLK planuoja skaitmenizuoti ataskaitų, kuriose nurodomi galūnių protezų komplektuojamųjų detalių numeriai, pateikimo Ortopedijos ir medicinos priemonių informacinei sistemai procesą. Todėl nuo šiol galūnių protezų užsakymas galės būti vykdomas tik tuomet, kai bus patvirtinta galūnės protezo detalių komplektacija šioje sistemoje.

Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. liepą kreipėsi į teismą dėl 141 tūkst. eurų žalos atlyginimo, kurią Vilniaus miestas ir jo gyventojai patyrė netekę vertingo želdinio. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tuo metu rinkoje galiojusias želdinių kainas. Nekilnojamojo turto vystytojams pasiūlius miestui sumokėti 150 tūkst. eurų sumą, civilinė byla bus nutraukta.

Vilniaus miesto savivaldybė lėšas panaudos šiais metais suplanuotiems miesto apželdinimo projektams.

S. Žiūros nuotr. 

„Ąžuolo miestui niekas nesugrąžins, tačiau kompensaciją galėsime panaudoti naujiems želdiniams, kad bent iš dalies ištaisytume miestui padarytą žalą. Kasmet savivaldybės biudžete numatoma tam tikra suma, skirta želdinių įrengimui. Po šio susitarimo želdiniams numatytas biudžetas pasipildys 150 tūkst. eurų“, – pranešime sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Tokia suma iš esmės padengs lėšų poreikį, kuris buvo suplanuotas transporto žiedų apželdinimui, todėl savivaldybės biudžete liks daugiau laisvų lėšų medžių sodinimui parkuose, skveruose, gatvėse.

ELTA primena, kad praėjusių metų gegužę Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nukirstas ilgaamžis ąžuolas. V. Benkunskas tuomet tai pavadino vandalizmu ir patikino, kad NT vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo.

Nepasitenkinimą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai barbarišku išpuoliu.

Tuo metu birželio pradžioje „Rinktinės NT“ paskelbė ieškosianti būdų, kaip iš dabartinės vietos perkelti kitą projekto plėtrai trukdantį medį.

Išplatintame pranešime bendrovė informavo, jog ketina investuoti į arboristinius tyrimus, kad nustatytų, ar įmanoma perkelti Ceikinių gatvėje augantį kaštoną. Šis medis, anot įmonės, auga virš nuotėkų vamzdyno, kurį esą reikia remontuoti.

Ceikinių g. 2 esančio sklypo, kuriame nukirstas ilgaamžis ąžuolas, netiesioginis savininkas yra Toomas Annusas, vadinamas vienu turtingiausių Estijos verslininkų.

Vadokliai – viena iš šešių Panevėžio rajono seniūnijų, kurioje pernai rugpjūtį kruša sudaužė visus stogus.

Nauji stogai – absoliutus kontrastas krušos sudaužytiems. Savininkai kuo tik nekaišiojo skylių. Bet išradimai – tik laikinas sprendimas, kuris nėra tinkamas gyventi, pavyzdžiui, su audros išgąsdintais anūkais. 

„Mes tik į kambarį įėjome, suspėjau patraukti vaikus nuo langų. Ir langai į vidų suėjo. O langai didžiuliai“, – prisiminimais dalijosi Vadoklių gyventoja Rima. 

Šios moters ne tik namo langų, bet ir stogo neliko. Skylių užkaišioti neišėjo, reikėjo skubiai perdengti. 

„Savų pinigėlių turėjote, ar teko skolintis? Skolinomės, skolinomės. Tik skolinomės. Iš banko? Ne, iš sesers“, – žurnalistei pasakojo Rima. 

Stogas su darbu kainavo maždaug 4 tūkst. eurų. Namas nebuvo draustas, valstybės paramos iki šiol nėra. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip, laukiu kompensacijos, iš mero gavau laišką, kad dokumentai praėję, patvirtinti, bet niekas nieko kol kas. Mes greitai tikėjomės gauti kompensaciją, labai greitai susitvarkėme“, – aiškino Rima.

Naujas stogas ant Rimos namo buvo vienas iš pirmųjų, bet dabar visi vienodai ilgai laukia kompensacijos. 

