Tradiciškai prieš koncertus vyks „Gatvės gyvos“ organizuojamos ekskursijos, kurios supažindins su įspūdingomis Bernardinų sodo transformacijomis ir leis visai kitu rakursu pažvelgti į šią žaliąją Vilniaus oazę.

Ciklą rugpjūčio 4 d. pradės Jorio Sodeikos ir Paulinos Dūmanaitės fortepijoninis duetas. Pianistai keturiomis rankomis atliks vengriškus šokius. Atlikėjai ragina apsiauti patogiai – nežinia, kuo baigsis koncertas, kurio akcentu taps pagavus ritmas bei vingrios melodijos. 21 „Vengrų šokį“ fortepijonui, susipažinęs su romų muzika, vengrų čardašais, verbunkomis, sužavėtas ir įkvėptas folko elementų, sukūrė vokiečių romantikas J. Brahmsas.

Rugpjūčio 11 d. Lukaszas Byrdy pakvies suktis valsų ritmu, nardyti virtuoziškuose etiudų pasažuose, patirti baladės rimtį, o finale panirti į žėrintį polonezą As-dur. F. Chopino muzikos entuziastas yra koncertavęs beveik visose Lenkijos filharmonijų salėse, parengęs daugybę programų, skirtų šiam romantizmo kompozitoriui, grojęs su jo biografija ar vardu susijusiose erdvėse. Pianistas kviečiamas rengti pasirodymus JAV, Kanadoje, Kinijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kt. šalyse, o savo meistriškumu bei sukaupta koncertine patirtimi nuo 2018 m. dalinasi su I. J. Paderewskio muzikos akademijos auklėtiniais Poznanėje.

Lukaszas Byrdy pakvies suktis valsų ritmu, nardyti virtuoziškuose etiudų pasažuose, patirti baladės rimtį.

Rugpjūčio 18 d. Bernardinų sode laukia susitikimas su F. Chopino muzikos ambasadore Lietuvoje, pianiste Šviese Čepliauskaite. Pasaulį pakerėjusio didžiojo romantiko gimtinėje dažnai koncertuojanti pianistė, lenkų spaudoje įvardijama kaip „viena talentingiausių profesorės Barbaros Hesse – Bukowskos mokinių, po kiekvieno koncerto sulaukianti audringų klausytojų aplodismentų“. Rečitaliui ji pasirinko iš puošnių dvarų į didžiąją koncertinę sceną iškeltus kūrinius – polonezus, valsus, mazurkas, noktiurnus.

Rugpjūčio 25 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė, jaunoji pianistė Gabrielė Agilė Bajoraitė paskutiniame „Kristupo piknike“ skambins užburiančias F. Chopino ir puikių kompanionų – L. van Beethoveno ir S. Rachmaninovo“ – melodijas. Jaunoji pianistė jau yra susikrovusi solidų kūrybinį bagažą, kuriame ne tik įvairių konkursų laurai, specialieji prizai už geriausius klasikinių, šiuolaikinių kūrinių atlikimus, bet ir pasirodymai Lietuvos bei užsienio koncertų salėse bei festivaliuose.

Fortepijono rečitaliai Bernardinų sode rengiami kartu su Lenkijos Respublikos ambasada, Lenkijos institutu Vilniuje bei Vilniaus miesto savivaldybe. Įėjimas į koncertus yra nemokamas, o į prieš juos rengiamas ekskursijas „Bernardinų, Sereikiškių, Jaunimo sodo istorijos“ reikia įsigyti bilietus.

„Sudarydama koncerto programą, galvojau ne tik apie save, bet ir apie kitus – kokie kūriniai būtų įdomūs, patrauklūs klausytojams. Neabejoju, jog visi konkurso dalyviai vadovavosi savo patirtimi, kiekvienas įdėjo savo sielos dalelę. Muzika – vienas nuostabiausių dalykų pasaulyje. Sutinku su teiginiu, kad ja gali pasakyti viską, nors ir negali kalbėti“, – atviravo konkurso laimėtoja.

44 metų mokytoja, dirbanti pradinėje mokykloje, dviejų vaikų mama pasakojo, jog Kristupo vasaros festivalio konkurse dalyvauti nusprendė visiškai atsitiktinai.

„Skelbimą aptikau ieškodama visai kitos informacijos. Konkursas suteikė daug džiaugsmo, nes procesas buvo smagus - tereikėjo išklausyti kūrinius ir sudėlioti patinkančius į vientisą rinkinį. Atsižvelgiau tiek į kriterijus, tiek į galimą auditoriją. Net nemaniau, kad galėsiu laimėti. Bet prisipažinsiu, sužinojusi, jog laimėjo mano sudaryta koncerto programa, šokinėjau iš laimės!“, – šypsojosi moteris.

Sunkumų, sudarinėdama būsimo koncerto programą, H. Macutkevič nepatyrė. Jos manymu, visai nesudėtinga daryti tai, kas patinka: „Kūrybos procesas buvo labai smagus, rankos pačios sužymėjo varneles. Gaila, kad kai kuriuos, taip pat nuostabius kūrinius, reikėjo palikti „už borto“, siekiant optimalios renginio trukmės. “

Vilniaus mokytojų namų kieme rugpjūčio 30 d. vyksiančiame koncerte klausytojai išgirs mėgstamus H. Macutkevič kūrinius. Moteris atskleidė, jog skambės „Don’t cry for me Argentina“, „You raise me up“, „Tico Tico“, „Vidda“, Latin Pop Special, operos „Likimo galia“ uvertiūra (Giuseppe Verdi), „Zircus Renz“ ir kt.

