Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutglu) pareiškė pirmadienį, kad lig šiol surinkti įkalčiai nurodo, jog kurdų sukilėliai yra mirtininkų surengto sprogimo Ankaroje rengėjai.

„Yra labai rimtų, beveik visiškai tikrų įkalčių, rodančių į šią separatistinę teroristų organizaciją“, – sakė A.Davutoglu žurnalistams, aplankęs sužeistuosius Ankaros ligoninėje, turėdamas omenyje uždraustąją Kurdistano darbininkų partiją (PKK).

Jis nurodė, kad iš 37 žuvusiųjų per sprogimą 35 asmenys laikomi aukomis, vienas patvirtintas kaip užpuolikas, ir dar vienas, manoma, galėjęs būti mirtininko padėjėjas.

Sulaikyta 11 asmenų, kurie įtariami susiję su šiuo išpuoliu, pridūrė premjeras.

„Kur tik teroristų organizacija būna įvaryta į kampą ir susiduria su rimta saugumo operacija, ji imasi tokių išpuolių prieš civilius, kad sukeltų žmonėms neviltį“, – sakė A.Davutoglu.

„Taip įvyksta jau ne pirmą kartą“, – pažymėjo jis, dar pridurdamas, kad šie išpuoliai, kaip ir pastarasis, aiškiai atskleidžia „šlykštų teroristų organizacijos veidą“.

Jis pažadėjo, kad Turkija imsis „bet kokių veiksmų šiai šaliai apginti“ ir pasakė, jog armija surengė „labai kompleksišką operaciją“ Irako šiaurėje, kur smogta PKK bazėms, taip pat sukilėliams kurdų daugumos gyvenamuose Turkijos pietryčiuose.

Turkijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl taikos derybų atnaujinimo su kurdų sukilėliais – taip vyriausybė tikisi pelnyti tautinių mažumų balsų per prezidento rinkimus rugpjūtį, pranešė valstybinė televizija.

Ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybės šešiais straipsniais siūlomos reformos suteiktų imunitetą pagrindiniams taikos derybose dalyvausiantiems veikėjams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (KDP).

Naujasis įstatymas palengvintų KDP kovotojų, sudėjusių ginklus, reabilitavimą ir grįžimą namo į Turkiją, bei suteiktų vyriausybei įgaliojimus skirti asmenis ir organus deryboms dėl vadinamojo kurdų klausimo.

Įkalintas KDP lyderis Abdullah Ocalano (Abdula Edžalanas) sveikina šias reformas pavadindamas tai „istoriniu įvykiu“.

2013-ųjų kovo mėnesį Turkija ir E.Ocalanas paskelbė paliaubas, pagal kurių susitarimą KDP sutiko išvesti savo 2 tūkst. kovotojų iš Turkijos į savo bazes Šiaurės Irake.

Tačiau rugsėjį taikos derybos įstrigo – sukilėliai sustabdė pasitraukimą iš Turkijos, nes apkaltino vyriausybę, kad ši nevykdo pažado skelbti reformas.

Mainais už taiką KDP reikalauja daugiau konstitucinių teisių Turkijos kurdams, kurie sudaro maždaug 20 proc. iš 75 mln. šalies gyventojų ir gyvena daugiausia pietrytinėje šalies dalyje.

Minimas įstatymas pateiktas parlamentui tuo metu, kai R.T.Erdoganas siekia prezidento posto. Jeigu kurdų mažumą, penktadalis gyventojų, jį paremtų, pergalė rugpjūčio 10 dieną rengiamuose rinkimuose būtų garantuota jau per pirmąjį ratą.