Ministras planuoja vizitą

Ministro S. Kairio sprendimą skubiai vykti į Klaipėdą aiškintis esamos situacijos dėl kultūros reikalų lėmė radijo interviu su Klaipėdos vicemere Lina Šukyte-Korsake.

Jame ši aiškino apie pasikeitusią Klaipėdos savivaldybės kultūros projektų finansavimo tvarką bei nurodė, kodėl buvo nutraukti projektai su Prancūzijos ambasada ir institutu.

Toks sprendimas priimtas uostamiestyje pasikeitus valdančiajai daugumai ir įvertinus, kad bendras projektas yra per brangus.

„Mane tikrai nustebino tas bendradarbiavimo nutraukimas su Prancūzijos ambasada. Gali būti įvairiausių situacijų ir pasirinkimų, niekas to nekvestionuoja, bet aš jau kurį laiką sulaukiu negerų signalų iš Klaipėdos kultūros bendruomenės, ir ta situacija neramina. Klaipėda turi visą potencialą kultūrine prasme būti matoma ir tarptautiniu mastu, todėl kai kurie miesto valdžios žingsniai atrodo keisti“, – pabrėžė ministras.

Anot S. Kairio, šių metų rudenį Prancūzijoje, ne tik Paryžiuje, bet ir visoje šalyje, vyks Lietuvos kultūros sezonas, ir klaipėdiečių sutarties nutraukimas su Prancūzijos ambasada esą nėra tinkamas sprendimas.

Artėjantį pirmadienį ministras ketina atvykti į Klaipėdą, tiesiogiai kalbėtis su kultūros bendruomenių atstovais ir išgirsti, kas gi čia vyksta.

S. Kairys tikino, kad su miesto vadovybe susitikimas tuo klausimu nenumatytas, nes ministras nori situaciją įvertinti „be savivaldybės filtro“, nors teigė gerbiantis savivaldos savarankiškumą.

„Labai norėčiau Klaipėdą matyti tokią, kokia ji buvo prieš kelerius metus, kai čia vykdavome pasisemti idėjų, kompetencijų, inovacijų, o pastaruoju metu gaunu nemažai signalų, kad čia vyksta nelabai geri dalykai, todėl noriu atvykti ir pasikalbėti“, – tvirtino S. Kairys, pabrėžęs, kad kultūra yra ne tik Jūros šventė.

Noriu atvykti ir pasikalbėti.

Sutartis kainavo brangiai

Vicemerei L. Šukytei-Korsakei pateikus klausimą, kodėl buvo nutraukti projektai su Prancūzijos ambasada, mero pavaduotoja atsakė raštu: „Bendradarbiavimo sutarčiai su Prancūzijos ambasada ir Klaipėdos universitetu Klaipėdos miesto taryba pritarė 2020 m. Ši sutartis buvo pasirašyta 3 metams ir galioja iki 2024 m. vasario 23 dienos.“

Paprašius patikslinti, ar buvo įvertinti visi už ir prieš, priimant šį sprendimą, vicemerė patikino, jog „priimant sprendimą, buvo atidžiai išanalizuota situacija ir šiai sutarčiai vykdyti skirtas finansavimas“.

Pasidomėjus, ką praras miestas, nutraukęs šią sutartį, L. Šukytė-Korsakė tvirtino, kad „miestas didelio praradimo nepatirs“.

„Programos „Prancūzų ir klaipėdiečių šiuolaikinio šokio koprodukcinių projektų įgyvendinimui“ ir „Jungtinės klaipėdiečių ir prancūzų šiuolaikinio šokio programos „KlaipėDanse“, kurios buvo rengiamos sutarties pagrindu, galės būti vykdomos, gavus finansavimą teikiant paraišką daliniam finansavimui Kultūros ir meno darbo grupei“, – dienraščiui atsakė L. Šukytė-Korsakė.

Mero pavaduotojos teigimu, nuo 2017 iki 2023 m. už projektus su prancūzais iš miesto biudžeto buvo skirta 369,9 tūkst. eurų.

Daug neatsakytų klausimų

Klausimų, kodėl nuspręsta nepratęsti septynerius metus besitęsusios Klaipėdos sutarties su Prancūzijos ambasada, kilo ir buvusiam ilgamečiam miesto merui, dabartiniam Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkui Vytautui Grubliauskui.

