Naujajame Džersyje, Neptūno mieste esantis prekybos centras „ShopRite“ pardavė laimingąjį bilietą – milijardo 130 milijonų dolerių „Mega Millions“ – didžiausią valstijoje laimėtą aukso puodą“, – sakė Naujojo Džersio loterijos vykdomasis direktorius James Carey.

Pagal Amerikos loterijų įstatymus, premiją susižeria net ir kas pardavė sėkmingą bilietą: prekybos tinklui atiteks 30 tūkst. dolerių čekis. Beje, jį verslas žada paaukoti labdarai.

„Neabejoju, maisto bankas tikrai įvertins šią auką. Nuostabu pagalvojus, kaip mums pasisekė, jog esame ta parduotuvė, kuri pardavė laimingąjį bilietą. Tikimybė – viena iš 302 milijonų“, – šnekėjo „Saker ShopRites“ prezidentas Richard Saker.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Labiau tikėtina, kad būsi nutrenktas žaibo, nei išlošti milijardą.

„Jei esate laimėtojas, raginu pasirašyti kitoje bilieto pusėje ir jį nufotografuoti. Pasidarykite bilieto kopiją ir padėkite į saugią vietą. Apie laimėjimą prasitarkite tik artimiausiems žmonėms. Nueikite pas teisininką, o gal ir finansų patarėją, kreipkitės į profesionalą, ką daryti su naujai įgytu turtu“, – dalijosi patarimais J. Carey.

Aukso puodas pildėsi nuo gruodžio. Nuo tada vyko 30 lošimų, bet pagrindinio laimėtojo neišaiškino iki dabar. Galima sakyti, kad puodą savo rankose turėjo pardavėja.

„Tiek daug žmonių ėjo, negaliu prisiminti“, – teigė moteris.

Dabar laimėtojas turi dvi galimybes: visą sumą, atskaičius mokesčius, atsiimti per 30 metų arba pasirinkti vienkartinę išmoką, bet tuomet susižers ne milijardą, o pusę jo.

„Komitetas (...) sudarė potencialių konkurso laimėtojų sąrašą, į kurį pirmu eilės numeriu įrašytas konkurso dalyvis, pasiūlęs 20 mln. eurų elektrinių plėtros vystymo mokestį, o antru eilės numeriu įrašytas konkurso dalyvis, pasiūlęs 5 mln. eurų mokestį“, – pranešė VERT.

Du konkurso dalyviai liepos 7–10 dienomis varžėsi elektroniniame aukcione, teikdami pasiūlymus dėl elektrinių plėtros vystymo mokesčio. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.

Pasak tarybos, dalyvis, pasiūlęs didžiausią įmoką, laimėtoju bus pripažintas tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams. Tikimasi, kad konkurso laimėtojas bus žinomas rugsėjo pradžioje.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ pirmadienį paskelbė esanti preliminari aukciono laimėtoja – už teisę be valstybės paramos vystyti pirmąjį 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės vėjo parką Baltijos jūroje ji pasiūlė 20 mln. eurų mokestį – didžiausią pirmadienį pasibaigusiame aukcione pasiūlytą sumą.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja.  

Pasak VERT, konkurso laimėtojas vystymo mokestį turės sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo laimėtoju dienos, be to, jis savo lėšomis turės atlikti jūrinės teritorijos tyrimus, išvystyti infrastruktūrą, būtiną prijungti elektrines prie elektros perdavimo tinklų.

Vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyvių komitetą sudaro reguliuotojo, Energetikos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos agentūros atstovai.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.

Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio ir bei sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. ​​

„Smagu Lietuvoje matyti tiek ypač aukšto meistriškumo šaulių. Varžybos buvo labai atkaklios, rezultatai paaiškėjo tik paskutinėmis akimirkomis, prireikė ir papildomų serijų, persišaudymų. Taip pat džiugu, kad šį sportą vis labiau vertina Lietuvos verslas, įsteigęs dalyviams daugybę prizų ir dovanų“, – sakė naujasis Lietuvos sportingo federacijos prezidentas Laurynas Jucius.