Kaimynas tebegyvena su užkaišytomis skylėmis, pažadai dėl kompensacijų neskatina. 

„Yra visokių. Ir paskolas ėmė, ir žemę pardavę yra. Visko buvo“, – pasakojo Vadoklių gyventojas Julius. 

Nepatenkinti ir draudimą gavę. 

„Tikrai labai maža pensija, iš paskutiniųjų. Kaimynai buvo sudegę, mano namelis medinis, kai pradėjome drausti, draudžiu iš paskutiniųjų taupydama“, – teigė Vadoklių gyventoja Stasė. 

Vadoklių gyventojai Stasei draudimas sumokėjo pinigus, bet stogui jų – mažai, o valstybės parama nepriklauso. 

„Taip išeina, kad geriau nedrausti. Būsi laimingesnis“, – svarstė Stasė. 

Pasak Vadoklių seniūnės, nuo krušos nukentėjo maždaug 300 kaimo gyventojų. Savivaldybė padėjo išvežti seną šiferį, pasamdė ekspertus. 

„Ekspertas nebespėja, labai daug darbo. Žmonės norėjo ir eksperto nemokamo. Aišku, jei pats samdysi ekspertą, jis irgi kainuoja“, – kalbėjo Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė. 

Rajono meras aiškina, jog kompensacijų už stogus skyrimo procese pirmiausia vėlavo pati valstybė. 

„Skyrė metų gale, sakau jau ne mūsų kaltė, kad tik metų gale skyrė 203 tūkst. eurų paramai. Mes planavome iš savivaldybės biudžeto pridėti 100 tūkst. eurų“, – teigė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. 

Iki dabar neapdoroti visų prašančiųjų duomenys. Prašytojų padaugėjo, todėl pinigų reikia daugiau. 

„Laukiame dar atsakymo iš krizių centro, ar šiemet papildomai dar bus skirta pinigų, kadangi nemažai prašymų. Jeigu bus teigiamas atsakymas, sumą žinosime, jei neigiamas, tada turėsime tais pačiais pinigėliais verstis. Kadangi Vyriausybės nurodymas – kompensuoti tik gyventojų namų stogams ir ne daugiau kaip 20 eurų už kvadratą“, – sakė A. Pocius. 

Krušos sudaužytiems ūkinių statinių stogams bei automobiliams valstybės paramos nebus. 

– Ar pataikius į duobę ir apgadinus savo automobilį galima prisiteisti kompensaciją? ir kokie būtų tie pirmieji žingsniai?

– Iš tiesų taip, galioja bendra civilinės atsakomybės praktika, tai yra, kelio savininkas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patiria transporto priemonės valdytojas, tas asmuo, kuris įvažiavo į duobę. Ar visais atvejais atlyginama, tai priklauso nuo to, ar ta vieta kažkokiu būdu pažymėta, ar vairuotojas gali kažkokiu būdu tai pamatyti, ar ne. Jeigu ne, tokiu atveju, pagal teismo praktiką, teisės aktus egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos, kuri padaryta automobiliui, ir tarp tos duobės, dėl kurios atsirado ta žala.

– Tai visų pirma, reikėtų apsidairyti, ar buvo ženklai, kad duobėtas tas kelias, ar ne. Taip?

– Ir taip, ir ne. Iš tiesų duobės gali būti pažymėtos ženklais, gali būt įvairiais stoveliais, kitais ženklais, kurie parodo tą problemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu nebuvo tokio žymėjimo, tai kokių veiksmų reikia imtis įvažiavus į duobę ir jau apgadinus automobilį?

