2017-ųjų spalio 7 d. netikėta futbolo eksperto, patyrusio trenerio ir profesionalaus sporto agento K.Sarsanijos (1968–2017) mirtis sudrebino ne tik Rusijos bei Lietuvos futbolo pasaulį, bet sukrėtė ir Klaipėdą, kur "Atlanto" klubo futbolininkus jis treniravo pastaruosius puspenktų metų.

Su K.Sarsanijos atėjimu į Klaipėdą prasidėjo "Atlanto" atgimimas, jam vadovaujant klubas ketverius metus buvo šalies čempionatų prizininkas, žaidė Europos futbolo lygoje.

Praėjus metams po trenerio mirties, uostamiesčio futbolo entuziastai ir K.Sarsanijos gerbėjai nusprendė sukurti ir pakabinti ant centrinio miesto stadiono sienos atminimo lentą.

Tai yra pirmas ir kol kas vienintelis atminimo ženklas futbolo atstovui uostamiestyje.

Toks dėmesys labai sujaudino garbaus amžiaus K.Sarsanijos tėvą profesorių S.Sarsaniją, kuris, viešėdamas pajūryje, nusprendė asmeniškai už tai padėkoti miesto merui.

Lietuva tokia maža šalis, o pastebėjo mano sūnaus indėlį į futbolą.

"Nuoširdžiausiai dėkoju, kad jūsų mieste pagerbtas mano sūnaus atminimas. Lietuva tokia maža šalis, o pastebėjo mano sūnaus indėlį į futbolą. Todėl asmeniškai esu jums labai už tai dėkingas", – susitikime su meru kalbėjo S.Sarsanija.

V.Grubliauskas neslėpė, jog K.Sarsanija savo darbu buvo tikras miesto patriotas. Jis pakėlė Klaipėdos futbolo lygį, kuris, deja, po trenerio mirties stipriai nusmuko.

"Konstantino netektis buvo didelis smūgis Klaipėdos futbolui. Kiti per 30 metų nepalieka tokio pėdsako, kokį jis čia paliko per ketverius metus. Sunku pasakyti, kaip jo mokiniai sugebės įgyvendinti trenerio idėjas, bet tikiu "Atlanto" ateitimi", – garsaus trenerio tėvui kalbėjo V.Grubliauskas.

Spalio 7-ąją sukako metai, kai visiškai netikėtai mirė garsus tuomet 49-erių treneris. Teigiama, kad būtent jis išgelbėjo nuo bankroto uostamiesčio futbolo komandą "Atlantas".

K.Sarsanija garsėjo ne tik Rusijoje trenerio ir vadybininko gabumais.

Jo treniruojama uostamiesčio futbolo komanda 2013 m. tapo Lietuvos vicečempione, o po to dvejus metus iš eilės iškovojo bronzos medalius.

2013 m. K.Sarsanija buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolo A lygos treneriu.

2017 m. spalio 7-ąją treneris netikėtai mirė savo tėvynėje.

Uostamiesčio futbolo entuziastai ir K.Sarsanijos gerbėjai nusprendė sukurti ir pakabinti ant centrinio miesto stadiono sienos atminimo lentą.

Tai yra pirmas ir kol kas vienintelis atminimo ženklas futbolo atstovui mūsų mieste.

Į atminimo lentos atidengimą susirinko apie 100 žmonių. Nors pylė lietus, buvo sakomos kalbos, prisiminti K.Sarsanijos nuopelnai ir nuveikti darbai.

Atminimo lentoje skulptorius Gintautas Jonkus pavaizdavo trenerio K.Sarsanijos profilį, ateities kartoms apie jį bylos iškalti žodžiai: "Šiame stadione Klaipėdos "Atlantą" 2013–2017 m. treniravo garsus futbolo specialistas Konstantin Sarsanija (1968–2017)."

Nuo profesoriaus iki trenerio

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija ėmėsi svarstyti iniciatyvas mieste įamžinti ne tik garsaus profesoriaus ir Klaipėdos universiteto kūrėjo – S.Vaitekūno, bet ir futbolo pasaulio garsenybės – K.Sarsanijos atminimą.

Į uostamiesčio merą kreipėsi iniciatyvinės grupės vadovas Vladimiras Razarionovas dėl vietos paskyrimo garbės atminimo lentai, skirtai K.Sarsanijai.