„Kuo daugiau neaiškumo, tuo daugiau vietos interpretacijoms, sąmokslų teorijoms, viešiems vertinimams ir samprotavimams“, – savo feisbuko paskyroje įrašė V. Grubliauskas.

Jis į ketvirtadienį vyksiantį Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdį pakvietė savivaldybės administracijos direktorių Andrių Žuką ir kultūros sritį kuruojančią vicemerę L. Šukytę-Korsakę, kad jie „paprastai ir suprantamai paaiškintų, kur esame, kas vyksta, ko laukti ir ko tikėtis“.

V. Grubliauskas teigė, kad miesto sutartis su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu Lietuvoje buvo ilgametė.

„Per tą laiką buvo įgyvendinta daug gražių sumanymų, kuriuos organizuodavo prancūzų ambasada, tam jie pasitelkdavo lietuvių menininkus. Būdavo ir prancūziško kino festivaliai, ir šiuolaikinio šokio bendri projektai. Labai nustebau, kai išgirdau, kad ta sutartis nebus pratęsiama, dėl to ir noriu iš pirmų lūpų išgirsti, kokie čia buvo motyvai, ar tik ekonominiai, ar dar kažkokie kitokie, nes ryšiai su vienos svarbiausių Europos valstybių ambasada labai svarbūs ir labai reikalingi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Tokio įdirbio nutraukimas turėtų būti labai rimtai apsvarstytas“, – įsitikinęs V. Grubliauskas.

Apie tai politikas pranešė savo „Facebook“ paskyroje, reaguodamas į LRT radijo interviu su Klaipėdos vicemere Lina Šukyte-Korsake, kuri aiškino pasikeitusią Klaipėdos savivaldybės kultūros projektų finansavimo tvarką bei nurodė, kodėl buvo nutraukti projektai su Prancūzijos ambasada ir institutu.

„Artimiausiomis savaitėmis atvyksiu į Klaipėdą ir bandysiu situaciją įvertinti tiesiogiai, be savivaldybės filtro“, – įraše „Facebook“ nurodė S. Kairys.

Nors ministras pažymėjo nenorįs kištis į savivaldos savarankiškumą, politikas neslėpė nuostabos, kodėl uostamiestyje vyrauja kitoks požiūris į bendrą kultūros ir meno politiką. Jis stebėjosi ir nauja Klaipėdos savivaldybės kultūros projektų finansavimo tvarka – kaip LRT radijui nurodė vicemerė L. Šukytė-Korsakė, paraiškas vertins darbo grupė ir komisija, kurių nariai yra savivaldybės arba jai pavaldžių įstaigų darbuotojai. Politikė nurodė, kad tarp visų vertinimo procedūrose dalyvaujančiųjų yra tik vienas nevyriausybinės organizacijos (NVO) atstovas.

Nesinori paminti savivaldos savarankiškumo, bet man tiesiog gaila Klaipėdos kultūrininkų, kurie tiek metų tempė miestą į priekį.

„Nesinori paminti savivaldos savarankiškumo, bet man tiesiog gaila Klaipėdos kultūrininkų, kurie tiek metų tempė miestą į priekį. Buvo laikai, kai važiuodavome į Klaipėdą semtis žinių, ieškoti gerųjų pavyzdžių ir praktikų. Nežinau, kokių pavyzdžių dabar ieškosim iš savivaldybės ir jos įmonių darbuotojų suformuotos komisijos (kurioje yra lygiai 1 NVO atstovas) veikloje ar kažkokioje mero darbo grupėje, bet signalas kol kas yra labai blogas“, – apgailestavo ministras.

S. Kairį nustebino ir uostamiesčio valdžios sprendimas nutraukti ryšius su Prancūzijos ambasada. Vicemerės teigimu, toks sprendimas priimtas pasikeitus valdančiajai daugumai ir įvertinus, kad bendras projektas yra per brangus.

„Klaipėdiečių finansai negali būti šitaip dalinami“, – LRT radijui sakė L. Šukytė-Korsakė.

„Šių metų rudenį vyksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje irgi Klaipėdai nerūpi. Didžiulė staigmena man – Klaipėdos savivaldybė, pasirodo, nutraukė bendradarbiavimą su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu Lietuvoje dėl projekto, kuris vystėsi 7 metus“, – į pastarąją žinią reagavo ministras S. Kairys.