„Jaučiu didžiulę pagarbą ir žaviuosi tais, kurie kuria muziką ir tais, kurie ją atlieka. Didelė laimė buvo lankytis savo sūnaus koncertuose, kol jis mokėsi fortepijono Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje. Smagu stebėti vaikų tobulėjimą, jų atradimus, kaip jie augdami, klausydamiesi savo kartos muzikos, atranda nuostabius kūrinius, sukurtus praeities ir dabarties genijų, užsienio ir Lietuvos kūrėjų“, – sakė ji.

H. Macutkevič pasakojo, jog jai patinka mokytis (net iš savo vaikų ir mokinių), atrasti naujų dalykų, todėl vakarus mielai leidžia koncertuose. Kristupo vasaros festivalio favoritai – „Sakralinės muzikos valandos“ Šv. Kazimiero bažnyčioje bei koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje. Taip pat didelį įspūdį paliko „Muzika ant vandens“, pritraukusi galybę žmonių. Jos manymu, Kristupo vasaros festivalis žavus tuo, jog dauguma koncertų vyksta ypatingose erdvėse.

„Turėdama laisvo laiko labai mėgstu skaityti, klausytis muzikos, keliauti. Vis tik didžiausias mano pomėgis – kurti gėlynus, derinti tarpusavyje augalus, rūpintis jais. Tai teikia ramybės, džiaugsmo. Kokia laimė stebėti ir klausytis gamtos Kūrėjo simfonijos – nuo pirmųjų žalių lapelių po pavasarinio lietaus iki rudens vėjyje šiurenančių daugiamečių žolių...“ – kalbėjo H. Macutkevič.

H. Macutkevič sudarytą koncerto programą Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas dirigento Egidijaus Ališausko, atliks koncerte „Tapk meno vadovu!“ rugpjūčio 30 d. Koncertas vyks Vilniaus mokytojų namų kieme, pradžia 19 val.

„Nedainuoju karaokės. Nesiimu kūrinių, kurie man nieko nereiškia. O šios dainos svarbios jose slypinčia tiesa, kurią radau“, – taip naujausią savo albumą pristato J. Owen. Albume „Rediscovered“ atlikėja pateikia dvylika originaliai interpretuojamų muzikos pasaulio žvaigždžių dainų.

Muzika turi unikalią savybę – ta pati daina gali būti atliekama skirtingais būdais.

Galbūt daugeliui scenos žmonių perdainuotų kūrinių albumas signalizuotų artėjančią karjeros pabaigą, kūrybinę krizę ar tiesiog reikštų sutarties sąlygų laikymąsi. Tik ne J. Owen. Žinomas melodijas ji geba paversti savomis. Išskirtinis, plataus diapazono, spalvingas vokalas, išieškoti niuansai, turtingas muzikinis audinys pasirinktiems kūriniams suteikia antrą gyvenimą, o publikai – galimybę išgirsti juos naujame kontekste.

„Muzika turi unikalią savybę – ta pati daina gali būti atliekama skirtingais būdais. Kūrinys gali turėtų tiek daug įvairiausių prasmių skirtingiems žmonėms, ir visos jos yra teisingos. Svarbiausia, ką tai reiškia tau“, – sakė J. Owen.

Moteris yra ne tik talentinga atlikėja, bet ir pripažinta dainų kūrėja. J. Owen diskografijoje puikuojasi dešimtys albumų, o 2016 m. išleista kompaktinė plokštelė „Somebody’s Child“, kurioje skamba autorinės J. Owen dainos, muzikos kritikų įvardyta tikru brangakmeniu.

Atlikėja gimė operos dainininkų šeimoje, todėl vaikystėje daug laiko praleisdavo užkulisiuose, stebėdama jų pasirodymus. Pati kurti pradėjo paauglystėje, taip išreikšdama sielvartą po netikėtos motinos netekties.

„Muzika ir dainų kūrimas yra pati geriausia savigydos priemonė, kurią man teko išmėginti. Atrasti būdą bei erdvę saviraiškai yra vienas nuostabiausių, labiausiai išlaisvinančių, o kartais, net gyvenimą gelbstinčių dalykų. Neabejoju, jog dėl šios priežasties žmonės imasi meninės, kūrybinės veiklos. Menas išlaisvina, suteikia saugią zoną kalbėjimui apie tuos dalykus, nuo kurių bėgame realiame gyvenime. Iki dvidešimties neturėjau nė menkiausio supratimo, kokia esu laiminga, jog turiu galimybę kurti. Tačiau metams bėgant, vis labiau jaučiu, kokia nepaprasta ši dovana.“ 

„Judith Owen: Rediscovered“ liepos 23 d., antradienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. J. Owen albumo „Rediscovered“ kūrinius atliks su perkusininku Pedro Segundo iš Portugalijos.

Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Į kūrybinės veiklos 20-mečio koncertą (liepos 10 d.) Šv. Kotrynos bažnyčioje kviečia Edgaras Montvidas. Vienas garsiausių Lietuvos operos solistų yra išmaišęs visą pasaulį, o panorėjus, jam būtų atviros bet kurios scenos, bet kurių prestižiškiausių teatrų durys. Tačiau Šv. Kotrynos bažnyčioje E. Montvidas koncertuos pirmą kartą.

