Tris dienas truksiančiame renginyje dalyviai turės galimybę susipažinti su išmanių namų, biurų ir miestų profesionalais bei patys kurti išmanius sprendimus. Jame tikimasi sulaukti kelių dešimčių inovatorių, rašoma organizatorių pranešime spaudai.

„Taip, kaip „fintech“ sudrebino finansų pasaulį, „proptech“ ir jį lydintys išmaniųjų miestų sprendimai žada visos nekilnojamojo turto industrijos transformaciją. Todėl hakatone lauksime originalių idėjų ir smalsių entreprenerių, kurie nori sukurti kažką reikšmingo“, – sakė asociacijos „Proptech Lithuania“ prezidentas Martinas Eitmonas.

Geriausių idėjų autoriai penktadienį bus apdovanoti specialiais prizais, tarp kurių – ir kelionė į vieną išskirtiniausių Baltijos regiono startuoliams skirtų konferencijų „TechChill“.

Plačiau apie prietaisą papasakojo KTU Mechatronikos instituto direktorius Vytautas Ostaševičius. 

– Kaip visa tai veikia? 

– Įtvirtinus mūsų sukurtą prietaisą, per galvutę padavus lazerio spindulį ir įjungus maitinimą, aparatas pradeda vibruoti, signalas eina atgal, o ekrane matome virpesius. Visų žmonių kraujyje eritrocitai yra sulipę. Jie atsiskiria, kai juos paveikia žemas dažnis tarp garsų, jie tampa pavieniais. Kadangi kiekvieno eritrocito sudėtyje yra apie 300 milijonų hemoglobino molekulių, kurios tiesiogiai kontaktuoja su deguonimi plaučiuose, tai atsiskyręs eritrocitas kontaktuoja visu paviršiumi ir taip, per kelias minutes, krenta kraujo spaudimas, kadangi pavienių eritrocitų kiekis kraujo tūryje yra mažesnis negu tu agreguotų, kas pas mus pasiekiama naudojant skystinančius vaistus. Patekęs kraujas į plaučius paima žymiai daugiau deguonies ir taip 15 proc. pagerėja deguonies prisotinimas ir atitinkamai krenta pulsas.

– Kaip nustatyti ar aparatas suveikė? 

– Jeigu prasideda dinamika, iš karto matome, kad jis suveikė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada gydytojams bus galima jį naudoti?

– Mūsų teorija buvo išbandyta ant gyvūnų. Gavome etikos leidimus darbui su gyvūnais ir ten viskas pasitvirtino 100 proc., tačiau dabar yra rūpestis, kaip gauti etikos leidimus darbui su žmonėmis, o tai yra žymiai ilgesnės procedūros.

– Ar tai galėtų būti naudojama tik ligoninėse, o gal žmogus galėtų aparatą naudoti namuose?

– Man atrodo, kad tikrai galėtų naudoti namuose, kadangi tai nėra sudėtinga. Jeigu žmogui pakilo kraujo spaudimas, jis gali per porą minučių jį sumažinti arba, jeigu jis pradėjo dusti, jis iš karto gali atstatyti normalų kvėpavimą. 

„Dabar, kai jau galutinai nusprendžiau atsikraustyti į Lietuvą, negaliu pasakyti, ar viskas taip, kaip tikėjausi, tačiau viskuo labai mėgaujuosi“, – sako ji. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais studentė susiduria Lietuvoje, – kalbos barjeras ir laiko stoka.

Lietuviškos šaknys

KTU studentė iš Argentinos pasirinko dėl puikių atsiliepimų. Nors pirmosios savaitės naujoje šalyje buvo kupinos iššūkių, Luisina tvirtina, kad KTU visada atsiranda žmonių, pasirengusių ištiesti pagalbos ranką.

Studentė iš Argentinos turi lietuviškų šaknų – jos proseneliai buvo lietuviai. Gyvendama Argentinoje ji dalyvavo Beriso lietuvių bendruomenės Buenos Airėse rengiamose veiklose, o „Šokių šventės Argentinoje 2022“ metu Luisina dirbo socialinės žiniasklaidos ir spaudos komandoje. Ši patirtis ją ir paskatino grįžti į Lietuvą.

