„Tai yra mano gyvenimo viršūnė, didžiausias svoris, ką galima pasiekti savo karjeroje”, –  atviravo Dainora.

Kultūrizmu Dainora pradėjo užsiiminėti prieš dešimt metų, šis sportas moters gyvenime atsirado dėl to, jog ji jautėsi blogai dėl savo svorio ir kojų apimčių. Dainora prisipažįsta nuo pat paauglystės iš aplinkinių sulaukdavusi skaudinančių komentarų apie savo išvaizdą, kuri tuo metu neatitiko visuomenėje vyravusių grožio standartų: „Dažnai girdėjau, kad mano kojos per trumpos, kad blauzdos per storos. Tai privesdavo prie drastiškų dietų”, – pasakojo Dainora, prisimindama savo paauglystę.

LNK nuotr. 

Kertinė akimirka, lėmusi Dainoros apsisprendimą užsiimti kultūrizmu, buvo socialiniame tinkle pamatyta kultūristės nuotrauka. Sužavėta merginos išvaizdos, Dainora ėmė svajoti apie panašias kūno formas ir karjerą šiame sporte. Netrukus ji susirado trenerį Edgarą ir pradėjo atkakliai siekti savo svajonės. Vis tik pati karjeros pradžia buvo nelengva –  septyniolikmetės paauglės noro tapti profesionalia kultūriste niekas iš artimųjų nesuprato ir neparėmė.

„Tėvai nenorėjo duoti pinigėlių sporto salei. Jiems atrodė, kad svorių kilnojimas nėra tinkamas merginai. Negalėjo suprasti ir mano mitybos. Tėvai žemaičiai, kartą tėtis net piktai pasakė, cituoju: ka mama yr padarius peitus, ka keta cia maista unt stala nebutu”, – su šypsena prisiminė Dainora.

LNK nuotr. 

Alikantėje vykusiose varžybose, savo kategorijoje užėmusi pirmą vietą ir pelniusi kelialapį į šiais metais JAV vyksiantį prestižiškiausią planetos profesionalų turnyrą „Ms. Olympia“, Dainora gyvena tarsi sapne – džiaugiasi išskirtiniu laimėjimu, itin stipriu aplinkinių palaikymu ir pamažu augančiu populiarumu. Vis tik mergina prisipažino, kad už visos šios sėkmės slepiasi itin sunkus darbas ir nepavydėtini psichologiniai išbandymai. Išvarginta griežtų dietų, įtempto treniruočių grafiko ir kritiškų sekėjų komentarų dėl ne itin palankiai susiklosčiusių pirmųjų praėjusio sezono varžybų, mėnesį prieš lemtingą pergalę atletė buvo visiškai palūžusi. „Visą naktį prasėdėjau balkone ir praverkiau skaitydama žinutes iš nepažįstamųjų”, – atviravo Dainora.

Didžiulis skausmas ir nusivylimas savimi privedė prie valgymo sutrikimų. Moteris iš paskutiniųjų vaikščiojo į treniruotes, bet, likus vos mėnesiui iki varžybų, ėmė svarstyti apie karjeros pabaigą. Netikėtai susirgus treneriui bei širdies draugui Edgarui, Dainora paniro į visišką savidestrukciją, kuri privedė prie valgymo sutrikimų. „Pradėjau viską tiesiogine žodžio prasme ėsti. Per penkias dienas suvalgiau pusantro kilogramo anakardžių šokolade, prisipirkau bandelių, kimšau batonus. Per penkias dienas priaugau 7 kg”, – atviravo moteris.

LNK nuotr. 

Kai man užlipus ant svarstyklių prasidėjo isterija, jis sako, tai kam tu ėdei ir dabar klyki?

Kai tavo antroji pusė dar ir tavo treneris, niekada neišgirsi, kad viskas gerai, tu man graži tokia, kokia esi. „Kai man užlipus ant svarstyklių prasidėjo isterija, jis sako, tai kam tu ėdei ir dabar klyki? Tai mane privedė prie dar didesnių ašarų”, – atviravo Dainora.

Tačiau dėl mylimojo palaikymo ir pagalbos moteris sugebėjo per keturias savaites ne tik susigrąžinti ankstesnę formą, bet ir patobulinusi ją pradėjo kopti į savo sėkmės olimpą. Apie psichologines krizes, hormonų sutrikimus, sveikatos problemas ir  pasiaukojimą dėl sporto – antradienį, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK. 

Sėkmė – po trijų dešimtmečių

Kas gi tos „Olympia“ varžybos? Pasak D. Dvarionaitės, tai yra kultūrizmo olimpas, viršūnė kiekvienam atletui.

„Tai yra tas pats turnyras, kurį aštuonis kartus laimėjo legendinis Arnoldas Schwarzeneggeris. Patekti į šį turnyrą kultūristui yra toks pat prestižas, kaip bet kuriam sportininkui nuvykti į olimpiadą“, – atletei antrino jos treneris ir gyvenimo draugas Edgaras Bušma.

Tik po beveik trisdešimties metų D. Dvarionaitė pakartojo kitos garsios sportininkės iš Klaipėdos Natalijos Murnikovienės sėkmę.

