-
Ar jūsų kraujo spaudimas yra idealus? Normų ribas pasitikrinkite lentelėje 11
Vaistininkai dalinasi patirtimi, kad į vaistinę užsukusius klientus kartais tenka nuraminti, jeigu spaudimas šoktelėjęs į viršų ar priešingai – gerokai per mažas. Nors kiekvieno asmens kraujo spaudimas individualus, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytą lentelę galima įvertinti rodmenis ir esant reikalui būtinai pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad dažniausiai lietuviai susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu.
„Kasdien vaistinėje spaudimą pamatuojame dešimtims žmonių. Aukštas kraujo spaudimas gali nesukelti jokių negalavimų, todėl labai svarbu reguliariai matuoti spaudimą, kad jam padidėjus tai būtų užfiksuota laiku. Visgi jeigu dažnai skauda galvą, jaučiamas tvinkčiojimas, vargina pykinimas, pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti – pasimatuoti spaudimą“, – pataria vaistinės specialistė.
Verta žinoti savo ribas
Kraujo spaudimo aparate esantis sistolinis (viršutinis) skaičius rodo kraujagyslių susitraukimą, o diastolinis (apatinis) širdies darbą. Nors optimalus žmogaus spaudimas priklauso nuo jo amžiaus ir lėtinių ligų, vidutinis optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm Hg ir 80 mm. Pasak vaistininkės, svarbu stebėti ne tik tai, kokius skaičius rodo aparatas, bet ir skirtumą tarp viršutinio ir apatinio rodmens.
„Jeigu tolygiai yra padidėję abu rodmenys, tai yra kur kas geriau, negu, tarkim, viršutinis rodmuo padidėjęs, o apatinis – normalus. Tai rodo, kad širdis dirba normaliai, o kraujagyslės intensyviai banguoja ir organizmas jaučia didelį stresą“, – paaiškina K. Staivė.
Jeigu žmogus niekada nesimatavo kraujo spaudimo arba tą darė labai seniai ir pamatė sistolinį rodmenį pakilusį 150 mm Hg, pirmajai pagalbai „Eurovaistinės“ vaistininkė rekomenduoja išgerti šiltos melisų ar mėtų arbatos su keliais lašiukais valerijono ir skubiai vykti pas gydytoją.
Visgi kraujospūdis gali laikinai padidėti po sporto, jaučiant stresą, po įtemptos dienos darbe, apsinuodijus ar paprasčiausiai suvalgius aštresnio, sunkesnio, sūresnio maisto nei valgote įprastai. Norint išsiaiškinti ar tai nėra laikina problema, jeigu kraujo spaudimas nesiekia rizikingos ribos, reikėtų žmogui pačiam savaitę laiko kiekvieną rytą matuoti ir sekti rodmenis ir jiems nemažėjant – kreiptis į sveikatos specialistus.
Prieš matavimąsi verta nurimti
Vaistininkė sako, kad matuoti kraujo spaudimą reikia nusiraminus ir atsipalaidavus. Norint gauti tikslius duomenis svarbu nusivilkti storus drabužius, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti.
„Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavus spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali padidinti dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis“, – pataria specialistė.
Matuojantis kraujo spaudimą svarbu atkreipti dėmesį ir į pulsą. Jeigu ryte, ramybės būsenoje širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, tai jau yra ritmo sutrikimas dėl kurio reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.
-
Keturi žingsniai širdžiai, kurie padės gyventi ilgiau 1
„Žmogus nejaučia nei padidėjusio kraujo spaudimo, nei padidėjusio cholesterolio, ir senėjančios kraujagyslės neskauda, – sako Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė profesorė Jelena Čelutkienė. – Todėl gali būti sunku rasti motyvą ir laiko skirti dėmesio savo sveikatos, o ne ligos, rodikliams ir individualios rizikos mažinimui. Suprantama, kad nesinori galvoti apie tai, kaip rytoj pačiame jėgų žydėjime gali gauti miokardo infarktą arba staiga gali sustoti širdis. Vis dėlto atrandame laiko ir lėšų apdrausti turtą, save ir vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, nuo netikėtų išlaidų – vadinasi, natūralus savisaugos instinktas nepradingo, bet reikia laiku jį pažadinti.“
4 žingsniai, sveikesnei širdžiai ir ilgesniam gyvenimui:
– Matuokite arterinį kraujospūdį. Net kas trečias suaugęs žmogus kenčia nuo padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, arba kitaip – arterinės hipertenzijos. Normalus sveiko suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg, o padidėjusiu laikomas tuomet, kai viršija 130/80 mmHg. Padidėjimas dažniausiai nėra jaučiamas, bet kartais pasižymi tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pasikartojantis kraujavimas iš nosies, skausmas krūtinėje ar širdies plote, dusulys fizinio krūvio metu, koordinacijos sutrikimas. Užfiksavus kraujospūdžio normos perviršį, reikėtų tuoj pat kreiptis į gydytoją, kuris, esant reikalui, išrašys reikiamus vaistus, paskirs gydymą. Hipertenziją svarbu pažaboti, nes ji didina insulto, koronarinės širdies ligos, miokardo infarkto, širdies bei inkstų nepakankamumo riziką.