„Klaipėda jau praleido galimybę sudalyvauti Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje, artės naujas konkursas į Europos kultūros sostines, galų gale teko ir matyti tokį keistoką pasiruošimą įvairioms Klaipėdos krašto sukaktims. Visa tai įvertinant man tikrai neramu“, – apibendrino jis.

2021 m. finansavimas skiriamas įvairiausiems šiuolaikiniams kultūros projektams: vilniečių ir miesto svečių lauks daugiau inovatyvių parodų, pasirodymų netradicinėse erdvėse, eksperimentinių ir edukacinių projektų, spektaklių. Bus kviečiama naujai atrasti klasikinį meną – pasiklausyti vargonų muzikos, džiazo atlikėjų. Miesto erdvėse įsikurs „Kristupo vasaros festivalis“, mėgautis kokybišku kinu kvies „Kino pavasaris“, skambės „Gatvės muzikos diena“ ir kt. Daugiau dėmesio šįmet bus skirta renginių ir projektų lankytojams, turintiems specialiųjų poreikių.

Sostinės savivaldybės organizuojamas konkursas yra ypatingas tuo, kad apima labai platų kultūros iniciatyvų spektrą – ne tik naujus ir tęstinius projektus, pavienes iniciatyvas ir festivalius, vietinius renginius bet ir vilnietiškos kultūros sklaidą užsienyje, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose.

Šiais metais buvo atnaujinti konkurso nuostatai, atsirado papildomų finansavimo programų: vietoje įprastų devynių programų, jų šiemet jau keturiolika. Viena iš naujovių – programos suskirstytos į bendrines ir specialiąsias, kurios skirtos tęstiniams ir naujiems projektams, kultūrinėms ir meninėms iniciatyvoms.

Į bendrinės programos lauką pateko vizualieji, scenos menai, muzika, kinas, literatūra ir leidyba, kultūros ir kūrybinės industrijos, etninė kultūra ir mėgėjų menas bei tautinės bendrijos. Specialiosios programos – Vilniaus 700 metų jubiliejaus iniciatyvos, kultūros ar meno festivalių organizavimas, kultūros sklaida užsienyje, erdvių nuoma, kultūros edukacija ir skaitmeninis menas.

Nuotoliniame posėdyje siūlyta dalyvauti šešiems asociacijos nariams, nurodytą valandą prisijungė trys, tačiau tai nesutrukdė jiems išdėstyti problemų.

Tartasi dėl penkių iškeltų klausimų. Vienas pagrindinių – noras Klaipėdoje sukurti senjoro bilietą, kuris leistų žmonėms nuo 70 m. viešuoju miesto transportu važiuoti už simbolinę kainą. Esą tokį bilietą jau yra sukūrę ir sėkmingai naudoja kai kurie kiti Lietuvos miestai.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis sakė, kad, svarstant tokį prašymą, paskaičiuota, kiek tai kainuotų miesto biudžetui. Paaiškėjo, kad neeilinė lengvata užkrautų Klaipėdai papildomą 1 mln. 300 tūkst. eurų naštą, todėl šis prašymas sulaukė neigiamo atsakymo.

Mūsų senjorai nusiteikę pozityviai, turi daug iniciatyvų, nori dialogo su miesto valdžia, tik jiems ne visada pavyksta naudotis technologijomis, kad tai būtų galima daryti nuotoliniu būdu.

Iki šiol per metus būdavo kelios dienos, kai visi klaipėdiečiai galėdavo naudotis miesto autobusais nemokamai. Tie patys ekonominiai argumentai verčia mažinti tokių dienų skaičių.

Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos atstovai norėtų sukurti 1,5 etato darbo vietų bendruomenės namuose. Šias darbo vietas norima skirti muzikos ir šokių vadovams, kurie užsiimtų su garbaus amžiaus žmonių saviveiklos grupėmis.

Mero pavaduotojas paaiškino, kad pagyvenę žmonės buriasi į 22 kolektyvus, kaip koordinuoti jų veiklą, dar bus svarstoma.

Galbūt planuojamas darbo vietas galėtų užimti muzikos vadovas ar režisierius. Savivaldybės darbuotojai suprato, kad asociacijos atstovai jų atsakymais liko patenkinti.

