Nuo šių metų liepos įsigaliojo Konkurencijos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos, leidžiančios savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius su jų įmonėmis ir be konkurso joms perduoti valdyti nekilnojamąjį turtą.

„Atsižvelgusi į pakeistą teisinį reguliavimą bei aplinkybę, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nėra kitų tokių objektų, kaip Palangos baseinas, Konkurencijos taryba pripažino, jog nebėra pagrindo savivaldybei taikyti anksčiau nustatytų įpareigojimų“, – pranešė taryba.

Balandį taryba paskelbė, kad Palangos valdžia pažeidė Konkurencijos įstatymą, kai perdavė savo įstaigai „Palangos investicijų valdymas“ valdyti baseiną. Taryba aiškino, kad savivaldybė privilegijavo savo įstaigą jos konkurentų atžvilgiu, o pastaruosius diskriminavo.

Savivaldybė buvo įpareigota ne vėliau kaip per 12 mėnesių organizuoti viešą konkursą baseino valdymo operatoriui parinkti.

Tačiau Seimas leido tokių konkursų neskelbti, kai savivaldybių koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai naudojami viešosioms paslaugoms švietimo, kultūros, sporto srityse, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės teritorijoje ar seniūnijoje.

„Kaip reguliuotojas vis tik galvojame, kad buitiniams vartotojams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti, kokią jis nori sistemą turėti – grynojo atsiskaitymo ar taip vadinamąją „net metering“ (dvipusės apskaitos – BNS). Dabar ministerijos siūlymas saulės atveju yra „net metering“, o vėjo – „net billing“. Mūsų supratimu, yra buitinių vartotojų aktyvių, kurie seka savo vartojimą, stengiasi elektros energiją vartoti tada, kai ji yra pigiausia, kaupti į kaupiklius, dalyvauti balansavimo rinkoje“, – komisijos posėdyje trečiadienį teigė R. Pocius. 

Pasak jo, neturėtų būti sudaromi barjerai tiems vartotojams, kurie norėtų būti „net billing“ sistemoje, į ją ir pereiti. Dabar tokios galimybės nėra, bet VERT mano, kad turi būti liberali sistema ir vartotojui suteikti galimybę pasirinkti.  

Energetikos ministerija Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis balandį pasiūlė keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Šis modelis būtų taikomas ir tiems gamintojams, kurie naudoja vėjo elektrines ir kuriems suteiktas gaminančio vartotojo statusas.

Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija.

 

Šį būdą taip pat galėtų pasirinkti ir energetinės bendrijos, aktyvūs vartotojai, bet nėra siūlomas buitiniams gaminantiems vartotojams, tai yra namų ūkiams.

Pagal šį modelį perteklinę elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui. 

Tuo metu saulės elektrines turintiems buitiniams gaminantiems vartotojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) apskaitos modelis. Pagal jį perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Advokatas Remigijus Bukėnas mano, jog skirtingos atsiskaitymo už vėjo ir saulės elektrinių į tinklą patiektą energiją tvarkos būti negali.

„Koks motyvas projekte buvo išskirti vėjo elektrines lyginant su saulės? Ar nekuriamas dirbtinai įstatymo rėmuose konkurencinis pranašumas saulės elektrinių vystytojams, kurių yra labai daug ir kurie yra labai stambūs. Jiems yra sukuriamas konkurencinis pranašumas lyginant su tais galbūt keliais šiai dienai labai mažais vėjo parkų vystytojais, kurie taip pat gamina elektros energiją buitiniams vartotojams“, – komisijoje svarstė jis. 

Be kita ko, R. Bukėnas piktinosi energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės paaiškinimais esą vėjo elektrinės efektyvesnės ir tokiu būdu norima jas skatinti jungtis ne prie skirstymo, o prie perdavimo tinklo. 

D. Garbaliauskaitė nurodė, kad grynojo atsiskaitymo būdas būtų taikomas vėjo elektrinėms visais atvejais.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė paprašė Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar taikant skirtingą atsiskaitymą nepažeidžiamos konkurencijos taisyklės.

„Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija“, – komisijos posėdyje teigė L. Nagienė.

Paskelbus balsavimą paaiškėjo, kad dalyvauja per mažai komisijos narių, todėl sprendimų priimti negalima. Klausimo svarstymas bus tęsiamas kitame posėdyje. Komisijos vadovas Justinas Urbonavičius pažadėjo, kad jame bus prašoma dalyvauti Konkurencijos tarybos atstovus.  

