Matė ir užkulisius

Vadindami teatrą rūmais jo vadovai neapsiriko, tuo galėjo įsitikinti ir į gala koncertą atvykę žiūrovai. Renginio režisieriai pasistengė, kad svečiai ne tik pasigėrėtų erdvėmis, kurias matys visi žiūrovai – foje, rūbine, bufetais, didžiąją „Jūros“ vardą gavusia sale. Pristatydami atlikėjus vaizdo operatoriai parodė ir tas patalpas, kuriose šeimininkauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai.

Vaizdo įžanga į iškilmingo koncerto pradžioje atskleidė, kokį sudėtingą darbą atliko statytojai, prisiėmę nelengvą iššūkį naujai sutvarkyti senąją pastato dalį ir pastatyti visiškai naują, modernią dalį su dviem scenomis ir po žeme įrengtomis patalpomis.

Tardama sveikinimo žodį L. Vilimienė negailėjo pagyrų statytojams – UAB „Infes“ ir jos statybos projektų direktoriui Mantui Šalčiui, projektų vadovui Martynui Dargužui, įmonės „MAMA architects“ įkūrėjui architektui Mariui Mateikai, jo komandai, taip pat projektuotojams – jungtinės veiklos partneriams „Studio GA“ ir UAB „Inžinerinė mintis“ kolektyvams.

Gala koncerto žiūrovai aptarinėjo neįtikėtinai pasikeitusį teatrą, daugelis kalbėjo visame kame jaučiantys pajūrio dvelksmą.

Smėlio spalvos kiliminė danga, pajūrio krantą primenančių sienų reljefas, lenktos, kriauklės linijas primenančios laiptinių bei kitų interjero detalių formos neleis žiūrovams pamiršti – jie lankosi būtent Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Daugelis teatro gerbėjų džiaugėsi pamatę senuosius elegantiškuosius šviestuvus, tarsi sujungiančius senąjį teatrą su naujuoju.

Dvelksmas: pirmieji teatro lankytojai mėgavosi pajūrio atmosferos nuotaika. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Žiūrovų ir kūrėjų patogumui

„Klaipėdoje publikai duris atveria vienintelė, pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta ir iš pagrindų pastatyta, sceniniam menui skirta erdvė. Siekiame, kad Klaipėdos kultūrą reprezentuojantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taptų šalies kultūros vartais į pasaulį. Po ilgo ir labai intensyvaus darbo su daugybe iššūkių džiaugiamės, kad naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas tarnaus tiek lankytojų malonumui, tiek kūrėjų bei atlikėjų patogumui. Naujos repeticijų salės, rūbų saugyklos ir atnaujintos administracinės patalpos mums suteiks nepalyginamai daugiau galimybių realizuoti įvairiausius kūrybinius sumanymus“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Statybų metas sutapo su pandemija, vėliau jį sunkino bei trikdė karo Ukrainoje pasekmės mūsų šaliai, prasidėjęs ekonominis sunkmetis.

Neabejotinai vienu didžiausių objekto pokyčių bei iššūkių statytojams tapo priestatas: vietoje nugriautos senojo pastato dalies iškilo dvigubai didesnis modernus statinys, kuris ne tik 17 m stiebiasi į viršų, bet ir 12 m leidžiasi į žemę.

Tai reiškia, kad reikšminga Muzikinio teatro patalpų dalis nuo šiol plyti 10 m giliau Dangės upės lygio, o šiai erdvei įrengti buvo iškasta duobė, kurioje galėtų tilpti 10 teniso kortų.

„Kad ir kokios sudėtingos buvo situacijos, visada rasdavome išeitį. Iššūkiai kilo dėl grunto bei pamatų stiprinimo. Pamatus teko stiprinti, kai pastatas jau buvo pastatytas. Į jau pastatyto statinio dugną teko įleisti tam tikrą techniką, nes apatiniame aukšte vieną dieną susikaupė apie pusė metro vandens. 550 polių ir 0,5 m storio grindų plokštę teko papildomai stiprinti 300 mikropolių“, - prisiminė M. Šalčius.

Tęstinumas: senasis šviestuvas tarsi sujungia ankstesnį ir naująjį teatrus. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Unikalūs sprendimai akustikai

M. Šalčius pabrėžė – iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje muzikinio teatro statybų nebuvo – tai pirmas toks tiek architektūriniais, tiek technologiniais dalykais unikalus objektas.

Nelengvu uždaviniu tapo ir salės įrengimas, kur reikėjo pastato konstruktyvą suderinti su interjeru, atlikti ir sudėtingo akustinio kiauto montavimą.

Aukščiausių standartų akustinė sistema tapo vienu didžiausių atgimusio teatro pasididžiavimu. Sudėtingos formos apie 19 m aukščio amfiteatrinė patalpa išgaubta visomis kryptimis, o scenos dalyje veikia įspūdingi mechanizmai su trimis 10 m amplitude aukštyn ir žemyn judančiomis platformomis.

Unikalios formos kiauto su specialiais garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais ypatybė – įvairiomis kryptimis judančios plokštės leidžia keisti garso aidėjimo trukmę ir atitinkamai vienodai gerai girdėti tiek artistų kalbą, tiek solistų, choro partijas ar orkestrą.

Šis kintamų akustinių parametrų kiautas ne tik užtikrina kokybišką garsą plačiausios amplitudės renginiams – nuo operinio žanro iki roko muzikos pasirodymų, bet ir atlieka estetinę funkciją.

Laima Vilimienė / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Daugiau gryno oro

Sudėtingi uždaviniai statytojų bei projektuotojų laukė ir senojo teatro dalyje. Kadangi 1964 m. pastatytame statinyje nebuvo vėdinimo sistemos, jį rekonstruojant buvo svarbu įrengti daug angų ortakiams, o tam reikėjo naujų skaičiavimų bei sprendinių.