FITASC „Compak Sporting“ varžybose, kurios truko dvi dienas, dalyvavo daugiau nei 100 šaulių iš 8 valstybių. Pagrindinės „Open“ įskaitos varžybas, Didįjį prizą ir FITASC pasaulio taurės Vilniaus etapą laimėjo estas Emilis Juhtas, surinkęs 194 taškus iš 200 galimų. Dviem taškais nuo jo atsiliko suomis Oliveris Lindhas. Trečiąją vietą užėmė norvegas Magne Guslandas (191 taškas).

Smagu Lietuvoje matyti tiek ypač aukšto meistriškumo šaulių.

Iš lietuvių taikliausiai šaudė „VG Shooting Academy“ įkūrėjas Virgilijus Grybė, užėmęs ketvirtąją vietą bendroje įskaitoje ir laimėjęs senjorų varžybas – 190 taškų. Tiesa, dėl ketvirtosios vietos teko surengti papildomą šūvių seriją, per kurią V.Grybė įveikė suomį Roope Tapperį 24:20. Papildomos serijos prireikė išaiškinant ir šeštąją bei septintąją vietas. Po jos šeštąją vietą užėmė norvegas Nicolai Wagneris, pirmąją varžybų dieną prašovęs vos vieną šūvį. Pernai Vilniuje jis buvo laimėjęs jaunimo įskaitą.

Šauliai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos dvi dienas šaudė į 200 taikinių, skriejančių skirtingu greičiu ir trajektorijomis. „Compak Sporting“ rungtyje šaudoma į skriejančius taikinius tam pritaikytose aikštelėse, kai vienoje linijoje 3–5 metrų atstumu išsidėstę penkios šaudymo vietos, apie kurias sustatytos 6 taikinių mėtymo mašinėlės

Varžybų nugalėtojai apdovanoti pagal FITASC reglamentu nustatytas kategorijas: jauniai, moterys, vyrai, senjorai, veteranai ir meistrai. Papildomi apdovanojimai įteikti Lietuvos sportingo federacijos nariams – B, C ir D grupėse pagal LSF meistriškumo grupių paskirstymą.

Tarp moterų taikliausiai šaudė viešnia iš Latvijos, nuolatinė šių varžybų dalyvė Agnese Caune (178 taškai). Jaunimo įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Akselis Rekkedalis Johansenas iš Norvegijos (173 taškai). Savo ruožtu panevėžietis Domantas Kaluina ne tik iškovojo jaunių įskaitos sidabrą (168 taškai), tačiau su šiuo rezultatu užėmė ir antrąją vietą B įskaitoje. Pastarosios kategorijos varžybas laimėjo Mantas Maciunskas (169), per papildomą seriją įveikęs tiek pat taikinių numušusį Tomą Kovėrą.

Meistrų įskaitos varžybas laimėjo Rūtenis Paukštė (160 taškų), o veteranų – estas Viktoras Beregovas (168).

LSF įskaitos D grupėje triumfavo Vladislavas Lemeševas (157), C grupėje – Martinas Jedlickij (162).

Artimiausios didelės ir svarbios šaudymo į skriejančius taikinius varžybos – Lietuvos „Compak Sporting“ čempionatas vyks Krūminiuose (Varėnos raj.) gegužės 27-28 dienomis.

Pirmadienis kaip per miglą

Žinia, kad tapo milijonieriumi, Andriui smogė pirmadienio rytą. Po pusryčių su šeima vyras prisėdo pasitikrinti vienintelio turėto „Teleloto“ žaidimo bilieto.

„Žiūriu, kad kažkas kitaip nei visada. Ekrane daug nulių. Pasikviečiau žmoną, po to ir sūnų. Galiausiai visi sutarėm, kad matom tą patį – milijoną. Toliau man diena ėjo kaip per miglą. Kūnas išėjo į darbą, o mintys nežinau kur“, – įspūdžiais dalinosi Andrius.

Tuo tarpu į loterijos atstovybę laimėtoją atlydėjusi žmona sakė, kad ji naujieną priėmė ramiai ir jaudinosi tik dėl vyro.

„Kai jis skambino pasitikslinti, ar tikrai laimėjo, aš tik pergyvenau, kad jam spaudimas nesukiltų. O visa kita – žinau, kad mes susitvarkysime“, – užtikrintai kalbėjo moteris.

Apgailestauja, kad neįsiminė bilietą pardavusios kasininkės

1 000 000 eurų vertės bilietą Andrius įsigijo eilinį ketvirtadienį, po darbo, stabtelėjęs Kaune, Šiaurės pr. 44 esančioje parduotuvėje „Norfa“.

