Mažinamas popierius, o vyresnio amžiaus gyventojai – prie kompiuterio. Tokia gerais norais grįsta Aplinkos ministerijos tvarka papiktino vyresnio amžiaus gyventojus. 

Aplinkos ministro įsakymu iš gyventojų prašymai priimami tik elektroninėmis priemonėmis per informacinę sistemą, tad jeigu išmaniojo ar kompiuterio neturi, ir kompensacijos gauti nepavyks. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, sulaukusi skundo iš senjoro, norėjusio pateikti prašymą utilizuoti taršų automobilį ir už tai gauti kompensaciją ne elektroninėmis priemonėmis, nustatė, kad tokie veiksmai netiesiogiai diskriminuoja vyresnio amžiaus gyventojus. 

Visgi ministras sako, kad problemų nėra. Ir priduria: jei vyresnio amžiaus gyventojai negali prašymų pateikti naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, jiems laikas pasimokyti. 

Visgi su tokiais ministro žodžiais nesutinka teisininkai.

Kontrolieriaus sprendimui pritaria ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovai. Anot jų, nors tūkstančiai senjorų kompiuteriu kasmet išmoksta naudotis, tačiau panaikinti popierines formas dar per anksti.

Tačiau pati Aplinkos projektų valdymo agentūra tikina, kad senjorų nediskriminuoja. Visgi pripažįsta: pastabas išgirdusi ir ministrui primins, kad lygių galimybių kontrolierės sprendimus reikia vykdyti.

Tačiau patys senjorai pripažįsta, kad jei daugiau vyresnio amžiaus gyventojų bus mokomi skaitmeninio raštingumo, daugiau tokių situacijų nekils. Visgi jie sutinka, kad nors ir nesunkiai išmoksta naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju, to negana, nes sukurtos sistemos – per sudėtingos. 

Lietuvoje net trečdalis 55–64 metų amžiaus asmenų niekada nebuvo naudojęsi kompiuteriu. Tarp priklausančių 65–74 metų amžiaus grupei tokių buvo dar daugiau. O tokie rezultatai yra blogesni nei likusioje Europos Sąjungoje. 

Mieste geresnė situacija

Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Kauno apskritis yra antroje vietoje, lyginant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.

Geriausia situacija yra Kauno miesto savivaldybėje, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta 37,9 proc. bedarbių.

Palyginti su praėjusiais metais, situacija vienose apskrities savivaldybėse pasikeitė į gerąją pusę, o kitose – pablogėjo. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Kauno miesto savivaldybėje – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 6,6 proc. ir šiemet siekia 37,9 proc. Kiek mažesnę pažangą padarė Jonavos savivaldybė, kurioje skaitmeninių žinių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 2,8 proc. iki 53,7 proc.

Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas.

Raseiniai atsilieka

Raseinių savivaldybėje su skaitmeniniais bedarbių įgūdžiais susijusi situacija antrus metus išlieka prasčiausia visoje apskrityje, be to, šiemet ji, palyginti su praėjusiais metais, dar pablogėjo. Čia šių įgūdžių neturi 84,4 proc. bedarbių ir tai yra 6,6 proc. daugiau nei pernai.

Šalyje geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti ne tik Kauno, bet ir Klaipėdos apskričių bedarbiai, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56,4 proc. darbo ieškančių asmenų.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai.

I.Balnanosienė pastebi, kad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje.

"Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje", – sako I.Balnanosienė.

Darbdaviai reikalauja

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuterius įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų. "Asociacija "Langas į ateitį" – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios "Prisijungusios Lietuvos" mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas", – pabrėžė I.Balnanosienė.

Asociacijos "Langas į ateitį" direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio bei vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. "Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e.paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e.bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau", – pastebi L.Križinauskienė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rengiamas tyrimas Lietuvoje pirmą kartą vykdytas 2014-2015 metais, mūsų šalyje apklausta per 5 tūkst. suaugusiųjų iki 65 metų. Lietuvoje tyrimą vykdė bendrovė TNS. Iš viso tyrimas vykdytas 33-ose šalyse, apklausta daugiau nei 216 tūkst. asmenų.

Kaip per tyrimo pristatymą sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, apklausa parodė, kad Lietuvoje suaugusiesiems būdingi aukštesni nei vidutiniai matematiniai gebėjimai ir raštingumo lygis, santykinai geresni – jaunų suaugusių lietuvių rezultatai.