Nuo 2016-ųjų, kai buvo pristatytas teatro rekonstrukcijos projektas, įvyko nemažai technologinių pokyčių, todėl, jau vykstant statybai, teko jį koreguoti.

Bendro darbo dėka dabar baigtas nuostabus projektas, kuris puoselėja darną, užtikrindamas tvarius namus meno bendruomenei ir kultūros mylėtojams.

Pavyzdžiui, apšvietimą kaitrinėmis lempomis nuspręsta pakeisti ilgaamžiškesne ir taupesne sistema, o požeminiame antrajame aukšte įrengta efektyvesnė, nei buvo numatyta, vėdinimo sistema.

Įrengtas kondicionavimas patalpose, kur jis nebuvo numatytas.

Žiūrovai turės progą įvertinti patogias salėse įrengtas dėdes, jų atlošuose sumontuoti ekranėliai papildomai informacijai teikti. Pirmojo koncerto svečiai jai įsitikino, net aukštaūgių lietuvių kojoms vietos užtenka.

Tylioji ventiliacija leis žiūrovams jaustis patogiai ir gaiviai, netrikdant malonumo klausytis muzikos.

„Jūros“ ir „Marių“vardais pavadintose salėse įrengtos patogios vietos judėjimo negalią turintiems žiūrovams.

Orkestro ložė kilnojama, esant poreikiui joje gali būti įrengtos papildomos žiūrovų vietos.

Žinia: koncerto pradžioje vaizdo projekcijomis pristatytas teatro statybų procesas. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Naudojo inovacijas

Klaipėdos muzikinio teatro statyba – šalyje analogų neturintis objektas tiek projektiniais, tiek akustiniais, tiek interjero sprendimais.

Statydami uostamiesčio Muzikinį teatrą įmonės „Infes“ darbuotojai naudojo šiuolaikines išmaniąsias technologijas. Viena jų – „Dalux“ sistema, kurią šiandien pasitelkia tiek mūsų, tiek užsienio statybos rinkos lyderiai. Ši programa aprėpia trimatį įvairių projekto dalių modelį bei suteikia galimybę skaitmenizuoti visą statybos procesą.

„Dalux“ realybės fiksavimo funkcija leidžia nuotoliniu būdu judėti po objektą ir fiksuoti pokyčius bei palyginti 3D modelį su jau atliktais darbais.

Atskiras objekto patalpas ženklinantys greito atsakymo QR kodai padėjo statytojams nepaskęsti milžiniškame dokumentų, katalogų sraute – nuskenavus konkretų kodą, buvo bemat gaunama tikslinga informacija su atitinkamos patalpos 3D modeliu, brėžiniais ir visa kita dokumentacija.

Kūrėjams: orkestro repeticijų salė įrengta taip, kad muzikantams būtų patogu. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Idėjų sėmėsi iš gamtos

Nusprendus, kad žiūrovų salės akustika bus formuojama lietuviško molio pagrindu, sekė teatro interjero detalių kūrimas.

„Molio naudojimas tokio mastelio visuomeninio objekto interjere tikrai pirmasis Lietuvoje. Tai novatoriška ir įdomu, nes naudotas lietuviškas, rankų darbo produktas. Molio lipdiniai pagrindinėje salėje primena bangas. Sąsajos su bangomis ant logotipo juntamos visame pastate. Taip pabrėžiama, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros“, – pasakojo architektas M. Mateika.

Pirmieji žiūrovai jau įvertino naujuosius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmus. Jau netrukus spektakliai ir kiti renginiai čia vyks nuo trečiadienio iki sekmadienio, todėl pabuvoti naujajame pastate turės galimybę apsilankyti kiekvienas.

„Kadangi projektas tikrai neeilinis, visas statybų ir rekonstrukcijos procesas buvo ir mūsų ekspertų augimo kelias. Kiekviename etape komanda demonstravo savo veržlumą – kartu siekėme rasti geriausius sprendimus, kad įgyvendintume besikeičiantį teatro projektą, – sakė Arvydas Markevičius, įmonės „Infes“ generalinis direktorius. – Žinoma, sklandžiam darbui be galo reikšminga buvo glaudi mūsų partnerystė su užsakovu bei vienas kito supratimas. Esame labai dėkingi už pasitikėjimą – bendro darbo dėka dabar baigtas nuostabus projektas, kuris puoselėja darną, užtikrindamas tvarius namus meno bendruomenei ir kultūros mylėtojams.“

„Šiuo metu vertinu ieškinio atmetimo priežastis, gaila, kad mūsų esminiai argumentai nebuvo išgirsti. Dabar svarstau, ar kreiptis į apeliacinį teismą – tikrai tikiuosi, kad tie argumentai, kurie yra labai svarbūs, bus išgirsti. Turiu įsivertinti, bet tikrai apie tokią galimybę (skųsti teismo sprendimą – BNS) mąstau“, – BNS sakė J. Sakalauskas.

Operos solistas LNOBT vadovavo penkerius metus. Šiuo metu jis eina parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktoriaus pareigas.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar vėl siektų vadovauti teatrui ir tokią galimybę sakė svarstysiąs tik jei teismai panaikins įvykusio konkurso rezultatus.

Buvęs LNOBT direktorius į teismą kreipėsi vasario viduryje, Operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjus Laimai Vilimienei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodį atmetė J. Sakalausko ieškinį – per 30 dienų sprendimą dar galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

J. Sakalauskas kėlė abejones abejojo konkurso komisijos sudarymo teisėtumu, teigė ją buvus šališka, o konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą.

Tačiau teismas konstatavo, jog tokioms išvadoms nėra pakankamo pagrindo, o skunde nurodyti teiginiai yra „hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu“.

Teismas iš buvusio Operos ir baleto teatro vadovo priteisė per 4 tūkst. bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė L. Vilimienė.