„Su Edgaru Montvidu netikėtai susitikome knygų mugėje. Priėjau prie jo ir tiesiog pasiūliau: „Gal jūs norite padainuoti Šv. Kotrynos bažnyčioje?“ Galbūt vieta ir buvo tas kabliukas, kuriuo jis susiviliojo, – svarsto festivalio meno vadovė Jurgita Murauskienė. – Edgaras yra operinio žanro atlikėjas, tačiau šį kartą jis pasirodys kamerinėje erdvėje, su savo mylimais kūriniais, su fortepijono meistru iš Didžiosios Britanijos, o vietoj prabangių operos dekoracijų bus barokiniai lipdiniai.“

Kita sukaktis, kuri paliks ryškų pėdsaką šių metų festivalio programoje – tai kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200 metų jubiliejus. „Gidas Albertas Kazlauskas pernai vedžiojo po erdves, kuriose vyksta koncertai. Žmonės kitomis akimis pamatė Šv. Kotrynos bažnyčią ar VU Botanikos sodą. Šiemet Albertas ves ekskursijas S. Moniuškos tema, – atskleidžia J. Murauskienė. – Pirmą kartą ruošiau tekstą kalbančiai Moniuškos skulptūrai, kuri prabilo Donato Katkaus balsu, ir apie kompozitorių sužinojau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad Vokiečių gatvėje jis įsimylėjo savo žmoną, kuri buvo jo vienintelė meilė. Jis labai mėgo saldumynus, o į savo kavinę „Bemo“ iš Vokiečių gatvės į Vilniaus gatvę važiuodavo karieta. Moniuška Vilniuje praleido net 18 gyvenimo metų, kurie buvo patys stipriausi jo kūryboje. Jis labai įdomi asmenybė ir tikrai turime ką apie jį papasakoti.“

Netikėtas sprendimas, kad šiemet ekskursiją užbaigs koncertas Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, kur bus atkurta saloninio dainavimo dvasia. Pirmąjį S. Moniuškos bestselerį „Namų dainyną“, kuriame sugulė dainos balsui ir fortepijonui, visuomenė sutiko taip palankiai, kad beveik iš kiekvieno Vilniaus namo sklido kompozitoriaus muzika. Šiandien daugelį tų dainų vadiname romansais, tad neatsitiktinai kelionę po XIX a. Vilnių užbaigs Liuba Nazarenko.

Tiesa, pačiai J. Murauskienei bene įdomiausias šių metų festivalio pasirodymas – tai italų gitaristo ir pasaulinio fenomeno Luca Stricagnoli koncertas (rugpjūčio 13 d.), kurio metu skambės visiems puikiai pažįstami kūriniai iš „U2“, „Red Hot Chili Peppers“, AC/DC ir kt. atlikėjų repertuaro. „Šis koncertas man ypatingas tuo, kad dar niekada nesu to mačiusi. Luca groja specialiai jam sukonstruota trijų grifų gitara. Jis pats sau atstoja ir orkestrą, ir roko grupę, ir viską, ko reikia scenoje“, – pasakoja meno vadovė.

Kristupo vasaros festivalis šiemet ypatingas dar ir tuo, kad jame gausu renginių šeimoms su mažamečiais vaikais. Vienas jų – „Muzikiniai pusryčiai“, kurie patiks ir vaikams, ir seneliams. „Viskas vyks „Miesto laboratorijoje“, kuri turi labai seną pusryčių tradiciją. Tačiau mes prie viso to prijungsime muziką. Tai bus interaktyvūs pasirodymai, į kuriuos įtrauksime visą šeimą – kiekvienas taps pasirodymo dalimi“, – intriguoja J. Murauskienė.

Ne mažiau įspūdinga žada būti ir visai šeimai skirta muzikinė pasaka „Sniego karalienė“ (rugpjūčio 6 d.). Jos koncepcija išsiskiria tuo, kad režisierius Paulius Tamolė pasiūlė labai įdomų kampą. Jis panoro atgaivinti tikrą pasaką, tikrą pasakojimą, kad veiktų žiūrinčio ir klausančio vaizduotė. Tad pats R. Tamolė taps pasakotoju, o kompozitorius Chrisas Ruebensas gyvo žodžio įtaigą išryškins specialiai parinkta muzika bei garso efektais.

Visą Kristupo vasaros festivalio programą galima rasti čia: http://kristupofestivalis.lt/

„Sudarydamas rečitalio programą, visų pirma, vadovaujuosi savo meniniu skoniu bei estetika, pernelyg nesistengdamas pataikauti publikai, bet nepamiršdamas jos pamaloninti – atlieku tai, ką, manau, galiu atlikti geriausiai. Tad ir šįkart, pradėdamas švęsti savo 20-ąjį dainavimo sezoną, noriu klausytojams ir sau padovanoti prasmingą laiką kokybiškos muzikos apsuptyje. Mano repertuare visuomet yra prancūziškos muzikos, man patinka šios šalies kultūra, todėl pasirodymo metu taip pat skambės keletas prancūzų autorių kūrinių. Programoje gražiai suguls Richardo Štrauso dainų naratyvas, Manuelis de Falla padovanos mums ispaniškos autentikos. Štai Ferenco Liszto „Petrarkos sonetai“ ne taip dažnai atliekami Lietuvoje, o viena iš mano misijų – supažindinti publiką su mažiau žinomais kūriniais. Neapsieisiu ir be operų arijų, vis tik, esu labiau operos žanro dainininkas nei kameristas“, – apie artėjančio koncerto programą pasakojo E. Montvidas

Londone gyvenantis, pasaulio scenas užkariavęs tenoras, džiugina ir Lietuvos klausytojus - nuolat bendradarbiauja su orkestrais, atlieka vaidmenis operose, koncertuoja festivaliuose. Vis tik, Šv. Kotrynos bažnyčioje lieps 10 d. solistas pasirodys pirmą kartą.