„Tai iš tiesų švietimo kokybė mūsų šalyje nėra tokia prasta, kaip neretai bandoma teigti“, – sakė ministrė.

Tyrimo duomenis detalizavęs Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atstovas Gintautas Bužinskas aiškino, kad 500 balų skalėje vertinant suaugusiųjų gebėjimus lietuvių skaitymo ir raštingumo įgūdžiai įvertinti 267 balais, tuo metu tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkis siekia 268.

Matematiniai suaugusių lietuvių gebėjimai įvertinti 267 balais, tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkis - 263. Tuo metu problemų sprendimas pasitelkiant technologijas Lietuvoje tarp suaugusiųjų įvertintas 258, o bendrai EBPO – 279 balais.

Suaugusiųjų, neturinčių jokios darbo kompiuteriu patirties arba elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių, taip pat suaugusiųjų, pademonstravusių žemiausią įgūdžių lygį sprendžiant problemas technologijų pagalba, dalis Lietuvoje viršija tyrime dalyvavusių šalių vidurkį.

Pagal raštingumo ir matematinius gebėjimus Lietuvoje jauni (16-24 metų) suaugusieji lenkia EBPO vidurkį, tuo metu pagal gebėjimą spręsti problemas pasitelkiant technologijas nuo bendraamžių užsienyje atsilieka ir jauni lietuviai.

Pristatyme dalyvavusi Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktorato Profesinio mokymo, pameistrystės ir suaugusiųjų švietimo skyriaus vadovė Dana Carmen Bachmann (Dana Karmen Bechmen) žurnalistams sakė, kad palyginti su panašiomis šalimis, Lietuvoje suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo lygis atrodo didelė problema.

„Šiaurės šalys, taip pat Estija, Slovakija atrodo gerai pagal visus parametrus, iš tiesų Lietuvoje ryški spraga yra gebėjimas spręsti problemas ir technologijų naudojimas tarp suaugusių. Ši spraga ar didesnė tarp vyresnių grupių“, – viešėdama Vilniuje sakė D.C.Bachmann.

Tyrimas vykdytas daugumoje EBPO šalių (28 iš 35), taip pat Kipre, Lietuvoje, Rusijoje ir dar keliose šalyse.

Lietuvos mokinių informacinis ir kompiuterinis raštingumas panašus į bendraamžių užsienyje, remdamasi Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) tyrimu teigia Švietimo ir mokslo ministerija.

Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti šį lapkritį, atskleidė, kad tik bazinį – pirmą naudojimosi kompiuteriu lygį Lietuvoje pasiekia 30 proc. (tarptautinis vidurkis – 23 proc.), antrą lygį – 39 proc. (tarptautinis vidurkis – 38 proc.), trečią lygį – 15 proc. (tarptautinis vidurkis – 21 proc.) Lietuvos mokinių. Aukščiausią – ketvirtą – lygį pasiekia 1 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos aštuntokų (tarptautinis vidurkis – 2 proc.).

Kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas „ICILS 2013“ buvo atliktas 20 šalių. Tyrime dalyvavo 154 Lietuvos mokyklos, 2,7 tūkst. mokinių, 2,2 tūkst. mokytojų.

Tyrimas parodė, kad pamokose dažniausiai skaitmenines technologijas naudoja socialinių mokslų mokytojai – 21 proc. (tarptautinis vidurkis – 20 proc.), mažiausiai – menų – 8 proc. (tarptautinis vidurkis – 11 proc.) ir užsienio kalbų – 14 proc. mokytojų (tarptautinis vidurkis – 18 proc.).

Kaip pažymi ministerija, šiemet patvirtintas Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų planas numato per 130 mln. litų informacinių technologijų dalyko turiniui ir kabinetams atnaujinti, taip pat numatoma sudaryti sąlygas gilesniam, kryptingam, lankstesniam, individualizuotam informacinių technologijų panaudojimui visų dalykų pamokose.

Lietuvos mokinių informacinis ir kompiuterinis raštingumas panašus į bendraamžių užsienyje, remdamasi Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) tyrimu teigia Švietimo ir mokslo ministerija.

Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti šį lapkritį, atskleidė, kad tik bazinį – pirmą naudojimosi kompiuteriu lygį Lietuvoje pasiekia 30 proc. (tarptautinis vidurkis – 23 proc.), antrą lygį – 39 proc. (tarptautinis vidurkis – 38 proc.), trečią lygį – 15 proc. (tarptautinis vidurkis – 21 proc.) Lietuvos mokinių. Aukščiausią – ketvirtą – lygį pasiekia 1 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos aštuntokų (tarptautinis vidurkis – 2 proc.).

Kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas „ICILS 2013“ buvo atliktas 20 šalių. Tyrime dalyvavo 154 Lietuvos mokyklos, 2,7 tūkst. mokinių, 2,2 tūkst. mokytojų.

Tyrimas parodė, kad pamokose dažniausiai skaitmenines technologijas naudoja socialinių mokslų mokytojai – 21 proc. (tarptautinis vidurkis – 20 proc.), mažiausiai – menų – 8 proc. (tarptautinis vidurkis – 11 proc.) ir užsienio kalbų – 14 proc. mokytojų (tarptautinis vidurkis – 18 proc.).

Kaip pažymi ministerija, šiemet patvirtintas Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų planas numato per 130 mln. litų informacinių technologijų dalyko turiniui ir kabinetams atnaujinti, taip pat numatoma sudaryti sąlygas gilesniam, kryptingam, lankstesniam, individualizuotam informacinių technologijų panaudojimui visų dalykų pamokose.

Už lango pradėjus pūsti šaltiems rudens vėjams vis dažniau laisvalaikį gamtoje keičia alternatyvios pramogos. Mūsų dienomis ištikimais žmonių palydovais tampa planšetės, išmanieji telefonai ir kitos technologijos, kurios, atitrūkus nuo kasdienių darbų, siūlo pasinerti į virtualų pasaulį.

Tyrimų kompanijos „GfK“ ir ,,Samsung Electronics Baltics“ paskelbto gyvenimo būdo indekso "LIVING" duomenimis, beveik kas antras lietuvis technologijas naudoja savišvietai ir žaidimams kiekvieną dieną praleisdami iki 2 val.

Technologijas naudoja edukaciniams tikslams

Minėtasis yvenimo būdo indeksas rodo, jog daugiau nei pusė iš apklausoje dalyvavusių įvairių kartų lietuvių vis dažniau technologijas pasitelkia edukaciniams tikslams. Saviugdai skirtas šviečiamąsias mobiliąsias programėles ir elektronines knygas į išmaniuosius prietaisus nuolat siunčiasi 62 proc. jaunimo, 48 proc. 35–44 metų amžiaus lietuvių ir 40 proc. 45–54 amžiaus tautiečių.

Vartotojai savo išmaniajame telefone ar planšetėje skaito elektronines knygas, mokosi užsienio kalbų, sprendžia IQ testus. ,,Edukaciniai žaidimai turi pastovius klientus – bendrojo lavinimo, specialių poreikių mokinių ugdymo įstaigas, kitas vyriausybines organizacijas. Vis dėlto privatiems vartotojams labiau patinka pramoginiai žaidimai“, 0 teigė vienas iš tarptautinės mobiliųjų žaidimų kūrybos kompanijos ,,Nordcurrent“ įkūrėjų Sergėjus Trofimovas.

Žaidimų ateitis – mobiliuosiuose įrenginiuose

Technologijų gamintojams pristatant vis naujesnius ir tobulesnius mobiliuosius įrenginius, šie kaskart tampa patrauklesni ir žaidimų mėgėjams. S. Trofimovas neabejoja, jog ateitis priklauso būtent tokiems žaidimams. „Kalbant apie Lietuvos rinką, išmaniesiems telefonams ar planšetiniams kompiuteriams pritaikytų žaidimų populiarumas auga, todėl žaidimų kūrėjai ir toliau orientuosis į šiems įrenginiams pritaikytą produkciją.“