Tuo metu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui nuo 2018-ųjų vadovaujanti L. Vilimienė liepą laimėjo šio teatro vadovo konkursą dar vienai penkerių metų kadencijai.

LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS sakė, kad ministerija lauks J. Sakalausko tolesnių veiksmų, o ginčams teismuose tęsiantis, įstaigai toliau vadovaus minėtas laikinasis vadovas.

Anot ministro, jei vis dėlto J. Sakalauskas nebeskųstų sprendimų, LNOBT vadovo pareigas perims L. Vilimienė nepaisant kai kurių teatro darbuotojų pasipriešinimo, o Klaipėdos teatrui vėl bus ieškoma naujo vadovo.

„Aš neturiu informacijos, kad ponia Vilimienė būtų pakeitusi nuomonę. Manau, kad likimas pakankamai sąžiningai dėlioja scenarijų, nes ponia Vilimienė tikrai, manau, nusipelnė atidaryti Klaipėdos muzikinį teatrą po rekonstrukcijos, kas tikrai bus labai svarbus įvykis kitų metų pavasarį. Jei jai reikės anksčiau pradėti dirbti LNOBT, manau, dėl to irgi nesupyks“, – kalbėjo S. Kairys. 

„Kaip ir daugybę kartų sakiau: politinių paskyrimų laikai baigėsi, vadovai turi išsikovoti kadencijas konkursuose“, – pridūrė jis.

Įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot kultūros ministro S. Kairio, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.

Ji ir pasakoja apie naujai susikūrusios asociacijos kasdienius darbus, gražias planuojamas veiklos kryptis ir ateities lūkesčius.

– Kada ir kokių kilnių siekių vardan buvo įkurta Valstybės scenos meno įstaigų asociacija?

– Valstybės scenos meno įstaigų asociacija įsikūrė tik šių metų rugsėjo mėnesį. Iki tol veikė analogiška asociacija, tačiau juridiškai ji baigė savo gyvavimą, tad prireikė steigti naują.

Ši asociacija jungia ir atstovauja valstybines, nacionalines profesionalaus scenos meno įstaigas, teatrus ir koncertines įstaigas. Narėmis gali tapti ir Savivaldybių koncertinės organizacijos ar teatrai ir kiti juridiniai asmenys, pripažinti profesionaliais teatrais ar koncertinėmis įstaigomis. Kiekvienas prašymas jungtis yra svarstomas, o sprendimas priimamas Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos taryboje.

Tai – savanoriškas, savarankiškas susivienijimas, išsirinkęs tarybą iš septynių narių bei jos pirmininką.

Asociacijos narių palaikoma ir drąsinama ėmiausi pirmininko pareigų ir atsakomybės. Valstybės scenos meno įstaigų asociacija apjungia solidžias ir valstybės patikėtą piliečių kultūros labui misiją vykdančias koncertines įstaigas, teatrus bei meno kolektyvus. O tai reiškia – daug kasdienio ir svarbaus administracinio darbo, kurį kasdien nudirba taip pat ir vykdantysis direktorius.

Asociacija atstovauja savo narius valstybinėse institucijose; dalyvauja įvairiuose teisėkūros procesuose, t.y. pataria ir išreiškia nuomonę apie scenos meno įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, teisės aktų kūrimą ir priėmimą, siūlo ekspertus įvairioms komisijos, taryboms prie Kultūros ministerijos. Interesų atstovavimas asociacijos narių ir valstybės labui yra dalis nacionalinį kultūros interesą atstovaujančios asociacijos misijos ir viena iš jos funkcijų.

Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai patikėta ir daugybė kitų svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, projektai, kuriais siekiama pagerinti atstovaujamų įstaigų darbuotojų finansinę, socialinę padėtį, įstaigų finansavimą. Bendrąja prasme, asociacija domisi viskuo, kas vyksta profesionalaus scenos meno lauke, o tada reaguoja ir veikia atsižvelgdama į bendrus narių interesus, kurie, savo ruožtu, atspindi nacionalinį kultūros puoselėjimo interesą.

– Kokias meno įstaigas jungia asociacija? Gal laukiate ir naujų narių?

– Asociacija šiuo metu jungia 16-a profesionalių Valstybės scenos meno įstaigų: Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinį Kauno dramos teatrą, valstybines įstaigas – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Lietuvos valstybinį pučiamųjų orkestrą, Kauno filharmoniją, Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, Valstybinį chorą „Vilnius“, Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir kt. Mūsų esami ir būsimi nariai yra dramos ar lėlių teatrai, koncertinės įstaigos, chorai, ansambliai. Asociacijos jungiamų kolektyvų žanrų įvairovė – labai didelė.

Veikiame tik trečias mėnuo, tad tai tik pradžių pradžia. O darbų jau teko nuveikti labai daug. Greitu laiku pasirodys daug teisės aktų, įstatymų įsigaliojančių nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip pavyzdžiui Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymas. Mes, kaip asociacija, labai aktyviai dalyvavome svarstymuose, diskusijose, teikėme siūlymus įstatymo rengėjams, Kultūros ministerijai, nes tai tiesiogiai susiję su atlikėjų darbo apmokėjimo sistema. Iki šiol veikusi sistema, mūsų manymu, buvo tinkamai sustyguota, motyvuojanti. Siekėme išlaikyti esmines jos nuostatas. Ir mums pavyko.

Nuolat gauname raštus iš Kultūros ministerijos su planuojamais pakeitimais ir naujovėmis. Esame puikūs pagalbininkai Kultūros ministerijai, nes pastarajai nereikia eikvoti laiko ir pastangų kreipiantis į kiekvieną scenos meno įstaigą atskirai. Asociacija ne tik informaciją išplatina, bet ir ją surenka, pavyzdžiui, apibendrina scenos meno profesionalų nuomones bei pateikia atsakymus Kultūros ministerijai.

Artimiausias planas – žinoma, asociacijos narių plėtra.