„Iš lietuvių kultūrisčių moterų „Ms. Olympia“ varžybose dalyvavo tik N. Murnikovienė, Živilė Raudonienė, Inga Neverauskaitė. Iš vyrų – Robertas Burneika. Bet jie ruošėsi turnyrui ir gyveno ne Lietuvoje, išskyrus Nataliją, todėl žmonės apie šituos atletus nelabai daug žino. Nuo N. Murnikovienės triumfo praėjo 28 metai, po to iš Lietuvos nebuvo nė vieno atleto, kuris būtų dalyvavęs „Olympia“ turnyre. Todėl tai, ką pavyko pasiekti Dainorai, tiesiog kosminis rezultatas“, – kalbėjo E. Bušma.

N. Murnikovienė 1995 m. Atlantoje (JAV) tapo pasaulio profesionalų čempionato „Ms. Olympia“ trečiosios vietos laimėtoja ir 1996 m. Čikagoje pasaulio profesionalų čempionato taip pat trečiosios vietos laimėtoja.

Nurungė: iš dešimties Ispanijoje turnyre dalyvavusių atlečių D. Dvarionaitė (centre) pripažinta pačia geriausia. / D. Dvarionaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kartais reikia talismanų

„Paradoksas, bet Natalija gyvena prie pat mūsų, gretimame daugiabutyje, Žvejybos uosto rajone, ir mes treniruojamės toje pačioje salėje. Yra daugybė sutapimų. Mus skiria tik metai, ji tada buvo labai užsispyrusi ir pasiekė savo, aš taip pat užsispyrusi“, – teigė Dainora.

Vis dėlto treneris pridūrė, kad Natalija savo šlovės metais buvo labai populiari, nuolat puikavosi laikraščių, žurnalų viršeliuose, apie ją buvo rengiami televizijos reportažai.

„Mūsų gi atveju taip nėra, kiek spėjame patys skleisti žinią socialiniuose tinkluose, tiek apie Dainorą ir žino. Net ir po šios stulbinančios pergalės, kai ji laimėjo kelialapį į „Ms. Olympia“, Lietuvoje mažai kas tai išgirdo. Beveik jokio rezonanso nebuvo“, – apgailestavo E. Bušma.

Dainoros pasiekimas buvo didelis džiaugsmas ir jos kolegei N. Murnikovienei, kuri pati kažkada tą triumfą išgyveno.

„Natalija labai džiaugėsi mano sėkme, mes nuolat bendraujame ir dirbame kartu, ji mane labai palaiko, labai tikėjo, kad man pasiseks. Ji man tokį žaislinį zuikį-talismaną padovanojo, vis pabrėždama, kad prieš varžybas jį paglostyčiau, tai lems sėkmę. Kai grįžau, apkabino ir pridūrė, kad jos zuikis padėjo“, – šypsojosi Dainora.

Sunkiai tramdė emocijas

Kelias į „Olympia“ sportininkui ne toks jau paprastas.

Pradžioje tenka dalyvauti kultūrizmo mėgėjų čempionatuose ir mėgėjų varžybose, ten visi rungtyniauja dėl vadinamosios profesionalo kortos.

Mėgėjų čempionato nugalėtojas, vienintelis sportininkas, laimėjęs pirmąją vietą, gauna profesionalo kortą, tik tada jis įgyja teisę varžytis tarp profesionalų.

Ir štai Ispanijoje, Alikantės mieste, vykusiame profesionalų turnyre D. Dvarionaitė iškovojo pirmąją vietą „Women wellness“ kategorijoje ir laimėjo kelialapį į JAV.

Dainora pripažino, kad ispanai tą vakarą sunkiai ištarė jos vardą, tačiau, paskelbus ją nugalėtoja, žiūrovai plojo labai nuoširdžiai.

Į varžybas ji važiavo viena, tad išgirdus žinią apie tokią sėkmę, pripažino, kad buvo sunku tramdyti emocijas.

„Kaip džiaugtis vienai? Juk yra telefonas, socialinė erdvė, tuoj pat susisiekiau su artimaisiais. Emocijos liejosi per kraštus“, – prisiminė sportininkė.

Jos treneris priminė, kad iki to triumfo buvo ilgas ir sunkus kelias.

„Iki to keliavome beveik dešimtmetį – kad gautume profesionalų kortą, turėjome laimėti kvalifikacijos turnyre. Dainora profesionalios atletės statusą turi nuo 2021 metų. Pagaliau mūsų kišenėje ir kelialapis į „Ms. Olympia“. Sunku žodžiais apsakyti tą jausmą, kai tiek įdėta darbo, prakaito, pastangų, ir štai įgyvendinai ilgai lauktą svajonę“, – neslėpdamas pasitenkinimo kalbėjo E. Bušma.

Keičiasi ir sporto mados

Tik atsiradus moterų kultūrizmui, pačioje pradžioje sportininkės atrodė netgi neraumeningos, tačiau ilgainiui vaizdas ėmė keistis.

Be to, radosi šio sporto kategorijos, kurios dabar turi savo standartus, pavyzdžiui, bikinio fitneso sportininkės yra itin lieknos, proporcingos, ne ypač raumeningomis kojomis, jų liemuo turi būti labai liaunas, jei mergina yra apie 1,6 m ūgio, tai turėtų sverti apie 45 kg.