"K.Sarsanija buvo tarptautinis futbolo ekspertas, profesionalus sporto agentas, išvedęs Lietuvos žaidėjus į tarptautinius vandenis, patyręs ir ilgametis Klaipėdos FK "Atlantas" vyriausiasis treneris, kuris ugdė jaunus žaidėjus įdėdamas ne tik savo jėgas, bet ir remdamas juos finansiškai", – dėstoma iniciatyvinės grupės prašyme.

Kitą prašymą dėl profesoriaus S.Vaitekūno įamžinimo inicijavo Klaipėdos universiteto (KU) senatas. Jame primenama, jog dvi kadencijas universitetui vadovavęs akademikas buvo ne tik mokslininkas, bet pripažinimą pelnęs pedagogas, kuriam KU ir miestas tapo neatsiejama jo dalis.

"Prof. S.Vaitekūnas paskelbė daugiau kaip 220 mokslinių ir mokslinio populiarinimo publikacijų (23 jų – mokslo monografijos ir knygos), po nepriklausomybės atkūrimo parašė pirmuosius geografijos vadovėlius vidurinėms mokykloms, enciklopedinį geografijos žodyną", – rašoma senato prašyme Klaipėdos merui.

Partizano dukros iniciatyva

Į uostamiesčio vadovus kreipėsi ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė dėl atminimo lentos įrengimo jos tėvui prie buvusio Pedagoginio instituto pastato, kur jis studijavo.

"Ar nebūtų prasminga, kad šiais 2018 metais, A.Ramanausko-Vanago vardo metais, Klaipėdos miesto savivaldybė rastų galimybę šį pastatą pažymėti memorialine lenta, liudijančia A.Ramanausko-Vanago, kaip istorinės asmenybės, sąsajas su Klaipėdos miestu", – kreipimesi rašė garsaus partizano dukra.

Toliau vardijami A.Ramanausko-Vanago nuopelnai Lietuvai ir visos iniciatyvos šalies miestuose, kur vienaip ar kitaip jau įamžintas šio žmogaus atminimas.

Dėl visų atminimo lentų ir kitokio įamžinimo sprendimą turės priimti Klaipėdos miesto taryba.

Bibliotekai – I.Kanto vardas?

Be minėtų asmenybių įamžinimo, Imanuelio Kanto vardą suteikti siekiama Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai.

Šito iniciatoriai – verslininkas ir mecenatas Rimantas Cibauskas, istorinių spaudinių leidėjas Kęstutis Demereckas, filosofas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis bei istorikas Dainius Elertas.

Prašyme miesto vadovams primenamos garsaus filosofo I.Kanto šeimos sąsajos su Klaipėda, kur gyveno trys I.Kanto šeimos kartos ir yra čia palaidotos.

"Todėl manome, kad I.Kanto vardas, suteiktas Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai – reikšmingai istorijos atminties institucijai, suteiktų jai daugiau reprezentacinio svorio, atskleistų galimybes tapti dar svarbesniu miesto kultūriniu akcentu, žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą, jo išskirtinumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų", – rašoma kreipimesi merui Vytautui Grubliauskui.

Sprendimą dėl I.Kanto vardo suteikimo miesto bibliotekai taip pat turėtų patvirtinti uostamiesčio politikai.

Atsisveikinimas su Lietuva

Lygiai prieš savaitę K.Sarsanija dar lankėsi Klaipėdoje, užsuko į Palangą. Kalbėta, kad jis derino detales, kaip nuo kitų metų dirbs su į A lygą taikančiu "Palangos" klubu.

Tačiau šis apsilankymas treneriui tapo savotišku atsisveikinimu su Lietuva. Nors išvažiuodamas jis ketino vėl netrukus sugrįžti.

Šis pažadas taip ir liks neįgyvendintas. Šiandien K.Sarsanija amžinojo poilsio atguls Rakitkų kapinėse Maskvoje.

K.Sarsanija jau viešėdamas Lietuvoje pasijuto prastai. Sutino ir pamėlo koja, o jokie savarankiški bandymai sumažinti tinimą nepadėjo.

Grįžęs į Maskvą jis dar kentėjo kelias dienas, o praeitą ketvirtadienį buvo paguldytas į ligoninę, kur jam pasidarė dar blogiau.

Pasak futbolo agento Romano Oreščiuko, kuris bendravo su trenerio sūnumi Denisu Sarsanija, praėjusį penktadienį jo tėvo būklė dar labiau pablogėjo, šeštadienį jį ištiko koma ir K.Sarsanija "po kelių valandų, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė ant sūnaus rankų".