Vyro galvoje įstrigo įvairios detalės iš to apsipirkimo – jis prisimena, jog už pirkinius mokėjo 12,86 Eur, kasininkei padavė 15 Eur ir paprašė „Teleloto“ bilieto vietoj grąžos. Tuomet iš pardavėjos išskleistos bilietų vėduoklės išsitraukė vieną, kuriame buvo skaičius 13. Dar pagalvojo, kad bus nelaimingas, bet prašyti pakeisti jau nedrįso.

„Gaila, kad šalia viso to neįsiminiau pardavėjos veido. Kaip tyčia. Tikrai norėčiau padėkoti žmogui, iš kurio rankų tas laimingas bilietas mane pasiekė“, – apmaudo neslėpė vyras.

Su žmona pirks motociklą

Į laimėtus pinigus šeima žiūri pragmatiškai – pirmiausia žada įsigyti būstą, pasigerinti buitį, labiau pasirūpinti sveikata, investuoti. O tuomet dalį laimėjimo skirs ir abiejų mėgstamiausiai veiklai – kelionėms.

„Spontaniškai keliauti mums leidžia darbai, o dabar – ir finansai. Turėjome svajonę įsigyti motociklą, kad keliauti būtų dar smagiau, laisviau. Dabar svajonė galės virsti realybe“, – neslėpdamas džiugesio kalbėjo Andrius.

Tiesa, naujas Lietuvos milijonierius nežada atsisakyti ir kitos sau malonios pramogos – dalyvavimo loterijose. Jis ir toliau planuoja leisti sau įsigyti vieną „Teleloto“ bilietą per savaitę.

„Kai pirkau šiai savaitei, kasininkė dar įspėjo, kad milijoną jau kažkas nunešė. O aš bandžiau tramdyti šypseną, kad neišsiduočiau, jog žinau, kam taip pasisekė“, – pasakodamas juokėsi kaunietis.

„Teleloto“ Aukso puodas šiais metais laimėtas jau ketvirtą kartą. Balandžio mėnesį taip pat 1 000 000 eurų iškeliavo šeimai, bilietą pirkusiai Trakuose; o 450 000 eurų atiteko jaunam pakruojiškiui. Liepos mėnesį daugiau nei 800 000 eurų pasidalino trys žaidėjos – iš Kaišiadorių, Alytaus ir Vilniaus.

Tik ką laimėjęs televizijos šou „Muzikinė kaukė“, jis laidos „Nuo... Iki...“ metu atskleis tai, kad džiaugiasi ne tik dėl pergalės: „Labai smagu būti žinomam dėl to, kad esi savimi, o ne kažkieno sūnumi. Neslėpsiu, jog pradėjęs savo karjerą scenoje nuolat jausdavau tėvo, garsiojo eLeNKenio šešėlį“.

Tačiau iš tėvo gauti patarimai ir jo santykis su sūnum galbūt lėmė ne tik Lino pasirinkimus gyvenime, bet ir norą būti tokiu pat geru tėvu savo sūnui. „Aš nejuokauju, šiame projekte norėjau dalyvauti jau seniai, tačiau mano regėjimas buvo labai prastas, be akinių nieko nemačiau, todėl atsisakiau. Kai žmona ir draugai ėmė kvailinti, kad atmečiau tokią galimybę, pasakiau sau, gerai, išsioperuosiu akis ir kitais metais dalyvausiu – taip ir padariau“, – pasakos L. Vaitkevičius. Ne tik padarė, bet ir laimėjo projektą.

Linas išduos, kad projekte labiausiai norėjęs persikūnyti į kokią nors ypač gundančią scenos žvaigždę, tikrą pupytę, tačiau mygtukas dažniausiai jam nulemdavo vyrus. Tik vieną kartą Linui teko pasipuošti suknele ir ilgų plaukų peruku tampant Rosita Čivilyte. „Kaip bebūtų, šis projektas įkvėpė man daug drąsos“, – pasakos Linas.

Dainuoti jis pradėjo dar darželyje, kai vietoj pietų miego tėvai vesdavo pas jį pas mokytoją. Laimėtas „Dainų dainelės“ konkursas, kurio prizas buvo fotoaparatas ir karjeros pabaiga prasidėjus balso mutacijai. Linas tuomet ėmė mušti būgnus ir groti fortepijonu. Muzikos mokslai Klaipėdoje, o po to – ir Vilniuje. „Pasakysiu tiesiai ir atvirai, kad ir kaip tai beskambėtų, prie dainavimo grįžau dėl pinigų“, – visiškai atvirai pasakos Linas.