„Net keista, kad Vilniuje esama tokių erdvių, kuriose dar nesu dainavęs! Taigi, bus debiutas! Vien tai, kad koncerto vieta yra bažnyčia, užtikrina ypatingą šios erdvės aurą. Gražesnių dekoracijų negalėčiau norėti. O akustika, manau, bus tokia pat įspūdinga, kaip ir barokiniai lipdiniai“, – sakė dainininkas.

Lietuvos operos scenoje E. Montvidas debiutavo 1999 m. Artūro vaidmeniu G. Donizzeti operoje „Liučija di Lamermur“, tebestudijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Virgilijaus Noreikos kl.). Tarptautinė karjera įsibėgėjo stažuojantis Karališkojoje „Covent Garden“ operoje Londone 2001–2003 m. Nuo to laiko atlikėjas laukiamas didžiuosiuose operos teatruose bei prestižinėse koncertų salėse, tarp kurių - Amsterdamo „Concertgebouw“, Berlyno filharmonija, LondonoAlberto salė, Barbikano centras, Bostono Symphony Hall ir daugelis kitų.

„Menininko gyvenimas yra banguojanti jūra. Banga tave pakelia, banga gali tėkšti ir žemyn! Tokių bangavimų patyriau ir aš, tačiau galiu būti tik dėkingas Dievui, likimui bei, žinoma, savo agentei Maxine Robertson (su ja susitikau dar studijuodamas), kad per tuos 20 metų dainavau Europoje, JAV bei Japonijoje. Turiu dar ko laukti: 2020 – 2021 m. planuojami mano debiutai Ciuricho bei Milano „La Scaloje“, tais pačiais metais grįšiu į „Covent Gardeną“ atlikti titulinio vaidmens W. A. Mozarto operoje „Tito gailestingumas“. Praeitą sezoną, kartu su legendiniu Johnu Eliotu Gardneriu aplankiau pagrindines Europos koncertų sales: Vienos „Musikverein“, Liuksemburgo, Budapešto, Miuncheno, Liucernos filharmonijas, Amsterdamo „Concertgebow“, dainavau net Pizos bei Westminsterio katedrose, koncertavau su Londono simfoniniu orkestru ir Simonu Rattle! Esu nepaprastai laimingas, nes žinau, kad Lietuvoje manęs laukia publika, o salės nuolat būna pilnos!“ – apžvelgdamas savo veiklą šypsojosi E. Montvidas.

Kristupo vasaros festivalyje drauge su E. Montvidu scenoje pasirodys ir pianistas Simonas Lepperis iš Didžiosios Britanijos. S. Lepperis neseniai dalyvavo koncertiniame ture su baritonu Stephanu Degout, debiutavo Niujorko prestižinėje „Carnegie Hall“ su mecosopranu Karen Cargill, buvo pakviestas atlikti kompozitoriaus Josepho Marxo kūrinius Londono „Wigmoro“ salėje. Pianistas taip pat dėsto Kembridžo King’s koledže.

„Labai didžiuojuosi galėdamas koncertuoti kartu su šiuo metu vienu garsiausiu Anglijos koncertmeisteriu, koncertuojančiu su žymiausiais pasaulio atlikėjais. Su S. Lepperiu jau kone dešimtmetį esame scenos partneriai“, – kalbėjo E. Montvidas.

Nuolat muzikos apsuptyje esantis dainininkas, namuose klausosi neįpareigojančios foninės muzikos – dažnai skamba džiazo ar elektroninės lounge stiliaus kompozicijos. E. Montvidas taip pat mėgsta klausytis islandų atlikėjų, džiazo kvartetų, tačiau kartais mielai pasineria ir į klasikinės muzikos garsus.

Paklaustas, ar vasarą randa laiko poilsiui, atlikėjas sakė, jog kiekviena vasara yra skirtinga: „Šiemet keletą savaičių praleisiu savo vasarnamyje Prancūzijoje, bet štai kitąmet visą vasarą dainuosiu Bregenzo festivalyje Austrijoje. Esu griežtas poilsio šalininkas, jeigu nepavyksta atsikvėpti šiltuoju metų laiku, surandu tam kitą laiką – turi pailsėti ne tik balsas, bet ir protas.“

E. Montvido kūrybinės veiklos 20-mečio koncertas vyks liepos 10 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Šventinio koncerto programoje skambės F. Liszto, C. Debussy, R. Strausso, M. de Falia ir kt. kūriniai.

Liepos-rugpjūčio mėn. vyks ekskursijų ir koncertų ciklai, kurių pradžią pažymės ypatingas įvykis – prabils ir savo istoriją praeiviams papasakos kompozitoriaus skulptūra.