Nepateikta atsakymų tik dėl Senjorų tarybos tolesnių veiksmų.

Prieš porą mėnesių, dar prieš rinkimus, kai kurie kandidatai į Seimą turėjo siūlymų dėl Senjorų tarybos nuostatų parengimo. Miesto taryba tada tam pritarė, tačiau toliau jokių veiksmų nesulaukta.

Dalyvaudami kultūros projektuose, senjorai jaučiasi nuskriausti. Jiems sunku konkuruoti su profesionaliais menininkais, todėl esą nesulaukiama piniginės paramos.

Pagyvenę žmonės norėtų atskirų, vien šiai grupei sukurtų projektų.

"Mūsų senjorai nusiteikę pozityviai, turi daug iniciatyvų, nori dialogo su miesto valdžia, tik jiems ne visada pavyksta naudotis technologijomis, kad tai būtų galima daryti nuotoliniu būdu. Mes pažadėjome, kad nepaliksime jų nuošalyje", – patikino A. Cesiulis.

„Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją dėl pasaulyje vyraujančios COVID-19 viruso pandemijos, 2020 metai kultūros sričiai yra ypač jautrūs. Daugelis kultūros organizacijų susidūrė su finansiniais sunkumais ir nežinomybe dėl projektų ir kitų veiklų įgyvendinimo. Tradiciniu Kultūros rėmimo programų projektų konkursu siekiama skatinti kultūros srities atsigavimą, suteikti motyvacijos organizacijoms prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių bei veiklos organizavimo principų. Konkursas suteikia puikią galimybę gauti papildomą finansavimą projektų įgyvendinimui, tad kviečiu kultūros organizacijas pasitelkti kūrybingumą ir 2021 metus pripildyti prasmingomis iniciatyvomis“, – Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Itin populiarus ir kasmet daug paraiškų gaunantis savivaldybės organizuojamas konkursas kasmet prisideda prie tokių renginių kaip „Vilnius Mama Jazz“, „Nepatogus kinas“, „Open House Vilnius“, Vilniaus galerijų savaitgalis, „In Latino“, „What’s Next in Music?“ ir kt.

Šiais metais buvo atnaujinti konkurso nuostatai, atsirado papildomų finansavimo programų. Iki šiol buvo 9 programos, o šiais metais jų jau 14. Viena iš naujovių šiemet: pirmą kartą programos suskirstytos į bendrines ir specialiąsias programas, kurios skirtos tęstiniams ir naujiems projektams, kultūrinėms ar meninėms iniciatyvoms.

Į bendrinės programos rėmus patenka vizualieji, scenos menai, muzika, kinas, literatūra ir leidyba, kultūros ir kūrybinės industrijos, etninė kultūra ir mėgėjų menas bei tautinės bendrijos. Specialiosios programos: Vilniaus 700 metų jubiliejaus iniciatyvos, kultūros ar meno festivalių organizavimas, kultūros sklaida užsienyje, erdvių nuoma, kultūros edukacija ir skaitmeninis menas.

Šis kultūros rėmimo programų projektų konkursas skatina Vilniaus miestui reikšmingus kultūros ir meno projektus. Konkursu keleri metai iš eilės skiriamas tikslinis finansavimas naujiems ir tęstiniams kultūros projektams, stiprinamas Vilniaus atminties kultūros puoselėjimas, etninės kultūros ir mėgėjų meno iniciatyvos, tautinių bendrijų veikla, šiuolaikinės, intelektualiosios kultūrinės aplinkos kūrimas. Stiprinami kultūriniai mainai tarp Vilniaus ir užsienio miestų, skatinama naujai sukurtų kultūros vertybių sklaida ir prieinamumas platesnei visuomenei, vilniečiams. Konkursu taip pat skatinamos kultūros ir meno inovacijos, socialinės atskirties mažinimas.

Konkurso sąlygos

Konkurse gali dalyvauti juridiniai asmenys, registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje, vykdantys kultūrinę veiklą, išskyrus pelno siekiančias įmones, biudžetines įstaigas ir kitas įstaigas, kurios yra išlaikomos arba dotuojamos iš Savivaldybės ar Valstybės biudžeto.

