-
L. Kasčiūnas įvardija prioritetus: Vokietijos brigados priėmimas, šaukimo reforma, dronai 14
L. Kasčiūnas, jei būtų paskirtas ministru, taip pat žada paspartinti darbus, kurių pasigedo iš dabartinio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko – per mėnesį sukurti karinių komendantūrų sistemą, aktyviau imtis dronų integravimo į gynybos sistemą.
„Prioritetas, aišku, yra Vokietijos brigada – tai jau negrįžtamas procesas bet turime būti pasirengę padaryti visus namų darbus, kas nuo mūsų priklauso, kad 2027 metais brigada čia jau būtų išvysčiusi pilną operacinį pajėgumą. Taip pat akcentavau, kad vienas iš prioritetų – šaukimo reforma Seime, reikia sutelkti paramą ir tą darysiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie kitus prioritetus, jis pažymėjo, kad divizijos kūrimas priklausys nuo turimų lėšų, tad reikia priimti sprendimus dėl papildomų lėšų gynybai, kad „visi kartu, ir opozicija, ir pozicija, rastų kompromisinį variantą dėl gynybos tvaraus finansavimo“.
Seimo komiteto vadovas įsipareigojo per mėnesį sukurti karinių komendantūrų tinklą, kurio vystymui iki šiol sako pasigedęs Krašto apsaugos ministerijos dėmesio.
„Darbų tęstinumas labai svarbus dalykas, bet komendantūrų sukūrimo mes prašėm, maldavom dvejus metus. To nebuvo padaryta – aš jums pažadu, jei būsiu paskirtas ministru, per mėnesį šitai padarysiu“, – į nueinančio ministro A. Anušausko pasisakymą, kad naujas ministras spės tik užbaigti pradėtus darbus, reagavo L. Kasčiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad būtina sparčiau dirbti dronų programos kūrimo, pilietinio pasipriešinimo, visuotinės gynybos principo diegimo klausimais.
„Dronų integracija į ginkluotąsias pajėgas, dronų programos atidarymas gynybai su parama Ukrainai, pilietinio pasipriešinimo paketas, visuotinė gynyba, tai net nedaug kainuojantis dalykai, tiesiog reikia imtis lyderystės ir daryti darbus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Klausiamas, kokių žingsnių imsis, kad užtikrintų gynybos pirkimų skaidrumą, kai nueinantis ministras metė šešėlį dėl galimos erdvės korupcijai, L. Kasčiūnas teigė, kad visų pirma reikėtų atlikti analizę ir identifikuoti silpnąsias sistemos vietas.
„Tą galima padaryt audito būdu, galima pagalvoti ir apie NATO pasitelkimą – NATO turi tam tikrų programų, kurios leidžia įvertinti valstybių išvystytas sistemas, kaip jos perka įsigijimus. Pirmiausiai turi būti padaryta analizė, įvertintos silpnosios ir stipriosios pusės, vertinant ir STT indėlį, būtų galima sulaukti jų patarimų, ką galima padaryti geriau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Klausiamas, kaip tikisi organizuoti bendrą darbą, kai jo kandidatūrai dėl vertybinių požiūrių skirtumų nepritaria koalicijos partnerė Laisvės partija, L. Kasčiūnas sakė visgi besitikintis sutarimo, o su „laisviečių“ lydere, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite teigė daug nuveikęs dėl gynybos pramonės plėtros.
Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė antradienį pareiškė, kad dėl skirtingų vertybinių pozicijų žmogaus teisių klausimais L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus Laisvės partijos palaikymo neturi.
P. Paleckio/BNS nuotr.
„Puikiai įsivaizduoju tą darbą, kas įdomiausia, mes su Aušrine esam padarę daug darbų, daug pataisų. Žino mano nuostatas, gali patikt, gali nepatikt, man žmogiškai truputį keista. Kaip pavyzdį duodu Seimo pirmininkę, mes irgi su ja nesutariam vertybiniais kausimais, bet ji atskiria, kur Kasčiūnas vertybiniais kausimais, o kur Kasčiūnas nacionalinėj saugumo srity. Gynybą organizuojame visiems piliečiams, nepaisant jų visų pažiūrų“, – sakė NSGK vadovas.
Jis teigė besitikintis ir Laisvės partijos paramos šaukimo reformai, nors „laisviečiai“ skeptiškai vertina visuotinio šaukimo idėją.
Gynybą organizuojame visiems piliečiams, nepaisant jų visų pažiūrų.
„Šaukimo reforma – visų mūsų reikalas, aš manau, kad Laisvės partija, nepaisant to, kokių žodžių esu išgirdęs, yra valstybiškai nusiteikusi politinė jėga, jai svarbus Lietuvos saugumas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Esu kalbėjęsis ir su Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku (Laisvės partijos atstovu Artūru Žukausku – BNS), kur dabar yra šaukimo reforma, jis nori pasiūlyti tam tikrą opciją, kad iš karto po mokyklos būtų šaukiami vaikinai, yra nusiteikimas dirbti, idėjos yra įdomios, inovatyvios ir aš jas labai pozityviai vertinu“,– pridūrė kandidatas į KAM vadovus.
Premjerės Ingridos Šimonytės į krašto apsaugos ministrus pakeisti A. Anušausko pateiktas L. Kasčiūnas trečiadienį susitiko su prezidentu G. Nausėda.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad šalies vadovas tikisi šią savaitę paskirti naują krašto apsaugos ministrą, ir trečiadienį po susitikimo su L. Kasčiūnu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.
Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
-
Prokurorų prašo tirti galimą korupciją krašto apsaugoje: to Lietuvoje dar nebuvo 194
Frakcijos narys vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai Algirdas Stončaitis kitą savaitę taip pat šaukia neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti.
„Seimo frakcija, reaguodama į krašto apsaugos ministro žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodoma frakcijos išplatintame pranešime.
Prokurorų prašoma įvertinti, ar A. Anušausko pateiktos informacijos pagrindu nėra galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Prašoma ištirti, ar verslo įmonės darė spaudimą ministrui A. Anušauskui ir ministerijos darbuotojams dėl vykdomų viešųjų pirkimų.
Taip pat norima išsiaiškinti, kurie Seimo nariai kreipėsi į ministerijos darbuotojus ar ministrą su galimais pasiūlymais ir raginimais daugiau kalbėtis dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais.
„Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams, taip pat, kas tie Seimo nariai ir už jų stovinčios verslo grupės, kurios bandė daryti įtaką“, – sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams.
Demokratų frakcijos narys A. Stončaitis pastebi, kad A. Anušausko pasisakymas žiniasklaidai iš esmės yra pareiškimas apie įvykdytas nusikalstamas veikas ir politinę korupciją.
„To Lietuvoje dar nebuvo. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai visi ragina kelti mokesčius, savanoriškomis įmokomis remti ir taip ieškoti papildomų galimybių finansuoti krašto gynybą (ką tikrai reikia daryti). Todėl, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, šiandien (šeštadienį – BNS) kreipiausi ir į komisiją su siūlymu trečiadienį rengti neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti“, – nurodė A. Stončaitis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų KAM., bet nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją dar vertina.
Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.