Neoficialiai, mirtį galėjo sukelti atitrūkęs kraujo krešulys, užkimšęs kraujagyslę.

Fanatiškai atsidavęs darbui

K.Sarsanijos pažintis su Lietuva truko daugiau nei 20 metų.

2013-aisiais tapęs "Atlanto" treneriu, dienraščio sporto žurnalistui Česlovui Kavarzai jis pasakojo, kad Lietuvoje pirmą kartą apsilankęs 1996-aisiais.

"Nežinau kaip, bet mano telefono numerį sužinojo Šiaulių futbolo klubo atstovai, tąkart pakvietę mane į jūsų valstybę. Po kelionės į Lietuvą Irmantą Stumbrį "įtaisiau" į Sankt Peterburgo "Zenitą", klaipėdietį Rimantą Žvingilą – į Belgijos komandą, į kitas ekipas – Nerijų Barasą, Tomą Žiuką, Valdą Trakį. Beveik visus tuomet Šiauliuose žaidusius futbolininkus pavyko įsiūlyti užsienio klubams", – prieš ketverius su puse metų dienraščiui pasakojo K.Sarsanija.

Ir tai buvo tik pradžia. Vėliau per K.Sarsanijos turimas pažintis išbandyti savo jėgas Europos ir Rusijos klubuose galimybę gavo Edvinas Gertmonas, Marius Adamonis, Andrejus Paniukovas, Donatas Kazlauskas, Dovydas Virkšas ir kiti.

Su K.Sarsanijos atėjimu į Klaipėdą prasidėjo "Atlanto" atgimimas, jam vadovaujant klubas ketverius metus buvo šalies čempionatų prizininkas, žaidė Europos futbolo lygoje.

Būtent todėl trenerio netektis sukrėtė ne tik sporto bendruomenę, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, sujaudintas trenerio mirties, savo feisbuko paskyroje įrašė:

"Didžiulė ir skaudi netektis ne tik futbolo klubui "Atlantas", bet ir, neabejotinai, visai Klaipėdos bei Lietuvos futbolo bendruomenei. Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir šį puikų trenerį bei nuostabų ir paprastą žmogų pažinojusiems. Jo nuoširdi ir kilni tarnystė Klaipėdos ir visos Lietuvos futbolo labui – geriausias paminklas ir prisiminimas apie šią garbią ir iškilią asmenybę. Tikrai niekada nepamiršime, visada prisiminsime ir ne tik dėl įtikinamų bei įspūdingų pasiekimų, bet pirmiausia dėl fanatiško viso savęs atidavimo futbolui bei jo talentų ugdymui."

Buvusiems kolegoms – šokas

Pasak ilgamečio "Atlanto" trenerio ir dabartinio klubo vadovo Vacio Lekevičiaus, jis nė pagalvoti negalėjo, kad nutiks tokia nelaimė.

Jis daug šansų suteikė jauniems žaidėjams. Jis turėjo savo viziją, buvo futbolo žmogus.

"Apie Konstantiną galėčiau pasakyti tik geriausius žodžius, man pačiam teko daug stengtis, kad jį prikalbinčiau atvažiuoti dirbti į Klaipėdą. Ketverius su puse metų artimai bendravome sporto klausimais, nors nebuvome šeimos draugai. Jo indėlis "Atlantui" labai didelis. Kartu su juo bandėme į komandą pritraukti jaunuosius Lietuvos futbolo talentus. Jis daug šansų suteikė jauniems žaidėjams. Jis turėjo savo viziją, buvo futbolo žmogus", – pasakojo V.Lekevičius.

Anot V.Lekevičiaus, K.Sarsanijai atvykus į uostamiestį, pradžioje galvota, kad šis stiprins komandą kviesdamas užsieniečius, tačiau treneris rėmėsi lietuvių žaidėjais.

Pačioje Rusijoje K.Sarsanija labiau žinomas ne kaip treneris, o kaip futbolo specialistas, apžvalgininkas, sporto agentas. Todėl jo netektis skaudi daugeliui šios sporto šakos atstovų.

Aistruoliai nespėjo padėkoti

Dėl K.Sarsanijos netekties susikrimtę ir "Atlanto" aistruoliai, šio futbolo klubo entuziastai, kurie nepraleidžia nė vienų savo mylimos komandos varžybų, o į "Atlanto" rungtynes svetur keliauja kartu, suprantama, savo lėšomis.