Paraiškos konkursui teikiamos tik internetu, naudojantis Savivaldybės elektronine paslaugų valdymo sistema, svetainėje paslaugos.vilnius.lt. Tame pačiame tinklapyje būtina užpildyti paraiškas naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Konkurso rengėjai prašo paraiškas teikti kuo anksčiau ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

Ši suma numatyta Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse. Jas šią savaitę patvirtino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Fondo lėšos didėja augant surenkamiems akcizams – jos yra tiesiogiai priklausomos nuo šių mokesčių.

Lėšas skirstančios Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza BNS sakė, kad norint patenkinti visas teikiamas paraiškas, reikėtų 80 mln. eurų. Paraiškas kūrėjai galės teikti rugsėjį. Antrasis etapas, kuriuo iš naujo vertinami finansavimo negavę projektai, numatytas kitų metų vasarį.

Konstitucinis Teismas yra gavęs prašymą išaiškinti, ar Kultūros rėmimo fondo įstatymas bei kiti teisės aktai, numatantys skiriamų lėšų dalies sąsają su akcizais, neprieštarauja Konstitucijai.

M. Brundzos teigimu, Konstitucinio Teismo sprendimas neturėtų paveikti 2020-iesiems numatomų lėšų, kadangi jos skiriamos nuo akcizų, surinktų per praėjusį laikotarpį.

Pagal Kultūros ministerijos patvirtintas gaires, daugiau nei puse milijono didinamas finansavimas meno sričių projektams – architektūrai, dizainui, dailei, fotografijai, tarpdisciplininiam menui, teatrui, šokiui, cirkui, literatūrai ir muzikai. Jis sieks 5,5 mln. eurų.

Daugiau kaip 420 tūkst. eurų iki 1,2 mln. eurų didėja lėšos meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimui. Taip siekiama, kad meno kūrėjų asociacijos nedalyvautų meno sričių projektų konkursuose ir čia galėtų lengviau konkuruoti mažos kultūros organizacijos.

Maždaug 100 tūkst. eurų finansavimas didės muziejų, bibliotekų ar archyvų kuriamoms inovatyvioms paslaugoms.

Architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir tarpdisciplininio meno srityse, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas, finansuotos 333 iniciatyvos.

Daugiausia finansuota literatūros projektų – 88. Iš viso knygų leidybai ir kitai literatūrinei veiklai skirta 444 tūkst. eurų.

Didžiausia parama – 25 tūkst. eurų – skirta Sigito Parulskio trumpųjų esė rinkinio „Dvigubo dugno keleiviai“ leidybai, 22 tūkst. eurų – internetiniam literatūriniam žurnalui „Vilnius review“.

Tarp planuojamų išleisti – poetų Ramutės Skučaitės, Aido Marčėno, Alio Balbieriaus jaunųjų Ernesto Noreikos, Vainiaus Bako, Nerijaus Cibulsko, Jurgitos Jasponytės, taip pat Herkaus Kunčiaus, Andriaus Jakučiūno, Antano Šileikos ir kitų rašytojų knygos.

Didžiausia iš visų sričių, 804 tūkst. eurų suma, skirta 65 muzikos projektams paremti. Iš jų 50 tūkst. eurų paramą gavo senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, 48 tūkst. eurų skirti kitąmet vyksiančiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui Palangoje.

Teatrui Kultūros taryba skyrė 462 tūkst. eurų. Iš 48 paremtų projektų komisija palankiausiai įvertino pernai mirusio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklių sklaidos iniciatyvą, tam skirta 23,5 tūkst. eurų. 29,3 tūkst. eurų bus atseikėta Oskaro Koršunovo spektaklių sklaidai regionuose, dar 30 tūkst. eurų – režisieriaus planams statyti spektaklį pagal Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) pjesę „Ričardas III“.

43 dailės projektams Kultūros taryba skyrė 369 tūkst. eurų. Daugiausia teko Lietuvos dailės muziejaus projektams: 27 tūkst. eurų projektui „Šiuolaikinė Lietuvos dailė: žvilgsnis į ateitį“, 21 tūkst. eurų parodai „Menas paštu“ Nacionalinėje dailės galerijoje, 10 tūkst. eurų parodai „Vladas Žilius (1939–2012): mano ženklai“. 30 tūkst. eurų Brazilijoje gyvenusio Vilniaus žydų dailininko Lasaro Segallo (Lazario Segalo) darbų parodai.

