Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovė Ilma Skuodienė, koordinuojanti pabėgėlių priėmimą Vilniuje, sako, kad šiuo metu vyksta diskusija, ar galima sutrumpinti terminą, per kurį perkeltiems asmenims turi būti suteikiama laikinoji apsauga arba pabėgėlio statusas, nuo dabar esančių trijų mėnesių iki dviejų savaičių. Tačiau yra daugybė kitų faktorių, dėl kurių 1 tūkst. 105 pabėgėlių iki šių metų pabaigos Lietuvai nepavyks priimti.
„Kalbame apie pilotinį projektą, kur leidimai būtų išduoti per dvi savaites. Tai gali pasiteisinti, bet, aišku, man atrodo, nebūtų realu iki Naujųjų įgyvendinti likusią kvotą, kuri yra dar beveik 850 asmenų. Įsivaizduokite, koks krūvis tektų ir Migracijos departamentui paruošti kelionei, kitas dalykas ‒ ir Ruklai, jeigu dalis dar dalyvaus (pirminės integracijos programoje), nes jei tai bus ypatingai pažeidžiami asmenys, nebus galimybės tiesiai integruoti į savivaldybes. Taip pat bus krūvis ir nevyriausybinėms organizacijoms kartu su savivaldybėmis“, ‒ BNS sakė I. Skuodienė.
Jos teigimu, nuo kovo turinčiame prasidėti pilotiniame projekte greičiausiai dalyvaus tik trys didieji miestai, kuriuose jos atstovaujamas „Caritas“ ir kita nevyriausybinė organizacija Raudonasis kryžius ketina rūpintis kelių šeimų integraciją.
„Šiuo metu kalbame apie Vilnių, Kauną ir Klaipėdą“, ‒ sakė I. Skuodienė.
Krūvis nevyriausybininkams
Anot jos, „Caritas“ apimtų Vilniaus ir Kauno miestus, juose pabėgėliams padėtų ir Raudonasis kryžius, kuris savo ruožtu apsiimtų įgyvendinti integracijos procesus dar ir Klaipėdoje. Kaip ir iki šiol, nevyriausybininkams teks pagrindinis krūvis: jie bus atsakingi už pabėgėlių kalbos mokymus, pagalbą susirandant būstą, darbą, savivaldybės turės užtikrinti socialines paslaugas, švietimą.
„Iki šiol sunkiai pavyko įkalbėti žmones keltis integruotis į miestus. Didžioji dalis vis dėlto buvo priėmę sprendimą išvykti (...). Asmenims, kurie apsisprendžia likti, yra iššūkis rasti būstą, bet jei tai bus dvi ar trys šeimos, per mėnesį turėtų pavykti“, ‒ sakė ji.
Pasak I. Skuodienės, kol kas planuojama, kad taikant naują modelį planuojama, jog atsikėlusios pabėgėlių šeimos bus aprūpinamos būstais bent trims mėnesiams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis BNS sakė, kad būtent nevyriausybininkams deleguota tartis su savivaldybėmis dėl pabėgėlių integracijos, planuojama nuo kovo tiesiai iš stovyklų savivaldybėse apgyvendinti ne daugiau nei šešias šeimas. Nevyriausybininkai visą planą turėtų pristatyti pirmą kovo savaitę.
„Tos šeimos jau yra Graikijos stovykloje, dalis jų atrinkta, šiuo metu jau tvarkomi dokumentai ‒ kada jie bus perkelti, priklausys nuo to, kur būtų surasti ir išnuomoti butai, nes visa administracinė parengtis bus iki balandžio“, ‒ sakė jis.
Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1 tūkst. 105 pabėgėlius. Lietuva jau yra perkėlusi 254 prieglobsčio gavėjus: 229 žmones iš Graikijos ir 25 – iš Turkijos. Iš jų 142 jau išvyko į kitas ES valstybes.
Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11 žmonių, Kaune – penki, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną žmogų.