Pasakysiu tiesiai ir atvirai, kad ir kaip tai beskambėtų, prie dainavimo grįžau dėl pinigų.

Linas labai panašus į savo tėtį, žinomą renginių vedėją ir garsųjį eLeNKenį, kurio prieš Kalėdas laukdavo visa Lietuva. Ir nors su tėčiu jo santykiai buvo nuostabūs, jam neretai pasidarydavo liūdna, nes jo nuolat nebūdavo namuose.

Istorija kartojasi – mėgstamas darbas dabar ir Liną atima iš artimųjų. „Kažkada dėl to nekenčiau televizijos, kuri vagia iš manęs tėtį, dabar tai prisiminęs į filmavimus ar koncertus stengiuosi vežtis šeimą, kad bent kiek daugiau laiko praleistume drauge”.

Pasak Lino, tėtis jį motyvuodavo ir palaikydavo net jei jis padarydavo kokią nors nesąmonę, tėtis padėjo ir gauti pirmo renginio užsakymą. „Mes net išoriškai panašūs“, – šypteli Linas ir man svarbu, kad žmonės jį prisimena su pagarba, nes dirbdamas renginių vedėju tėvas šiam darbui atsiduodavo iš širdies.

Kaip ir kada Linas sirgo žvaigždžių liga? Kodėl jis nemėgsta Vilniaus? Ir kodėl jo krašto žmonės yra tokie palaikantys? Visa tai – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val. gyvenimo būdo laidoje „Nuo...Iki“ per LNK.

Kaip penktadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, bendrovės projektas „Juosta“ surinko daugiausiai komisijos balsų skelbtame konkurse naujam pastatui sostinės Konarskio gatvėje.

LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel teigia, kad projektą komisiją pripažino geriausiu atsižvelgusi, jog pastatas būtų funkcionaliai pritaikytas skirtingoms medijoms bei apimantis medijos pokyčius ateityje.

„Tai yra svarbu siekiant atliepti auditorijos poreikius“, – sakė T. Rytel.

Antroje vietoje liko Lietuvos ir Suomijos bendrovė „Architektūros Linija“ su projektu „Vizija“, trečioje – „Cloud architektai“ su projektu „Vingis“, ketvirtoje vietoje – mažosios bendrijos „After party achitecture“, ribotos atsakomybės įmonės „About Architecture“, Dominyko Daunio ir Alvydo Ubarevičiaus projektas „Forum 1“. Penktojo dalyvio pasiūlymas neatitiko reikalavimų.

LRT skelbia, kad galimybių studijoje 2019-aisiais buvo skaičiuojama, jog projektas neturėtų viršyti 50 mln. eurų, tačiau atsižvelgiant į rinkos situaciją jis gali brangti.

LRT pabrėžia, kad projekto „Juosta“ kaina neperkopia šios numatytos sumos.

Konkursą toliau vertins Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tuomet viešųjų pirkimų procedūros bus tęsiamos.

Idėjas vertino vyriausiojo Vilniaus savivaldybės architekto Mindaugo Pakalnio vadovaujama komisija, kurioje taip pat buvo architektas Gintaras Balčytis, architektė urbanistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Audrius Ambrasas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas T. Rytel. Taip pat – LRT grupė, kuri vertino pastato funkcionalumą skirtingoms medijoms, sudaryta iš televizijos, radijo, naujienų tarnybos departamentų atstovų.

Naujojo LRT pastato finansavimui svarstomi įvairūs scenarijai, vienas variantų – ilgalaikė paskola su valstybės garantija. Projektavimo darbai numatyti 2022–2023 metais, jie, kaip ir ligšioliniai darbai, bus vykdomi iš LRT metinių biudžetų.

Neeilinio dydžio pervedimas laimingąjį bilietą įsigijusį vilnietį pasiekė itin operatyviai. Pasak Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno, nors pagal Loterijų įstatymą laimėjimai turi būti pervedami per 30 dienų, įprastai loterijų organizatoriai didžiuosius prizus išmoka nedelsiant.