Pasak „Samsung Electronics Baltics“ vadovo Lietuvoje Simono Skupo, vartotojai vis dažniau renkasi mobilius įrenginius. „Išmanieji telefonai tapo dominuojančia gaminių grupe telefonų rinkoje, nes  neabejotinai pagerina žmonių gyvenimą. Jaunajai kartai išmanusis telefonas yra jau neatsiejama gyvenimo dalis. Dėl tokių rinkos pokyčių didėja ir mobiliesiems įrenginiams pritaikytų žaidimų poreikis. Tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad lietuviai gerai supranta išmaniųjų technologijų galimybes ir pakankamai efektyviai išnaudoja jas ne tik pramogoms, bet ir saviugdai bei asmeniniam tobulėjimui.“

Renkasi nemokamus žaidimus

Technologijų vaidmens Baltijos šalių gyventojų įpročiams ir gyvenimo būdui tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos vartotojai nėra linkę mokėti už pramoginių žaidimų programėles, skirtas išmaniesiems įrenginiams. Tuo tarpu leisti pinigus už edukacinius žaidimus vartotojai pasiryžę dar rečiau.

„Ši situacija mūsų šalyje nestebina, tai natūralu. Tokia tendencija būdinga vartotojams visame pasaulyje. Žmonės mėgsta nemokamus žaidimus, nes juos atsisiųsdami nerizikuoja pinigų išmesti į balą, jei šie jiems nepatiks. Kita vertus, jei žaidimas sudomina, vartotojams už tam tikrą mokestį siūloma įsigyti papildomų priedų  ir atnaujinimų, pagerinančių žaidimo kokybę ar suteikiančių naujų funkcijų“, – teigė S. Trofimovas.

Įsibėgėjus rudeniui, į bibliotekas traukia klaipėdiečiai, norintys išmokti kompiuterinio raštingumo. Maždaug dešimtmetį vykdomo populiaraus projekto metu kasmet kompiuteriu naudotis išmoksta keli šimtai klaipėdiečių.

Šiemet gyventojams pristatomi ir planšetiniai įrenginiai.
Žmonės jau plūsta į Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padalinius, kur prasidėjo kasmetiniai kompiuterinio ir informacinio raštingumo mokymai.

„Šiuos kursus vyresnio amžiaus žmonėms vykdome jau apie 10 metų“, – informavo bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Klaipėdiečiams buvo parengtos keturios skirtingų lygių programos. Dar tik susipažįstantiesiems su kompiuteriais yra organizuojamas pradžiamokslio kursas, kurio metu vyksta penkios pamokos po 2,5 val.

Pažengusieji tris dienas po 2,5 val. trunkančiuose mokymuose supažindinami su įvairiomis elektroninėmis paslaugomis. Gyventojai išmoksta naudotis interneto banku, užsiregistruoti pas gydytoją, prisijungti prie elektroninių valdžios vartų.

Trečioji – mokama programa skirta norintiesiems išmokti pažaboti svarbiausias kompiuterines sistemas. Šis kursas trunka vieną savaitę ir kainuoja tris dešimtis litų.
Šiemet klaipėdiečiams pristatoma ir naujovė – galimybė išmokti naudotis planšetiniais kompiuteriais.

Bibliotekos vadovė pasakojo, jog į biblioteką jau atkeliauja keturi naujutėliai įrenginiai. Jaunimo itin mėgstamais prietaisais bus mokoma naudotis tris dienas po pustrečios valandos.

Iki pat pavasario mokymai vyks bibliotekos Pempininkų filialo ir Jaunimo skyriaus mokymų klasėse. Kiekvienoje jų stovi po dešimt kompiuterių.

Pirmųjų dviejų programų mokymai jau prasidėjo praėjusią savaitę, o norinčiųjų mokytis grupės buvo sukomplektuotos bemat.

„Pempininkų filiale paprastai vietos užpildomos labai greitai, tačiau Jaunimo skyriuje susidomėjimas kiek mažesnis. Visi norintys dar gali suskubti ateiti“, – patarė bibliotekos vadovė.

Per dešimtmetį vykstančius mokymus kasmet su kompiuteris „draugauti“ išmoksta apie 400 klaipėdiečių.
Pasitaiko, jog kai kurie, dažniausiai vyresniojo amžiaus miestiečiai, į mokymus registruojasi ir praėjus kuriam laikui, nes siekia nepamiršti to, ką jau išmoko.