– Asociacijos veiklos kryptys?

– Atsinaujinusi asociacija aktyviai veikia, tad kartu atsinaujina ir darbo kryptys. Pradėjome nuo greitų reakcijų, nuomonių išreiškimo suinteresuotoms valstybės institucijoms. Šiuo metu asociacija dirba lyg gaisrininkų komanda: kyla žiežirbos, o mes jas skubiai gesiname, t.y. sprendžiame neatidėliotinas šios srities problemas, kurios reikalauja profesionalaus dėmesio ir veiksmų. Kiek vėliau imsimės įsisenėjusių ir, sakyčiau, esminių problemų. Pastarųjų sprendimas, suprantama, reikalauja išsamios ir kruopščios analizės. Tarpe šių problemų yra kultūros darbuotojų socialinės problemos, atlikėjų paruošimo spragos, ir kt. Šios problemos žinomos, tačiau nebuvo variklio ar valios jas spręsti.

Iš principo, asociacijos atstovaujamos veiklos sritys labai plačios. Pirmame asociacijos narių suvažiavime sugeneruota daugybė veiklos idėjų. Ateityje Valstybės scenos meno įstaigų asociacija planuoja inicijuoti ir savus projektus, kurie būtų įdomūs ir naudingi visiems mūsų nariams.

Tarp strateginių projektų – nauji, dar neplėtoti veiklos barai.

– Gal bendradarbiausite su panašiomis užsienio asociacijomis?

– Žinoma. Nes analogiškų susivienijimų, asociacijų pasaulyje tikrai yra. Galų gale, kiekvienas iš asociacijos narių priklauso kokiam nors pasauliniam savo srities organizacijų tinklui. Tai - mūsų ateities perspektyva.

– Gal planuojate ir stengtis pritraukti lėšų ar skatinti verslą remti menininkus? Kad verslo parama menui vis labiau taptų gero tono ar mados ženklas, o ne parama vargstantiems.

– Tai irgi yra vienas iš mums labai svarbių klausimų. Ta kryptimi planuojame sistemingai dirbti.

– Gal iš valstybės pusės trūksta tam palankių įstatymų?

– Būtina inicijuoti tam tikrų įstatymų patobulinimą ar atsiradimą, o tai, žinia, nebūna greiti procesai. Ši sritis mums labai svarbi, tad planuojame pradėti nuo klausimų kėlimo, o tada nuosekliai ieškosime sprendimų.

– Greičiausiai teks pasirūpinti ir pačios asociacijos įvaizdžiu ar „ūkiu“.

– Turime susikurti savo prekės ženklą, internetinę svetainę, kur talpinsime nariams aktualią, teisinę, metodinę, veiklą pristatančią informaciją Siekiame, kad visa informacija būtų sukaupta vienoje vietoje bei taptų lengvai prieinama jos ieškantiems.

Naujas ir modernus

Teatro atidarymas turėtų tapti svarbiausiu ne tik šio sezono, bet ir metų įvykiu. Tai bus pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo faktiškai naujai pastatytas teatras.

Specialistai teigia, kad žiūrovų salės pasižymės puikia akustika, čia bus įdiegti moderniausi įrenginiai, padėsiantys atskleisti teatro kūrėjų darbą.

Maždaug savaitę iki oficialaus teatro atidarymo klaipėdiečiai turės progą lankytis ekskursijose, kurių metu galės apžiūrėti tokius teatro užkaborius, kur žiūrovai paprastai neturi progos patekti.

Naujojo teatro dviejose salėse tilps 700 ir 160 žiūrovų. Mažojoje salėje bus galimybė išstumti žiūrovų kėdes.

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

Teatro vadovė L. Vilimienė atviravo, kad iki kitų metų kovo premjerų laukti neverta, tačiau žiūrovai galės pamatyti jau anksčiau sukurtus spektaklius. Rudens repertuaras – įvairus ir gausus.

Teatro atidarymas planuojamas kitų metų kovo gale. Ta proga žiūrovai bus pakviesti į gala koncertą, kuriame pasirodys ne tik teatro muzikantai, dainininkai ir šokėjai, bet ir šiame teatre karjerą pradėjusios žvaigždės.

Artėjančio 37-ojo sezono spektakliai naujajame teatre bus rodomi nuo trečiadienio iki sekmadienio.

L. Vilimienė pasakojo, kad penkerius metus, kol teatras neturėjo savo namų, kaupė kūrybinį kraitį. Per šį laiką žiūrovams pristatyta 21 premjera, kurias žiūrovai matė didžiosiose scenose, ir penkios premjeros kamerinėse salėse.

Artėjančio 37-ojo sezono spektakliai naujajame teatre bus rodomi nuo trečiadienio iki sekmadienio. Muzikinio teatro gerbėjai turės galimybę pamatyti ne tik naujus spektaklius, bet ir pastatytus anksčiau.

Per metus, kai teatras glaudėsi Žvejų rūmuose, kūrėjai pelnė aštuonis Auksinius scenos kryžius, septynias Padėkos kaukes bei Albatroso statulėlę, pelnė ir tarptautinių įvertinimų.

R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, pastatyta senajame Klaipėdos elinge, susilaukė tarptautinio įvertinimo, nes buvo rodoma viso pasaulio žiūrovams prieinamais kanalais.

Pasididžiavimas: L. Vilimienė džiaugiasi, kad nuo šių metų baleto trupės meno vadovu tapo G. Žmavc. M. Aleksos nuotr.

Daugiatautė bendruomenė

Jau dabar Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras išgyvena transformacijų. Šį sezoną baleto trupės meno vadovu tapo garsus šokėjas ir choreografas Gaj Žmavc iš Slovėnijos.

Jis yra kupinas siekių ir idėjų, kurias nori įgyvendinti Klaipėdoje.