Dabar grynojo atsiskaitymo modelį Europoje taiko Vengrija, Slovėnija, Kroatija bei Graikija. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Latvijoje taikomi abu modeliai arba pereinama prie „net billing“ sistemos. 

Savo poziciją politikas pirmadienį išdėstė asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje:

Kai mes, Palangos savivaldybė ir palangiškiai, pradėjome savo kovą priešindamiesi Konkurencijos tarybos reikalavimui perduoti valdyti Palangos baseiną privatininkams, sakiau, kad Palangos situacija yra ledkalnio viršūnė, ir Konkurencijos tarybos sprendimas vėliau ar anksčiau palies visas savivaldybes, kurios statosi baseinus, sporto kompleksus ir kitą viešąją infrastruktūrą.

Taip ir įvyko, tik nemaniau, kad tai bus taip greit ir tokiais mastais!

Palangos situacija yra ledkalnio viršūnė, ir Konkurencijos tarybos sprendimas vėliau ar anksčiau palies visas savivaldybes, kurios statosi baseinus, sporto kompleksus ir kitą viešąją infrastruktūrą.

Balandžio 26 dieną Konkurencijos taryba paskelbė nutartį dėl ketverius metus trukusio tyrimo dėl Palangos baseino ir ištransliavo kai kurių verslininkų ilgai lauktą ir didžiulėmis pajėgomis stumtą žinią – neva Palangos savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas ir privalo surengti konkurencingą procedūrą baseino valdytojui parinkti (t. y. perleisti savo pačios pastatytą baseiną verslui). Ir vos tik paskelbta nutartis – iškart pasipylė vienos viešosios įstaigos raštai kitoms Lietuvos savivaldybėms dėl jų statomų baseinų valdymo.

Raštai kepami lyg konvejeriu, visi vienodo turinio, tik keičiami savivaldybių pavadinimai ir būsimojo objekto adresai.

O turinys maždaug toks: kada baigsite statyti, ar valdys savivaldybės įmonė, kokius paslaugų įkainius ketinama taikyti, ar bus inicijuojama konkurencinga procedūra valdytojui parinkti, ar gautas Konkurencijos tarybos sutikimas baseiną valdyti patiems?

Štai taip! Tiesiai šviesiai ir be jokių užuolankų!

Ir „kepa“ šiuos raštus Vilniuje registruota plaukimo akademija „Banga“, o dar kitaip – UAB „Infrastruktūra LT“. Ta pati bendrovė, kuri jau perėmė Klaipėdos baseino valdymą, kuri jau šeimininkauja Kauno „Girstutyje“, o taip pat Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir kituose už Europos Sąjungos, valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšas pastatytuose objektuose.

Kas gali paneigti, jog būtent ši bendrovė, o ne tas vienas mistinis pareiškėjas inicijavo, kad Konkurencijos taryba visais įmanomais bei neįmanomais būdais įsikibtų į Palangos baseiną ir išplėštų jį iš Savivaldybės įkurtos biudžetinės įmonės pavaldumo? Kad suaugusiems palangiškiams teikiamos socialinės ir sveikatinimo, o vaikams – ugdymo viešosios paslaugos taptų komercinėmis ir krautų privačiam verslui turtus, neinvestavus nė cento?

Priminsiu Klaipėdos baseino situaciją.

Pastatyti baseiną prireikė 16,2 mln. eurų viešųjų pinigų, gautų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų,  taip pat panaudotos valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetų lėšos.

Nuo 2018 m. sausio pagal koncesijos sutartį Klaipėdos baseiną perėmė „Infrastruktūra LT“ įmonių grupei priklausanti UAB „Klaipėdos baseinas”. O dabar „matematika“: įsipareigojusi per 15 metų į perimtą objektą investuoti apie 300 tūkst. eurų (arba... apie 20 tūkst. eurų per metus), privati bendrovė iš Klaipėdos savivaldybės už uostamiesčio vaikų galimybes naudotis baseinu mokymo plaukti tikslais kasmet užsidirbs nuo 182 tūkst. eurų. Kitaip tariant, šeimininkas nuomininkui dar ir primokės solidžią sumą – per nuomos laikotarpį verslui bus atseikėta beveik 3 mln. eurų?

Yra toks posakis, jog kare visos priemonės pateisinamos. Kaip matome, koncesininkai puikiai jomis naudojasi ir be skrupulų yra įvaldę „atėjau, pamačiau, nugalėjau“ techniką.