Tokį atsidavimą K.Sarsanija labai vertino ir su Klaipėdos futbolo aistruoliais palaikė nuoširdžiai draugiškus santykius. Nors pirmasis susitikimas su jais ir buvo keistokas.

"Mes esame tokia bendraminčių kompanija, kuriuos vienija futbolas. Kai tik atvyko į Klaipėdą dirbti K.Sarsanija, tuo metu prasidėjo susidūrimai Kijeve, Maidane. Kadangi mes Ukrainoje turime daug draugų, per pirmąsias futbolo sezono varžybas tribūnose išskleidėme milžinišką plakatą, kuriame buvo užrašyta: "Ukraina, mes su tavimi!" Kaip vėliau sužinojome, K.Sarsaniją ištiko savotiškas šokas", – prisiminė viešumo nepanoręs "Atlanto" gerbėjų klubo "Vakarų frontas" narys.

V.Lekevičius nuramino naująjį trenerį iš Rusijos, kad ši akcija jokiu būdu nenukreipta prieš jį. Jam paaiškino, kad šie jaunuoliai turi draugų ukrainiečių ir taip išreiškė jiems palaikymą.

"Po šių varžybų jis priėjo prie mūsų ir padovanojo futbolo kamuolį. Po kiekvienų varžybų mielai su mumis bendraudavo. Jis labai vertino mūsų entuziazmą, juk į varžybas ne Klaipėdoje paskui komandą mes važiuodavome už savo pinigus. Treneris, puikiai tai žinodamas, labai brangino mūsų pasiaukojimą. Todėl visada po varžybų mums padėkodavo, parodydamas, kad mes visi esame vienas kumštis – komanda ir sirgaliai. Labai gaila, kad nespėjome su juo susitikti ir padėkoti už jo indėlį klubui", – sakė klaipėdietis, taip pat sukrėstas gerbiamo trenerio netekties.

Garsėjo pakantumu ir tolerancija

K.Sarsanija ne tik buvo mylimas lietuvių, bet ir pats jautė simpatijas Lietuvai. O lygindamas lietuvius su rusais teigė, kad lietuvaičiai labiau disciplinuoti, ramesni.

"Lietuviai į viską reaguoja lėčiau ir ramiau nei mano tautiečiai. Tačiau to nepasakyčiau apie lietuvius futbolininkus. Jie turi charakterį, pasiryžę kautis. Daugelis šiuolaikinių rusų to nebeturi. Anksčiau tuo garsėjusi Rusijos tauta savotiškai išsigimė. Turiu gyvenime taisyklę: jei atvažiuoji į kitą šalį, niekada nebandyk jos lyginti su savo valstybe. Čia – taip, čia – kitaip. Atvykai į tą šalį, tai gerbk to krašto įstatymus, tradicijas", – taip prieš pusketvirtų metų dienraščiui kalbėjo K.Sarsanija, tada dar tik tapęs "Atlanto" treneriu.

Bendrauti su žaidėjais jam nebuvo jokių problemų, K.Sarsanija lengvai kalbėjo anglų ir prancūzų kalbomis, galėjo susikalbėti itališkai ir olandiškai.

Jį pažinojusieji teigė, kad K.Sarsanija buvo linksmas, atviras, komunikabilus. Laikėsi nuomonės, kad žmonėmis reikia pasitikėti.

"Kiekviename mūsų reikia įžvelgti gerų bruožų. Manau, kad žmogus turi teisę klysti. Tačiau vieną kartą. Net pirmą kartą prasižengusiems futbolininkams atleidžiu. Bet neatleidžiu išdavystės", – interviu "Klaipėdai" 2013-aisiais sakė K.Sarsanija.

Treneris bus palaidotas šiandien Maskvoje. Jo laidotuvėse turėtų dalyvauti ir klaipėdiečiai – vienas "Atlanto" trenerių R.Žvingilas ir futbolo agentas Paulius Paknys.

K.Sarsanijos vizitinė kortelė

1968 m. birželio 11 d. gimė Maskvoje, gydytojos ir sporto medicinos srities profesoriaus šeimoje.

1985–1988 m. Maskvos "Dinamo", "Krasnaja Presnia" komandų žaidėjas.

1988 m. Voronežo "Fakelo" žaidėjas.

1989 m. Ordžonikidzės "Spartako" žaidėjas.