Šiemet baleto trupę papildė šokėjai iš Japonijos bei Pietų Korėjos, dabar teatras turi 25 šokėjus, o tai yra vidutinio dydžio trupė.

Teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugėsi, kad Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto salėje, kurioje repetuoja teatro baleto šokėjai, paklota minkšta danga. Ji leidžia apsaugoti šokėjus nuo traumų.

A. Liškauskas didžiuojasi, kad šiemet į Klaipėdą dirbti atvyko M. K. Čiurlionio menų gimnazijos bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto šokėjai.

Pasak L. Vilimienės, kasmet atsinaujina ir vis tobulėja teatro orkestras bei choristai ir solistai. Tarp jų yra kūrėjai iš Ukrainos ir Baltarusijos, dirba latviai, muzikantai iš Urugvajaus, Italijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos, Lenkijos, dainuoja iranietis.

Kaip ketvirtadienį pranešė ši įstaiga, tai bus pirmas per 30 metų Lietuvoje pastatytas naujas teatras.

„Sezoną neatsitiktinai vadiname vilties sezonu. Mūsų laukia daugybė naujų svarbių ir įkvepiančių potyrių. Visgi, naujojo teatro atidarymas – svarbiausia bei laukiamiausia 37-ojo sezono naujiena. Tai pirmas nepriklausomoje Lietuvoje per daugiau nei trisdešimt metų pastatytas teatras“, – pranešime spaudai sako teatro vadovė Laima Vilimienė.

Anot jos, šio įvykio labai laukia ne tik penkerius metus be savo namų gyvenanti ir kurianti bendruomenė, bet ir Vakarų Lietuvos, visos šalies bei Europos kultūros bendruomenė.

Kaip skelbiama, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps moderniausia menininkų poreikius atliepiančia profesionalaus meno įstaiga šalyje.

Čia bus sumontuota šiuolaikiška garso, apšvietimo įranga, sudėtinga akustinė sistema, naujausios šiuolaikinės šildymo ir ventiliacijos sistemos. Bus įrengtos didžiulės baleto, choro, jungtinių repeticijų salės. Muzikinis teatras turės dvi sales – didžiąją, kurioje tilps iki 700 žiūrovų, ir mažąją, skirtą apie 160-čiai žiūrovų.

„Šiuo metu abiem salėms renkami pavadinimai. Jei turite pasiūlymų, mielai kviečiame prisidėti“, – sakė L. Vilimienė.

Didžioji salė be daugelio privalumų, bus išskirtinė tuo, kad jos akustinis kiautas bus padengtas lietuvišku moliu.

Konkurse dalyvavo du pretendentai. Kas buvo antrasis, neatskleidžiama.

Tokia žinia sukėlė dar daugiau klausimų. Juk L. Vilimienė yra laimėjusi ir kitą konkursą – vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.

Kaip paaiškino Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Agnė Grinevičiūtė, kol kas dėl vadovavimo operos ir Lietuvos nacionaliniam baleto teatrui tebesibylinėjama.

Kokioje stadijoje yra ši byla, A. Grinevičiūtė negalėjo atsakyti. Ji negalėjo pasakyti, ir kaip bus elgiamasi, jei L. Vilimienė bylą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo posto konkurso laimėtų.

„Paklauskite pačios L. Vilimienės. Tik ji žino atsakymus į šiuos klausimus“, – patarė ministerijos atstovė.

Šiandien su L. Vilimiene pasikalbėti telefonu taip pat nepavyko.

Jos pavaduotojas Naglis Stancikas patikino, kad šiandien vadovė lankėsi Vilniuje, ko gero, todėl ir negalėjo atsiliepti telefonu.

„Manau, Klaipėdai pasisekė, kad L. Vilimienė laimėjo konkursą. O kaip bus, kai teismas paskelbs sprendimą, pamatysime. Ko gero, to dabar niekas nežino. Sprendimas dalyvauti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo postui užimti turbūt atspindi jos poziciją“, – teigė N. Stancikas.

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui L. Vilimienė vadovauja nuo 2018 m. rugpjūčio. Prieš tai ji ilgus metus buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai.

L. Vilimienė taip pat dėsto muzikos vadybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, anksčiau dirbo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje teorinių disciplinų dėstytoja, Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre vadovavo Informacijos ir reklamos skyriui.

L. Vilimienė yra įgijusi muzikos istorijos specialybę dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei vadybos magistro laipsnį BI Norvegijos vadybos institute ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Kaip numatyta teisės aktuose, vadovo konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar tikrinamas teisėsaugos institucijų.

III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis pristatys Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui dedikuotą istorijų operą „Klaipėda“, videografinį spektaklį pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ ir koncertą „Karo ir taikos dainos“. Į festivalio atidarymo koncertą, nepaisant karo zonai taikomų ribojimų, žada atvykti Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras.

Vienu pagrindinių tarptautinio Klaipėdos festivalio akcentų, kaip nepaliauja kartoti vis naujiems iššūkiams Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvą įkvepianti vadovė Laima Vilimienė, išlieka KVMT puoselėjama tradicija kasmet šioje istorinėje miesto vietoje parodyti spektaklį, skirtą Klaipėdos miesto gimtadieniui. 2020 m. šiai progai, o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti, KVMT čia pristatė vokiečių genijaus Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Premjera pranoko drąsiausius lūkesčius: „Skrajojantis olandas“ su tokiu pasisekimu įplaukė į neužšąlantį Klaipėdos kultūros uostą, kad buvo įvardytas ryškiausiu Lietuvos teatro reiškiniu.

Rodytas dar dvejus metus pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, „Skrajojantis olandas“ savo įspūdingus pasirodymus Klaipėdos uoste jau baigė. Tuo tarpu senasis elingas ir toliau suteikia natūralias dekoracijas bei koncertų aikštelę kitiems didiesiems festivalio projektams – operų ir šokio spektaklių pastatymams, kitų žanrų stambių formų veikalų teatralizuotoms inscenizacijoms bei pasaulinę šlovę pelniusių solistų koncertams su KVMT simfoniniu orkestru.