Apie gautą laišką su nedviprasmiškais pageidavimais perimti dar statomą sporto kompleksą su baseinu praėjusios savaitės pabaigoje viešai prabilo ir mūsų kaimynai – Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Aktyviai dalyvavęs palaikant Palangos poziciją dėl galimybės pačiai spręsti, kaip jai valdyti savo turtą, dabar kolega verčiamas stotį į savo mūšį.

Apie gautą analogišką raštą pranešė ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Neabejoju – kas dar negavo, tik laiko klausimas, kada bus pasibelsta ir į jų duris.

Kviečiu ir raginu visas savivaldybes – nepasiduokime, suremkime pečius ir užkirskime kelią reketininkų laikus primenančioms užmačioms užvaldyti savivaldybių viešąjį turtą ! Palanga tikrai nepasidavė ir nepasiduos – Konkurencijos tarybos nutartį apskųsime teismui.

Dar pernai gruodį kėliau klausimą – kam iš tikrųjų tarnauja Konkurencijos taryba ir kodėl būtent jos pastangomis ir veiksmais Lietuvoje viešosios paslaugos koncentruojamos vienose ir tose pačiose verslo rankose bei kuriamas IŠSKIRTINIS verslo monopolis, po vienos bendrovės stogu apjungiantis baseinus, sporto kompleksus bei kitą viešąją infrastruktūrą.

Tuomet BENDRUOMENĖ surinkusi beveik 2 tūkst. parašų teisėsaugos prašė inicijuoti tyrimą, dabar esu dar labiau įsitikinęs, kad toks tyrimas yra būtinas ir NEDELSIANT. Dar labiau akivaizdu, kad į šį procesą turi įsikišti ir aukščiausieji mūsų šalies vadovai – Prezidentas, Ministrė Pirmininkė, Seimo vadovybė ir pats Seimas.

Būkime lyderiai, kovokime už savo savivaldybių žmonių teises! Kolegos Antanai ir Mindaugai, mes būtinai jus palaikysime!

Ji premjerės teikimu paskirta šešerių metų kadencijai ir šiame poste pakeis Šarūną Keserauską, kuris pareigas ėjo dvi kadencijas.

Teisės bei vadybos ir verslo administravimo magistrė J. Ivanauskienė nuo 2006 metų dirbo tarybos Teisės skyriaus vyriausiąja specialiste, Draudžiamų susitarimų tyrimų skyriaus vedėja, tarybos nare, o nuo 2020-ųjų iki dabar – vyriausiąja patarėja.

Savo poziciją politikas pirmadienį, gruodžio 5 dieną, išdėstė feisbuke. Čia jis rašė:

Būtent taip pavadinome šiandien Palangos savivaldybės administracijoje įvykusią spaudos konferenciją ir viešai iškėlėme klausimus dėl Konkurencijos tarybos veiksmų: kieno interesus iš tikrųjų gina ši valstybės institucija, tampanti savotišku verslo struktūrų lobistu ir padėjėju  nusavinant savivaldybių pastatytą viešąjį turtą. Kodėl Lietuvoje savivaldybių pastatyti baseinai, arenos ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos patenka į vienas ir tas pačias verslo rankas, ir kodėl ne kas kitas, o būtent Konkurencijos taryba skatina tokią objektų koncentraciją ir paslaugų monopolizavimą bei tam talkina?

Neseniai Palangos miesto savivaldybė gavo Konkurencijos tarybos pranešimą – bus sprendžiama, kad Palangos miesto baseinas, kurį Palangos savivaldybė pastatė savo iniciatyva bei išskirtinai valstybės ir savivaldybės lėšomis, per dvylika mėnesių nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo datos būtų perduotas privačiam verslui.

Šiandien, gruodžio 5 d., baigėsi terminas, kai Palangos savivaldybė galėjo pateikti ir pateikė savo atsiliepimą į Konkurencijos tarybos pranešimą. Po to seks galutinė procedūra – Konkurencijos taryba priims savo nutarimą.

Akivaizdi ir plika akimi matoma tendencija, jog pagrindiniai sporto, pramogų ir renginių objektai pajūryje, o ir visoje Lietuvoje koncentruojami vienose rankose. Stebime ir akivaizdų vienos tam tikros sferos rinkos monopolizavimą, kai konkurencija yra praktiškai apribojama, o ne skatinama. Ir, mūsų manymu, tokiai koncentracijai, savotiškiems monopoliams ir konkurencijos ribojimui akivaizdžiai talkina Konkurencijos taryba, kuri turėtų rūpintis rinkos demonopolizavimu, bet atlieka priešingus veiksmus.