Mergina sako, kad jai, imigrantei, įsikurti Lietuvoje nelengva – vargina ir biurokratiniai sunkumai, ir krūvis: rytais Luisina studijuoja, o po paskaitų dirba visu etatu. Nors rasti laiko naujiems užsiėmimams jai nepaprastai sunku, norėdama išvengti kalbos barjero keliamų nepatogumų ateityje, studentė sugeba rasti laiko lietuvių kalbos įgūdžiams tobulinti.

Gerbia dėstytojus

KTU L. Allevato pasirinkusi Naujųjų medijų kalbos studijas.

„Ši studijų programa yra nuostabi, nes viskas, ko mokomės, susiję su realiu gyvenimu, dėl to – dar įdomiau“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto pirmakursė.

Negaliu pasakyti, ar viskas taip, kaip tikėjausi, tačiau viskuo labai mėgaujuosi.

Luisina turi praktinio darbo patirties – būtent tada jai teko pamatyti ir komunikacijos įmonėse užkulisius. Taip mergina susidomėjo Naujųjų medijų kalbos studijų programos koncepcija, o įdomus studijų turinys paskatino ją pateikti prašymą studijuoti.

„Naujųjų medijų studijose gilinamasi ne tik į tai, ką sakome ar nesakome, bet ir kaip tai sakome, ką turime pasakyti ir kaip tai suvokiama. Šiame pasaulyje visi esame susiję – gyvename ir mirštame dėl savo žodžių ir dėl to, kaip nusprendžiame jais dalytis“, – aiškina studentė.

Vienas geriausių dalykų Naujųjų medijų kalbos studijose Luisinai yra savo darbą mėgstantys dėstytojai: „Perduoti žinias – vienas sudėtingiausių darbų, o mokyti jaunus žmones dar sudėtingiau – nemažai jų turi dėmesio koncentracijos problemų ir yra įsitikinę, kad žino viską.“

Pasak jos, dėl šios priežasties kai kurių dėstytojų paskaitos yra ypač mėgstamos ir vyksta itin sklandžiai, tai motyvuoja mokytis toliau. Studentė pripažįsta, kad būna ir kitaip, – paskaitos, kurias dėsto ne tokie entuziastingi dėstytojai, paveikia priešingai.

„Man labai patinka, kad viskas, ko mokomės, padeda mums tapti geresnėmis mūsų pačių versijomis, nepaisant to, kokiu keliu pasirinksime eiti ateityje. Studijų metu įgyjame įgūdžių, kurių prireikia kiekvienam suaugusiam žmogui darbe arba kasdieniame gyvenime, tokių kaip, viešojo kalbėjimo, akademinio rašymo gebėjimų, taip pat ir specifinių žinių apie medijas“, – sako Luisina.

Kelionė į Lietuvą

Atvykusi iš šalies, kuri nuo Lietuvos nutolusi daugiau nei 12 tūkst. km, studentė iš Argentinos džiaugiasi daugybe dalykų – nuo to, kad čia saugu, iki galimybės sutaupyti pinigų.

Visgi ji pripažįsta, kad būna akimirkų, kai gyvendama čia jaučiasi lyg būtų nukeliavusi laiku atgal, o vietinių gyventojų siaurą požiūrį ir šaltumą jai šiek tiek sunku suprasti.

„Suprantu, kad kultūrinis šokas, kurį patiriu, gali būti susijęs su šalies istorinėmis aplinkybėmis, tačiau kartais, kai išėjusi iš namų sutinku vietinių vertinančias akis, jaučiuosi lyg iš 2023 m. Argentinos būčiau nukeliavusi į XX a. septintojo dešimtmečio Lietuvą“, – sako studentė, beveik prieš metus persikėlusi gyventi į savo prosenelių gimtinę.

Tačiau jai ypač patinka Lietuvos kraštovaizdis: „Net ir niūrią žiemos dieną apsnigti miškai, ežerai ir upės atrodo magiškai.“

Šių metų žiemą Luisina pirmą kartą matė sniegą – sako, jai patiko. Kadangi mūsų šalyje gyvena jau nuo praėjusio pavasario, teigia, kad vasara Lietuvoje malonesnė nei Buenos Airėse, kadangi čia klimatas kiek sausesnis.

Nors iš pradžių ji turėjo galimybę paragauti vietinių lietuviškų patiekalų, neseniai Luisinai buvo diagnozuota celiakija.

„Dabar galiu valgyti tik cepelinus“, – šypteli mergina ir prisipažįsta, kad mėgsta juos pirkti šaldytus vietiniame prekybos centre.

Kai turi laiko, Luisina pietums renkasi restoraną, tačiau dažniau bando suspėti atlikti daugybę darbų ir pasikliauja savo laiko planavimo įgūdžiais.

„Mano šūkis – pailsėsiu vasarą“, – juokauja pirmakursė lietuvių kilmės studentė Luisina Allevato iš Argentinos.

Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo šios transformacijos tempui. Apie tai pasakoja KTU profesorius, vienas iš pagrindinių projekto „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ tyrėjų, Saulius Gudžius.

Lietuva – ant energetinės transformacijos slenksčio

Energetinė transformacija vyksta visame pasaulyje. Lietuva, deklaruodama ambicingus energetinės transformacijos tikslus, tapo viena iš aktyvių šio proceso dalyvių.

„Energetinė transformacija – tai ne tik naujų technologijų kūrimas bei tvariais šaltiniais grįstos energetinės sistemos valdymo problemas atliepiančių techninių sprendinių diegimas, bet ir vartotojų supratimo, kaip saugiai ir patikimai apsirūpinti energija, transformacija“,  – sakė KTU profesorius.

Jo teigimu, pagrindinis energetinės transformacijos tikslas ir sėkmės garantas yra energetinės sistemos saugumo, tvarumo ir atsparumo trikdžiams didinimas. Tiesa, ekspertas pabrėžia, jog siekiant sklandaus proceso galima susidirti su iššūkiais, kurie stabdo spartesnę energetinę transformaciją.

Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo.

 

„Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo. Taip pat stokojama techninių ir ekonomiškai pagrįstų sprendinių, leidžiančių vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos saugumo, patikimumo ir atsparumo trikdžiams užtikrinimo. Todėl atsinaujinančia energija grįsta sistema ateityje sugebės užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą tik sukūrus šias problemas sprendžiančias technologijas ir įdiegus jų pagrindu sukurtus techninius sprendimus“, – teigė KTU profesorius S. Gudžius.

Tarptautinė narystė skatina diskusijas

Neseniai KTU profesorius Saulius Gudžius tapo organizacijos „ESReDA“ (angl. European Safety, Reliability & Data Association) nariu. Energetinė sistema yra kritinė infrastruktūra, kurios patikimumui, saugumui ir atsparumui, keliami ypač aukšti reikalavimai. Energetinės transformacijos sėkmė priklauso nuo to, kaip ji atlieps šiuos reikalavimus. Profesoriaus S. Gudžiaus teigimu, KTU tyrėjams yra ypač svarbu gauti bei dalintis mokslinių tyrimų rezultatais ir aktualia informacija apie technologijas, užtikrinančias kritinių infrastruktūrų patikimą ir saugų veikimą.

„Todėl dalyvaudami šios organizacijos įvairiose darbo grupėse ir konferencijose, aktyviai prisidėsime prie gerųjų patirčių kuriant energetinei transformacijai būtinas technologijas sklaidos“, – pabrėžė KTU mokslininkas.

Reikia pradėti nuo savęs

KTU aktyviai prisideda prie energinės transformacijos proceso skatinimo, įgyvendindamas ambicingus projektus bei skleisdamas švietėjišką požiūrį į šią sritį.

Mokslininko teigimu, universitetas, būdamas aktyvus energetinės transformacijos proceso dalyvis, ne tik kuria jos sėkmei būtinas technologijas, bet taip pat atlieka ir švietėjišką darbą, demonstruodamas studentams ir visuomenei šio proceso naudas.

Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą.

 

„Kaip pavyzdį galima paminėti elektros energijos paskirstytos generacijos šaltinių ir atliekinės šilumos kaupiklio apjungimo projektą, tapusį puikia energetinei transformacijai kuriamų technologijų pritaikymo demonstracija“, – apie jau nuveiktus konkrečius darbus KTU pasakojo profesorius.

KTU startavo Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC) pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“. Vienas šio projekto tikslų susijęs su energetine transformacija, kurio metu sprendžiama kaip bendradarbiaujant su verslo sektoriumi kurti ir diegti trūkstamas technologijas.

„KTU tyrėjai, bendradarbiaudami su mokslo ir verslo organizacijomis, yra sukaupę ilgametę patirtį energetinių sistemų valdymo ir integravimo technologijų kūrimo srityje. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra KTU tyrėjų dalyvavimas projekte „OneNet“. Čia kuriami techniniai sprendiniai, leidžiantys vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos patikimumo didinimo. Tęsiant šiuos tyrimus numatoma toliau kurti kompleksinius technologinius sprendinius energetinės sistemos valdymui, palengvinančius atsinaujinančių šaltinių integravimą ir įgalinančius vartotojus prisidėti prie energetinių sistemų saugumo ir patikimumo didinimo“, – teigė vienas iš „TiFEC“ pagrindinių tyrėjų profesorius S. Gudžius.

Svarbu pritraukti jaunuosius talentus

KTU skatina jaunuosius tyrėjus prisijungti prie naujai įgyvendinamų „TiFEC“ mokslo iniciatyvų ir taip kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Tiesa, susiduriama su iššūkiais, nes technologijų kūrimas užtrunka ir reikalauja tarpdisciplininių žinių bei pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo. Todėl nelengva rasti jaunų žmonių, norinčių pasirinkti mokslininko kelią. Energetika nėra išimtis.

„Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima, kad energetinės transformacijos keliami iššūkiai paskatino jaunų žmonių susidomėjimą naujų energetinių technologijų kūrimu ir jų pasiryžimą pasirinkti mokslininko karjerą. Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą. Ypač svarbi užduotis, ugdant naują mokslininkų kartą, tenka patyrusiems kolegoms. Jų aktyvi lyderystė yra esminė jaunojo mokslininko sėkmingos karjeros dedamoji“, – aiškino S. Gudžius.

Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.

Ne pirmą kartą Lietuvoje besilankantis profesorius kartu su KTU MGMF dekane Brone Narkevičiene šį kartą interviu davė ypatinga proga – KTU fakultetas pateikė paraišką tarptautinei matematikos doktorantūros teisei gauti.

– Profesoriau, šią matematikos doktorantūros studijų programą parengė trys universitetai – KTU, Prahos Karolio ir Georgo Augusto Getingeno. Kuo, jūsų manymu, tarptautinė doktorantūra yra išskirtinė?

– Man labai malonu, kad galėjau prisidėti prie bendros matematikos doktorantūros programos, ir labai džiaugiuosi, kad jūs tai vertinate. Manau, kad netolimoje ateityje mūsų laukia labai svarbus darbas jau rengiant matematikos daktarus.

Kalbant apie studijuojančiųjų laukiančius iššūkius ir galimybes, manau, kad studijuojant tarptautinėje doktorantūros programoje, nauda yra trejopa.

Pirma, drauge trys universitetai galėtų pasiūlyti daug platesnį kursų, konferencijų, projektų ir visų rūšių bendradarbiavimo spektrą, nei vienas universitetas. Antra, tiems studentams, kurie planuoja studijas kokiame nors universitete ar mokslinių tyrimų institute, yra labai naudinga susipažinti su kitais universitetais.

– Dekane, ar pritariate profesoriui, kad būsimoji matematikos doktorantūros studijų programa atvers plačias karjeros galimybes šios programos absolventams?

– Be jokios abejonės, juk matematika – tai durys į kiekvieno žmogaus sėkmę, nes pasaulyje nėra tokios srities, kurioje nebūtų taikoma matematika. Tikime, kad mūsų trijų universitetų parengtas specialistas tikrai bus neeilinis, nes įgis kokybišką ir labai plataus spektro išsilavinimą – jis mokysis ir augs šalia pasauliniu mastu pripažintų mokslininkų. Tad ar po doktorantūros studijų bus pasirinktas mokslininko kelias, ar nukeliauta į verslo ir pramonės sritis – tokios aukštos kvalifikacijos specialistui ir savarankiškam tyrėjui durys visur bus atviros.

Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų.

– Lietuvoje aukštos kvalifikacijos matematikų trūksta ir verslo įmonėms, ir viešajam sektoriui – tą nuolat akcentuoja įmonių vadovai. Kaip manote, ar naujos tarptautinės matematikos doktorantūros programos atsiradimas padėtų spręsti šių specialistų poreikio problemas?

– Taip, aukštos kvalifikacijos matematikų (ypač taikomosios matematikos) trūkumas yra akivaizdus visoje ES. Norint parengti tokius ekspertus, reikia aukštos kokybės ilgalaikės doktorantūros studijų programos. O tarptautinis bendradarbiavimas leis naujajai programai labai greitai pasiekti aukštą kokybės lygį, kurio ir reikalauja tiek įmonės, tiek ir akademija.

Manau, kad kiekvienos šalies progresas ir ekonominė sėkmės raktas  yra jos žmonių kokybiškas išsimokslinimas, o kiekvieno specialisto karjeros sėkmė susijusi su gebėjimu panaudoti savo žinias ir atskleisti savo talentą.

Darbo rinkoje itin aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis – didžiulis. Į mūsų mokslininkus kasmet kreipiasi įmonės, ieškodamos įvairių matematinių sprendimų, nes matematinių metodų taikymas gali padėti optimizuoti verslo ir gamybos procesus, spręsti medicininės diagnostikos ir vaistų tyrimų problemas, optimizuoti logistikos procesus ir daugeli kitų sričių. Mūsų mokslininkai tokias užduotis sprendžia per kasmet vykstančias „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“, o kai kartu su užsienio universitetais bus parengti matematikos mokslų daktarai – jie bus lobis įmonėms.

– Į ką bus orientuotos doktorantų disertacijos? Ar tai bus labiau mokslo tiriamieji darbai, ar taikomojo pobūdžio tyrimai? Ar įmonės gali tikėtis, kad būsimieji mokslininkai imsis spręsti būtent verslui ar kitam sektoriui aktualias problemas?

– Naujoji programa apims tiek fundamentinius, tiek taikomuosius matematikos tyrimus tokiose srityse kaip diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicininių sistemų matematinis modeliavimas, matematinė operacijų teorija ir jos taikymai ir kt. Tad akivaizdu, kad pasirinkimų spektras išties labai platus, o į kurią sritį pasukti, spręs studentas, pasirinkdamas tyrimų ir disertacijos temą ir mokslinį vadovą.

Mūsų rengta programa yra pakankamai stipri ir plati, kad būtų galima vykdyti visus tokius tyrimus.

– Profesoriau, ar Prahos Karolio universiteto studentai rinksis studijuoti Lietuvoje?

– Apie G. A. Getingeno universiteto doktorantų dalines studijas Kauno technologijos universitete, kol dar nepradėjome bendrų studijų, nenorėčiau komentuoti, bet mūsų – Prahos Karolio universitete – matematikos doktorantų šiuo metu tikrai yra nedaug.

Dauguma jų, dar prieš pasirenkant doktorantūros studijas, turi pareigas kokioje nors verslo įmonėje. Tą veiklą tęsia ir studijuodami. Todėl jų galimybės kur nors keliauti yra gana ribotos. Bet kalbant apie būsimus matematikos doktorantus, kurie dar tik rinksis šias trijų universitetų studijas, manau, kad jie vyks ir į G. A. Getingeno, ir į KTU, nes juos tai įpareigos pasirinkta studijų programa.

Ar juos tai žavės? Taip, be jokios abejonės. Manau, kad studentui laikinas išvykimas į kitą šalį ar į kitą universitetą bet kokiu atveju turi naudos: taip jiems kur kas lengviau megzti mokslinius ryšius, prisijungti prie bendrų mokslinių projektų, pajusti tą pulsą, kuriuo gyvena jo jaunieji kolegos iš svečių šalių.

Kalbant apskritai apie studentų mobilumą, noriu priminti, kad tarp KTU ir Prahos Karolio universiteto yra sudaryta Erasmus sutartis, kuri turėtų padėti pagerinti bendrą studentų mobilumą.

Sutartis pasirašyta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“

KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centre (TiFEC) bus vykdomi aukščiausio tarptautinio lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra elektros ir elektronikos inžinerijos, energetikos ir termoinžinerijos bei chemijos mokslo kryptyse. Ekscelencijos centras veiklomis prisidės prie šalies darnios ekonomikos vystymosi ir tarptautinio konkurencingumo didinimo.

Pasak projekto vadovo KTU prof. Dariaus Andriukaičio, KTU TiFEC veiklas vykdys universiteto Elektros ir elektronikos fakultetas bei Cheminės technologijos fakultetas.

„Ekscelencijos centre jau telkiama MTEP infrastruktūra, numatytose mokslo kryptyse bus stiprinami žmogiškieji ištekliai bei vystomos technologijos ir metodai, leidžiantys kurti naujas tikslinės paskirties energetiškai efektyvias tvarias medžiagas bei kitus puslaidininkinius darinius ir struktūras, sukuriant daugiafunkcinius hibridinius lustus nuo signalų surinkimo, apdorojimo iki efektyvaus energijos valdymo, taikant elektronikos gamybos technologijas ir pasitelkiant jutiklių duomenų suliejimo metodus“, – pasakoja mokslininkas.

Sujungdami tarpkryptines žinias, išteklius ir pažangius metodus, mes klojame pamatus ateities kartoms.

Jo teigimu, šio centro tikslas – aktyviai prisidėti prie ateities technologijų kūrimo.

„Sujungdami tarpkryptines žinias, išteklius ir pažangius metodus, mes klojame pamatus ateities kartoms TiFEC tampant inovacijų, technologijų ir tvarumo pavyzdžiu. Žvelgiant į ateitį, jis iškils kaip kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir novatoriškų tyrimų jungtis, pasižyminti naujovėmis, išradimais ir ryžtingu įsipareigojimu formuoti mokslinių tyrimų ateitį tarptautinėje konkurencingoje rinkoje“, – pasakoja mokslininkas.

Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.

Tai apima vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, automobilio valstybinius numerius, skelbiama antradienį išplatintame pranešime.

„Nors viešojoje erdvėje pasirodė informacija su konkrečiais universiteto bendruomenės narių dokumentų atvaizdais, KTU užtikrina, kad šių dokumentų kopijų informacinėse sistemose, kurios buvo paveiktos kibernetinės atakos metu, universitetas nesaugojo. Tokia informacija galėjo būti prarasta iš paveiktų darbo vietų“, – nurodo KTU.

Universitetas pabrėžia, kad dėl šių duomenų konfidencialumo pažeidimo bendruomenė gali susidurti su atvejais, kuomet jiems nežinant ir be jų sutikimo gali būti bandoma veikti jų vardu, ar netgi bandoma pasisavinti jų tapatybę, perimti jų tiek darbines, tiek asmenines paskyras.

Dėl to KTU darbuotojai raginami pasikeisti savo prisijungimo prie KTU sistemų ir asmeninių paskyrų slaptažodžius, atidžiai vertinti gaunamus laiškus, budriai stebėti informacinėse sistemose vykstančias veiklas, neatidarinėti neaiškių nuorodų, telefone netvirtinti neaiškių autentifikavimo žinučių ar pranešimų.

„(...) kilus bet kokiam įtarimui prašome iš karto pasikeisti prisijungimų slaptažodžius, o apie įtartiną veiklą informuoti savo tiesioginį vadovą“, – nurodoma pranešime.

Taip pat prašoma informuoti apie įtarimą keliančias veiklas ar sutrikimus el. laišku adresu bendruomene@ktu.lt.

Universitetas skelbė kibernetinę ataką patyręs gruodžio 8-ąją, tuomet buvo nepasiekiamas universiteto interneto puslapis, neveikė paštas, dar keletas kitų sistemų.

KTU teigia toliau vykdantis šio incidento tyrimą bei bendradarbiaujantis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir policija. Universitetas taip pat palaipsniui atkuria visas incidento paveiktas sistemas.

„Šiuo metu darbuotojams ir studentams baigiamas atkurti elektroninis paštas, testuojamos įvairios vidinės sistemos – kai kurios iš jų pirmadienį gali veikti minimaliu režimu“, – teigiama sekmadienio vakarą išplatintame aukštosios mokyklos pranešime.

KTU teigia neturintis informacijos apie nutekintus duomenis, tačiau pranešė, jog dėl galimo duomenų nutekėjimo penktadienį nuspręsta kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją bei policiją.

Aukštoji mokykla skelbia, jog studijas vykdys įprastu režimu, o apie atsiskaitymų eigą studentus informuos atskirai.

KTU penktadienį pranešė patyręs kibernetinę ataką, tos pačios dienos popietę buvo nepasiekiamas universiteto interneto puslapis, neveikė paštas, dar keletas kitų sistemų.

Diena anksčiau apie patirtą kibernetinę ataką pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Ji skelbė, kad sutriko kai kurių informacinių sistemų veikla, neveikė savivaldybės tinklalapis. Penktadienį jo veikla buvo atkurta.

„Kauno technologijos universitetas šiandien patyrė kibernetinę ataką. Šiuo metu vykdomas situacijos tyrimas, informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC)“, – rašoma aukštosios mokyklos pranešime.

Penktadienio popietę nepasiekiamas buvo universiteto interneto puslapis, neveikė paštas, dar keletas kitų sistemų.

Kaip BNS sakė universiteto atstovas Mantas Lapinskas, šiuo metu KTU kibernetinio saugumo komanda bando atkurti sutrikusių sistemų veiklą.

Diena anksčiau apie patirtą kibernetinę ataką pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Ji skelbė, kad sutriko kai kurių informacinių sistemų veikla, neveikė savivaldybės tinklalapis. Penktadienį jo veikla buvo atkurta. 

Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėje pranešama, kad informacija apie šį gaisrą buvo gauta 2.39 val. Pranešta, kad viename iš Gričiupio gatvėje esančių penkiaaukščių KTU bendrabučių dega ketvirto aukšto kambarys.

Ugniagesiai gelbėtojai į gaisravietę pasiuntė pajėgas net iš dviejų savo komandų: tris autocisternas bei 42 metrų aukščio autokeltuvą.

Pasiekus įvykio vietą, paaiškėjo, kad gaisro gesinimui bendrabučio apsaugos darbuotojas kartu su jo gyventojais jau buvo panaudoję tris miltelinius gesintuvus, esančius kiekviename aukšte, bei vietinį priešgaisrinį švirkštą iš stacionaraus vandentiekio.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tik po portalo kauno.diena.lt skambučio komentuoti šį įvykį pradėjęs, nors iki tol pusdienį tylėjęs ir yra pagrindo įtarti, kad nuslėpti jį bandęs KTU atstovas spaudai Mantas Lapinskas labiausiai akcentavo, kaip operatyviai ir profesionaliai savo pareigą atliko jų apsauginis, pajutęs dūmus. Ir, kad degusio kambario šeimininkui bus suteiktas kitas kambarys bei visa kita reikiama pagalba. Tačiau, pasiteiravus KTU atstovo, dėl ko galėjo kilti šis gaisras, jis jau nebuvo toks kalbus. Nors ir pavyko iš jo išpešti, kad bendraujant su degusio kambario šeimininku, šis teigė nakvojęs šiąnakt pas draugus.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėje teigiama, kad patekus į gaisravietę, 6x3 m dydžio kambaryje degė lova bei prie jos esantys namų apyvokos daiktai. Iš uždūmintų bendrabučio patalpų jo gyventojai iš gretimų kambarių jau buvo evakuavęsi patys.

Gaisras lokalizuotas per penkias minutes, o galutinai likviduotas per devynias. Tam prireikė šimto litrų vandens.

Nors į įvykio vietą kartu su ugniagesiais gelbėtojais atskubėjo ir policija bei greitosios medikai, šių pagalbos niekam neprireikė.

Per gaisrą sudegė lovos čiužinys, apdegė jos rėmas, nuo karščio išdužo kambario lango stiklai, termiškai buvo paveikti elektros lizdai ir palubėje esantys šviestuvai, aprūko kambario sienos. Teko atjungti jame ir elektrą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

KTU bendrabučių turtas yra draustas. Tačiau ugniagesių gelbėtojų suvestinėje teigiama, kad nesuveikė bendrabutyje įrengti dūmų detektoriai.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, realiausia versija, kad gaisrą sukėlė cigaretės nuorūka. Tačiau toliau – jau viskas mįslingiau. Kambario šeimininkas linkęs tikinti, kad kambaryje jis nerūko, nors patalpos šiukšliadėžėje aptikta krūva nuorūkų. Tačiau kambario šeimininko versija – kita: esą jis buvo palikęs pravirą langą. Prielaida, kad nuorūka pateko į kambarį tokiu būdu taip pat neatmetama, nes degusi lova – prie lango.