Liepos 28 d. 20 val. šiųmetį festivalį pradės koncertas „Karo ir taikos dainos“. Tai bendras Klaipėdos valstybinio muzikinio ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatrų projektas. Programą atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras, diriguojami Sergijaus Didoko. Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, „programoje skambėsiantys lietuvių ir ukrainiečių kompozitoriai kūriniai kvies susimąstyti apie taiką, už kurią mokama brangiausia kaina. Tačiau repertuaras vis dar derinamas, nes iki šiol buvo planuojama, kad atvyks visas Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras, bet įsigaliojus naujiems ribojimams, choro vyrai nebegali išvykti iš šalies. Visgi, nenustojame tikėti, kad bent dalis choro atvyks“. Būkime kartu iki pergalės!

Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Ją KVMT užsakymu sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Operos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – žmonės, tikėjimas, kalba. „Ši opera įspūdinga savo masteliu, nes ją kuria net keturi kompozitoriai. Ji išskirtinai klaipėdietiška. Šiam projektui pradėjome ruoštis prieš dvejus metus, kompozitoriai muziką rašyti baigė visai neseniai, o ką tik savo vizijas pristatė režisierius G. Padegimas bei scenografė ir kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Prasideda pats intensyviausias operos gimimo etapas“, – pasakojo L. Vilimienė.

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m.  jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats Gytis Padegimas, kuris dabar ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis, operos librete pasakojantis apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas galiausiai buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje, sako, kad jam, kaip Klaipėdoje gyvenančiam filosofui ir rašytojui  labai svarbus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. „Pasaulį purto globalios problemos, o viskas prasideda nuo lokalių. Kultūrai vis dar per mažai skiriame dėmesio“, – tikina jis.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių, bus ir tokių, kurios pasirodo lyg „vietos dvasios“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, mergina vardu Mėmelė. Keistas sutapimas: veikėja tuo pačiu vardu paminėta ir Sigito Benedikto Jurčio parašytame librete Alvido Remesos oratorijai „Sakmė apie Mėmelburgą“, kurios premjera pernai prasidėjo Klaipėdos festivalis ir buvo paminėtos miesto įkūrimo 770-osios metinės.

Pirmajame istorijų operos „Klaipėda“ veiksme susipažinsime su pirmais septyniais iš gausaus kūrinio veikėjų būrio. Tarp jų – tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Veiksmo pabaigoje įtvirtinamas tikslas – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva. Visa tai vyksta 1922 metų šv. Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. „Visi laukia šventės, tad muzika daugiausia šviesi, mažorinė, viltinga. Esu labai dėkinga likimui, kad man jis skyrė rašyti muziką būtent pirmam veiksmui. Juk būtent čia užgimsta pasiryžimas kovoti. Daug nuorodų kūrybai radau librete, tad čia išgirsite ir garsios giesmės „Dieve arčiau tavęs“, Mažosios Lietuvos liaudies dainų fragmentus, o visa tai atlieps vienai iš operos temų – religija. Rašydama šią muziką atsižvelgiau ir į atlikimo vietą – elingą, po atviru vasaros dangumi: vengiau smulkių faktūrų, ryškinau kulminaciją. Nuoširdžiai dėkoju Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kad ši opera sujungė daug skirtingų kompozitorių ir kūrėjų“, – pasakojo pirmojo veiksmo muzikos kūrėja Loreta Narvilaitė. Teatro vadovė Laima Vilimienė akcentavo, kad viena iš operos sumanymo siekiamybių buvo pabrėžti, kokiais talentingais kūrėjais turtingas šis kraštas bei suteikti jiems galimybę skleistis.

Antrasis istorijų operos „Klaipėda“ veiksmas prasideda 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. „Man ši tema labai įdomi dėl istorinio unikalumo ir, žinoma, dėl to, kad jau seniai esu klaipėdietis, pažįstu šio krašto etninę ir bažnytinę muziką, o svarbiausia – ši muzika kažkokiu būdu tapo man artima,“ – apie šio veiksmo muzikines inspiracijas kalbėjo kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Beje, šis kompozitorius parašė ir operos prologą bei epilogą. „Rašydamas penkių minučių prologą ir maždaug tiek pat trunkantį epilogą užtrukau ilgiau nei kurdamas muziką visam antram veiksmui. Sujungti ir tarsi apžvelgti keturių skirtingų kūrėjų muziką – kur kas sudėtingesnis uždavinys“, – pripažįsta žinomas kompozitorius, KVMT vyriausiasis chormeisteris V. Konstantinovas.

Muziką trečiajam operos veiksmui sukūrė du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) bei Donatas Bielkauskas (Donis). Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungiamas su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu. Pasak K. Lučinsko, trečiajame veiksme skambės ir pats miestas: „tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais.“ Pasitelkdami naująsias garsų kūrimo ir apdorojimo technologijas, abu menininkai iš įvairios kilmės akustinės medžiagos dėlioja daugiasluoksnį operos trečiojo veiksmo muzikinį audinį. Šiuolaikinės operos tendencijomis besidomintis D. Bielkauskas teigė vengęs šventinio patoso ir rėmęsis labiau subjektyviu istorinių įvykių vertinimu: „Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.“

Rugpjūčio 11 d. 22.30 val. elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Premjerą rengia „Skrajojančio olando“ režisierius Dalius Abaris, būtent už senajame elinge pristatytą Richardo Wagnerio operos režisūrą 2021 m. įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. „Carmina Burana“ kuria patyrusi komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, videografas Martynas Norvaišas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

„Nei statant „Skrajojantį olandą“, nei dabar, galvojant apie „Carmina Burana“ pastatymą, nebuvo ir nėra tikslo kažkaip specialiai stebinti žiūrovą. Dirbant atvirose erdvėse, manau, svarbiausias tikslas – surasti sprendimą, kad scenovaizdis ir visas spektaklio turinys derėtų arba specialiai kontrastuotų su aplinka, bet svarbiausia – megztų ryšį su ja. Jei ne, koks tikslas statyti spektaklį specifinėje erdvėje? Juk tam yra pritaikytos, specializuotos teatro scenos. Manau, stebinti turėtų visuma: dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, o „Carmina Burana“ tarsi sukurta skleistis šioje erdvėje, nes tam idealiai tinka savo forma, didingumu, net trukme.

Milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras apjungsiantis Kauno valstybinį ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorus, teatro orkestras, solistai, mimanso artistai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį, o mes su talentingąja scenografe Sigita Šimkūnaite pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą. „Carmina Burana“ pristatysime tarsi pabrėždami elingo šoninį vaizdą ir taip kitu kampu publikai parodydami galingas jo metalo konstrukcijas“, – pasakojo režisierius D. Abaris. Scenos vietos pakeitimas leis į elingą šią vasarą pakviesti dar daugiau žiūrovų. Žinant, kaip greitai dingsta vos prekyboje pasirodę bilietai, delsti nevertėtų.

Kultūros ministerijai paskelbus, kad įstaigai vadovaus L. Vilimienė, bendruomenė nuo vasario pradžios reiškia nepasitenkinimą konkurso rezultatais ir išsakė viešą palaikymą sėkmingai šiuo metu dirbančio teatro vadovui Jonui Sakalauskui.

Jie taip pat paskelbė peticiją, kurioje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, argumentuojant, kad L. Vilimienė yra susijusi su komisijos nariais.

VTEK savo atsakyme į šį pareiškimą nurodė, jog minimos sąsajos savaime nesudaro priežasčių konstatuoti, jog egzistuoja privatus interesas.

„Vien tik Atrankos komisijos narių galima draugystė ar buvimas bendradarbiais su konkurso į LNOBT vadovo pareigas laimėtoja L. Vilimiene, nesant papildomos informacijos apie šiuos asmenis siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius, turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus juos siejančius ryšius, patys savaime nesukuria pakankamų prielaidų akivaizdžiam ir tiesioginiam privačiam interesui rastis“, – teigiama VTEK atsakyme.

„Kartu privataus intereso nebuvimas šalina ir paties interesų konflikto atsiradimo galimybę, todėl VTEK neturi pakankamo teisinio pagrindo tyrimui pradėti“, – nurodo komisija.

Jos teigimu, asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš „žmogiškųjų, kolegiškų santykių, nes jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Įstatymo vykdymas taptų neįmanomas“.

Šį sprendimą komisija taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje konstatuojama, jog simpatijos nereiškia interesų konflikto įstatymo prasme.

Kadenciją baigiantis LNOBT vadovas J. Sakalauskas teatro direktoriaus konkurso rezultatus yra apskundęs teismui.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra sakęs, kad konkurso sprendimo keisti neketinama, o jo skaidrumas nekelia abejonių.

„Raštas vakar buvo pristatytas su daugiau nei pusės darbuotojų pritarimu, buvo surinkti 368 balsai, o tai sudaro 57 procentus visų 646 darbuotojų. Peticiją taip pat pasirašė 11 laisvai samdomų teatro darbuotojų“, – penktadienį pranešė LNOBT bendruomenė.

Penktadienio vakarą ji ketina dar kartą prie teatro surengti performansą, simbolizuojantį gedulą.

Kaip skelbia iniciatoriai, peticijoje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, „kuris pirmiausia atsiranda dėl į teatrą sugrąžinti norimos L. Vilimienės biografijos, glaudžiai susijusios su buvusiu tetaro vadovu Gintautu Kėvišu“.

„Konkurso laimėtoja ilgą laiką dirbo teatro generalinio direktoriaus G. Kėvišo, kuriam einant pareigas buvo spendžiami klausimai dėl jo nuolatinio interesų konflikto ir galiausiai 2017 metais jis buvo atleistas iš pareigų už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pavaduotoja, – skelbia bendruomenė. – Tuo metu LNOBT dirbo ir kitas generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, kuris pasirašinėjo generalinio direktoriaus sandorius su tuometinio generalinio direktoriaus sūnaus Martyno Kėvišo įmone“.

N. Stancikas šiuo metu dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorės Laimos Vilimienės pavaduotoju, yra atsakingas už naujojo teatro uostamiestyje statybas.

Anot LNOBT bendruomenės, teatro darbuotojai norėtų žinoti ar šios aplinkybės yra žinomos ir įvertintos.

Peticijoje taip pat nurodoma, kad  L. Vilimienės laiką teatre darbuotojai prisimena kaip psichologiškai, emociškai ir finansiškai sunkų. Pabrėžiama, kad tuomet įstaiga „skendėjo nuolatinėse skolose“, nors kolektyvas dirbdavo visu pajėgumu, jautė baimę netekti darbo.

Pasak darbuotojų, daugiau kaip dešimtmetį LNOBT skola kasmet siekdavo apie 0,5 – 1 mln. eurų,  būdavo nuolat vėluojama apmokėti tiekėjų sąskaitas, neretai vėlavimai trukdavo iki pusės metų. 

„Atėjęs naujasis generalinis direktorius Jonas Sakalauskas išsikėlė vieną iš pagrindinių tikslų – ištraukti teatrą iš skolų ir gerinti kūrybinių darbuotojų darbo sąlygas. Užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas net nesibaigus generalinio direktoriaus kadencijai ir 2022 metais teatras jau gavo net 3,3 mln. eurų pajamų“, – skelbiama peticijoje.

Už papildomas lėšas buvo atnaujinti per 30 metų teatre nusidėvėję persirengimo, poilsio kambariai, įsigyti nauji darbo instrumentai.