Šį ketvirtadienį, birželio 27 d. 18 val. Stanislovo Moniuškos skvere šalia Šv. Kotrynos bažnyčios (Vilniaus g. 30) seniausias Vilniaus senamiesčio paminklas prisijungs prie MO muziejaus „Kalbančių skulptūrų“ projekto ir prabils maestro Donato Katkaus balsu.

„Paprastai man kompozitorius – tai jo kūriniai. O šį kartą gavau progą pažinti S. Moniušką kaip asmenybę. Tai – naujas, įdomus potyris, kuris net ir kasdienį Vilnių nuspalvino kitomis spalvomis. Kai sužinai, kad Vokiečių gatvės namų sienos slepia kino ekranų vertą meilės istoriją, kad rotušė – pirmoji S. Moniuškos triumfo liudinininkė, kad Šv. Jonų bažnyčios vargonus lietė tuo metu dar mažai kam žinomas didis kūrėjas – tai pakylėja bei įkvepia“, - sako kartu su D. Katkumi tekstą skulptūros įgarsinimui parengusi ir muzikinę projekto programą sudariusi Kristupo festivalio meno vadovė Jurgita Murauskienė.

„Kalbančios skulptūros“ atidarymo renginyje atsiskleis ne tik garsaus kompozitoriaus istorija, tačiau ir jo muzika –  skverelyje po atviru dangumi skambės gyvai styginių kvarteto atliekami S. Moniuškos kūriniai.

Garsus, bet pamirštas

Dažnai praeivių nepastebimas lieka ne tik 100 metų skaičiuojantis S. Moniuškos biustas, tačiau ir visa garsaus kompozitoriaus vilnietiška istorija. Dažnai gretinamas su Fryderyku Chopinu, vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje, Vilniuje aktyviai kūrė beveik dvidešimt metų.

„S. Moniuška būtent Vilniuje pristatė garsiausią savo operą „Halką“, kuri laikoma nacionaline Lenkų opera, išleido didžiulio pasisekimo sulaukusį „Namų dainyną“, kurio gaidos anuomet užpildė daugelį sostinės namų. Vilniaus senamiestyje gausu kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos pėdsakų, kuriuos iki šiol buvome pamiršę. Smagu, kad savo ekskursijomis prisidėsime prie tokios svarbios asmenybės atminimo, o įgarsinta skulptūra taps gyvu, interaktyviu pasakojimo elementu“- džiaugiasi VšĮ „Gatvės gyvos“ vadovė Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė.

Dėmesį kompozitoriui paskatino UNESCO – S. Moniuškos 200-osios gimimo metinės yra šios tarptautinės organizacijos minima data, ypatingai svarbi Vilniui. „Ši prabilusi skulptūra gražiai įprasmina visus šiuos metus – 2019-ieji sostinėje yra būtent S. Moniuškos metai. Kviečiu atvykti prie šios skulptūros, pasiklausyti kompozitoriaus, atrasti žymųjį vilnietį ir  išgirsti jo pasakojimą apie aštuonioliką kūrybos ir meilės metų Vilniuje“, - sako Vilniaus Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė.

Prabyla vis daugiau skulptūrų

2015 metais startavęs Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas, šiemet pradeda jau penktąjį sezoną. „Džiugu, kad šiemet atidarydami Vilniaus kalbančių skulptūrų sezoną, prakalbiname net dvi skulptūras. Tai išskirtinės asmenybės – Vytautas Kernagis ir Stanislovas Moniuška. MO muziejui, dar veikiant be savo sienų, įgyvendintas projektas be galo svarbus dėl savo atvirumo – kada menas tiesiogine žodžio prasme priartėja prie žmonių. Tai lyg nauja dialogo forma su menu ir skulptūromis. Tikiu, kad kaip laisvalaikiu pats kompozitorius S. Moniuška klaidžiodamas po sostinės apylinkes mėgo pažinti Vilnių ir jo žmones, taip ir vilniečiai ar miesto svečiai pažins kompozitorių ir prabilusią jo skulptūrą“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus, inicijavusio Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą, direktorė. 

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.

Koncerto „10 Lietuvų“ programoje skambės per dešimt dešimtmečių (1918-2018) pagal lietuvių poetų tekstus parašytos lietuvių kompozitorių dainos.

Renginio, kurį būtų galima pavadinti „hitų“ koncertu, kadangi daugumą melodijų žino, myli ir niūniuoja kiekvienas lietuvis, idėja, pasak J. Šležaitės, gimė dar gūdų žiemos vakarą, mąstant, kaip prasmingai paminėti neeilinę Lietuvos sukaktį.

„Kadangi lietuviškos muzikos savo repertuare turėjau itin mažai, šis projektas leido susipažinti su mūsų tautos muzikos lobynu. Tai buvo ilgas ir labai įdomus tyrinėjimo laikas. Koncerto idėja – klausytojui pateikti dešimties dešimtmečių gražiausias bei žymiausias to meto dainas, atskleisti tuometes madas madas, supažindinti su lietuviškos muzikos istorija. Savo koncertuose visada kalbu pati, šis pasirodymas – ne išimtis. Tikiuosi, jog papasakosiu įdomių, nežinomų faktų apie atliekamus kūrinius, kurių spektras bus itin platus“, – pasakojo atlikėja.