Didžiausi ir pagrindiniai sporto, pramogų ir renginių objektai pajūryje – Klaipėdos arena, Klaipėdos baseinas ir kiti – jau sutelkti vienose ir tose pačiose verslo rankose. Tos pačios, to paties verslo rankos valdo ir Kauno „Girstučio“ baseiną. Dabar atėjo eilė į tą patį monopolį patekti ir Palangos baseinui?

Panagrinėkime, kokiam veiklos modeliui talkina Konkurencijos taryba. Štai keli pavyzdžiai:

Klaipėdos miesto baseinas arba Klaipėdos daugiafunkcinis sveikatingumo centras. Atidarytas 2018 m. Projektavimo ir statybos darbų vertė – beveik 17 mln. eurų. Baseinas pastatytas už ES struktūrinių fondų, valstybės ir  Klaipėdos miesto savivaldybės lėšas.

Iš viešos ir prieinamos informacijos matyti, kad objektas koncesininkui perduotas valdyti penkiolika metų. Jis per visą šį laiką turės investuoti apie 400 tūkst. eurų – nupirkti sporto inventoriaus, suoliukų ir pan., arba apie 26,6 tūkst. eurų per metus.

Tuo tarpu, baseiną pastačiusi Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo per metus iš koncesininko nusipirkti paslaugų, kurių vertė  apie   200 tūkst. eurų. Tad per visą nuomos laikotarpį savivaldybė turės sumokėti  apie 3 mln. eurų ?

Kauno Sporto ir pramogų kompleksas „Girstutis“ su trimis baseinais po rekonstrukcijos atidarytas 2013 m.  Rekonstrukcijos darbų vertė – 6,1 mln. eurų. Lėšos – ES struktūrinių fondų, valstybės,  Kauno miesto savivaldybės.

Valdo tie patys koncesininkai kaip ir Klaipėdos baseine. Nuomos terminas dešimt metų. Koncesininkai per šį laikotarpį turės investuoti apie 447 tūkst. eurų, arba apie 45 tūkst. eurų per metus. Kauno savivaldybė taip pat iš koncesininko perka moksleivių mokymo plaukti paslaugas.

Na, įsivaizduokite – palangiškiai priima savo būstuose poilsiautojus ir dar sumoka jiems už tai, kad šie atvažiavo. Tai normalu? Mes nesutinkame su tokiu biznio modeliu!

Tad, kaip matome, idealus biznis verslui! Na, įsivaizduokite – palangiškiai priima savo būstuose poilsiautojus ir dar sumoka jiems už tai, kad šie atvažiavo. Tai normalu? Mes nesutinkame su tokiu biznio modeliu!

Palanga daugiau kaip 20 metų neturėjo savo baseino – siūlėme privataus kapitalo verslui: ateikite, pastatykite!!! Rasime ir žemės sklypą, penkerius metus atleisime ir nuo nekilnojamojo turto, ir nuo žemės mokesčių. Norinčiųjų neatsirado.

O štai, kai Savivaldybė 2017 m. pati ėmėsi iniciatyvos užtikrinti viešąsias paslaugas ir pastatyti baseiną moksleiviams mokytis plaukti, Sporto centro ugdytiniams sportuoti, senjorams ir kūdikiams, o ir visiems mums, palangiškiams, sveikatinti, ir jį 2019 metais atidarė, iškart, vos po kelių mėnesių, jau sulaukė Konkurencijos tarybos dėmesio ir tyrimo. Jau ketveri metai mums išsukinėjamos rankos ir mes varu varomi mūsų baseiną atiduoti privatininkams.

Teigiama, kad mes neva ribojame konkurenciją, ribojame verslo galimybes dirbti šių paslaugų rinkoje. Maža to, mus bando įtikinti, kad švietimo veikla, kurios nefinansuoja valstybė ir kuri priskiriama prie ikimokyklinio, užklasinio ar neprivalomojo ugdymo, galėtų būti laikoma ekonomine bei ūkine veikla. Tai gal tada ir Moksleivių namus su užklasine veikla, Sporto centrą, Muzikos mokyklą taip pat reikia išnuomoti koncesininkams?