Bendruomenės nariai klausia, kodėl nebuvo vertinami paskutinių penkerių metų teatro pasiekimai. Abejones jiems kelia Kultūros ministerijos sudarytos komisijos kompetencija, galimų draugystės, bendramokslių ir bendradarbių ryšiai tarp laimėjusios kandidatės L. Vilimienės ir kai kurių komisijos narių.

„Keistai ir pernelyg apibendrintai skamba išrinktosios direktorės programos pristatymai, primenantys ne meninę viziją, o biurokratiškai teisingą dėstymą, kai kur savo programos tikslais įvardinant paties teatro įstatų citatas. Kitas dalykas – skambus šūkis atvesti teatrą į geriausius Baltijos šalyse. Kolektyvą tai nustebino, mat LNOBT jau yra to pasiekęs ir pripažintas tarp Baltijos šalių ir buvo nusiteikęs atgal nebegrįžti, nesustoti, o keliauti toliau, Vakarų Europos link“, – rašoma peticijoje.

Kultūros ministerijai paskelbus, kad įstaigai vadovaus L. Vilimienė, bendruomenė nuo praėjusios savaitės  reiškia nepasitenkinimą konkurso rezultatais, jie išsakė viešą palaikymą sėkmingai šiuo metu dirbančio teatro vadovui.

Kadenciją teatre baigiantis, pastaruosius penkerius metus jam vadovavęs Jonas Sakalauskas pranešė skųsiantis konkurso rezultatus.

Kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad konkursas vyko skaidriai, o įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot ministro, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai. 

Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu tvirtina, kad konkurso skaidrumas nekelia abejonių ir sprendimo neketinama keisti.

„Pirmas mano darbas bus susitikti su darbuotojais ir juos išklausyti. Neabejoju. Tęsime gerus darbus ir kartu puoselėsime LNOBT nacionalinę misiją“, – trečiadienį feisbuke paskelbė L. Vilimienė.

Praėjusią savaitę paskelbus apie naujai išrinktą LNOBT vadovę, kolektyvas surengė spaudos konferenciją. Joje išreiškė esantis sunerimęs dėl savo ateities ir jaučiasi neįvertintas, vėliau darbuotojai rinkosi ir į protesto akciją.

Teatralai pabrėžė, kad įstaiga dirba pelningai, o anksčiau su buvusiu vadovu Gintautu Kėvišu administracijoje dirbant L. Vilimienei būta skolų. Kolektyvas tvirtino naujos vadovės atėjimą priimantys kaip visos komandos pralaimėjimą.

„Be abejonės, darbai bus tęsiami – su nuoširdžia pagarba kūrėjams, siekiant jų produkto vizijos kuo geresnio įgyvendinimo. Žinoma, atsiras ir naujų projektų, o taip pat ir inovatyvių, šiuolaikiškų darbo formų, siekiant įsitraukimo nacionaliniu mastu. LNOBT sutelkto talento, kompetencijų dėka kursime šiuolaikišką meninį skonį bei kartu nacionalinę tapatybę puoselėjančią meninę programą“, – pabrėžė vadovė.

Jos teigimu, būtent ant šių pagrindų bus formuojama nauja vizija, bus siekiama įvairaus ir subalansuoto repertuaro, atitinkančio pasaulyje pripažintus standartus, aprėpiantį nacionalinius ir pasaulinius veikalus.

„Mano pateiktoje programoje nėra vietos agresorę palaikantiems kūrėjams ar atlikėjams. Pagalbos Ukrainai projektai bus tęsiami ir ieškoma naujų bendradarbiavimo formų“, – skelbė vadovė.

Ji teigė kelianti sau tikslą plėsti auditoriją, „tenkinant ne tik jau esamus kultūrinius poreikius, bet ir formuojant aukštesnio lygio meninį publikos skonį“.

Pastaruosius penkerius metus teatrui vadovavo Jonas Sakalauskas. Jis į šias pareigas taip pat buvo atrinktas po vadovavimo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

Sprendimo nekeis

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS pabrėžė, kad ministerija nesitrauks nuo priimto sprendimo.

„Matysime, kokia evoliucija bus, bet Kultūros ministerija tikrai nesitrauks nuo savo sprendimo, konkursas tikrai yra aiškus. Žymiai daugiau klausimų turiu apie konkursą prieš penkerius metus, kai pats Jonas Sakalauskas laimėjo, bet leisiu sau nelįsti į pikantiškas detales, kurių mane pasiekė daug“, – BNS sakė S. Kairys.

Anot jo, viešumoje išreikšta nuomonė apie L. Vilimienę rodo bendruomenės nepagarbą. Ministerija kandidatę vadina viena profesionaliausių kultūros įstaigų vadovų Lietuvoje.

„Rodome nepagarbą kandidatei, kuri tikrai nepelnytai gavo didžiulę šmeižto kampaniją, ji to visiškai nenusipelnė. Jos paskutinių metų darbai rodo, kad ji viena sėkmingiausių ir geriausių kultūros įstaigos vadovių kalbant apie visą sektorių, tai manau yra faktas. Turime išmokti gyventi aplinkoje, suvokti, kas yra kadencijos, ir kad visada galima geriau, nors atrodo padarei viską“, – kalbėjo ministras.

Anot S. Kairio, reforma tam ir buvo padaryta, kad vyktų įstaigų vadovų kaita, nes būta situacijų, kai vienas vadovas tai pačiai įstaigai vadovavo ilgus dešimtmečius. Dabar visiems žinoma, kad vadovas paskiriamas vienai kadencijai ir po jos privalės dalyvauti konkurse.

„Tik pirmą kartą susiduriam su situacija, kai esamas vadovas nėra atleidžiamas už blogą darbą, visiškai ne ta situacija. Tiesiog konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti“, – pabrėžė kultūros ministras.