Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis skaitė gautus laiškus. Vienas – iš Naujosios Akmenės, kitas – iš Kalvarijos. Laiškai plaukia iš visur, kai žmonės sužinojo apie kitokį pasikalbėjimo būdą nei tik išpažintis. Tokia idėja kilo per COVID-19 pandemiją. 

„Pradėjo ateiti nemažai signalų, kad žmonės išgyvena daug sunkumų, vienumos, baimės, įtampos santykiuose. Pamaniau, kad turiu laiko, tad kodėl nepakvietus žmonių pasidalinti savo sunkumais“, – pasakojo R. Baltrušaitis. 

Klebonas laiškų gauna kasdien. Juos ne tik skaito, bet ir per mėnesį atrašo. 

„Kai kurie žmonės nori tęstinių laiškų, nes jų problemos tokios didelės, kad laukia atsakymo iš manęs, tada vėl pasidalina mintimis, atsako į mano klausimus“, – teigė klebonas. 

Bet kokio laiško klebonui išsiųsti nepavyks. Laiškas turi būti tikras, rašytas paties žmogaus ranka. 

„Laiškas turi būti parašytas jo paties ranka, kad tai būtų natūralu. Turi būti raštas, rašymo braižas, minčių dėliojimas. Niekas neparinks žodžio taip, kaip, pavyzdžiui, programėlės telefone“, – kalbėjo R. Baltrušaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vienintelė išimtis laiškui, jeigu žmogus dėl sveikatos negali pats rašyti. Tada laišką gali padiktuoti tam, kuris parašys kompiuteriu, bet vis tiek atsiųs tikrą laišką. Paprašius žmonių siųsti laiškus, atsivėrė Pandoros skrynia. Klebonas sakė tik tada supratęs, kiek daug vienišų žmonių, neturinčių su kuo pasikalbėti, bet turinčių problemų. Žmonės rašo įvairiausiomis temomis. 

„Rašo apie vienatvės jausmą arba tai, kad jo nesupranta aplinka, šeima, draugai. Jam reikia atskiro asmens, kuriam galėtų širdį išlieti. Žmogaus poreikis yra didžiulis. Gaunu laiškų apie santykius su vyru ar žmona, netekties temomis, apie moraliai netvarkingus santykius, tarkim, ištekėjusi moteris turi vyrą, du vaikus ir dar meilužį. Klausia, kaip išsivaduoti. Ką daryti“, – atviravo klebonas. 

Gaunu laiškų apie santykius su vyru ar žmona, netekties temomis, apie moraliai netvarkingus santykius, tarkim, ištekėjusi moteris turi vyrą, du vaikus ir dar meilužį.

Dvasininkas sakė, ką darytų, jeigu gautų laišką, kalbantį apie nusikaltimą.  

„Kontaktuočiau su juo, žiūrėčiau, ar stabili psichika, nes paprastai tai nėra daroma šiaip sau“, – sakė R. Baltrušaitis.

Italijoje su kunigais galima susirašinėti kompiuteriu, Lietuvoje kitokiais laiškais, tačiau toks bendravimas neprilyginamas išpažinčiai. 

„Šito nėra ir nebus. Sakramentiškai tai neįmanoma. Bažnyčia į žmogų žiūri konkrečiai, tai realybė, be kūno neįmanoma jos turėti“, – teigė diakonas Darius Chmieliauskas. 

Vieniems žmonės susirašinėjimas su klebonu atrodo svarbus, kiti sako, kad geriau eitų pasikalbėti į bažnyčią. Pastaruoju metu bažnyčia skatina aktyvesnį bendravimą su tikinčiaisiais. Popiežius paprašė kunigų budėti, kad žmonės galėtų atlikti išpažintį bet kuriuo metu.  

„Popiežius prašė kunigų vykdyti 24 valandų akciją viešpačiui. Viskas vyksta šiomis dienomis bei penktadienį prieš Velykas. Popiežius prašo didesniame mieste priskirti bent vieną bažnyčią, kurioje žmonės galėtų visą parą rasti kunigą išpažinčiai“, – aiškino D. Chmieliauskas. 

Pratrūko keiksmažodžiais

Nuo nemalonių kvapų, ypač naktimis, jau ne vienerius metus kenčiantys pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai penktadienį paryčiui vėl pabudo nuo iš lauko į būstus besiveržiančios smarvės.