Štai, keletas skaičių: nuo 2019 m. kovo mėnesio, kai atidarytas Palangos baseinas, mūsų miesto  moksleiviai baseine nemokamai apsilankė apie 76 tūkst. kartų. Nemokamai lankosi ne tik antrokai, kuriems visoje Lietuvoje valstybė ir savivaldybės skiria lėšų įgyvendinant mokymo plaukti programą. Mūsų baseine nemokamai plaukimo pamokas lanko beveik visų amžiaus klasių moksleiviai! Ir savivaldybė neperka šių paslaugų už šimtus tūkstančių eurų per metus.

Vien nuo šių metų sausio iki lapkričio labai ženkli senjoro nuolaida mūsų baseine pritaikyta 3807 kartus. Jūs tikite, kad koncesininkas mūsų baseine šeimininkautų, pasiūlydamas tokias pačias sąlygas?

Teisingai šiandien spaudos konferencijoje sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevčius: „Akivaizdu, kad atsiranda nauja verslo rūšis, kai nereikia įdėti kapitalo, investicijų, reikia tiesiog sulaukti, kol savivalda pastatys baseiną, areną, koncertų salę, o tada objektus nusavinti. Yra toks terminas, ypač užsienyje, – skvoteriai. Tai asmenys, kurie neteisėtai apsigyvena, perima tavo turtą, o po to net teismo sprendimais neįmanoma su jais atsisveikinti“.

Ačiū kolegoms – Šiaulių merui Artūrui Visockui, Neringos merui Dariui Jasaičiui, Kretingos rajono merui Antanui Kalniui už dalyvavimą spaudos konferencijoje, išsakytas mintis ir tokį svarbų palaikymą. Dėkoju ir mums talkinančiai advokatų kontorai „Cobalt“ bei jos partneriui advokatui Elijui Burgiui.

Beje, mero D. Jasaičio nuomone, Konkurencijos taryba turėtų kuo greičiau registruotis lobistais, nes ji būtent tą daro. „O jeigu daro, tai kur žiūri prokuratūra, kurios priedermė ginti viešąjį interesą“, – šiandien žurnalistams sakė kolega Darius.

Taryba primena, kad reklamos nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta padarius išvadą, kad informacija apie minėtus „Neste Lietuva“ produktus nebuvo klaidinama.

Konkurencijos tarybos duomenimis, LVAT konstatavo, kad Biodegalų asociacija nenurodė, kokios jos teisės ir interesai buvo pažeisti Konkurencijos tarybai nutraukus tyrimą, taip pat – kokias teisines pasekmes asociacijai sukėlė bendrovės „Neste Lietuva“ skleista reklama.

Teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Konkurencijos taryba tinkamai įvertino tyrimo metu surinktų duomenų visumą ir nutraukė tyrimą nenustačiusi Reklamos įstatymo pažeidimo.

Konkurencijos taryba tyrimą buvo pradėjusi 2017 metais, kai gavo Biodegalų asociacijos skundą ir įtarė, kad keliose interneto svetainėse „Neste Lietuva“ skleidė galimai klaidinamą dyzelino „Futura D“ ir produkto NEXBTL reklamą. Joje „Neste Lietuva“ skelbė keičianti degaluose „Futura“ naudotą pirmos kartos biodegalų RRME dalį pačios bendrovės sukurtais antros kartos biodegalais NEXBTL. Pasak bendrovės, šis produktas pagerina degalus ir dėl to yra pranašesnis už anksčiau naudotą.

Įvertinus „Neste Lietuvos“ pateiktą medžiagą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros nuomonę, nustatyta, kad bendrovės degalai dėl juose esančio antros kartos biodegalų produkto NEXBTL pasižymi reklamoje skelbtomis savybėmis ir poveikiu automobiliui bei aplinkai, todėl tyrimas buvo nutrauktas.

Teismas buvusiam „Panevėžio statybos trestas“ (PST) vadovui D. G. 5 metams apribojo teisę eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo arba privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros arba valdymo organo nariu bei skyrė 14,48 tūkst. eurų baudą.