1989–1990 m. Maskvos "Asmaralo" žaidėjas.

1991–1993 m. žaidė Prancūzijoje.

2005 m. Maskvos "Sportakademklubo" direktorius.

2006, 2007–2008 m. "Sportakademklubo" vyr. treneris.

2006–2009 m. Sankt Peterburgo "Zenito" sporto direktorius.

2009 m. Maskvos srities "Chimki" treneris.

2010 m. Maskvos "Dinamo", Rusijos futbolo federacijos sporto direktorius.

2010–2012 m. Voronežo "Fakelo" vyr. treneris.

2013–2017 m. Klaipėdos "Atlanto" vyr. treneris.

Nuo 2017 m. Sankt Peterburgo futbolo klubo "Zenitas" direktorius.

Mirė 2017 m. spalio 7 d. Maskvoje.

K.Sarsanijos stadione mes beveik niekada nematėme su kostiumu, tačiau niekada niekam tai nekliuvo. Visiems jis buvo kovotojas už teisybę, kovotojas už savo klubą, kovotojas už savo žaidėjus. O ir žaidėjams treneris buvo didžiulis autoritetas, už kurį jie atiduodavo visas jėgas net tada, kai klubo kasa būdavo tuščia, o žaidėjams algos vėluodavo kelis mėnesius.

K.Sarsanija buvo atlapaširdis. Jo finansinė nepriklausomybė jam visada leido rėžti tiesą, kuri patikdavo toli gražu ne visiems.

Po vieno LFF bandymo pamokyti „Vakarų fronto“ atstovus, treneris nevyniodamas žodžių į vatą pareiškė, kad savo gerbėjų nepaliks vienų ir gins juos tiek, kiek jėgos leis. Kai į jaunimo rinktinę draugiškoms rungtynėms išvažiavęs „Atlanto“ žaidėjas negavo pasireikšti nei minutės, jis pareiškė, kad daugiau žaidėjų į tokias rinktines neišleis.

Kai eilinį kartą LFF pakeitė nuostatus, K.Sarsanija irgi tiesiai šviesiai pasakė, kad su tokia sistema ruošti jaunus žaidėjus pagrindinei komandai yra neįmanoma.

Tokių istorijų per 4,5 metų praleistų Lietuvoje K.Sarsanija sukūrė ne vieną ir ne dvi dešimtis. Pirmoji jo istorija – su niekam nereikalingais Lietuvoje futbolininkais debiutinėse rungtynėse iškovota pergalė prieš Vilniaus „Žalgirį“ Vilniuje.

Nedaug trūko, kad tą sezoną būtų sužaistos ir papildomos rungtynės, kurios išaiškintų čempiono likimą. Vis tik, Gargždų „Bangai“ paskolintas tuometinis „Atlanto“ žaidėjas Aurelijus Staponka į klaipėdiečių vartus įmušė įvartį, „Žalgiris“ tapo čempionu, o „Atlantas“ buvo priverstas tenkintis sidabro medaliais. Tiesa, K.Sarsanija vis tiek buvo apdovanotas – jam įteikta geriausiam metų treneriui sukurta statulėlė.

K.Sarsanija niekada neslėpė, kad jo tikslas – auginti žaidėjus ir juos parduoti didesnėms rinkoms. Iš „užsikabinusių“ žaidėjų galime prisiminti Edviną Gertmoną, Marių Adamonį, Andrejų Paniukovą. Beje, pastarieji du praktiškai tą pačią minutę, kai mirė jų buvęs treneris jo atminimą pažymėjo to net nežinodami. A.Paniukovas įmušė įvartį Rusijos pirmos lygos rungtynėse, M.Adamonis Italijoje atrėmė vienuolikos metrų baudinį. Tačiau tokių išvežtų žaidėjų buvo ir daugiau. Nors ir neilgam. Donatas Kazlauskas ir Dovydas Virkšas tik K.Sarsanijos pažinčių dėka gavo galimybę save išbandyti Londono „Arsenal“ klube.

Evaldui Razuliui buvo suteiktas šansas Prancūzijoje, dar būrys žaidėjų buvo išvežti pasirodyti tai vienam, tai kitam Europos klubui. Prieš šį sezoną K.Sarsanija rimtai svarstė, ar tęsti darbą Klaipėdoje, tačiau galiausiai pasirašė ilgalaikę sutartį su galimybe ją nutraukti. Pakvietimas į Sankt Peterburgo „Zenit“ klubą kaip tik ir buvo ta galimybė. Tiesa, net ir tuomet jis dar svarstė, kaip padės „Atlantui“.

