Birželio 14 dieną gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris, sukūręs kraujo grupių sistemą.

Vidurdienį pradėję darbą po ketvirčio valandos donorystės centro darbuotojai jau buvo paėmę aštuonių donorų kraujo. Ligoninėms nuolat reikia kraujo

Paprastai žmogus turi nuo 4,5 iki 5 litrų kraujo, priklausomai nuo sudėjimo, vienu kartu paimama iki dešimtadalio jo kiekio.

Dabar visi donorai aukoja savo kraują neatlygintinai. Žmonės, kurie kraują davė 40 ir daugiau kartų bei 10 metų propagavo donorystę ir skatino kitus įsitraukti į šią šventą misiją. Jie turi teisę kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją gauti antros pakopos valstybinę pensiją, o tai dabar yra 136 eurai.

Klaipėdoje yra nemažai žmonių, kurie kraują yra aukoję 80 ir daugiau kartų.

„Visada prašome, kad donorai ateitų pasiruošę – pavalgę, gausiai atsigėrę vandens ir pailsėję. Kraujo davimas prilyginamas labai aktyviam sportu, kai netenkama daug energijos. Donorus patikrina mūsų gydytojai, kiekvienas jų užpildo donoro kortelę. Kadangi donorystė dabar nealygintina, žmogui nėra tikslo nuslėpti kokią ligą ar negalavimą“, – tikino donorų organizatorė Rūta Ramanauskienė.

Pasak jos, jauni žmonės būna ypač motyvuoti ir pilietiški. Dažniausiai donorai teigia taip norintys padėti žmonėms, antra pagal gausumą donorų grupė – teigiančių, kad po kraujo davimo jie geriau jaučiasi, trečioje vietoje tie, kurie patys susidūrė su nelaime ir patys ar jų artimieji buvo išgelbėti.

Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų. Kauno klinikų kraujo centras 2020 metais žmonėms išmokėjo 228 eurus, o Nacionalinis kraujo centras tokių kompensacijų kelerius metus nemokėjo.

12 eurų kompensacija mokama pageidaujantiems gauti lėšų kelionei į įstaigą bei papildomam maitinimui.

Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS paaiškino, kad kompensacijos donorams buvo mokamos, nes skubiai reikėjo trumpo galiojimo kraujo komponentų.

„Sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti šių trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus“, – BNS tvirtino L. Kryžauskaitė.

„Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms“, – pridūrė ji.  

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė BNS teigė, kad donorai kompensacijų jau nebeprašo: „Tų 12 eurų negali vadinti kompensacija. Nuo senų laikų suma likusi“. 

Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas BNS sakė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemokėjo: „Niekas neprašė. (...) Kraujo donorystė yra gerumo aktas“. 

Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.

Pasak D. Gutausko, kai už kraujo donorystę mokama, tuo susivilioja turintys priklausomybių, socialiai pažeidžiami gyventojai.

Tuo metu valstybės skiriamos lėšos  propaguoti neatlygintiną donorystę auga, nes daugėja kraujo donacijų.

D. Gutauskas prognozuoja, kad šiemet centre kraujo gali būti duota daugiau negu 70 tūkst. kartų, pernai – 68 tūkst. Vien pirmąjį ketvirtį duoti kraujo atėjo 2 tūkst. daugiau naujų donorų nei pernai tuo pačiu metu. 

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė tvirtino, kad šiemet tikimasi 14-15 tūkst. donacijų, pernai jų buvo apie 13,5 tūkst.  Anot jos, maždaug trečdalis kraują davusių žmonių yra nauji donorai.  

„Didelę kraujo dalį gauname išvykose. Jeigu būtų tik tiek kraujo, kiek paimama iš tų žmonių, kurie ateina į centrą, tikrai jo trūktų“, – pabrėžė D. Remeikienė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai donorams iš viso išmokėta 1,8 tūkst. eurų kompensacijų, užpernai – 2,8 tūkst. eurų, 2020-aisiais – 4,8 tūkst. eurų, 2019-aisiais – 11 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 16,3 tūkst. eurų, o 2017-aisiais – beveik 48 tūkst. eurų.  