„Irdaiva“ buvusiam vadovui I. K. 4 metams apribota teisė eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo arba privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros arba valdymo organo nariu bei skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Jau anksčiau Konkurencijos taryba pripažino, kad „Irdaiva ir PST, 2013–2015 metais jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus VVK organizuotuose pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir juose nekonkuruodamos, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas. Už šį pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė „Irdaiva“ 3,685 mln. eurų baudą, o PST – 8,513 mln. eurų. Šis sprendimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Antradienį priimtame teismo sprendime teigiama, kad buvę abiejų bendrovių vadovai prisidėjo prie šio pažeidimo padarymo, todėl jiems, kaip nustatyta Konkurencijos įstatyme, turi būti skiriamos sankcijos.

Konkurencijos ir rinkų tarnyba (CMA) paskelbė tirsianti šių interneto milžinų įtaką ir tai, kaip „Facebook“ ir „Google“ renka ir naudoja asmens duomenis.

Britų vyriausybė pernai pasamdė kadenciją baigusio JAV prezidento Baracko Obamos patarėją ekonomikos klausimais Jasoną Furmaną, kuriam buvo pavesta vadovauti darbo grupei, turėjusiai įvertinti JK politiką skaitmeninių technologijų atžvilgiu. Darbo grupė nustatė, kad didžiosioms technologijų bendrovėms trūksta konkurencijos.

CMA teigimu, aptikus problemų skaitmeninės reklamos rinkoje, tarnyba galės pateikti išsamias rekomendacijas Vyriausybei.

„Didžioji dalis informacijos apie šias greitai besikeičiančias rinkas yra mįslė žmonėms. Mes atversime, išskaidrinsime šią sritį ir atskleisime parlamentui ir visuomenei aiškesnį vaizdą apie tai, kaip veikia šios pasaulinės interneto platformos“, – sakė CMA vadovas Andrew Tyrie's.

Pranešime teigiama, kad „Lietuvos geležinkeliams“ kilo įtarimų, jog bendrovės veikia koordinuotai – tas pats darbuotojas trumpu laiko intervalu redaguoja bei teikia konkurso dokumentus, abu tiekėjai turi ar turėjo bendrų darbuotojų, abu tiekėjai pateikia identišką produktų dokumentaciją, įvairiuose dokumentuose pastebimos vienodos klaidos ir t. t. Taip pat – abi bendrovės nepateikia vienodų prašomų dokumentų.

„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad sprendimas priimtas, atsižvelgus į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Pagal pranešimą, Konkurencijos taryba, kuri, atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pateiktą informaciją, savo išvadoje siūlė „Lietuvos geležinkeliams“, įvertinus reikšmingas šios situacijos aplinkybes, įvertinti tiekėjų šalinimo galimybę.

Tuo metu Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija rekomendavo bendrovei vykdyti Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Bendrovės šalinamos iš bėgių kelio metalinių tvirtinimo detalių, iešminės produkcijos, bėgių kelio izoliuojančių detalių ir medinių ir kietmedžio pabėgių pirkimo.

Eltai susisiekus su „Lietuvos geležinkelių” korporatyvinės komunikacijos vadovu Tomu Digaičiu, jis sakė, kad bendrovė užtikrins, kad detales turėtų, tačiau plačiau situacijos jis nekomentavo.

„Plačiai nekomentuosiu. Pasakysiu, kad situacija yra kontroliuojama, ir užtikrinsime, kad dalis turėtume”, – Eltai sakė T. Digaitis.

Tuo metu konkurso vertė, anot jo, neskelbiama, nes tai yra kompleksinis pirkimas.

ELTA taip pat susisiekė su „Skinest Baltija” direktoriumi Valdu Rasimu. Jis pažadėjo atsakymus atsiųsti raštu. Tuo metu su įmone „Askita” Eltai kol kas nepavyko susisiekti. 

Tarybos ekspertai patikrino 31 interneto svetainę, prekiaujančią juvelyrika ir papuošalais, bei įvertino 45 reklamas, iš jų 16 buvo su pažeidimais. Vartotojus galėjo klaidinti teiginiai apie „didžiausią žiedų asortimentą“ ir esą gydomąjį poveikį turintį papuošalą. Tačiau įmonių paprašius pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokius teiginius, jos jų neturėjo, rašoma pranešime.

Be to, nustatyta, kad palyginamosios gaminių kainos taikytos seniai, kai kuriais atvejais įmonės nukainotus, su nubrauktomis didesnėmis kainomis gaminius siūlė kelerius metus, tikėdamosi išparduoti likučius.

Anot tarybos, dauguma bendrovių reklamas jau pakeitė arba įsipareigojo artimiausiu metu pakeisti. Įmonių pavadinimų taryba neskelbia.