– Svarbiausia nusiraminti. Šitoj vietoj ta problema neišsispręs akimirksniu. Ką mes turim  padaryt, tai užfiksuoti žalą. Rekomenduojame užfiksuoti tą vietą, kur padaryta žala. Ne tik pačią transporto priemonę, bet ir vietą, teritoriją, kurioje tai įvyko. Kad vėliau įrodinėjant matytų, ar nebuvo kažkokių ženklų, kurie informavo apie tai, o galbūt jie buvo, tai ta vieta turi būt fiksuota. Dažniausiai ir policijos pareigūnai pataria, kad nekviestumėte policijos, nes jie turi svarbesnių dalykų. Iš dalies galima sutikti su pareigūnais, bet tam tikrais atvejais, kada asmuo neturi „Kasko“ draudimo, tai be policijos įvykio užfiksavimo gali būti problemų įrodinėjant patį faktą. O jeigu bus kviečiama policija, jie surašo atitinkamą protokolą. Tai traktuojama, kaip eismo įvykis. Ir tie dokumentai po to tampa pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

– Tai šiuo atveju, jeigu yra „Kasko“ draudimas, tai ramu? Žmogus gali nefiksuoti to įvykio, nepranešinėti policijai, nes šiuo atveju tolimesnis bendravimas vyksta su draudimu ?

– Teisingai, bet egzistuoja draudikų sąlygos, kuriose, pavyzdžiui, patvirtinta konkreti suma, nuo kurios policiją kviesti būtina. Jeigu padangos žala didelė, na ne 100-200 eurų, o virš 500 eurų, tada, jeigu nėra policijos, tai netraktuojama, kaip draudiminis įvykis.

– Tai kada galima tikėtis tos kompensacijos? Kokia turi būti padaryta žala?

– Manau, kompensacijos galima tikėtis visada, kada faktiškai patirta žala. Svarbu pasirinkti teisingą subjektą. Šiuo atveju – gatvės savininką, valdytoją. Kaip taisyklė, jeigu tai – vietinės reikšmės keliai, tai – savivaldybė. Ir kreipiantis į savivaldybę viskas turėtų išsispręsti. Jeigu neišsisprendžia, tada – ginčo teisena.

– Tai kokia yra ta bylų praktika, ar žmonės prisiteisia?

– Praktika pakankamai palanki vairuotojams. Priklauso nuo faktinių aplinkybių, nuo situacijos, ar tikrai asmuo negalėjo pamatyti toje vietoje esančios duobės. Jeigu negalėjo, o gatvės savininkas aiškus, tai teismai tokias žalas priteisia.

– Ar tokios bylos dažnos?

– Jų yra nemažai. Dažnai kyla ginčas dėl to, kas turi atsakyti, nes savivaldybė teikia, kad jie turi sutartį su įmonėmis, kurios turėtų tvarkyti, bet netvarko, tai jie turėtų atsakyti. Bet pagal teismų praktiką, pagal dažniausiai esamą teisinį reglamentavimą, tai atsakovas, atsakomybės subjektas yra gatvės savininkas – savivaldybė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus papasakojo, kodėl tokių kompensacijų Lietuvos senjorai gali nė nesitikėti.

– Ar tiktų Lietuvai toks ispanų modelis?  

– Visų pirma, reikėtų iš Ispanijos pasiimti jūrą ir orą, kad turėtume tokį pat, kaip ispanai, tada galbūt galėtume ir apie tokį modelį kalbėti. Ispanija sprendžia problemą nuo COVID-19 laikų, kuomet labai sumažėjo turistų skaičius įvairiuose jų kurortuose. Ir būtent ne piko metu, tai yra nuo spalio iki gegužės mėnesio, jie subsidijuoja tokias keliones, kad senjorai galėtų išvykti į tam tikrus kurortus, gauti tam tikrą paketą ir taip praleisti laiką. Tuomet ir darbo vietos būtų sukuriamos. Mums tas modelis nelabai tinka dėl to, kad valstybė orientuojasi į pačių pensijų didinimą ir kad patys senjorai galėtų spręsti, kur važiuoti. Konkrečių pavyzdžių galima paieškoti savivaldybėse. Atsidarinėja įvairūs baseinų korpusai, kur senjorai gauna dideles lengvatas ir jiems belieka sumokėti simbolinį mokestį, taip pat galioja transporto lengvatos vykstant iš vieno regiono į kitą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kol kas tokie paketai ir lengvatos palikti savivaldybių nuožiūrai, o Ispanijos valdžia tokių apmokamų paketų skiria beveik 1 mln. Ar pas mus būtų už ką?