Koncerto programoje skambės tokie kūriniai kaip A. Raudonikio „Švelnumas”, B. Gorbulskio „Mėlynos gatvelės”, B. Dvariono „Žvaigždutė”, Z. Bružaitės „Elegija” ir daugelis kitų.

„Visa programa man ypač brangi. Dainos, kurias atliksime, artimos savo muzikinėmis prasmėmis bei tekstais. Koncerto pradžioje nuskambės A. Kačanausko daina „Vakaro smuikas“. Ji man ypatinga, simbolinė, nes tai – debiutinis kūrinys „Dainų dainelės“ konkurse ir pirmųjų žingsnių link didžiosios scenos priminimas. Dabar pastebiu visai kitus šios dainos niunasus. Taip pat atradau save lietuviškos estrados amplua. Tokia muzika priimtina mano skoniui, o ir jos atlikimas tapo iššūkiu pačiai sau. Dainos žanro vokalinė technika visiškai skiriasi nuo operos arijų ar rusiškų romansų atlikimo“, – kalbėjo koncerto „Dešimt Lietuvų“ programą drauge su pianistu V. Smilinsku ruošusi J. Šležaitė.

Iš Tauragės kilusi ir daug keliaujanti dainininkė save laiko patriote: „Man gera gyventi Lietuvoje, kalbėti mūsų kalba, puoselėti tik mūsų šaliai būdingas tradicijas. Lietuva yra turtinga šalis. Stiprių, gabių žmonių šalis. Ir aš visada didžiuojuosi, kad esu lietuvė, nes čia mano gimtinė, namai, kurie visada laukia. Tik nuo mūsų visų priklauso šalies ateitis bei mūsų gerovė.“

Paklausta, ar nekyla mintis palikti gimtinę, J. Šležaitė sako save laikanti atviru iššūkiams žmogumi: „Man visur įdomu, kur tuo metu būnu, bet širdyje esu tai, kas esu. Esu lietuvė plačiame pasaulyje, o paklausta iš kur esu, visada pasakau: iš Lietuvos. Mažos šalies prie Baltijos krantų, kur daug miškų, ežerų ir kur norisi sugrįžti.“

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis daugiau kalbama apie lietuviškų tradicijų svarbą, jų puoselėjimą. Anot atlikėjos, viskas prasideda šeimoje – auklėjimas, požiūrio į gyvenimą bei vertybių formavimas, taip pat tautiškumo ugdymas.

„Šeimoje nebūdavo atskiros kalbos apie lietuvybę, ji tiesiog jau yra viduje. Teko gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ypač pasijuto tėvynės ilgesys, suvokimas, kas yra Lietuva. Nuostabiausia matyti žmones kelis dešimtmečius gyvenančius svečioje šalyje, kurie dar labiau, negu gimtoje šalyje gyvenantys lietuviai, saugo savo identitetą, kurie kalba lietuviškai be menkiausio akcento, kurie supažindina savo vaikus su papročiais ir tradicijomis. Tai yra pavyzdys kiekvienam“, – sakė J. Šležaitė.

Per dešimt dešimtmečių parašyti rinktiniai kūriniai, atskleisiantys lietuviškos muzikos grožį, skambės rugpjūčio 22 d., trečiadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Atraskite juos ir mėgstamiausius niūniuokite koncerte „Dešimt Lietuvų“ kartu su dainininke Jomante Šležaite ir pianistu Vaidriumi Smilinsku.

„Music of my Soul“ Vilniuje papildys kviestinė žvaigždė – viena geriausių Didžiosios Britanijos dainininkių, multiinstrumentalistė Eska Mtungwazi (ESKA). Koncertui Vilniuje ši įspūdinga muzikantų komanda paruošė programą, sunkiai pasiduodančią standartiniam apibūdinimui – joje persipina soulo, džiazo, folk muzikos elementai, sukurdami harmoningą visumą.

„Tai vienas iš novatoriškiausių, įdomiausių ir originaliausių šiandieninių trimito atlikėjų“, – taip Didžiojoje Britanijoje užaugusį B. Walleną apibūdino leidinys „Jazzwise Magazine“.

Neeilinis talentas ir savitumas, nepriekaištinga, džiazo tradicijoje įsitvirtinusi, muzikavimo technika, B. Wallenui pelnė publikos ir muzikos kritikų pripažinimą – šiandien jis yra laikomas įtakinga figūra džiazo pasaulyje. Jo kuriama muzika visada įtraukia, demonstruodama Afrikos ir Rytų kultūros elementus, atskleisdama jų autentiškumą, bet tuo pačiu, išlaiko tikrą džiazo dvasią. Didžiausią postūmį B. Walleno muzikinėje karjeroje padarė 2007 m. išleistas ketvirtasis jo albumas „Meeting Ground“, BBC džiazo apdovanojimuose pelnęs laimėjimus „Geriausios grupės“ ir „Geriausio albumo“ kategorijose, o „MOBO Awards“ apdovanojimuose – „Geriausios džiazo grupės“ titulą.

Trimitininkas scena dalinosi su legendiniais atlikėjais, tokiais kaip Davidas Murrey’us, Andrew Hillas, Mulatu Astatke, George Bensonas, Redas Snapperis, Jackas Dejohnette’as, King Sunny Ade. Muzikanto vardą ir pavardę turėtų puikiai žinoti ir populiarumo rekordus mušančio serialo „Sostų karai“ mėgėjai – B. Wallenas yra vienas iš jo garso takelių kūrėjų, taip pat rašo muziką kompanijų „Universal Pictures“, „Warner Bros“ filmams. Jis nuolat rengia pasirodymus ir dalinasi savo patirtimi įvairiose paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse visame pasaulyje.