Neatlygintinai donorystei propaguoti pernai buvo skirta maždaug tiek pat, kiek 2017-2019 metais, – 1,152 mln. eurų, dėl pandemijos 2020 metais finansavimas mažėjo iki 954 tūkst. eurų, o užpernai vėl viršijo 1 mln. eurų. 

Iš šių lėšų Nacionaliniam kraujo centrui, Santaros klinikų ir Kauno klinikų kraujo centrui padengtos išlaidos, susijusios su donorystės propagavimu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, visuomenės švietimu ir informavimu, donorų ir organizacijų, kuriose jie dirba skatinimu, jų pagerbimu.

Dalis lėšų skiriama patalpų išlaikymui, įrangos atnaujinimui, informacinių technologijų diegimui, maistui, papildams, vitaminams, papildomiems su donoryste susijusiems sveikatos patikrinimams ir tyrimams. Nacionalinis kraujo centras šiemet iš šių lėšų planuoja įsigyti specialų autobusiuką vykti pas donorus.

Sutartyje taip pat numatoma skirti ypatingą dėmesį neatlygintinos kraujo donorystės programų plėtrai, organizuoti bei dalyvauti bendruose ją skatinančiuose projektuose.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, miestiečiai ir sostinės svečiai renginio metu galės pabendrauti su šauliais, kurių gretose – daugkartiniai kraujo donorai, pasiruošę pasidalinti savo patirtimis ir aukojant kraują.

„Džiugu tai, kad NKC darbuotojų gretose taip pat yra šaulių ir, tikėtina, kad atsiras dar daugiau norinčių jais tapti. Taigi ši partnerystė ne tik padės skatinti bei populiarinti neatlygintą kraujo donorystę, bet ir, tikėtina, papildyti Lietuvos šaulių sąjungos gretas naujais nariais“, – organizatorių pranešime cituojamas jis.

Savo ruožtu, Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis tikisi, jog kraujo donorai prisijungs prie Šaulių.

„Tikimės, kad ne tik šauliai papildys kraujo donorų gretas, bet ir kraujo donorai prisijungs prie Lietuvos šaulių sąjungos. Žmogus, duodantis kraujo, kad padėtų kitam, savo nuostatomis jau yra labai artimas mūsų organizacijai, nes mūsų visų tikslas – dirbti Tėvynės labui“, – sako apie 13 tūkst. narių turinčios sąjungos vadas.

NKC duomenimis, Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja – didėja ir surenkamo kraujo kiekiai, ir pirmą kartą gyvenime kraują aukojančių žmonių.

„Nematyčiau, kad yra didelių veiksnių, kurie pakeitė kraujo donorystės tradicijas. Donorai, kurie yra nuolatiniai, ateina net nelaukdami mūsų kvietimo. Sakyčiau, kad viskas vyksta įprastai“, – BNS kalbėjo Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė.

Jai antrino Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė. Anot jos, situacija, palyginus su 2020 metais, yra atsigavusi.

„Santaros klinikose per pusantros savaitės jau atlikta antra kepenų transplantacija. Tos procedūros išties vyksta“, – BNS sakė ji.

Vis tik Santaros klinikų įstaigos vadovė tvirtino mananti, kad aukojančių kraujo sumažės vasarą.

„Reikės manau įsitempti prieš sezoną“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.

Donorai, kurie yra nuolatiniai, ateina net nelaukdami mūsų kvietimo. Sakyčiau, kad viskas vyksta įprastai.

NKC direktoriaus pavaduotoja medicinai sakė, kad kraujo grupių trūkumas yra dinamiškas, nes vieną dieną trūkstą vienų kraujo grupių, o kitą – kitų.

„Šiai dienai Nacionalinis kraujo centras kviestų ateiti donorus, kurie turi 0 kraujo grupę ir rezus neigiamą arba turi A kraujo grupę ir rezus teigiamą ir B kraujo grupę, kurie turi rezus neigiamą kraują“, – penktadienį kalbėjo A. Mečėjienė.

Vis tik ji pažymėjo, kad labiausiai gydymo įstaigų pageidaujama yra pirma neigiama (0-) kraujo grupė.