„Loterijų prizinį fondą suneša visi žaidėjai įsigydami bilietus. Pagal Lietuvoje veikiančių tarptautinių loterijų taisykles, dalis už bilietus surinktų pinigų keliauja didiesiems prizams. Prizą laimėjus, suma padalijama visoms šalims, kurios iškart reikalingą sumą ir perveda. Taip užtikrinamas ir skaidrumas, ir greitas atsiskaitymas su laimėtoju“, – pasakojo Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.

Anot A. Karaliūno, tarptautinės loterijos suteikia galimybę žaidėjams iš Lietuvos pretenduoti į tokio dydžio prizus, kokių surinkti vien mūsų šalyje nepavyktų. Statistiškai daugiau laimėtojų būna tose šalyse, kuriose bilietų parduodama daugiau.

„Kuo daugiau šalyje nuperkama bilietų, tuo didesnė tikimybė, kad laimėtojas bus iš tos šalies. Tačiau laimėti didžiuosius prizus galimybę turi visi, ką parodė ir paskutinis didelis laimėjimas“, – aiškino A. Karaliūnas.

Didžiųjų tarptautinių loterijų organizatoriai taip pat suteikia galimybę nacionaliniams organizatoriams koreguoti kai kurias loterijų taisykles – pasiūlyti mažesnių prizų, kurie galioja tik tos šalies gyventojams. Taip veikia loterija „Vikinglotto“. Kitos didžiosios loterijos, kaip „Eurojackpot“, didesnių modifikacijų neleidžia – taisyklės ir laimėjimai vienodi visose šalyse partnerėse.

Panoro likti anonimu

Į „Olifėją“ istorinio dydžio prizą laimėjęs Vytautas (vardas pakeistas) kreipėsi pirmadienį. Laimėtojas išreiškė norą likti anonimu, tačiau pasidalijo bilieto įsigijimo istorija ir ateities planais. Vyras pasakojo nuolat perkantis loterijų bilietus, o laimingąjį įsigijo pridavęs tarą.

„Visą savaitgalį ramiai su žmona leidom namuose, bet prasilenkėm su naujienom – nei matėm, nei girdėjom, jog Lietuvoje laimėta rekordinė suma. Bilietus pasitikrinti susiruošiau tik pirmadienio popietę ir pradėjau būtent nuo „Eurojackpot“. Tikrinau naudodamasis „Perlo“ mobiliąja programėle ir jau nebežinau, kaip ten buvo. Laimėjimo sumos nepamačiau. Supratau tik tiek, jog dėl laimėjimo reikėtų kreiptis į loterijos atstovybę telefonu. Taip ir padariau“, – šios savaitės pradžioje pasakojo Vytautas.

Į skambutį atsiliepusi loterijos darbuotoja paprašė Vytauto padiktuoti bilieto numerį. O tada paragino atsisėsti.

Kadangi jau buvau pamokytas, kaip pranešti tokią žinią, žmonos taip pat pasiteiravau, ar sėdi, paprašiau, kad pasiimtų stiklinę vandens. Tada jai ir pasakiau, kokią sumą laimėjau.

„Kai atsisėdau, pasakė, kad laimėjau 24 milijonus eurų, pasveikino ir pakvietė atvykti į atstovybę. Niekaip negalėjau suprasti ir patikėti. Netrukus paskambinau žmonai. Kadangi jau buvau pamokytas, kaip pranešti tokią žinią, žmonos taip pat pasiteiravau, ar sėdi, paprašiau, kad pasiimtų stiklinę vandens. Tada jai ir pasakiau, kokią sumą laimėjau“, – jau sėdėdamas loterijos atstovybėje kalbėjo laimėtojas.

24 mln. eurų sumą laimėjęs vyras iškart pateko į turtingiausių Lietuvos žmonių 200-tuką. Remiantis žurnalo „Top“ 2021 metais sudarytu sąrašu, dabar Vytautas savo turtais prilygsta sąskaitoje taip pat apie 24 milijonus eurų turinčiam Domantui Saboniui ir nedaug atsilieka nuo maždaug po 25 milijonus eurų valdančių Arvydo Sabonio ar Donato Motiejūno.