– Ispanijoje tie patys senjorai moka pajamų mokestį nuo 19 iki 47 proc. nuo savo pensijos. Tai reiškia, kad didesnes pensijas gaunantys senjorai sumoka už mažas pajamas gaunančių asmenų keliones. Taip pat pas juos yra didinamas senjorų amžius. Šiandien dienai – 66 su puse, o nuo 2027 metų, man atrodo, bus nuo 67 metų. Visos subsidijos, jos kainuoja, kažkas už tai turi sumokėti. Jeigu iš pačių senjorų būtų tokia iniciatyva, kad mes dabar ateisim ir sakysim, apmokestinkit pensijas, bet už tai duokit keliones. Čia turbūt būtų nelabai geras siūlymas. Ispanija sprendžia ne tik senjorų problemą. Pas juos tikrai puikiai išvystytas turizmas, ir ne piko metu jis – merdi. Tam, kad nereikėtų atleidinėti žmonių ir mokėti kokių nors nedarbo išmokų, jie pasirinko tokį variantą, kad subsidijuos tą ekonomikos dalį, kuri tuo metu merdi. Iš to atsiras nauda.

– Ar būtų Lietuvoje ką nuveikti už tokią sumą, jeigu subsidijuotų tokią pilną sumą?

– Čia reikėtų pasiklausti turizmo organizacijos. Aišku, kad yra ką nuveikti. Kiekvienoje savivaldybėje ir regione yra ką nuveikti. Tik be abejo, kadangi mes turim keturis metų laikus, tai tikrai vienu metu galima daugiau nuveikti, kitu – mažiau. Lapkričio mėnesį vaikščioti po piliakalnius ir purvynus niekam nėra didelis malonumas.

– Tai gal dabar mus turėtų išgirsti turizmo atstovai, siūlyti paketus senjorams?

– Be abejo, kaip ir minėjau, Ispanai žengia tuo keliu, kad pas juos iš tikrųjų buvo daugybė infrastruktūros, daug darbo vietų, kurios sukurtos būtent turizmui. Po pandemijos tas turizmas labai lėtai atsigavinėjo. Tai čia buvo vienas iš valstybės būdų, kaip paskatinti tą ekonomikos sritį. Tarp kitko, nors ta subsidija jau nuo 2021 metų, kol kas kitos šalys nepažengė tuo būdu. Nors tą patį galėtų daryti ir ta pati Italija, Portugalija, Skandinavija, bet kažkodėl jos tuo keliu nenuėjo. 

Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė Bitautaitė papasakojo, kodėl vyresni lietuviai keliauja mažai.

– Kodėl senjorai mažai keliauja?

– Senjorai keliauja mažai, bet tokia priemonė juos paskatintų keliauti daugiau. Dažnai priežastis yra tokia, kad žmonės tiesiog nepasitiki savimi. Turime daug tyrimų padarytų, kad vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi vieniši, jie nedrįsta, jie nekeliauja, tai pati priemonė yra sveikintina. Skamba labai oriai, labai gražiai. Tokių sprendimų Lietuvoje trūksta, nes jeigu turime kompensacijas, tai jos skirtos sveikatai, problemų sprendimui. Ši didėjanti socialinė grupė nori, jai reikia ir tokių dalykų, kurie leistų ilgėjantį senatvinį amžių gyventi oriai, turiningai ir prasmingai. Turime Trečiojo amžiaus universitetus, senjorų dienos centrus, daug gražių nemokamų renginių. Senjorai, kurie nori ir turi sveikatos, užsidegimo –  jie keliauja. Turime didelę dalį žmonių, kurie neužsiima kelionėmis, neorganizuoja dėl to, nes trūksta pasitikėjimo savimi, trūksta paskatinimo. Nebūtinai vien finansinės priežastys.

Senjorai keliauja mažai, bet tokia priemonė juos paskatintų keliauti daugiau. 

– Ar tai gali būti mūsų charakterio ypatybės? Ar tai tam tikra socialinė atskirtis? 