„Vien todėl, kad šią kraujo grupę gydymo įstaigos gali pradėti naudoti, jeigu yra kažkokia labai skubi situacija, didelis masyvus kraujavimas, o dar nespėta nustatyti nukentėjusio kraujo grupės, tai šitą kraujo grupę iškart galima panaudoti gydymui“, – sakė ji.

Tuo tarpu L. Kryžauskaitė kalbėjo, kad trūksta tų kraujo grupių, kurios yra dažniausios – pavyzdžiui, pirmos teigiamos.

NKC duomenimis, Lietuvos gydymo įstaigose kasmet reikia maždaug 100 tūkst. donacijų. Pernai prireikė 107 tūkst.

Šalyje kasdien reikia maždaug 300 kraujo donorų, o darbo dienomis, kai vyksta intensyvus gydymas, planinės operacijos, prireikia pakviesti apie 400 kraujo donorų.

„Atitinkamai Nacionalinis kraujo centras per dieną turėtų priimti apie 200 kraujo donorų, o darbo dienomis apie 250 donorų prireikia“, – papildė A. Mečėjienė.

Klinikų Kraujo centro poreikis – mažiausiai 100 donorų per parą.

Norinčius duoti kraujo, NKC direktoriaus pavaduotoja ragino apsilankyti kraujo donorysčių įstaigų puslapiuose, kur kasdien skelbiama informacija apie turimų atsargų kiekį.

„(...) galima orientuotis, kuriems kraujo donorams jau būtų laikas apsilankyti, o kurie galbūt gali dar pasitausoti, nes visi kraujo komponentai turi labai ribotą saugojimo laiką“, – sakė A. Mečėjienė.

– Kelintus metus vyksta tokia akcija?

– Ši akcija, skirta būtent laisvės gynėjams atminti, jau rengiama kelerius metus. Tai labai graži tradicija, organizuojama kartu su Martyno Mažvydo biblioteka.

– Ar daug žmonių kasmet ateina duoti kraujo? Nors kraujo donorystės akcija dar tik  prasidėjo, matau, nusidriekusi nemaža eilutė…

– Įprastai ateina nuo 20 iki 40 donorų, bet kasdien tikimės vis daugiau jų sulaukti. Šiuo metu kraujo ypač reikia, kadangi yra žiemos laikotarpis, daug sergančių pacientų, ir patyrusių traumų. Be to, nemažai serga ir pačių donorų, tad kasdien to kraujo reikia vis daugiau. Ir poreikis yra visų kraujo grupių – kiekvienas donoras mums labai brangus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar nestinga kraujo ir aukojančiųjų kraujo, žurnalistas teiravosi Kraujo centro vadovo Donato Gutausko.

– Gruodį buvo skelbta, kad sausis gali būti sudėtingas mėnuo, kokia situacija Lietuvoje šiandien?

– Džiaugiuosi, kad taip neatsitiko, pati situacija Lietuvoje gerėja. Jei visai neseniai turėjome didelį smukimą, sumažėjimą donorų dėl COVID-19, tai dabar kraujo donorystė vėl atsigauna. Praėjusiais metais per visą Lietuvą surinkome apie 105 tūkst. donacijų. Tai geras rezultatas, visos suplanuotos operacijos įvyko. Nebuvo taip, kad prireikus perpilti kraują, jo nebūtų. Noriu pasidžiaugti, kad dėl to nebuvo atidėta nei viena operacija Lietuvoje.

– Praėjusiais metais turėjote ne vieną iniciatyvą, kurios buvo susijusios ir su Ukraina. Kaip bus šiemet? Ar turėsime kažkokių išskirtinių kraujo donorystės akcijų?

Rusai nesibodi šaudyti ir į greitosios pagalbos automobilius, kuriais kraujas yra pristatomas. Tad problema yra pats kraujo pervežimas ir į ką jį surinkti. Ukrainiečiams trūksta kraujo maišelių. 