XXI a. bibliotekos jau seniai nebėra tik skaitymo ir knygų išdavimo vietos. Jos tapo daugiafunkciniais kultūros centrais, kuriuose rengiamos diskusijos, konsultuojama, kur gauti, kaip pasiekti informaciją, kaip ją atsirinkti, kūrybiškai panaudoti. Keičiasi ir bibliotekininko vaidmuo. Jis įgyja vis daugiau naujų įgūdžių, kompetencijų, tampa mokytoju, patarėju ir net socialiniu darbuotoju. Į šiuolaikinę biblioteką pažvelkime kaip į malonaus laiko praleidimo, bendravimo, kokybiškos informacijos vietą.

Padeda suaugusiesiems

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kurioje žmonės per metus apsilanko 393 tūkst. kartų, siekia sudaryti puikias sąlygas mokytis, bendrauti, nemokamai naudotis visomis informavimo priemonėmis ir gausiais informacijos ištekliais.

Viešojoje bibliotekoje ir 13-oje jos filialų sukauptas 342 tūkst. dokumentų fondas, sukurta 116 viešo interneto darbo vietų, per metus organizuojama daugiau nei 160 renginių.

Šiais metais bibliotekoje vykdomi ir penki projektai. Vienas jų – Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamas projektas „Išmok plaukti: informacinis raštingumas suaugusiesiems“.

Pagrindinis tikslas – ugdyti suaugusiųjų gebėjimus išmaniai naudotis tradicinėmis ir naujomis visuomenės informavimo priemonėmis, kritiškai vertinti jų pateikiamą turinį, tokiu būdu užtikrinant aktyvų, naujovišką ir saugų dalyvavimą pilietiniame gyvenime.

Supažindina su technologijomis

Jau spalio mėnesį gyventojus pakviesime į naujai rengiamus medijų raštingumo mokymus „Šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonės“.

Tai gebėjimas naudotis radijo, televizijos, interneto, kino, spaudos žinių sklaida, suvokti ir kritiškai ją vertinti. Užsiėmimų metu suaugusieji išmoks išmaniai ir kūrybiškai naudoti radiją internetu, žiūrėti tiesiogines televizijos laidas ar jų įrašus, susipažins su naujais informaciniais kanalais, virtualia spauda, el. knygomis, stebės, kaip keičiasi naujienos žinių portaluose.
Per socialinius tinklus išmoks prenumeruoti naujienas, dalytis nuorodomis. Sužinos, per QR kodą skaityti informaciją išmaniajame telefone. Projekto metu įsigyti planšetiniai kompiuteriai suteiks galimybę suaugusiesiems išbandyti ir pačias naujausias technologijas.

Moko dirbti kompiuteriu

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kviesdama miestiečius naudotis dokumentais ir paslaugomis, teigia: „Biblioteka – tavo vieta atnaujinti žinias“. Mieste vis plačiau sklinda gandas apie biblioteką kaip apie informacinio raštingumo mokymo centrą.

Todėl gyventojams, kurie neturi bendrų kompiuterinio raštingumo įgūdžių, nuo rugsėjo 15 d. bus tęsiami mokymai pradedantiesiems „Išmokime dirbti kompiuteriu“, „Elektroninės paslaugos patogesniam gyvenimui“, o pažengusiesiems – „Darbas su "MS Office" taikomosiomis programomis“ ("Word", "PowerPoint").

Visus norinčius mokytis kviečiame registruotis Pempininkų fil. tel. 346 301 arba Jaunimo skyriuje tel. 314 728. Mokymai vyksta grupėmis (iki 10 žmonių).

Spalio 9 d. 13 val. gyventojus kviesime į susitikimą „Ką būtina žinoti apie saugumą internete ir elektroninį parašą“. Jame dalyvaus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro atstovai, kurie papasakos apie grėsmes, nusikaltimus internetinėje erdvėje, duomenų saugumą, privačios informacijos viešinimą ir elektroninio parašo naudojimą.
Specialistai pasidalys konkrečių atvejų pavyzdžiais ir patarimais.

Informacija

Šis straipsnis, bendradarbiaujant su dienraščiu „Klaipėda“, yra pirmasis iš informacinių straipsnių ciklo. Iš viso jų publikuosime septynis.

Rengiamuose straipsniuose pristatysime bibliotekos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, kokybišką interneto turinį, skaitmeninamą kultūros paveldą, atgimstančią senąją spaudą virtualioje erdvėje, virtualią Klaipėdos krašto dailės galeriją.