– Tokia socialinė padėtis. Turim istoriją, visą sovietmetį, kada tikrai vyresnio mažiaus žmonės matė save kitaip, savo vaidmenį matė kitaip. Į Ispanus mūsų žmonės žiūri su pavydu, kai jie gatvėje geria sangriją. Vokiečiai po pasaulį keliauja su kemperiais. Mes tokių tradicijų neturim. Senjorai nemato savęs tokiame vaidmenyje, todėl juos reikia labai paskatinti, padrąsinti, kad jie šitų dalykų imtųsi ir tą darydami jaustųsi gerai, kurtų tą gražią senatvę. 

„SND žemės ūkyje yra naudojamos grūdų džiovinimui, kas daroma vasara. Tai reikia įrodyti, kad buvo tas didelis vartojimas. Nes šiaip SND yra didelis burbulas. Jeigu jūs važiuojate į degalinę, jūs pilatės pilnu akcizu, jis buvo netaikomas tik buitiniam maisto ruošimui ir pramonei. Tai nežinau, kas čia taip suvartojo daug per tuos 2 mėn., kad reikėtų kompensuoti“, – pirmadienį parlamente žurnalistams aiškino S. Gentvilas.

Ministras paminėjo, kad akcizo esmė yra mažinti paskatas investuoti į neperspektyvią sritį, o sumažintas tarifas kaip tik paskatins įmones tai daryti.

„Akcizo esmė, kad nebūtų paskatos investuoti. Mes matome, kad su nuliniu akcizu buvo bandoma investuoti į neperspektyvią sritį. Net žinau tokių įmonių. Ir jeigu mažinsime akcizą, tai duosime labai klaidingą signalą“, – sakė jis.

S. Gentvilas taip pat paminėjo, kad planuojamas akcizo sumažinimas kelia klausimą, kaip žemės ūkio sektorius planuoja mažinti emisijas. Jis pridėjo, kad Lietuva atsilieka nuo savo įsipareigojimų Europos Komisijai (EK) mažinti emisijas.

„Mes ką tik gavome iš EK paraginimą, kad mūsų klimato kaitos tikslai ir priemonės yra per mažai ambicingos ir atsiliekame nuo to, ką įsipareigojome. Tai man norėtųsi diskusijos apie tai, kaip planuoja žemės ūkio sektorius susitvarkyti savo emisijas. Aišku, matant tarptautinį spaudimą, Lietuva nėra išimtis“, – aiškino S. Gentvilas.

„Projektas buvo svarstomas nuo 2021 m. Jo turinys buvo nekeistas nuo 2021 m. (...) Šis savęs plakimas yra ne vietoje“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasideda neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.

Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.

Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.

Pasak jo, prasmingiau būtų šias lėšas investuoti į mokyklose jau dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičiaus didinimą.

„Savivaldybių pastangos padėti mokiniams, personalizuoti ugdymą yra sveikintinos, tačiau vis tik vertėtų ieškoti sprendimų, kaip stiprinti mokymo kokybę mokykloje, pasiūlyti individualią prieigą ir tikslinę pagalbą pagal konkrečius mokinių poreikius. Korepetitoriams skiriamus savivaldybės išteklius prasmingiau būtų skirti jau dirbantiems savivaldybės mokyklose mokytojams ar pritraukti naują mokytoją pasiūlant papildomai valandų ir atitinkamai atlygį“, – įraše socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi G. Jakštas.

Jo nuomone, korepetitoriavimas didina socialinę atskirtį tarp moksleivių.

„Noriu pažymėti, kad korepetitoriai nesprendžia mokytojų poreikio klausimo, korepetitorių darbo kokybės niekas nekontroliuoja, o jų atsakomybė niekur neapibrėžta. Korepetitoriavimas didina socialinę atskirtį ir nelygybę: net jei savivaldybė iš dalies kompensuoja jų paslaugas, jos nėra prieinamos kiekvienam mokiniui“, – sakė ministras.

Pasak G. Jakšto, mokyklos turi išnaudoti jau numatytas konsultacines valandas, kurias finansuoja valstybė.

„Mokyklos gali pergrupuoti klases, formuoti grupes ir skirti tikslines ilgalaikes arba trumpalaikes konsultacijas, tiems, kam jos yra būtinos“, – rašė ministras.