Vienas klaipėdietis, panašu, praradęs kantrybę, parašė labai piktą laišką institucijoms:

„Aš šiaip labai kantrus žmogus. Kaip ir dauguma klaipėdiečių. Bet tai, kas vyksta šią naktį Klaipėdoje, – viršija visas įmanomas ribas. Tokia keista tepalų smarvė mieste ne karo ir ne ekologinės avarijos sąlygomis yra nepateisinama! Klaipėda dešimtmečius kenčia nuo nuolatinių naktinių smarvės atakų. Išspręskite, (rusiškas keiksmažodis), pagaliau tą problemą, kol dar viso uostamiesčio neišnuodijo! Kiek ta (dar vienas keiksmažodis) gali tęstis?“

Prie kai kurių sakinių originaliame laiške yra nuo 3 iki 13 šauktukų bei 9 klaustukai.

Kai kurie sakiniai parašyti vien tik didžiosiomis raidėmis, o tai iš rašto kalbos išvertus reikštų garsų rėkimą.

Siuntėjo vardas ir pavardė redakcijai žinoma.

Šio turinio laiškas Seimo pirmininko sekretoriato vadovui, LR Prezidento vyriausiajai patarėjai, Aplinkos apsaugos departamentui, vietos aplinkosaugininkams, Klaipėdos savivaldybės administracijai, žurnalistams ir uostamiesčio merui išsiųstas penktadienį paryčiui, 4 val. 19 min.

Klerkai sureagavo formaliai

Po penkių valandų nuo išsiuntimo į šį laišką sureagavo Aplinkos ministerija (AM), kuriame dėstoma, kodėl šios problemos šita institucija spręsti negali.

„Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad pranešimą pagal kompetenciją turėtų nagrinėti ir atsakyti Aplinkos apsaugos departamentas prie AM, kuris tą pranešimą yra gavęs. Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – interesantui atsakė ministerijos Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Laima Skaisgirienė.

Prezidentūros atstovai veikiausiai į šį laišką net neatsakys, nes esą paprastai į nekorektiško turinio pranešimus (laiško turinį jo autorius, turbūt emocijai sustiprinti, papildė necenzūriniais žodžiais) neatsakoma.

Tokia keista tepalų smarvė mieste ne karo ir ne ekologinės avarijos sąlygomis yra nepateisinama!

Įtarė atliekų degintojus

Bet kuriuo atveju, klaipėdiečiams, regis, rūpi ne formalūs Lietuvos valdžios institucijų atsakymai, o problemos sprendimas.

Gyventojai patys bandė aiškintis, iš kur sklido ta smarvė.

„Facebook“ socialinių tinklų grupės „Švari pietinė Klaipėda“ paskyroje, vienijančioje per 8 tūkst. narių, šįryt radosi tokie įrašai:

„Šią naktį nuo 2.30 val. iki pat dabar labai smirda degėsiais jau ne pirmą kartą taip baisiai. Iš „Fortumo“ kyla dideli juodi dūmai.“

„Po vidurnakčio dvokė pašvinkusiu vandeniu, o vėliau ir degėsiais, kaip taip galima? Kur čia reikia pranešti, nes puslapio jau nebėra, kur registruoti?“

Klaipėdiečiai įtarė, kad tvaiką galėjo skleisti atliekas deginanti įmonė „Gren“ (buvusi „Fortum“), tačiau jos atstovas tikino, jog jokių technologinių nukrypimų pastaruoju metu gamykloje nebuvo.

„Pas mus gamyba vyksta be jokių sutrikimų, jokių juodų dūmų ir kvapų nėra. Smarvės problema Klaipėdoje egzistuoja jau ne vienerius metus, bet, kaip jau įsitikinote, su tuo „Gren“ neturi nieko bendra. Jei būtų bent koks nukrypimas nuo gamybinio proceso, mes laikomės tokios politikos ir iš anksto informuojame ir visuomenę, ir žiniasklaidą“, – kalbėjo bendrovės atstovas Andrius Kasparavičius, pridūręs, kad aplinkui „Gren“ yra daugybė kitų įmonių, iš kurių kaminų taip pat rūksta dūmai.

Degančių durpynų kvapas?

Viena priežasčių, iš kur sklido klaipėdiečius prižadinusi degėsių smarvė, gali būti ta, kad Kaliningrado srityje ketvirtadienį vėl suliepsnojo netoli marių esantys durpynai.

Gaisrai ir tuo pat metu karščio anomalijos tose vietose liepos 27 ir 28 dienomis fiksuotos viešai prieinamuose NASA palydoviniuose gaisrų žemėlapiuose.

Remiantis jais, matyti, kad gaisras Kaliningrado srityje esančiuose durpynuose prasidėjo liepos 4-ąją ir be perstojo truko iki 17 dienų, pikas buvo pasiektas liepos 8 ir 14 dienomis.