– Taip, tęsime savo darbus. Pernai Ukrainai išsiuntėme kraujo maišelių, o šiemet prašome žmonių aukoti pinigus (numeris 1410) ir siųsti kraujo maišelius į Ukrainą, kuriuos mes, žinoma, nupirksime. Vis dar pasigirsta klausimų, ar Ukrainai netrūksta kraujo. Noriu patikinti, kad tikrai netrūksta. Prieš porą dienų kalbėjau su Ukrainos Kraujo centro vadovu ir buvau patikintas, kad kraujo netrūksta, donorų, norinčių aukoti savo kraują, yra pakankamai.  Žinoma, yra problema su logistika, nes pafrontėje ne taip lengva to kraujo surinkti. Jis surenkamas ne karo įkarščio zonose, o rusai nesibodi šaudyti ir į greitosios pagalbos automobilius, kuriais kraujas yra pristatomas. Tad problema yra ne pats kraujo surinkimas, o jo pervežimas, pristatymas ten, kur reikia. Didžiausia vis dėlto problema, kad nėra į ką rinkti. Trūksta kraujo maišelių. Žinoma, jie dar turi tų maišelių atsargų, bet taupo. Tad mūsų užduotis yra padėti Ukrainai ne krauju, o gelbėti žmonių gyvybes siunčiant vienkartines priemones. T. y. kraujo maišelius, į kuriuos ir būtų surenkamas kraujas.

– Sugrįžkime prie Lietuvos. Kur norintieji paaukoti kraujo gali tai padaryti? Ar važiuos mobilios komandos po įvairius miestus, kaip ir kiekvienais metais?

– Žinoma, mes šiais metais pasiruošėme geriau nei bet kada. Nupirkome du kraujo donorystei organizuoti skirtus autobusus. Dar jie neatvyko, kol kas tik pasirašome sutartis, bet vasarą jau turėsime, juos pristatysime. Tai bus modernios laboratorijos ant ratų. Ir tiek mūsų komandai, tiek donorams vasarą bus smagiau, komfortiškiau, nes autobusuose veiks kondicionieriai. O žiemą išėjai iš savo biuro ir atėjai į šiltą autobusą. Taigi ir su autobusais, ir su palapinėmis mes lankysimės visur. Taip pat – ir miestų aikštėse per šventes, turgaus dienomis, prie bažnyčių. O rasti mus gali  norintieji visuose penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ten kur yra stacionarūs kraujo surinkimo centrai. 

Akcija „Eglutė gyvenimui“ vyksta antrus metus iš eilės.

„Ši idėja gimė pačių urėdijos darbuotojų iniciatyva, tad tęsiame gerus darbus ir šiais metais antradienį Santaros Kraujo centre visiems, duodantiems kraujo, įteiksime simbolišką padėką – gyvą ir žaliuojantį kalėdinį medelį“, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Anot ministerijos, miškininkų dovanojamos eglutės bus vazonėliuose, jas gavę žmonės galės pasisodinti.

„Savo darbe kiekvieną dieną matome kaip donorai ateina ir dalinasi savo gerumu su kitais – dovanoja kraują, o už tai nelaukia jokio atlygio. (...) Tikimės, kad ši akcija taps ilgamete tradicija“, – sako Santaros klinikų Kraujo centro vyriausioji specialistė Vaida Strakšytė.

Santaros klinikų duomenimis, kasmet kraujo duoda apie 25 tūkst. donorų, 80 proc. jų – nuolat tai darantys asmenys.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sveikinimo kalboje dėkojo visai bendruomenei už suteikiamą viltį ir gelbėjamas gyvybes. „Man didelė garbė būti šį vakarą su jumis, nes jaučiuosi šios nuostabios bendruomenės dalimi. Simboliška, tačiau ir pats pirmą kartą su kraujo donoryste susipažinau Kauno klinikų Kraujo centre prieš pradedant rezidentūrą. Jau tuo metu labai aiškiai supratau, kad kiekvienas kraujo lašas yra gyvybiškai svarbus, – prisiminė viceministras. – Nuoširdus ačiū visiems donorams už tūkstančius išgelbėtų gyvybių, už suteikiamą viltį gyventi ir už įrodymą, kad žmogiškumas vis dar egzistuoja.“

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius padėkojo kraujo donorams visų ligoninės medikų vardu: „Jūsų dėka mūsų gydytojai gelbėja žmonių gyvybes. Kauno klinikose per metus atliekama daugiau nei 66 tūkst. operacijų, tarp kurių pasitaiko ir itin sudėtingų, kai norint išgelbėti vieną gyvybę, prireikia kelių donorų kraujo.“

Be kraujo donorų būtų neįmanomas daugelio medicinos sričių progresas.