Ji man tokį žaislinį zuikį-talismaną padovanojo, vis pabrėždama, kad prieš varžybas jį paglostyčiau, tai lems sėkmę.

„Aš jau negalėčiau dalyvauti šios kategorijos varžybose, nes mano kojos yra pernelyg raumeningos. Mano kategorija vadinasi „Wellness“, šios kategorijos sportininkės turi raumeningesnes kojas, sėdmenis, bet nebūtina labai raumeninga viršutinė kūno dalis. Jei pradėsiu pernelyg treniruoti rankas, atvykusi į varžybas galiu nebegauti aukšto vertinimo, nes nebeįtaikysiu į tos kategorijos standartus. Teisėjai geriausiu išrenka tą sportininką, kuris atitinka tos kategorijos kriterijus“, – kalbėjo D. Dvarionaitė.

Dar yra „Body fitness“ kategorija, kurios sportininkai orientuojasi treniruodami labiau viršutinę kūno dalį, o po šios kategorijos – kultūrizmas.

„Kai prieš 28 metus profesionalių kultūristų varžybose „Ms. Olympia“ dalyvavo N. Murnikovienė, kategorija buvo vienintelė. Ilgainiui, kito mados ir kultūrizme, kito požiūris į treniruoto kūno grožį, ir dabar didelis dėmesys telkiamas į sėdmenų treniravimą. Teisėjai vertina atletą vizualiai“, – teigė atletė.

„Turi tuo gyventi“

Ispanijoje dėl kelialapio į „Ms. Olympia“ rungėsi 10 atlečių, tarp kurių D. Dvarionaitę teisėjai pripažino pačia geriausia.

Į profesionalų kultūristų turnyrus atvyksta daug atlečių iš Brazilijos, Ispanijos, Portugalijos, kur šis sportas labai populiarus.

„Jiems buvo sunku suprasti, iš kur mes tokie čia atsiradome ir kaip mes tą padarėme. Bet pergalės džiaugsmas atslūgsta, ir viskas prasideda iš naujo“, – kalbėjo E. Bušma.

Dainora pas Edgarą pradėjo treniruotis 2014 m.

Kiekvienose varžybose kartelė būdavo iškelta labai aukštai.

„Kai aš visiems sakiau, kad tapsiu kultūrizmo profesionale, niekas manimi netikėjo. Kai laimėjau profesionalo kortą, prakalbau apie tai, kad vis tiek pateksiu į „Olympia“ turnyrą. Tada įvertinau savo galimybes ir paskiau, kad tokiam lygiui pasiekti man reikėtų trejų metų. Bet tai man pavyko pasiekti per devynis mėnesius. Po pergalės verkiau iš laimės ne tik aš, bet ir visi mano artimi žmonės. Negalėjome suvokti, kad tai pavyko. Bet dabar vėl viską reikės pradėti iš pradžių, nes jei dabar nuvažiuočiau į „Ms. Olympia“, būčiau pati paskutinė iš 27, ten – dar aukštesnis lygis“, – tvirtino Dainora.

Pasak atletės, triumfas yra trumpalaikis dalykas, euforija baigiasi, tad tenka grįžti į savo rajoną, į savo salę ir dirbti.

Dabar visas dėmesys sutelktas į „Ms. Olympia“. Pasak Dainoros, svarbiausia – griežta dienotvarkė, kurioje be sporto ji dar labai norėtų rasti laiko ir laisvalaikiui, ir poilsiui.

„Turnyrui pasiruošti Dainora turi metus. Ir tai įmanoma, tik žmogus turi degti šia idėja, jis turi tuo gyventi“, – pabrėžė sportininkės treneris E. Bušma.

Varžybose Rokiškyje dalyvavo beveik visi pajėgiausi LKKRF atletai. Tiek vyrų, tiek moterų varžybų dalyviams teko atlaikyti didelę konkurenciją, kuri skatino pademonstruoti geriausią įmanomą sportinę formą. Bene daugiausia žiūrovų ir specialistų palaikymo sulaukė tokio rango turnyrų naujokai, žengę pirmuosius žingsnius ant scenos.

Moterų naujokių kategorijos čempione tapo Jovita Lajevskienė („Sportas ir tortas“, treneris R.Pociūnas). Vyrų naujokų kategorijoje pirmą vietą užėmė vilnietis Linas Pilkauskas (tr. N.Bružas).

Sirgalius visuomet žavinčios moterų bikinio kategorijos nugalėtoja tapo atletė iš Širvintų Jovita Lajevskienė („Sportas ir tortas“, tr. R.Pociūnas), pranokusi antrą vietą užėmusią Neringą Jusienę („Progresas“, tr. A.Mickus), ir trečią – Gabrielę Puidokaitę (tr. V.Kura).

Moterų kūno rengybos kategorijoje nepralenkiama buvo klaipėdietė Gabrielė Puidokaitė (tr. V.Kura). Vyrų kūno rengybos kategorijoje konkurentus pranoko šeimininkų atstovas – rokiškėnas Svajūnas Šaknys (tr. D.Jokimčius).