„Four Corners“ grupės nariai – būgnininkas Rodas Youngsas, bosistas Paulas Michaelas dažnai koncertuoja su ryškiausiomis džiazo žvaigždėmis. Jaunasis (24 m.) gitaristas Robas Luftas jau šiandien yra lyginamas su tokiomis legendomis kaip Johnas McLaughlinas, Al Di Meola bei Paco De Lucia.

„Faktą, jog yra apdovanota nepaprastu talentu kviestinė projekto žvaigždė, ESKA, ilgą laiką laikė paslaptyje“, – taip juokaujama Didžiosios Britanijos leidinyje „Fame Magazine“. Žiniasklaidoje ji dažnai yra pristatoma, kaip „geriausia atlikėja, apie kurią niekada negirdėjote“. Dalis tiesios tame yra, kadangi atlikėja daug metų buvo tokių dainininkių kaip Grace Jones, Nitin Sawhney, Bobby McFerrin, Courtney Pine, pritariančioji vokalistė. 
2015 m. dainininkė ryžosi išleisti debiutinį albumą „Eska“, kuriame atsiskleidė visa jėga, buvo nominuota prestižiniam „Mercury“ prizui ir šiandien 47 metų Eska Mtungwazi yra viena stipiriausių Didžiosios Britanijos dainininkių.

Liepos 31 d., antradienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje laukia išskirtinė galimybė išgirsti muzikantus, savo talentu stulbinančius visą pasaulį. Projektą „Music of my soul“ Lietuvoje pristatys trimito žvaigždė Byronas Wallenas, grupė „Four Corners“ ir kviestinė atlikėja ESKA.

– Savo vardo ansamblį įkūrėte po pasirodymo Kristupo vasaros festivalyje, daug kartų jame koncertavote ir jau netrukus čia pristatysite pirmąją solinę programą. Panašu, jog šiam festivaliui jaučiate ypatingas simpatijas.

– 2011 m. vasarą su savo trio „Luz de luna“ („Mėnulio šviesa“) iš Belgijos pirmą kartą grojau Kristupo vasaros festivalyje. O po metų festivalis priėmė mano naują programos pasiūlymą („Cafe musicale“), kurį atliko specialiai jai suburtas naujas ansamblis „Chris Ruebens Ensemble“. Nuo tada mano simpatijos ir abipusis pasitikėjimas šiam festivaliui tik didėja. Vėliau pasiūliau ir daugiau programų: „Karavanas“, „Cafe de Paris“, „Kelias į Neapolį“, „Gyvenimas kaip filmas“ ir dabar čia pristatysiu savo pirmąją solinę programą „Muy bien, adios!”. Kodėl būtent Kristupo vasaros festivalis? Jis turi daug spalvų, čia skamba skirtingi muzikos stiliai, žanrai. Manau, dėl to ir mano projektai labai jam tinka. Kristupo vasaros festivalis mane nuolat skatina pagalvoti, ką dar galėčiau sukurti, parodyti publikai. Mėgstu vis ką nors pakeisti, kad man pačiam būtų įdomu.  

– Tai kokia ta pirmoji solinė programa?

– Istorija atsiranda, kai kuriu muzikinę programą. Šį kartą ji tiesiog apie mane patį. Pradėjau nuo minties, kad noriu sukurti netradicinį klasikinės gitaros koncertą. Yra muzika, kurią seniai groju, yra tokia, kurią groju neseniai, yra visiškai naujos, tik ką sukurtos. Ją parašiau specialiai šiam pasirodymui. Tai mano kūryba, susijusi su klasikine gitara, ispaniška muzika, džiazu, kitais stiliais. Kartais ir su improvizacijomis. Tai – spalvinga muzikinė mano paties gyvenimo istorija. 

– Kaip supratote, jog jau laikas kurti solinę programą? Ar ilgai ją kūrėte, brandinote?

– Po studijų akademijoje (Lemmensinstitute, Liuvene, Belgijoje) vienas koncertavau labai retai. Daugybę laiko buvau skyręs klasikinės gitaros solo repertuarui (po magistro studijų dar dvejus metus studijavau, siekdamas koncertuojančio solisto diplomo), tad tuo metu norėjau muzikuoti tik ansambliuose. Man labai patinka ir yra svarbus bendravimas scenoje su kitais muzikantais.

Pernai kelis kartus mane pakvietė pagroti solo užsienyje ir pajaučiau, kad tai yra ne tik kitaip, bet, kad ir man patinka! Soliniuose pasirodymuose atsiranda daugiau ir asmeniškesnio bendravimo su publika. Esi visiškai laisvas ir muzikos interpretaciją gali pakeisti taip, kaip nori bei kada nori. Tai – be galo įdomu. 

Apskritai, dėka solinės programos, galiu padaryti mažą pertrauką nuo organizavimo, aranžavimo, kuris neišvengiamas dirbant su grupėmis, o tai suteikia laiko ir laisvės atrasti save iš naujo.

Per pusmetį ramiai atsirinkau kūrinius, pridėjau šiek tiek improvizacijų ir aranžavau dvi džiazo atlikėjų, Keith Jarret ir John Zorn, kompozicijas.