Profesorius pabrėžė, kad kraujo ir jo komponentų poreikis ligoninėje kasmet didėja. „Kauno klinikų Kraujo centras šiais metais mini 10 metų jubiliejų. Per visą šį laikotarpį Kraujo centre donorai apsilankė daugiau nei 100 tūkstančių kartų ir paaukojo daugiau nei 43 tonas kraujo. Surenkamu donorinio kraujo kiekiu kol kas patenkiname 80 proc. Kauno klinikų poreikio, tačiau tikime, kad šis skaičius augs“, – sakė generalinis direktorius.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių nelieka abejingi ir prisijungia prie kilnaus tikslo. „Šio renginio metu norime padėkoti kraujo donorams už atliekamą prasmingą darbą – jie padeda pacientams tada, kai to labiausiai reikia. Kraujo donorų dėka galime ne tik atlikti sudėtingas operacijas bei organų transplantacijas, bet ir gydyti įvairias ligas, kai pacientui taikoma chemoterapija. Be kraujo donorų būtų neįmanomas daugelio medicinos sričių progresas, – pabrėžė dr. D. Remeikienė. – Dėkojame kiekvienam, skiriančiam laiko kraujo donorystei. Donorystė – vienas lengviausių būdų išgelbėti kito žmogaus gyvybę.“ Kraujo centro vadovė kalboje minėjo, kad vis daugiau kraujo donorų pasirenka donorystės kelią pakartotinai.

Kiekvienais metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu apdovanojami kraujo donorai. Donorai, neatlygintai kraujo paaukoję 20 kartų ir daugiau, apdovanojami Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, 30 kartų ir daugiau – Lietuvos nusipelniusiojo donoro pažymėjimu, o dovanojusiems kraujo ne mažiau kaip 40 kartų suteikiamas Garbės donoro vardas.

Šiais metais Donorystės žymūno pažymėjimai įteikti 120 Kauno klinikų Kraujo centro donorų, Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimai – 45 kraujo donorams, o Garbės donoro vardai suteikti 12 donorų.

Renginio metu šventinę atmosferą kūrė operos solistas Liudas Mikalauskas, solistė Vaida Genytė ir pianistė Beata Vingraitė.

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu, gimdyvėms, naujagimiams, pacientams, sergantiems onkologinėmis bei kitomis ligomis.

Prezidentūros Kolonų salėje vyksiančiame renginyje bus apdovanoti tie kraujo donorai, kuriems garbės donorų vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso pandemijos to nepavyko padaryti.

Po šio renginio iš viso Lietuvoje bus jau 875 garbės donorai.

Renginio globėjos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės teigimu, žmonės, kurie neatlygintinai aukoja kraują ir prisideda gelbstint kitų gyvybes, yra geriausias humaniškumo ir pilietiškumo pavyzdys.

„Be galo svarbu pažymėti, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Aukojantieji kraują prisideda ne tik gelbstint gyvybes skubiais atvejais, bet ir papildant kraujo atsargų rezervą, kas ypač svarbu mūsų šalies gydymo įstaigoms ir jose dirbantiems bei stebuklus kasdien kuriantiems medikams“, – pranešime spaudai cituojama D. Nausėdienė.

Garbės donoro vardas suteikiamas daugiau kaip 40 kartų neatlygintinai kraujo paaukojusiems donorams. Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, garbės donoro vardą turintys asmenys galės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri bus papildoma prie įprastos senatvės pensijos.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas naujuosius ir jau esamus garbės donorus ragina nepamiršti ir jau dabar, nelaukiant senatvės pensijos amžiaus, kreiptis dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos, kuri nuo šių metų birželio yra padidėjusi iki 130,58 eurų.

„Nemažai donorų tiesiog pamiršta kreiptis dėl II-ojo laipsnio valstybinės pensijos, nors jiems ji ir priklauso. Noriu paraginti, kad 40 kartų ir daugiau kraujo paaukoję donorai, nesvarbu, kiek jiems yra metų, jau dabar kreiptųsi dėl šios pensijos skyrimo. Mes suteiksime visą informaciją ir pagelbėsime paprastai ir greitai paruošti reikiamus dokumentus“, – sako D. Gutauskas.