Jaunimo kultūrizmo kategorijos absoliutaus nugalėtojo laurai atiteko Linui Sidaravičiui („Progresas“, treneris A.Mickus).

Estetika: varžybų žiūrovai išvydo ir išpuoselėtus moterų raumenis. / VS-foto nuotr.

Vyrų klasikinio kultūrizmo kategorijoje čempiono taurę laimėjo Lukas Paškevičius. Įdomu, kad šis atletas darbavosi be trenerio, varžyboms pasirengė savarankiškai. Ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Linas Pilkauskas (tr. N.Bružas ), trečias – Svajūnas Šaknys (tr. D.Jokimčius).

Moterų „Mis figūra“ kategorijos laimėtoja tavo rokiškietė Eglė Karpovienė („Reljefas“, tr. M.Puišė).

Vyrų kultūrizmo kategorijoje vyresnių nei 45 metų čempionu tapo Vilius Pranckevičius. Jis, kaip ir minėtas L.Paškevičius, turnyrui ruošėsi savarankiškai. Antras buvo svečias iš Latvijos Georgijus Datašvilis,

Vyrų kultūrizmo kategorijoje tobuliausius raumenis pademonstravo Lietuvos čempionu tapęs panevėžietis Vilius Pranckevičius. Antrą vietą užėmė Dainius Balkė iš Širvintų. Abu šie sportininkai taip pat rengėsi savarankiškai.

Absoliučia taurės nugalėtoja tapo Eglė Karpovienė, o absoliutaus čempiono vyrų kategorijoje laurus nuskynė panevėžietis Vilius Pranckevičius.

Po savaitės Lietuvos komanda dalyvaus Lenkijos NABBA kultūrizmo ir kūno rengybos čempionate, vėliau dar laukia Čekijos ir NABBA Europos kultūrizmo ir kūno rengybos čempionatai.

Pasaulio čempionatas vyko drauge su seniausiomis Lietuvoje kultūrizmo ir kūno rengybos varžybomis – „Gintaro prizo” („Amber prix international“) turnyru. Šis skaičiuoja jau 55-erius metus. Į uostamiestį atvyko keli šimtai sportininkų iš užsienio valstybių, tarp jų ir egzotiškosios Indijos.

Svečiai iš užsienio sėkmingai pasirodė tiek pasaulio pirmenybių, tiek turnyro įskaitoje. Ant nugalėtojų pakylos moterų rungtyse kopė žinoma atletė iš Suomijos Hanna Skytta, lenkė Anna Kucharska, slovakas Marosas Kanaszas, Romanas Polšinas iš Estijos ir daugelis kitų. Veteranų amžiaus grupėje nemažai aplodismentų nusipelnė Vasilijus Bespalenka. Šis praeityje garsus Ukrainos kultūristas yra pasiekęs laimėjimų ir akademinėje srityje – jis turi profesoriaus mokslinį laipsnį.

Galbūt šiais metais dėl geopolitinių aplinkybių dalyvių geografija ir nebuvo pati plačiausia, bet bendras čempionato lygis liko toks pat aukštas.

Iš šeimininkų atstovų bene daugiausia prizų susižėrė Jaunalietuvių sporto organizacijos klubo sportininkės. Vilma Povilionienė apgynė pernai iškovotą čempionės titulą moterų klasikinės figūros kategorijoje („Figure Classic“). Be to, ji užėmė antrąją vietą bikinio kategorijoje ir antrus metus iš eilės tapo absoliučia Lietuvos čempione. 39-erių kaunietė – trijų vaikų mama, sportinę veiklą derina su trenerės darbu. Aukso medalį ketvirtus metus iš eilės nuskynė ir JSO klubo atstovė Rasa Greičienė. 60 metų kaunietė buvo neprilygstama moterų senjorų modelio rungtyje. Aerobinio fitneso absoliučioje kategorijoje pirmąją vietą užėmė LSU studijuojanti 23-ejų Akvilė Šarkaitė.

Sėkmingai pasirodė ir jaunieji JSO sportininkai. Pirmąsias vietas iškovojo Melita Zaičeva („Fit-Kids“ 8 metų grupėje), Doratėja Kižauskaitė (10 metų), Viltė Adomaitytė (16 metų), Urtė Rimtavičiūtė ir Jokūbas Užubalis (poros). Trejeto rungtyje nugalėtojų laurus nuskynė tarptautinė komanda: Violeta ir Veronika Tarasovos iš Ukrainos ir Patricija Kamitaitė.

„Šiemet JSO klubui atstovavo ne tik mūsų šalies, bet ir Ukrainos sportininkės. Jos prisidėjo prie gerų mūsų rezultatų. Galbūt šiais metais dėl geopolitinių aplinkybių dalyvių geografija ir nebuvo pati plačiausia, bet bendras čempionato lygis liko toks pat aukštas“, – teigė JSO klubo treneris Vytautas Mikuckis.