– Ką Jums, kaip atlikėjui, reiškia solinės programos sukūrimas ir pristatymas publikai? Ar jaudinatės, kaip ji bus priimta?

– Ilgą laiką labai jaudinausi. Bet taip yra su kiekviena programa. Nors šį kartą jaudinausi labiau dar dėl to, kad muzika tik mano kurta. Ar publikai patiks? Ar bus pakankamai įdomu? Kartais abejojau, kaip man išvis pavyks vienam pusantros valandos pagroti.

Vis tik, jau surengiau kelis bandomuosius koncertus, tad dabar man jau ramiau. Jau žinau kaip viską sudėliosiu ir kad viskas bus gerai. Nesenai pirmąkart išbandžiau visą programą, pristatydamas ją klausytojams vienoje bažnyčioje. Reakcijos po koncerto buvo nuostabios ir labai šiltos. Įdomu tai, jog publika buvo labai skirtinga: nuo mažiausių vaikų iki senelių, įvairių muzikos skonių ir muzikinio išsilavinimo. Tačiau visiems labai patiko. Džiaugiuosi, jog publika suprato ir priėmė mano muziką taip, kaip įsivaizdavau.

– Ar ketinate tęsti veiklą su „Chris Ruebens Ensemble“?

– Pagrojome dvi programas su ansambliu ir kol kas nėra planų naujai programai. Bet visko dar gali būti. O gal po kiek laiko ansamblis atsinaujins, tik jau kita muzikantų sudėtimi. Mėgstu svajoti apie naujus projektus ir yra dar daug įdomų muzikantų Lietuvoje, su kuriais norėčiau bendrų projektų. Bet ar tai bus po „Chris Ruebens Ensemble“ vėliava, ar jau kitu pavadinimu – ateitis parodys.   

Pirmosios Chris Ruebenso solinės programos „Muy Bien, Adios!“ pristatymas – liepos 24 d., antradienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Programoje skambės C. Ruebens kompozicijas, J. Zorn ir kt. kūrinius.

Keturi „Blattewerk“ saksofonų kvarteto nariai iš Vokietijos žada puikų vasaros vakarą gamtos apsuptyje, kurio pagrindinis ingredientas – netikėti muzikiniai posūkiai gerai žinomuose kūriniuose.

Keturi draugai, keturi saksofonai – toks užrašas puikuojasi po kolektyvo nuotrauka oficialiame interneto puslapyje. Drauge grojantys jau dvidešimt penkerius metus, atlikėjai stereotipą apie „nuobodžią klasiką, atliekamą nuobodžių kvartetų“. „Blattewerk“ koncertus, rengiamus Europoje ir Azijoje, lydi šypsenos bei geros nuotaikos antplūdis – profesionalūs muzikantai klasikinę muziką pagardina netikėtomis improvizacijomis. Jų pasirodymai tokie išradingi ir skoningi, jog itin greitai prasiskynė kelią į tarptautinius festivalius, koncertų sales bei pelnė publikos dėmesį.

Kolektyvo nariai Hartmut Salzmann ir Bernd Stich buvo vieni iš „Quintessence Saxophone Quintet“ įkūrėjų – jame muzikavo apie dešimtmetį. Kuomet šių saksofonistų gretas papildė bendraminčiai Timur Isakov ir Alban Hauser, jų muzikavimas įgavo kitą formą ir išsirutuliojo į kvartetą, praturtintą nuostabiu altinio saksofono skambesiu.

Didžiąją dalį „Blattewerk“ aranžuočių ruošia sopraniniu ir altiniu saksofonais grojantis H. Salzmann. Leidinys „Classics Today“ apie atlikėją rašė: „Aranžuočių meistras Hartmut Salzmann tobulai išmano tiek grojimą saksofonu, tiek aranžavimą.“ Kirgizijoje gimęs kvarteto narys T. Isakov groti saksofonu bei klarnetu pradėjo būdamas dešimties. Jam teko išmėginti ir dirigavimą, o šiuo metu be koncertavimo, jis užsiima aktyvia pedagogine veikla .

Baritoniniu saksofonu grojantis B. Stich, kolektyvo atliekamai muzikai suteikia išraiškingumo ir papildo žemais tonais. Įdomu tai, jog norėdamas groti ganėtinai sunkiu instrumentu, atlikėjas turi palaikyti tam tikrą fizinę formą, todėl kūną stiprina bėgiodamas ilgus nuotolius. 2015 m. prie kvarteto prisijungęs A. Hauser, groja ne tik saksofonu, bet ir klarnetu bei pianinu. Savo žiniomis jis dalinasi dirbdamas mokytoju, taip pat yra dueto „Bhatti &Hauser“ narys, kurio atliekamos muzikos stilius apibūdinamas kaip world, tango ir elektroninės muzikos sintezė.

Liepos 17 d., antradienį, 19 val. VU botanikos sodo Vingio skyriuje, koncerte „Pašėlę saksofonai“ skambės šmaikščios aranžuotės nuo J. S. Bacho iki L. Bernsteino. Nuotaikinga atmosfera pasirūpins svečiai iš Vokietijos, Blattwerk saksofonų kvarteto nariai: Hartmut Salzmann (sopraninis ir altinis saksofonai), Timur Isakov (altinis saksofonas, klarnetas), Alban Hauser (tenorinis saksofonas), Bernd Stich (baritoninis saksofonas).