Parlamentarė įregistravo PVM įstatymo pataisą, pagal kurią visoms kraujo donorystės įstaigoms, kai šios įsigyja prekes ir paslaugas kraujo ir kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.

J. Sejonienė pataisas sako parengusi Nacionalinio kraujo centro (NKC) siūlymu.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas laikosi pozicijos, kad centras yra priverstas veiklą vykdyti diskriminacinėmis sąlygomis, palyginti su kitomis kraujo donorystės įstaigomis, tokiomis kaip Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.

„Vien todėl, kad šios įstaigos yra tiesiogiai finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), joms yra taikomas  lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, kai tuo tarpu pagrindinė ir svarbiausia valstybės kraujo donorystės įstaiga NKC yra apmokestinama 21 proc. PVM tarifu, nes dėl savo veiklos specifikos tokių sutarčių nesudarinėja“, – teigė D. Gutauskas.

Jo teigimu, taip pat būtų galima investuoti į įstaigos veiklos stiprinimą surenkant neatlygintinai donorų aukojamą kraują, įsigyjant naujos įrangos ir priemonių, reikalingų sklandžiam donorystės procesui.

NKC pagal kraujo ir kraujo komponentų pardavimo sutartis gydymo įstaigoms tiekia kraujo komponentus, už kuriuos įstaigos atsiskaito lėšomis, gautomis iš teritorinių ligonių kasų pagal sudarytas sutartis.

Prekes ir paslaugas, reikalingas kraujo ir kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, tame tarpe ir medicinos pagalbos priemones, NKC įsigyja organizuodama viešuosius pirkimus.

Seimo narė J. Sejonienė teigia, kad tiekėjai, tiekdami prekes NKC iki šiol vadovaujasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu, kuris, anot jos, atneša nelygybę.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, medicinos pagalbos priemonės, kurias įsigyja įstaiga, nesudariusi su Teritorine ligonių kasa sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties, apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą. Situacija tokia, kad viena įstaiga – NKC, teikianti tas pačias paslaugas kaip ir kitos kraujo donorystės įstaigos, yra priversta veikti rinkoje diskriminacinėmis sąlygomis“, – sakė parlamentarė.

Anot jos, įstatymo projektas suvienodins konkurencines sąlygas ir leis didžiąją dalį Lietuvos gydymo įstaigų kraujo komponentais aprūpinančiam centrui geriau finansiškai pasirengti reaguoti į šiuo metu kylančias grėsmes ir krizes.

Iš viso ketinama pasveikinti 61 donorą iš Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Kupiškio.

Jiems bus įteikti nusipelniusių donorų pažymėjimai ir gėlės, pranešė Nacionalinio kraujo centras.

„Visoje Lietuvoje turime daug geros valios žmonių, reguliariai neatlygintinai aukojančių savo kraują. Viena donacija gali išgelbėti trijų pacientų gyvybes, todėl aukojantieji kraują prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir padeda papildyti kraujo atsargas, kas ypač svarbu šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu“, – sakė renginyje dalyvausiantis Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Viena donacija gali išgelbėti trijų pacientų gyvybes.

Pasak jo, per pandemiją buvo kiek sumažėjęs kraują aukojančių panevėžiečių skaičius, bet pastaruoju metu jis grįžta į įprastas vėžes – per pirmą šių metų pusmetį Panevėžio mieste ir regione surinkta 5,8 tūkst. kraujo donacijų, tai yra 7,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Penktadienį Laisvės aikštėje įsikursiančioje Nacionalinio kraujo centro palapinėje taip pat bus galima paaukoti kraujo.

Kraujo centro duomenimis, pernai surinkta daugiau kaip 64 tūkst. donacijų, tai yra beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

Turu per Lietuvą Nacionalinis kraujo centras siekia pagerbti nusipelniusius kraujo donorus. Liepos 15 dieną numatyti apdovanojimai Kaune Nepriklausomybės aikštėje, liepos 22 dieną Šiauliuose Prisikėlimo aikštėje.