Įprastai pasaulio kūno rengybos ir kultūrizmo federacijų (WFF-WBBF) varžybose sulaukiama atstovų iš daugiau nei 20 valstybių, tarp jų ir tolimųjų Indijos, Brazilijos, Irano bei pan. Šiemet uostamiestį pasiekė tik Europos šalių atletai. Tiesa, jų buvo bene dvigubai daugiau nei pernai. Varžybose dalyvavo per 100 sportininkų iš Suomijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir keleto kitų valstybių.

Tradiciškai su suaugusiųjų kovomis vyko ir vaikų varžybos, pradedant mažiausiais nuo septynerių metų. Vaikų kategorijose, kur vertinamos ne raumenų apimtys, o kūno proporcingumas, lankstumas ir t.t., dominavo svečiai iš Lenkijos. Suaugusiųjų rungtyse puikiai pasirodė šeimininkai,  nemažai medalių nuskynė latviai, estai ir kelių kitų šalių atstovai. Pasaulio čempionato profesionalų kultūrizmo kategorijoje pergalę šventė Suomijos atstovė Hanna Skytta, vyrų – Romanas Polšinas iš Estijos. Veteranų grupės laurai atiteko vilniečiui Vidmantui Malakauskui. Europos čempionato profesionalų turnyre niekas neprilygo Aleksejui Petkevičiui iš Latvijos ir šeimininkų atstovei Olgai Kolesovai.

Lietuvos rinktinę sudarė Kauno, Klaipėdos, Vilniaus sportininkai. Jie žibėjo pasaulio čempionato mėgėjų įskaitos rungtyse. Ypač sėkmingai pasirodė Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) klubo atstovės. Absoliučia nugalėtoja moterų sveikatingumo aerobikos kategorijoje tapo Karina Radžabova, Vilma Povilonienė laimėjo kūno rengybos rungtį, o "Model fitness" veteranų grupėje pasaulio čempionės titulą apgynė Rasa Greičienė.

Pasak JSO klubo trenerio Vytauto Mikuckio, nemažai daliai sportininkų atvykus į Lietuvą, dėl pandemijos būtų privalomas karantinas, dėl šios priežasties dalį rungčių, kur nebūtinas tiesioginis vizualinis vertinimas, buvo nutarta rengti nuotoliniu būdu. Todėl jėgos rengybos rungties dalyviai per keletą savaičių privalės atsiųsti savo rungčių rezultatus, kuriuos kiekvienoje šalyje filmuos teisėjų komisija.

Po šių varžybų sezonas bus baigtas, o kitąmet pavasarį Lietuvos atletų laukia dar vienas didelis tarptautinis turnyras, tiesa, kol kas dar renkama jų rengimo vieta.

Dėl COVID-19 pandemijos drauge su istoriniu "Gintarinio prizo" turnyro vyko ir WFF-WBBF Europos ir pasaulio čempionatai.

Nors įprastai varžybose sulaukiama atstovų iš daugiau nei 20 valstybių, tarp jų ir tolimųjų Indijos, Brazilijos, Irano ir pan., šį sykį uostamiestį pasiekė penkių užsienio šalių atstovai: Slovakijos, Suomijos, Rusijos, Estijos ir Latvijos. Iš viso jėgas išbandė 64 dalyviai.

Dėl pandemijos grėsmės atsisakyta vaikų ir jaunesnių nei aštuoniolikos metų sportininkų pasirodymo. Šios grupės jėgos kūno rengybos varžybos įvyko kiek anksčiau Kaune vykusiose Lietuvos pirmenybėse.

Turnyre Klaipėdoje šeimininkai, kaip įprasta, susižėrė nemažai medalių. Ypač sėkmingai pasirodė Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) atletai. Pasaulio "Model fitness" senjorų grupėje ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio kopė Rasa Greičienė, aerobinės kūno rengybos absoliučia pasaulio čempione tapo Karina Radžabova. Analogišką prizą Europos čempionato įskaitoje laimėjo Akvilė Šarkaitė.

Jėgos kūno rengybos pasaulio ir Europos čempionais tapo: moterų ūgio kategorijoje virš 175 cm – Giedrė Pacevičiūtė, kategorijoje virš 170 cm – Danutė Žitkevičiūtė, kategorijoje iki 170 cm – Daiva Anilionienė, jaunimo grupėje – Medeina Biliūtė. Vyrų jėgos kūno rengybos kategorijoje virš 180 cm – Gytis Neverauskas, kategorijoje iki 180 cm – Edvinas Aleksandravičius, jaunimo grupėje – Dmitrijus Kariakinas. Prizininkėmis taip tapo Roberta Klimavičiūtė ir Lina Brazytė.

Pasak organizatorių, šiemet pagrindinis jų tikslas buvo apskritai surengti varžybas, nes dėl apribojimų negalėjo atvykti daugelio tradicinių dalyvių komandos, pavyzdžiui, gausias delegacijas atsiųsdavusios Baltarusijos, Ukrainos, kai kurių tolimesnių šalių federacijos. Vos dėlto kai kurių šalių atletai įveikė visus barjerus ir metė rimtą iššūkį lietuviams.