Svarstė apie bendradarbiavimą su „Zenit“, apie šio klubo jaunųjų futbolininkų skolinimą klaipėdiečiams, tačiau šioje dėlionėje kažkas nesusidėliojo. Atvirai kalbant, dėl šios strategijos K.Sarsanija nerado bendros kalbos su Vaciu Lekevičiumi.

Tačiau Lietuva, ypač jos pajūris, treneriui patiko. Dėl to dar šį pirmadienį jis lankėsi mūsų šalyje ir derino detales, kaip nuo kitų metų dirbs su į A lygą taikančiu „Palangos“ klubu. Deja, šios derybos K.Sarsanijai tapo atsisveikinimu su Lietuva. Smūgis. Šokas. Apmaudas. Ilsėkites ramybėje, maestro. Lietuvos futbole mums jūsų tikrai trūks.

Maskvos ligoninėje užsikišus trombams, neatlaikė futbolo specialisto širdis. 

Dar šią savaitę Sankt Peterburgo „Zenit“ sporto direktorius lankėsi Lietuvoje ir rezgė planus, kaip pratęsti savo veiklą Lietuvoje.

K.Sarsanija nuo kito sezono planavo prisijungti prie „Palangos“ klubo. Futbolas.lt redakcija reiškia gilią užuojautą, netekus žmogaus, kuris per paskutinius ketverius metus davė daug tiek Klaipėdos, tiek Lietuvos futbolui. 

– Prieš dvejus metus sakėte, kad jūsų komandos žaidėjų atlyginimai neviršija 2000 eurų. Kokia situacija dabar?

– Viskas taip pat. Dėl to turime problemų ir negalime pakovoti dėl čempiono titulo. 2016 – ieji, apskritai, buvo sunkūs metai. Tiek kalbant apie finansavimą, tiek problemas pačiame klube. Dėl to ir likome tik ketvirti.

– 2000 eurų Lietuvoje normali alga?

– Taip, pas mus visi profesionalai, gyvenantys tik iš futbolo. Pagal biudžetą mes Lietuvoje ketvirti – penkti. Aukščiau mūsų – „Žalgiris“, „Trakai“, „Sūduva“.

– Tačiau jūsų alga didesnė nei žaidėjų?

– Taip. Mane į klubą pakvietė bendrasavininkiai, todėl mano kontraktas yra surašytas pagal mano sąlygas.

– Kuo užsiima tie bendrasavininkiai?

– Jie turi verslą Klaipėdos uoste. Tiesa, dėl sankcijų prasidėjo problemos – uostas mažiau juos išnaudoja, pelnas tapo iškart mažesnis. Taigi, šiuo metu tokios pagalbos kaip anksčiau, klubas nesulaukia.

– Kokia situacija Lietuvoje su valstybiniu sektoriumi?

– Nėra paprasta. Tarkime, tas pats uostas – jis generuoja didžiules apyvartas, tad jei nors dalis jų atitektų futbolui – Lietuva turėtų komandą Čempionų lygoje. Kita vertus, negali sakyti, kad valstybinės įstaigos nepadeda. Tarkime, „Žalgiriui“ miestas duoda beveik milijoną eurų. Mūsų klubui Klaipėda – 150 tūkstančių.

– Kaip Lietuvoje teisėjavimas?

– Nėra blogas, tačiau vieną atvejį – taurės finalą prieš dvejus metus prisimenu kaip neigiamą. Mes žaidėme su „Žalgiriu“, kuris priklauso politiniam elitui. Nesakysiu kaip, bet mus tada nužudė. Viską padarė labai tvarkingai ir gražiai.

– Jūs padedate savo žaidėjams išvykti į geresnes komandas?

– Asmeniškai aš pats nepadedu, tačiau yra ryšiai, yra agentai, kurie padeda. Dėl to jauni žaidėjai gauna šansą išvykti į Vakarų Europą. Dovydas Virkšas – į Prancūziją, vartininkas Edvinas Gertmonas – taip pat. Kitas vartininkas aštuoniolikmetis Marius Adamonis buvo Anglijoje, tačiau jo merginai ten nepatiko, tad dabar jie Romoje „Lazio“ klube.

– Papasakokite apie Andrejų Paniukovą. Kodėl jis neužsikabino?