„Mokykloms labai svarbu išnaudoti konsultacijoms skiriamas valandas, kurios jau „įdėtos“ į ugdymo planą ir finansuojamos valstybės, o kai kurių savivaldybių skiriamas lėšas korepetitorių verslui verčiau nukreipti į konsultacijų plėtrą, mokytojų pritraukimą ir skatinimą. Korepetitorių pasitelkimas trumpuoju laikotarpiu gali parodyti pozityvius rezultatus mokinių pasiekimuose, tačiau ilgesniu laikotarpiu padaryti didelę žalą“, – tikino jis.

Kaip skelbta portale lrt.lt, šiuo metu 8 savivaldybės iš dalies kompensuoja korepetitoriaus paslaugas moksleiviams.

Dažniausiai mokiniai renkasi lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius.

Baigdamas rudens sesiją Seimas priėmė daugiau nei prieš dvejus Liberalų sąjūdžio frakcijos pateiktą atitinkamą įstatymo projektą. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisą nuo 2025 metų vienam iš tėvų, kurio vaiką ar vaikus prižiūri auklė, bus mokama kompensacinė išmoka daliai išlaidų padengti. Tėvai turės būti sudarę sutartį su tuo asmeniu dėl vaiko priežiūros.

Numatyta, kad išmoka galės būti skiriama tik dirbantiems tėvams ar globėjui, jos bus mokamos už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką.

Pagal priimtą pakeitimą, ši kompensacija vienam vaikui sieks 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Kitąmet tai sudarytų 286 eurus.

„Šis įstatymas – vienas iš vadinamojo šeimos paketo iniciatyvų, skirtų padėti auginantiems vaikus ir grįžti į darbo rinką. Konkrečiai šia kompensacija siekiama plėsti vaikų priežiūros ir pagalbos tėvams formų įvairovę, padėti tėvams lengviau derinti darbą su vaikų auklėjimu. Taip pat ir kurtis vadinamiesiems šeimų darželiams ten, kur jų trūksta ar yra uždaromi“, – sakė viena iš pataisos iniciatorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Projekto rengėjų teigimu, pataisa siekiama suteikti tėvams ir globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, nes šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, vaikai į darželius patenka maždaug nuo dvejų–pustrečių metų. Be to, ne visiems pavyksta jose gauti vietų.

Pirminiais skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2,5 tūkst. asmenų.

Praėjusią savaitę rašėme apie nelaimę, kai kaunietė troleibusui staigiai stabdžius griuvo. Prireikė operacijos. „Protezavo žastikaulį. Nežinau, apysunkis ar koks, bet su kraujo perpylimu. Sunki operacija buvo. Čia dar ne pabaiga. Dabar dar tik siūlai išimti. Dar reabilitacija laukia. Ne pinigų noriu. Nežmoniška buvo… Niekas nei susisiekė su manim, nė kas paklausė – nieko. Man taip sunku buvo…“ – pasakojo moteris, prisiminusi, kad po traumos iš skausmo beveik alpo.

Ji mano, kad kažkas iš keleivių iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. „Mane išvedė į lauką. Troleibusas taip greitai po to nuvažiavo…  Atvažiavo policija. Labai malonūs pareigūnai. Trise. Man davė savo vandens ir šlakstė mane. Kartu su manim sulaukė greitosios. Nemoku pasakyti, kokį skausmą jutau. Taip skaudėjo, kad net kalbėt negalėjau. Man ne tas galvoj buvo, kad ieškoti kaltų ar kelti pretenzijas“, – teigė skaitytoja.

Kauno policijos atstovai patvirtino, kad toks įvykis buvo. Nurodė, kad spalio 30 d. apie 11.20 val. Kaune, Sukilėlių pr., 80 m. moteris įlipo į troleibusą.

„Transporto priemonei pradėjus važiuoti iš vietos, moteris pargriuvo ir susižalojo ranką. Pirminiais duomenimis, moteris vairuotojui pretenzijų neturėjo, teigė, jog transporto priemonei pajudėjus, nesilaikė, todėl ir nugriuvo. Moterį apžiūrėjo medikai, kurie ją pristatė į gydymo įstaigą – detalesnei apžiūrai. Pareiškimas įvykio metu nei po jo nebuvo gautas“, – komentavo policijos atstovai.