– Išsitirkite cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimas – vienas pagrindinių veiksnių, siekiant užkirsti kelią aterosklerozei. Kraujo riebalų, kurie skirstomi į bendrąjį cholesterolį (BCh), mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL), didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL) ir trigliceridus (TG), organizme turėtų būti saikingas kiekis. Sveiko, širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu nesergančio žmogaus bendrasis cholesterolis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o MTL – iki 3 mmol/ l. Esant per dideliam cholesterolio kiekiui kraujyje, paprastai skiriami aterosklerozės, širdies infarkto bei insulto riziką mažinantys vaistai – statinai.
– Sekite kūno masės indeksą (KMI). KMI normų neatitinkančių, arba nutukusių, žmonių kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė, taip pat kyla didesnė grėsmė susirgti koronarine širdies liga, juos dažniau ištinka staigi mirtis. Idealus KMI gali svyruoti tarp 18,5–25 ir neviršyti 30. Nutukimas kelia dar didesnę riziką širdžiai, jei riebalai kaupiasi liemens srityje, todėl vertėtų ne tik pasimatuoti bendrą kūno masės indeksą, bet ir liemens apimtį. Vyrų apimtis turėtų būti iki 94 cm, moterų – iki 80 cm. Pilvinis nutukimas fiksuojamas, kai apimtis išauga 8-iais cm.
– Laikykitės sveiko gyvenimo būdo taisyklių. Sveikas gyvenimo būdas labai dažnai leidžia išvengti KMI, „blogojo“ cholesterolio, kartais net ir hipertenzijos padidėjimo. Pirmiausia, norint sumažinti infarkto riziką, derėtų atsisakyti žalingų įpročių – saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti. Rūkymas, be kitų neigiamų padarinių organizmui, pažeidžia vidinį kraujagyslių sienelės sluoksnį, todėl prasideda aterosklerozė. Taip pat vertėtų rinktis sveiką maistą – pirmenybę teikti lapinėms, ankštinėms daržovėms, vaisiams ir uogoms, liesai ir riebiai žuviai, paukštienai be odelės, liesiems pieno produktams, vengti ar atsisakyti mėsos gaminių, saldžių kepinių, bulvių, riebių pieno produktų. Gausus gyvulinės kilmės riebalų kiekis, angliavandeniai, druska – itin kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Be abejo, nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo – bent 30 min. per dieną, 4–5 kartus per savaitę skirti aktyviai veiklai. Nebūtina kasdien vaikščioti į sporto salę – tam tinka bet kokia mėgstama veikla: greitas ėjimas pėsčiomis, namų ar sodo ruošos darbai, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Reguliariai stebėti organizmą, atlikti kraujo tyrimus, sveikai maitintis ar skirti laiko aktyviai veiklai – neturėtų būti sudėtinga, siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką. Vis dėlto medikai dažnai pripažįsta, kad darbingo amžiaus žmonėms sunku keisti gyvenimo būdą, reguliariai lankytis pas gydytoją. Gydytojui paskyrus statinus ar kitus širdies vaistus, dažnam nesinori jų vartoti. Medikai ragina būti sąmoningus – širdžiai žalingą gyvenimo būdą keisti po truputį, pasitariant su šeimos gydytoju, o šiam skyrus vaistus – pasikliauti specialistu ir atsakingai juos vartoti.
-
A. Unikauskas atskleidė keturis būdus, padedančius įveikti žemą kraujospūdį 1
Laimei, yra keturi pamatiniai dalykai, kuriais tinkamai rūpinantis galima susitvarkyti su hipotenzija, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Kaip teigia jis, žemo kraujospūdžio problemos išsprendimas priklauso nuo vandens vartojimo, judėjimo, gyvenimo būdo ir mitybos.
Žemas kraujo spaudimas, daugeliui žmonių sukeliantis galvos svaigimą ar net alpimą, yra pavojingas ir gali signalizuoti apie rimtas ligas. Per žemas kraujospūdis yra žalingas sveikatai, nes 32 proc. padidina vainikinių širdies arterijų ligų riziką, taip pat gali sukelti traumas dėl nuolatinio svaigulio ir silpnumo, tapti galvos skausmo priežastimi, sako gydytojas A. Unikauskas. Mediko teigimu, hipotenzija sergantys žmonės skundžiasi ir sumažėjusiu lytiniu potraukiu, depresija, nuolatiniu nerimu, dirglumu, mieguistumu.
Pasak A. Unikausko, žemas kraujospūdis priklauso nuo keturių pamatinių dalykų. „Svarbus skysčių vartojimas, laikysena ir judėjimas, gyvenimo būdas, mityba. Jei šie elementai bus tinkamai papildyti, pakils ir kraujospūdis“, – tvirtina medikas.