„Man reikia veiklos, todėl tikrai neketinu, pavyzdžiui, išeiti iš darbo ir leistis į kelionę aplink pasaulį. Taip padaręs nebūčiau laimingas. Dabar leisime viskam susigulėti, nurimti emocijoms ir tada galvosime, ką galima protingo padaryti su tokia didžiule pinigų suma. Tiesa, su žmona jau spėjome pakalbėti, kad jeigu ji norės, galės pradėti savo verslą“, – paklaustas apie tai, kaip planuoja leisti laimėjimą, sakė Vytautas.

Ilgą laiką šaliai vadovavusi Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos koalicijos partnerė „Komeito“ užsitikrino 293 iš 465 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi negalutiniais oficialiais balsų skaičiavimo rezultatais.

„Rinkimai buvo labai sunkūs, bet žmonės išreiškė savo valią... Jie nori, kad kurtume šios šalies ateitį vadovaujant stabiliai LDP ir „Komeito“ vyriausybei bei Kishidos administracijai“, – sakė premjeras.

„Kaip LDP gavome 261 brangią vietą. Kaip atsakinga partija... išpildysime visuomenės mandatą“, – pridūrė vyriausybės vadovo poste jau mėnesį dirbantis F. Kishida.

Kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ paaugo daugiau kaip dviem procentais.

Dabar valdantysis blokas galės be kitų partijų pagalbos priimti teisės aktų dėl lėšų skyrimo ekonomikos gaivinimui po koronaviruso pandemijos, taip pat didinti gynybos finansavimą.

Anksčiau koalicija parlamente turėjo 305 vietas, iš kurių 276 priklausė LDP.

Ramūtis pasakoja, kad savitarnos kasomis naudotis pradėjo jau daugiau nei prieš metus, pirmojo karantino metu, siekdamas sumažinti kontaktų skaičių apsiperkant. Ilgainiui vyras atrado, kad savitarnoje gali įsigyti ir savo mėgstamų loterijų bilietų.

„Pirmą kartą pardavėja parodė, kaip naudotis – viskas ten paprasta. Nuskenuoji norimos loterijos kortelę, sumoki ir išlenda ką tik atspausdintas bilietas. Ir laimingąjį, 100 tūkst. eurų atnešusį, bilietą pirkau savitarnoje, užsukęs į „Norfą. Beveik visada taip perku – greita, nėra eilių“, – dalinasi Ramūtis.

Būtent „Norfa“ yra pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje, pasiūlęs savo pirkėjams loterijų bilietus įsigyti ir savitarnos kasose.

„Jau daugiau nei metus mūsų klientai naudojasi šia galimybe. Matome, kad dėl paprastumo ir patogumo ja besinaudojančių skaičius vis auga“, – sako „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. – Sveikiname laimėtoją Ramūtį ir linkime visiems mūsų klientams daug laimėjimų ateityje.“

Laimingojo bilieto savininko pasiteiravus, kokios emocijos jį aplankė tiek sužinojus, jog tapo pretendentu į Auksinę premiją, tiek galiausiai ją laimėjus, vyras sako, kad reagavo kaip ir dera pagal vardą bei būdą – ramiai.

Artimiesiems paskambinau jau po visko, po filmavimo – važiuodamas autobusu namo. Paskambinęs nustebinau ir liepiau nepraleist laidos.

„Nieko labai nesitikėjau, niekam nieko nesakiau. Į „Teleloto“ laidos filmavimą atvykau vienas, šeimai pasakęs, kad turiu reikalų Vilniuje, – pasakoja klaipėdietis. – Artimiesiems paskambinau jau po visko, po filmavimo – važiuodamas autobusu namo. Paskambinęs nustebinau ir liepiau nepraleist laidos“.

Kalbai pasisukus apie tai, kaip planuoja išleisti laimėtus 100 tūkst. eurų, Klaipėdoje gyvenantis vyras prasitaria, jog tikisi įgyvendinti svajonę – pasitraukti į užmiestį ir įsigyti ten kokį būstą.

Ramūčiui atitekusi Auksinė premija – tik vienas iš daugybės „Teleloto“ olimpinės vasaros prizų. Sidabrinė premija – 60 tūkst. eurų – atiteko Zitai iš Šiaulių, o Bronzinė premija – 40 tūkst. eurų – Ilonai iš Alytaus. Taip pat per dvylika vasaros savaičių „Teleloto“ žaidėjams atiteko net 30 „Toyota“ markės automobilių bei 3600 daiktinių vasaros prizų.