– Andrejumi domėjosi „Lille“ ir „Saint-Etienne“ klubai. Juos tenkino žaidėjo sugebėjimai, bet jie nežinojo, kaip padaryti, kad jaunas rusas sėkmingai adaptuotųsi Prancūzijoje. Todėl jie nusprendė nerizikuoti ir A.Paniukovą paskolino. Jie norėjo, kad futbolininkas įgytų patirties. Antroji Prancūzijos lyga yra tarsi vitrina, kurią stebi visi skautai. Jei tu stabilus, gerai žaidi, į tave tikrai atkreips dėmesį. A.Paniukovas gerai pradėjo, tačiau vėliau prasidėjo sunkumai – susirgo, prarado vietą sudėtyje. Kai pasveiko, komanda buvo pergalių kely, todėl treneris sudėties nekeitė. Tiesiog aplinkybės. Vasarą jis persikėlė į Portugalijos „Braga B“ komandą. susitarėme, kad sezoną sužais ten, o vėliau persikels į pagrindinę klubo komandą. Tačiau neseniai ten pasikeitė ir treneriai, ir valdžia, tad mes nusprendėme grąžinti jį į „Atlantą“.

– Sakykite, ar per tą laiką, kurį praleidote Klaipėdoje, turėjote kitų pasiūlymų?

– Ne tik turėjau, bet ir dabar turiu. Dvejus metus iš eilės galėjau išvykti į Lenkijos aukščiausiąją lygą. Šiemet gavau pasiūlymą iš Belgijos. Tačiau kiekvienąkart tie pasiūlymai atsiranda prieš mūsų rungtynes Europos lygoje. Mes būname stovyklose, ruošiamės, todėl negaliu viso to atsisakyti ir šiaip sau išvažiuoti.

Parengta pagal rusų spaudą

Uostamiesčio vienuolikės spaudos konferencijoje vyravo optimistinės nuotaikos – vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija pažadėjo, jog klaipėdiečiai, susitikime su daugkartiniais čempionais, sieks teigiamo rezultato.

„Kiekvienais metais mums pavyksta nugalėti „Žalgirį“. Tikiuosi, kad ir šįmet pakišime koją vilniečiams“, – vylėsi penktus metus klubą treniruosiantis K.Sarsanija.

Strategas apgailestavo, kad pernelyg anksti prasideda pirmenybės. Ne dėl metų laiko, o dėl laiko stygiaus, kurio pritrūko, jog ekipa geriau pasirengtų sezonui.

„Kai kurie futbolininkai – naujokas Linas Pilibaitis, senbuvis Markas Beneta nedalyvavo abiejose treniruočių stovyklose, kartu su kitais futbolininkais treniravosi gana neilgai. Labai reikėtų dar vienos treniruočių savaitės“, – prašė K.Sarsanija.

Paklaustas apie pokyčius komandoje žiemą, K.Sarsanija pripažino, kad jų būta nemažai.

Dėl įvairių priežasčių su komanda atsisveikino 13 žaidėjų. Tarp išėjusių pagrindiniai žaidėjai – Ovidijus Verbickas, Marius Papšys, Kazimieras Gnedojus, Andrius Jokšas, Rolandas Baravykas, vartininkas Povilas Valinčius.

Tarp komandos naujokų yra ir futbolo mėgėjams gerai pažįstamų futbolininkų – daug metų Vilniaus „Žalgiryje“ žaidęs Linas Pilibaitis, Jonavoje rungtyniavęs gynėjas Edgaras Žarskis, iš Portugalijos grįžęs puolėjas Andrejus Paniukovas.

„Pagrindinėje vienuolikėje futbolo mėgėjai išvys tik 3-4 senbuvius, kiti – nauji ekipos nariai“, – kokio dydžio pokyčiai, pavyzdį pateikė K.Sarsanija.

Paklaustas, kurie žaidėjai kausis su vilniečiais, vairininkas neskubėjo atskleisti kortų: „Pamatysite prieš rungtynes.“

Klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius patenkintas sukomplektuota komanda.

„Iš pradžių ekipoje buvo jauni ir po praėjusio sezono klube likę žaidėjai. Tai mane neramino. Kai vėliau atvyko gražus būrys pajėgių futbolininkų, šiandien galiu teigti, kad būsime stipri komanda“, – tvirtino jis.