"Bendras turnyro lygis dėl suprantamų priežasčių gal nebuvo toks aukštas kaip ankstesniais metais, tačiau konkurencijos ir emocijų netrūko. Ypač smagu, kad taip sėkmingai pasirodė mūsų klubo nariai – tradiciškai puikią sportinę formą demonstravo Karina Radžabova, Rasa Greičienė ir kiti, – teigė vienas varžybų organizatorių, JSO klubo treneris Vytautas Mikuckis. – Mūsų sportininkams tai buvo paskutinės sezono varžybos. Dabar jų laukia trumpas atokvėpis ir pasirengimas pavasario sezonui."

Argentinos bei kitų egzotiškų kraštų demonstravo savo kūno pajėgumą "Rio" arenoje. Ant scenos rungėsi nuo vyriausiųjų veteranų, moksleivių iki net darželinukų.

"Tradiciškai siekiame aprėpti kuo įvairesnį dalyvių ratą, norime parodyti, kad gražaus ir stipraus kūno, sveiko gyvenimo būdo idėjos aktualios įvairioms žmonių grupėms: nuo vaikų, suaugusiųjų iki veteranų, neįgaliųjų. Tačiau kartu keliame ir sportinius reikalavimus, kurie nulemia nugalėtojus", – teigė vienas iš čempionato organizatorių Vytautas Mikuckis.

Jo treniruojami Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) atletai pirmenybėse Kaune susižėrė daugiausia apdovanojimų. Moterų jėgos ("power") kūno rengybos čempionėmis suaugusiųjų grupėje tapo Danutė Žitkevičiūtė (ūgio kategorija iki 175 cm) ir Roberta Klimavičiūtė (per 175 cm). Analogiškos rungties jaunimo pirmenybių auksą nuskynė Brigita Krištopavičiūtė, o jaunių (iki 16 m.) – Medeina Biliūtė. Jaunimo aerobinio fitneso dvi jaunimo grupes laimėjo taip pat kaunietės – Akvilė Sarkaitė ir Karina Radžabova.

Veteranų grupėje (virš 55 metų) čempionu tapo Vitalijus Barabanovas, o tokios pat grupės moterų rungties varžybose Rasa Greičienė pasipuošė sidabru.

Edvinas Aleksandravičius tapo vyrų varžybų nugalėtoju. Danielius Šliužas ir Oskaras Leonavičius laimėjo pirmąsias vietas jaunių rungtyse. Be to, nemenkas JSO atstovų būrys kopė ant prizininkų pakylos vaikų varžybose. Jose bene skambiausi aplodismentai skambėjo per jauniausios dalyvės pasirodymą. Vos trejų metukų mergaičiukė iš Lenkijos, scenoje atliko ne vieną akrobatinį elementą ir sulaukė šilčiausių įvertinimų.

Svečiai iš užsienio sudarė gausią konkurenciją šeimininkams ir suaugusiųjų varžybose. Stiprias komandas atsivežė Rusijos, Lenkijos, Ukrainos bei kelių tolimesnių šalių atletai.

Drauge su pasaulio pirmenybėmis Kaune vyko ir tarptautinis "Gintarinio prizo" turnyras. Vienose seniausių Europoje kūno rengybos varžybose, rengiamose nuo pat 1968-ųjų, pirmąsias vietas susižėrė Slovakijos, Indijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Estijos atstovai.

Pasak V.Mikuckio, pirmenybių organizavimas būtų neįmanomas be rėmėjų pagalbos: informacinio partnerio – dienraščio "Kauno diena", sporto aprangos gamintojo "hummel", Kauno miesto bei rajono savivaldybių.

Moterų bikini-figūros kategorijoje triumfavo lietuvės. Šioje kategorijoje nugalėtoja tapo Reda Slavinskaitė, o antrąją vietą užėmė Liucija Stakaitytė.

Sidabro apdovanojimą pelnė Marius Žemaitaitis. Jis buvo antras vyrų veteranų varžybose.

Kitas veteranų grupėje startavęs lietuvis – Nerijus Janušauskas – liko per žingsnį nuo apdovanojimo –ketvirtas.

Jaunimo (iki 20 metų) vaikinų klasikinio kultūrizmo varžybose šeštadienį aukso medalį iškovojo Rokas Linkevičius. Tuo tarpu jo brolis Karolis Linkevičius buvo apdovanotas sidabro medaliu.

Merginų bikinio fitneso ūgio kategorijoje iki 162 cm lietuvė Laura Stalinkevičiūtė pelnė bronzos medalį.

Pirmąją čempionato dieną tai buvo vieninteliai lietuvių startai.

Sezoną sportininkas savaitgalį pratęsė ir Lietuvoje. Lietuvos taurės varžybose Šiauliuose jis pirmą kartą varžėsi klasikinės figūros grupėje ir užėmė trečiąją vietą.

„Kartais tu laimi, kartais pralaimi – tai yra normalu. Man tai yra pradžia ir kaip mėgsta sakyti Arnoldas Schwarzeneggeris – „aš dar sugrįšiu“, – po taurės varžybų mintimis dalinosi T. Kairys.

Jau kitą dieną T. Kairys dalyvavo Kauno kultūrizmo klubo „Olimpas“ 50 metų jubiliejui skirtose varžybose ir tapo nugalėtoju.

Bendraudamas su naujienų agentūra ELTA, T. Kairys papasakojo apie jausmą tapus pasaulio vicečempionu, ypatingas pergales ir aistrą kultūrizmui.

– Tai koks jausmas tapus pasaulio vicečempionu? Ar tikėjaisi tokio rezultato?, – ELTA paklausė T. Kairio

– Visų pirma, tai jausmas nerealus. Pasaulio čempionate iš 29 dalyvių mano kategorijoje, patekti į finalą ir iškovoti medalį buvo kažkas tokio. Žinoma, galima svarstyti, jog iki aukso pritrūko ne tiek ir daug, tačiau antrąją vietą vertinu puikiai. Pasaulio čempionate iškovoti medalį yra labai sunku, kadangi europiečiai nėra genetiškai tiek apdovanoti, kiek kitataučiai. Ruošdamasis pasaulio čempionatui, kaip ir bet kuriam kitam turnyrui, aš atsiduodu 110 procentų, nes kitaip tikėtis gero rezultato būtų naivu. Prieš dvejus metus jaunimo kategorijoje taip pat likau antras (tada iki pirmosios vietos pritrūko tik taško... tad buvo tikrai labai apmaudu..). Šį kartą varžydamasis su vyrais nežinojau, ko galima tikėtis, tačiau širdyje visada tikiesi geriausio rezultato, kadangi ruošdamasis „įdedi ir atiduodi“ visa save.

– Ar mėgsti analizuoti savo pasirodymą po varžybų? Ar įžvelgei čempiono iraniečio pranašumą?

– Taip, kiek atslūgus emocijoms, visada po varžybų analizuoju savo pasirodymą. Man svarbu, ar viską padariau tinkamai, kur suklydau ir panašiai. Jeigu nekreipsi į tai dėmesio, tai paprasčiausiai netobulėsi. Čempionas iš Irano buvo labai stiprus, nes vėliau jis tapo visų klasikinio kultūrizmo kategorijų absoliučiu nugalėtoju. Tačiau prieš eidamas į sceną niekada negalvoju apie konkurentus – visada koncentruoju dėmesį tik į save ir į tai, ką turiu padaryti scenoje. Jeigu varžybinę formą paruošei gerai, jeigu esi geresnis negu paskutinėse varžybose ir jeigu scenoje tinkamai save pateikei pozuodamas – tu jau privalai būti patenkintas. Pralaimėti yra normalu – tai yra proceso dalis.

– Šiemet tai buvo jau antra stambi pergalė. Gal gali palyginti triumfą „Arnold Clasic Europe“ varžybose ir sidabrą pasaulio čempionate?

– Turiu pritarti, jog šis sezonas man ypatingas. Tapau pirmuoju lietuviu, iškovojusiu prestižinio „Arnold Classic Europe“ turnyro absoliutaus nugalėtojo titulą. Jausmas tuomet buvo nerealus – apsiverkiau iš laimės. Palyginti sunku, kadangi reitingo ir prestižo prasme pasaulio čempionato sidabro medalis yra svarbesnis, tačiau pirmoji vieta tokio lygio turnyre kaip „Arnold Classic Europe“ ir pačio Arnoldo Schwarzeneggerio pagerbimas ant scenos buvo kažkas tokio... Taigi, titulus tikrai sunku palyginti, tačiau emocijų prasme „Arnold Classic Europe“ turnyre iškovota pirmoji vieta, o vėliau ir absoliutaus nugalėtojo titulas sukėlė tokias emocijas, kurias tikrai prisiminsiu visą gyvenimą.

– Kaip tavo gyvenime atsirado kultūrizmas, iš kur semiesi motyvacijos?

– Visų pirma, buvau labai lieknas vaikinas, kuris žavėdavosi raumeningais filmų herojais ir aktoriais. Kaip ir dauguma paauglių, sportuodavome kieme ant skersinių, vėliau gavau dovanų hantelius, pradėjau sportuoti boksą, nors labiausiai patikdavo, kad po treniruotės galėdavome eiti kilnoti svorių. Taigi, tai nebuvo netyčinis atėjimas į treniruoklių salę, tai buvo mano pasirinkimas. Treniruoklių salėje pradėjau sportuoti nuo 14 metų ir ši aistra kiekvienais metais vis labiau didėja. Tiesa, tokios svajonės kaip dalyvauti varžybose tikrai nebuvo, bet mano pirmoji trenerė, Idalija Kaminskaitė, vis kalbino ir įtikinėjo pamėginti. Na, pabandžiau pasiruošti sudalyvauti ir teko gerokai nusivilti, kai likau trečias nuo galo. Tačiau, kadangi esu užsispyręs, tai manau buvo tas varikliukas, kuris mane ir užkabino. Norėjau įrodyti sau, jog aš galiu. Laikas bėga, tikslų daugėja, kartelė kyla – tai ir yra mano motyvacija. Be to, ne paslaptis, jog dirbu asmeniniu treneriu „Fitnie Academy by Galinta“ sporto ir sveikatingumo centre Kaune. Noriu atvirai pasigirti, jog turiu pačius geriausius klientus, kuriems padedu pakeisti požiūrį į sveikatą, sveiką gyvenseną, judėjimą, pilnavertį gyvenimą. Skiepiju jiems įpročius, kurie pakeičia jų gyvenimus visam laikui. Savo klientams noriu būti pavyzdys ir įrodyti, jog visada viskas yra įmanoma. Aš savo ruožtu semiuosi motyvacijos iš jų, kadangi tikrai jaučiu palaikymą ir tikėjimą manimi.