Pridūrė, kad tam, jog galėtų pakomentuoti, ar moteris teisingai suprato pareigūnus, reikėtų papildomos informacijos – su kokiu pareigūnu ir kada moteris bendravo bei kokiu Lietuvos policijos telefono numeriu skambino. Šito kaunietė įvardyti negalėjo.

Kauno policijos atstovai patikslino, kad moteris, jeigu turi pretenzijų dėl sužalojimo, gali parašyti pareiškimą atvykusi į policijos komisariatą arba apie šį įvykį pranešti per ePolicija.lt elektroninį portalą.

„Kauno autobusų“ atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad apie šį konkretų įvykį duomenų apskritai neturi, tačiau atsakė į klausimus, kurie turėtų rūpėti ne vienam keleiviui ar jo artimajam.

– Kokia yra incidentų, susižalojimų „Kauno autobusų“ transporte registravimo tvarka? – pasiteiravome „Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistės Gretos Makūnaitės.

– Kai viešajame transporte susižeidžia keleivis, vairuotojas apie įvykį praneša bendruoju pagalbos telefonu. Įvykį užfiksuoja policija, o nukentėjusiajam suteikiama medikų pagalba. Tolimesnį tyrimą atlieka policijos pareigūnai, kuriems „Kauno autobusai“ pateikia tyrimui reikalingą medžiagą (pvz., vaizdo kamerų įrašus).

Vėliau – arba policija, arba pats nukentėjusysis turi kreiptis į „Kauno autobusus“ žalų administravimo specialistus, kurie suteikia visą informaciją apie tolimesnius žingsnius ir kreipimąsi į draudimo bendrovę. Primename, kad visi viešojo transporto keleiviai yra apdrausti.

– Kaip viskas po to vyksta užfiksavus įvykį?

Primename, kad visi viešojo transporto keleiviai yra apdrausti.

– Jei yra susižeidusių keleivių, į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai ir medikai. Maršruto reisas yra stabdomas – vairuotojas apie tai  informuoja UAB „Kauno autobusai“ dispečerius, kurie, esant galimybei, paskiria kitą vairuotoją ir transporto priemonę užbaigti maršrutą.

Jei įvykus incidentui keleiviai atsisako medikų pagalbos, gavęs policijos pareigūnų leidimą, vairuotojas gali tęsti maršrutą.

– Ką keleiviai turėtų žinoti dėl saugaus elgesio viešajame transporte?

– Saugumas – yra ne tik vairuotojų, bet ir pačių keleivių atsakomybė. Raginame visus keleivius reikiamą pinigų sumą bilietui įsigyti pasiruošti iš anksto, lipti pro priekines transporto priemonės duris, o įlipus nedelsiant atsisėsti arba laikytis tam skirtose vietose.

Dažniausiai pasitaikantys incidentai viešajame transporte – nukritimai, kai keleiviui stovint transporto priemonė pradeda judėti ar staigiai stabdo. Turime suprasti, kad viešasis transportas kursuoja judriausiomis miesto gatvėmis ir bet kada gali susidurti su avaringa situacija, kurios metu teks atlikti staigų manevrą.

Taip pat prašome jauniausių keleivių užleisti sėdimą vietą vyresnio amžiaus ar riboto judumo keleiviams.

– Kaip jie turėtų elgtis po incidento/traumos viešajame transporte? Per kiek laiko nuo incidento galima kreiptis į „Kauno autobusus“? Ne visada padariniai iš karto atrodo rimti.

– Apie susižeidusį keleivį, svarbu informuoti vairuotoją – jis ne visada gali pastebėti kiekvieną keleivį.

Jei incidento metu nukentėjusysis pagalbos atsisakė, o sužeidimai ar traumos pasireiškė praėjus tam tikram laikui – keleivis turėtų kreiptis į medikus ir informuoti apie įvykusį incidentą viešajame transporte. Jei atlikus tyrimą bus nustatyta, kad sužeidimai/traumos atsirado dėl incidento viešajame transporte, keleivis galės kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo.