Jos atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, poetui Rimantui Kmitai, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui ir kompozitoriui Antanui Laimučiui Vilkončiui.

Nuo 1997 metų šios premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų.

Premija yra 340 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiuo metu tai sudaro 16,6 tūkst. eurų.

Jos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam jo nariui.

Pakartotinai siūlyti pretendentą galima praėjus penkeriems metams po premijos skyrimo.

Ši premija skiriama konkurso būdu, komisijai atrenkant geriausių kūrinių, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtų per pastaruosius septynerius metus, ir kūrinių, kaip ilgamečio kūrėjo kūrybinio indėlio į kultūrą ir meną, autorius.

Vienas juridinis asmuo gali siūlyti vieną kūrėją ar kultūros ir meno kūrėjų kolektyvą premijai gauti už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus ir vieną kūrėją už kūrinius, sukurtus ilgamečio kūrėjo kūrybinio indėlio į kultūrą ir meną metu. Komisijos narys negali būti siūlomas premijai gauti.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai skelbiami nuo 1989 m. Kasmet skiriama ne daugiau kaip šešios premijos.

Kasmet Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijos komisijai pateikiami kandidatai, už savo kūrybinę veiklą pretenduojantys į šį garbingą įvertinimą.

Šiais metais pretendentų gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją sąraše ir trys uostamiesčio kultūros atstovai – ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro dirigentas Stanislovas Domarkas, rašytojas Gintaras Grajauskas bei fotomenininkas Remigijus Treigys.

Nacionalinė kultūros ir meno premija Lietuvoje teikiama nuo 1989 m.

Per 31 metus ji įteikta 224 Lietuvos menininkams.

Šį apdovanojimą yra gavę tik 6 klaipėdiečiai: 1994 m. dailininkas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2007 m. aktorius Vytautas Paukštė, 2010 m. poetas, eseistas Rolandas Rastauskas, 2014 m. aktorė Nelė Savičenko, 2016 m. aktorius Vytautas Anužis ir 2020 m. aktorė Regina Šaltenytė.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą.

Premija skiriama už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus. Kasmet gali būti skiriama ne daugiau kaip šešios.

Premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir Savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2019 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo M. L. Rėzos 243-iąsias gimimo metines.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Vienas juridinis asmuo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti vieną kūrėją ar kultūros ir meno kūrėjų kolektyvą – už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius 7 metus, ir vieną kūrėją – už kūrinius, kaip ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Komisijos narys negali būti siūlomas kultūros ir meno premijai gauti.

Juridinis asmuo, teikdamas kūrėją Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti, komisijai kasmet iki rugsėjo 1 d. turi pateikti kūrėją teikiančio juridinio asmens rekomendaciją, kurioje turi būti kūrėjo gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas, taip pat kūrinių, už kuriuos siūloma skirti premiją, sąrašas.

Kai Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai siūlomas kultūros ar meno kūrėjų kolektyvas, dokumentus reikia pateikti dėl kiekvieno kolektyvo nario.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

„Genius loci“ menininkas

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu jubiliejine M.L.Rėzos premija A.Danilevičius bus įvertintas už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietinę bendruomenę, už edukacinę veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą, bei Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą.

Šį sprendimą priėmusi Neringos savivaldybės taryba atsižvelgė į L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) nuomonę.

Plungėje gimęs A.Danilevičius akmens apdirbimo mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, o po to Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas. 1994-aisiais su šeima iš Vilniaus persikėlęs į Juodkrantę dailininkas savo gyvenimą ir kūrybą susiejo su Kuršių nerija, tapdamas šios ypatingos žemės „genius loci“ (vietos dvasios) menininku.

Iš nendrių, akmens ir smėlio

A.Danilevičius inicijavo ir pats dalyvavo nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumuose Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Šie simpoziumai tapo ilgamete rudens lygiadienio švente, skirta Baltų vienybės dienai. Jis taip pat yra Pajūrio apsauginio kopagūbrio simpoziumo sumanytojas ir dalyvis, Juodkrantės pamario akmens skulptūrų simpoziumo dalyvis (sukurtos skulptūros „Debesys – krantas“, „Lela“), smėlio skulptūrų simpoziumo iniciatorius.

Pats A.Danilevičius kuria skulptūras iš akmens, medžio, metalo, gamtinių medžiagų – nendrių, žabų, smėlio, ledo. Įsimintini skulptoriaus darbai, sukurti itin griežtą apsaugos režimą turinčiose Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijose: tvorelės ir pakyla Naglių gamtos rezervate, „Neringos krėstas“ Tylos slėnyje, memorialinė lenta ant Thomo Manno namo, antkapiniai paminklai dailininkams Eduardui Jonušui etnografinėse Nidos kapinėse, Vaclovui Kaminskui Juodkrantės kapinėse, knygų nameliai – švyturiai Nidoje ir Juodkrantėje.

Monumentalu, subtilu, santūru

Jo skulptūroms būdinga aiški kompozicijos struktūra, monumentalumas, subtili stilizacija. A.Danilevičiaus kūryboje galima išskirti kelias stilistines linijas: ankstyvieji jo medžio darbai pasižymi giliu senosios baltų ritualinės skulptūros pojūčiu, antkapinės skulptūros – santūrių, tarsi plaukiančių formų, išraiškingos faktūros, glaudžiai susijusios su krikščioniškąja tradicija.

A.Danilevičius dalyvavo Gedimino paminklo konkurse Vilniuje, įvairiuose simpoziumuose ne tik Juodkrantėje, bet ir Velse (Jungtinė Karalystė), vadovavo liaudies meistrų simpoziumui Vilkaviškyje.

Su žmona Kristina, taip pat dailininke, kuriančia fitokoliažus, ir dukra Ula, grafike, skulptorius A.Danilevičius yra surengęs ne vieną parodą Lietuvoje: „Lango“, „Lietuvos aido“ galerijose Vilniuje, Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Oginskių rūmuose Plungėje, Juodkrantės parodų namuose ir kitur. A.Danilevičiaus skulptūrų yra įvairiose privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje.

Reikšminga Kuršių nerijai

M.L.Rėzos kultūros ir meno premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą, bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse; taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Pirmoji M.L.Rėzos kultūros ir meno premija buvo įteikta 2010 m. Neringos dailininkui E.Jonušui. Šią premija taip pat įvertinti muziejininkės Vitalijos Teresos Jonušienės, istorikių Nijolės Strakauskaitės ir Ingės Lukšaitės, filosofo Alvydo Juozaičio, filologės Liucijos Citavičiūtės, dailininkų Arūno Sakalausko ir Romano Borisovo, Nidos folkloro ansamblio „Giedružė“ nuopelnai Kuršių nerijai.

M.L.Rėzos premija teikiama kartą per metus, Juodkrantėje minint M.L.Rėzos gimtadienį. Kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius M.L.Rėza (1776–1840) yra gimęs Kuršių nerijoje, smėliu užpustytame Karvaičių kaime.

Įvertinusi 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Šiame sąraše (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka) – rašytojas Vytautas Martinkus, kino režisierius Algimantas Puipa, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, dirigentė Mirga Gražinytė, rašytojas Marius Ivaškevičius, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, operos solistas Edgaras Montvidas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, fotomenininkas Remigijus Treigys.

Gruodžio 6 d. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jų pavardės bus paskelbtos gruodžio 6 d. 13 val. Kultūros ministerijoje (Baltojoje salėje) vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Įvertinusi 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Šiame sąraše (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka) – rašytojas Vytautas Martinkus, kino režisierius Algimantas Puipa, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, dirigentė Mirga Gražinytė, rašytojas Marius Ivaškevičius, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, operos solistas Edgaras Montvidas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, fotomenininkas Remigijus Treigys.

Jau šį ketvirtadienį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jų pavardės bus paskelbtos gruodžio 6 d. 13 val. Kultūros ministerijoje (Baltojoje salėje) vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Kitų metų Vyriausybės kultūros ir meno premijas gauti pretenduoja 43 Lietuvos menininkai.

Kultūros ministerija antradienį paskelbtame kandidatų sąraše tarp 43 pavardžių yra ir aktorė Vaiva Mainelytė, dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė, operos solistė Nomeda Kazlauskaitė (Kazlaus), choreografė Andželika Cholina, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, chorvedys Lionginas Abarius, muzikantas bei kompozitorius Andrius Kulikauskas, akordeonininkas Martynas Levickis, aktorė ir režisierė Birutė Marcinkevičiūtė.

Taip pat premijai gauti pasiūlyti rašytojai Vladas Kalvaitis, Herkus Kunčius, poetas ir vertėjas Vytautas Dekšnys, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė, kino kritikė Izolda Keidošiūtė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė, tapytojas Bronius Gražys, fotomenininkas ir grafikas Vytautas Stanionis bei kiti.

Laureatus atrinks ir jiems premijas skirs nusipelniusių Lietuvos menininkų, kultūros veikėjų bei Vyriausybės atstovų komisija.

Premijos gali būti skirtos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams, taip pat kolektyvams už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.

Kasmet įteikiama ne daugiau kaip 12 premijų, jos skiriamos nuo 1997 metų. Premija siekia 12,9 tūkst eurų.

Kultūros ministerija kol kas sulaukė 40-ies pasiūlymų, kam šiemet turėtų būti skiriamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

„Šiandien yra 40 kandidatų“, - BNS penktadienį sakė ministerijos Profesionaliojo meno skyrius patarėja Janina Krušinskaitė.

Pasiūlymų teikimo terminas baigėsi rugsėjo 1-ąją, bet vis dar laukiama pasiūlymų, kurie gali ateiti paštu. Kitą savaitę ministerija turėtų paskelbti kandidatų pavardes.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip šešios kultūros ir meno premijos, iš jų ne daugiau kaip viena premija gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.

Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžių - šiuo metu ji sudaro 30 tūkst. 400 eurų.

Šios premijos skiriamos iki gruodžio 15 dienos, o premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.

Kultūros ir meno premija kūrėjams gali būti skiriama tik vieną kartą.

Premijos skiriamos nuo 1989 metų.