– Jau turite IFBB „Elite Pro“ kortą. Kokie tikslai „IFBB Elite“ varžybose? Ar pačiam patinka toks naujas IFBB formatas, kai kovojama dėl „Elite Pro“ kortų ir tada vyksta profesionalų varžybos?

– Taip, šiemet iškovojau IFBB „Elite Pro“ kortą ir ateityje planuoju varžytis tik su profesionalais. Tikslas tas pats: reikia žengti į priekį ir tobulėti, o tada bus ir rezultatai. Ne paslaptis, jog pradėjus varžytis su profesionalais, viskas vėl prasideda tarsi nuo nulio. Psichologiškai tai yra dar vienas išbandymas, bet labai stiprus stimulas tobulėti. Kovoti dėl profesionalo vardo ir varžytis jų gretose galima buvo ir anksčiau – tad tai nėra naujiena. Pasikeitė tik tai, jog įvyko susiskaidymas tarp federacijų ir iš esmės dabar yra dvi tikros profesionalų lygos: tai NPC PRO (Amerikos profesionalų lyga) ir IFBB Elite Pro (Europos profesionalų lyga). Manau, jog tai yra gerai, kadangi mūsų sportas yra brangus, o dar skraidyti į varžybas už Atlanto reikalauja nemažai finansų. Sportininkams atsirado daugiau galimybių realizuoti save.

– Figūrą prižiūrėti visus metus yra sudėtinga. Ar yra momentų, kai leidi sau atsipalaiduoti? Ko sunkiausia atsisakyti vardan rezultatų?

– Figūrą prisižiūrėti nėra taip sudėtinga, kaip dauguma mąsto. Sudėtingiausia yra pakeisti supratimą, požiūrį, nusistatymą. Žmonės nesupranta, kaip svarbu yra būti fiziškai aktyviems, gerti vandenį, valgyti tikrą ir neperdirbtą maistą. Mano patarimas – tai niekada negalima nieko drastiškai keisti. Pokyčiai turi būti nedideli, tada žmogus nejaus diskomforto ir rezultatai nebus laikini. Kiekvienam norinčiam „atjaunėti“, jaustis energingai, darbingai, kiekvienam, kuris nori pajausti ir suprasti, ką reiškia atrodyti patraukliai sau ir kitiems siūlau susirasti gerą asmeninį trenerį – kelrodį. Žinoma, jog leidžiu sau atsipalaiduoti, svarbiausias dalykas yra žinoti kada ir kiek sau gali leisti. Reikia sekti savo fizinį aktyvumą, kalorijų suvartojimą ir išeikvojimą, stebėti pokyčius bei organizmo reakcijas. Rūpinantis savimi ir gilinantis į savo kūną, pradedi jį pažinti, o gyvenimas yra pilnavertis, nes protingai galima sau leisti viską. Vardan rezultatų nieko nereikia atsisakyti, nes tai yra mano gyvenimo būdas ir viską darau su malonumu. Tačiau žinoma, kartais jautiesi pavargęs, nes visiškai nebeturi laisvo laiko. Ruošiantis varžyboms kartais tenka sportuoti net tris kartus per dieną, valgyti šešis-septynis kartus, dirbti su dešimt skirtingų klientų, mokytis, pasigaminti valgyti, susitvarkyti namus, skirti laiko miegui ir panašiai. Sunkiausias dalykas man, jog paroje per mažai valandų. Kultūrizme nėra vietos silpniems.

– Lietuvoje vis daugiau atsiranda profesionalų, kaip manai, kas tai lemia? Ar konkurencija Lietuvoje yra? Kaip sutariate su komandos draugais?

– Lietuva tikrai turi puikių, pasaulinio lygio atletų. Tai ir lemia, jog profesionalų daugėja. Problema yra ta, jog šis sportas yra brangus ir reikalaujantis atsidavimo 24/7. Kultūrizme pats sportas nėra pagrindinis dalykas, todėl labai svarbu kaip tu praleisi likusias valandas paroje. Lietuvoje sportininkai turi daug dirbti, tam jog galėtų ruoštis varžyboms ir skraidyti į tarptautinius turnyrus. Daug darbo valandų reiškia: silpnesė – prastesnė treniruotė, kortizolio – streso hormono lygio padidėjimas, mažai miego. Visa tai lemia, jog sportiniai rezultatai kenčia. Lietuvoje konkurencija tikrai didelė, kadangi ši sporto šaka populiarėja ir atsiranda vis daugiau norinčių varžytis. Mūsų komanda nuolat kinta – neturime stabilios rinktinės, bet iš esmės stengiamės vieni kitus palaikyti. Pažangesni sportininkai supranta, kiek visi darbo ir pastangų įdedame, todėl gerbiame vienas kitą.

– Ačiū už pokalbį.