„Komandos kukliausias tikslas – patekti į ketvertuką, ambicingiausias – kovoti dėl aukso“, – planų neslėpė V.Lekevičius.

Šįsyk Konstantino Sarsanijos kariaunai teko išmėginti jėgas su Kielcų "Korona", Lenkijos aukščiausios lygos klubu. Varžovai buvo pajėgesni 3:1.

Pirmajame kėlinyje komandoms pasižymėti nepavyko.

Po pertraukos, 51-ąją min., "Atlantą" į priekį išvedė saugas Donatas Kazlauskas.

Tačiau persvaros išlaikyti nepavyko. Jau po keleto minučių lygsvarą atstatė lenkų klubo saugas Mateuszas Moždženas. Dar po penkių minučių "Korona" pasiekė ir antrąjį įvartį.

Per pridėtą laiką varžovai padidino savo persvarą iki 3:1.

Prieš tai dvejuose kontroliniuose susitikimuose klaipėdiečiams pasižymėti nebuvo pavykę.

Kitos rungtynės Kipre numatytos vasario 2-ąją su "Čukarički" klubu iš Serbijos.

Antradienio treniruotėje iš pernykštės ekipos buvo vos aštuoni žaidėjai: kapitonas Andrius Bartkus, Rokas Gedminas, Domantas Šimkus, Justas Raziūnas, Donatas Kazlauskas, Vincentas Šarkauskas ir Dovydas Norvilas.

Vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija ypač džiaugėsi po sunkios ligos visiškai pasveikusiu ir į komandą grįžusiu D.Norvilu.

Du rusai – Maksimas Maksimovas ir Olegas Dmitrijevas nespėjo atvykti iš namų, o Vytas Gašpuitis išvyko laimės ieškoti į Rusijos aukščiausios lygos „Rostovo“ klubą. K.Sarsanija nežada paglostyti pavėlavusiųjų – abiem rusams bus skirtos baudos.

Į „Atlantą“ po metų Prancūzijoje grįžo gynėjas Ričardas Šveikauskas.

Tarp naujokų buvo ir keletas futbolo mėgėjams gerai pažįstamų veidų – Arminas Vaskela, Robertas Freidgeimas, Simonas Juška, Mindaugas Bagužis, vartininkas Deividas Mikelionis.

Dar laukiama „Utenyje“ žaidusio ukrainiečio puolėjo Jurijaus Vereščiako.

Anot K.Sarsanijos, pirmosios – įžanginės treniruotės bus tarsi apšilimas prieš sunkiąsias stovyklas Kipre.

„Iki sezono pradžios numatytos trys stovyklos. Pirmoji Klaipėdoje vyks iki sausio 19 dienos, – planais dalijosi strategas. – Per šį laikotarpį sužaisime dvejas kontrolines rungtynes: 14 d. Rygoje su „Riga“, 19 d. Marijampolėje su „Sūduva“. 23 d. išskrisime į pirmąją treniruočių stovyklą Kipre. Tą pačią dieną sužaisime su Konstancos „Viitorul“ klubu iš Rumunijos, kurį treniruoja šios šalies legendinis futbolininkas George Hagi. Dar žaisime su dviem lenkų komandomis – Gdynės „Arka“ ir Kielcės „Korona“ bei serbų vicečempionu – Belgrado „Partizan“. Vasario 6 d. grįšime į Klaipėdą. Po keturių dienų išvyksime į antrąją dešimties dienų stovyklą ten pat. Žaisime su Serbijos čempionais – Belgrado „Crvena zvezda“ futbolininkais. Po keturių dienų susitiksime su Dasakio Achnos „Ethnikos Achna“ klubu iš Kipro, kurį treniruoja lietuvis Valdas Ivanauskas. Vasario 18 d. kausimės su Rusijos aukščiausios lygos Jekaterinburgo „Ural“ vienuolike.“

Pasak K.Sarsanijos, klaipėdiečiai „Atlantą“ galės pamatyti vasario paskutinėmis dienomis, kai uostamiesčio vienuolikė žais kontrolines rungtynes.

Paklaustas apie tikslus naujajame sezone, specialistas nieko naujo nepasakė: „Turime patekti į geriausių komandų trejetuką, sėkmingiau žaisti Europos lygos turnyre. O pirmasis tikslas – kovo 4 dieną Klaipėdoje vyksiančiose pirmosiose Lietuvos čempionato rungtynėse įveikti Vilniaus „Žalgirį“.