Iš 23 paremtų šokio projektų daugiausia, 27 tūkst. eurų, skirta šokio spektakliui „Bolero violončelėms ir šokėjams“ sukurti (Šeiko šokio teatras). Iš viso šokio menui paskirstyta 211 tūkst. eurų.

171 tūkst. eurų paramą gavo 13 fotografijos iniciatyvų, beveik ketvirtadalis (40 tūkst. eurų) skirta tarptautiniam fotografų seminarui „Nida 2019“. Dar 60 tūkst. eurų paskirstyta cirko projektams, didžioji dalis (50 tūkst. eurų) – tarptautiniam šiuolaikinio cirko festivaliui „Cirkuliacija 2019“.

Kultūros ir meno srityse finansavimas skiriamas aukščiausio lygio profesionalios kūrybos ir jos sklaidos projektams, leidybos, kritinės ir analitinės refleksijos, tinklaveikos, mobilumo, koprodukcijos ir informacijos kaupimo bei jos sklaidos iniciatyvoms, kurios planuojamos vykdyti tiek visoje Lietuvoje, tiek užsienyje.

Paraiškos į antrąjį 2019 metų kultūros ir meno projektų finansavimo konkurso etapą bus priimamos nuo vasario mėnesio.

2018 m. liepos 8 d. įsteigto Baltijos kultūros fondo tikslas – skatinti Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros tarptautiškumą per bendrus kultūros projektus ir renginius. Lėšos projektams bus skiriamos kasmet, o paraiškų pateikimo terminas – gegužės 20 d.

„Baltijos kultūros fondą visų pirma matau kaip įrankį, padėsiantį bendrus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros darbus ir projektus ryškiau pristatyti pasauliui, garsiau apie juos prabilti vienu balsu, siekti didesnio tarptautinio atgarsio. Fondas – tai ir dar viena gija, kuri turėtų glaudžiau susieti Baltijos šalių kultūros reiškinius, skatinti menininkų bendradarbiavimą, kultūros įvairovėje ieškoti bendrų nekintančių pamatinių vertybių“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Baltijos kultūros fondas finansuos profesionalius architektūros, vaizduojamųjų menų, dizaino, literatūros, garso ir scenos menų, bibliotekų, muziejų, archyvų bei tarpdisciplininius projektus.

Fondas bus dar vienas žingsnis link glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems ir vienkartiniams kultūros renginiams, pavyzdžiui, koncertams, parodoms, festivaliams, spektakliams už Baltijos šalių ribų, taip pat tarptautiniams, į Baltijos šalis orientuotiems renginiams, kaip ir kultūros tarptautiškumą skatinantiems pristatymams bei forumams.

Rotaciniu principu Baltijos kultūros fondą administruoja nacionaliniai kultūros fondai, keisdamiesi kas trejus metus; Estijos kultūros fondas yra pirmasis, koordinuojantis Fondo veiklą.

Pasak Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, Fondas bus dar vienas žingsnis link glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo.

„Tarptautiniuose projektuose turime skatinti meno ir kultūros organizacijų bendravimą bei idėjų cirkuliaciją, tokiu būdu siekdami įsitvirtinti ir būti pastebėti svarbiausiose pasaulio kultūros platformose“, – pridūrė D. Urbanavičienė.

Kiekviena Baltijos šalis kasmet Fondui skirs 100 000 eurų. Fondas taip pat priima ir kitas aukojamas lėšas.

Projektų finansavimas svyruos nuo 25 000 iki 100 000 eurų, su ne mažiau kaip 20 proc. prisidėjimu savo ar kitomis lėšomis. Pretenduoti į Fondo finansavimą gali tik Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Projektas privalo turėti vadovaujančią organizaciją, kuri teikia paraišką finansavimui gauti, o projekto partneriu turi būti bent po vieną juridinį asmenį iš kiekvienos Baltijos valstybės.

Projektų paraiškas vertins ekspertų komitetas, sudarytas iš šešių narių, atstovaujančių skirtingoms kultūros sritims ir paskirtų trejų metų laikotarpiui. Kiekvienai šaliai atstovauja du komiteto nariai, kuriuos skiria Fondą administruojančių nacionalinių kultūros rėmimo fondų valdymo tarybos.