A. Unikauskas pataria gerti pakankamai vandens ir vengti dehidratacijos. „Geriant pakankamai vandens galima užsitikrinti, kad kraujo tūris kraujagyslėse būtų tinkamas. Per dieną reikėtų išgerti bent aštuonias stiklines vandens“, – pataria medikas.
Gydytojas teigia, kad staigaus kraujo kritimo priežastimi gali būti kūno padėties pakeitimas. Jei žmogus guli ar sėdi, jis turėtų atsistoti lėtai, nes organizmui reikia laiko adaptuotis. Taip pat patariama sėdint nekryžiuoti kojų – taip venos nebus užspaustos ir kraujas laisvai tekės į širdį.
Anot A. Unikausko, žemas spaudimas atsiranda, kai išsiplečia kraujagyslės ar žmogus būna neaktyvus. „Tokiu atveju reikėtų imtis pokyčių. Pavyzdžiui, imtis sporto, kuris nereikalauja daug įtampos ir kvėpavimo sulaikymo. Galima savo lovos galvūgalį ar čiužinį pakelti 10 cm. Tai padės organizmui palaikyti kraujo cirkuliaciją. Galiausiai, derėtų vengti gulėti karštoje vonioje ir ilgai maudytis po karštu dušu, nes tai plečia kraujagysles“, – sako medikas.
Negalima pamiršti ir tinkamos mitybos, ypač jei hipotenzija – ne vienkartinis atvejis, o nuolatinė būsena. A. Unikauskas pataria valgyti daugiau sūdytos žuvies, alyvuogių, sultinio, fermentuoto sūrio, sūdytų lašinukų, marinuotų daržovių, nes druska kelia kraujospūdį. Taip pat reikia maisto, turinčio vitamino B12 – kiaušinių, jautienos, ėrienos ir pan.
„Norintiems pakelti kraujospūdį taip pat rekomenduočiau folio rūgšties turinčio maisto – kepenų, smidrų, špinatų, lęšių, brokolių. Žemą spaudimą turintiems žmonėms padeda ir kofeinas, geriamas protingais kiekiais. Žinoma, reikėtų vengti greitųjų angliavandenių turinčio maisto – saldainių, saldintų javainių, gazuotų gėrimų, pyragų, picų ir t. t.“ – vardija medikas.
-
Kaip sumažinti kraujo spaudimą atliekant kvėpavimo pratimus?
„Tai nereiškia, kad žmogus turi atsisakyti vaistų ir daryti [tik] šiuos pratimus. Tačiau pradinėje [ligos] stadijoje jie gali padėti atsikratyti didėjančio kraujo spaudimo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia gydytojas, LSMU profesorius Alvydas Unikauskas.
Specialistų teigimu, 9 iš 10 žmonių kvėpuoja netinkamai. Dėl to atsiranda stresas ir kyla kraujo spaudimas.
„Australijos sveikatos mokslininkai sako, kad, norint užkirsti kelią hipertenzijai, padidėjusiam kraujo spaudimui, svarbu laiku išmokti taisyklingai kontroliuoti kvėpavimą“, – sako gyd. A. Unikauskas.
Gydytojo teigimu, kvėpavimo pratimų tyrėjas profesorius Andrew Allenas pabrėžia, kad ryšys tarp širdies veiklos ir kvėpavimo egzistuoja.
„Kvėpavimas ir širdies darbas bei kraujo spaudimas funkciniu požiūriu yra susiję per, taip vadinamą, simpatinę nervų sistemą“, – pasakoja A. Unikauskas.
Simpatinė nervų sistema siunčia nervinius signalus į širdį ir kraujagysles. Pasikeitusi nervinė veikla sukelia didėjantį kraujo spaudimą, jo svyravimus net ir jauniems sveikiems žmonėms. Todėl svarbu išmokti kontroliuoti kvėpavimą kuo anksčiau.
Lėtas kvėpavimas ramina, neaktyvina neuronų, kurie smegenyse jungiasi su emocijų centru. Paviršutinis greitas kvėpavimas sukelia stresą, nes aktyvina neuronus, kurie atsakingi už susijaudinimą.
„Ne tik emocinė būsena veikia kvėpavimą, bet ir kvėpavimas veikia mūsų emocinę būklę“, – atkreipia dėmesį gydytojas A. Unikauskas.
Šių metų gegužę universitetinių tyrimų sveikatos žurnale buvo paskelbti tyrimai, įrodantys kvėpavimo reikšmę kraujo spaudimui.
„Vienas iš jų: 6 lėti įkvėpimai per 30 sekundžių (kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas trunka maždaug 5 sekundes) palyginti su paprastu sėdėjimu sumažina viršutinį (sistolinį) kraujo spaudimą nuo 3,4 iki 3,9 vienetų“, – sako gyd. A. Unikauskas.
Gilus, ramus, lėtas kvėpavimas sulėtina širdies ritmą, virškinimą, skatina ramybės būseną.
Gydytojo A. Unikausko rekomenduojami kraujo spaudimą mažinantys kvėpavimo pratimai – vaizdo įraše.