Ten gaisrai atsinaujino liepos 20 d., o po kelių dienų nuslopinti.

Dabar durpės vėl dega nuo ketvirtadienio ir penktadienio. Naktį liepsnos dar nebuvo užgesintos.

Šio gaisro degėsių tvaiką jautė anapus marių esančio Šilutės rajono gyventojai, ypač Rusnės saloje. Smarvė praėjusią savaitę buvo pasiekusi ir Klaipėdą.

Ugniagesiai patvirtino, kad Klaipėdoje jaučiamas degėsių tvaikas atsklido iš kaimyninės Rusijos srities, kur dega keli didžiuliai durpynai, nes pas mus aplinkui jokių gaisrų nėra.

Penktadienio naktį rusniškiai, kurie yra arčiausiai gaisrų židinių, tikino, kad degėsių tvaiko nejuto, tačiau tai nereiškia, kad durpes kaliningradiečiai užgesino.

„Durpės degs ilgai, nes juk jos dega po žeme, bet šiandien (penktadienį – A. D.) degėsių smarvės pas mus nėra. Tai priklauso nuo oro temperatūros, nuo vėjo ir nuo slėgio. Tikėtina, klaipėdiečiams dvokia būtent šitie degantys durpynai. Vėjas tvaiką jums galėjo atnešti per Rusnės salos galą, mus pačius iš dalies aplenkiant, tad natūralu, kad jūs jaučiate tuos kvapus, o mes ne“, – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Esą, kol gaisras Kaliningrado srityje nebus užgesintas, problemą jausime ir mes.

Kaip Kaliningrado srities ugniagesiams sekasi kovoti su gaisru, žinių neturima. Šioje Rusijos srityje vykstančius gaisrus galima stebėti tik viešai prieinamuose palydoviniuose žemėlapiuose.

Ministrė akcentuoja, kad Lietuvos švietimo sistemai kiekvienas mokytojas yra svarbus, todėl, pasak jos, rusų kalbą mokantiems pedagogams ir buvo sudaryta persikvalifikavimo galimybė.

„Tikrai suprantame rusų kalbos mokytojų nerimą ir tai, kad rusų kalbos mokytojų bendruomenė išgyvena tikrai sudėtingą laikotarpį. Ir tai vyksta dėl rusų sukelto karo agresijos Ukrainoje ir labai sudėtingo šiuo metu esančio emocinio fono“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir sporto reikalų komiteto posėdyje teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentavo, kad kiekvienas mokytojas, nesvarbu, kokį dalyką jis dėstytų, yra labai svarbus. Todėl, pasak jos, Lietuvoje ir nebuvo imtasi griežtesnių priemonių dėl rusų kalbos mažinimo.

Suprantame tikrai situaciją, kad mokytojas nėra kaltas, kad jis yra rusų kalbos dalyko mokytojas, todėl ir pasiūlėme galimybę įgyti antrą kvalifikaciją.

„Suprasdami situaciją ir tai, kad mums kiekvienas mokytojas yra svarbus, brangus, kiekvienas mokytojas turi savo vietą mūsų švietimo sistemoje. Todėl noriu pabrėžti, kad mes nesiėmėme jokiu drastiškų veiksmų, priešingai nei padarė mūsų kaimynai“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje buvo priimtas sprendimas jau nuo 2026 metų mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

„Suprantame tikrai situaciją, kad mokytojas nėra kaltas, kad jis yra rusų kalbos dalyko mokytojas, todėl ir pasiūlėme galimybę įgyti antrą kvalifikaciją. Matome, kad per vienerius metus rusų kalbą besirenkančių mokinių skaičius sumažėjo beveik 12 proc. ir tas skaičius mažės ir dėl mūsų veiksmų, nes mes aktyviai siūlome ir siūlysime rinktis kitas ES kalbas. Taigi, neišvengiamai rusų kalbos pasirinkimai kaip antros užsienio kalbos trauksis ir jie turi trauktis“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienė taip pat džiaugiasi, kad nemaža dalis rusų kalbos mokytojų jau išreiškė norą įgyti antrąją kvalifikaciją.

„Todėl pasiūlėme ir apklausėme mūsų rusų kalbos mokytojus, kurie yra pasiruošę, kurie norėtų jau nuo rudens įgyti antrą kvalifikaciją, persikvalifikuoti. Labai džiaugiamės, kad beveik 300 mokytojų identifikavo, kad jie nori įgyti antrą kvalifikaciją“, – taip pat pažymėjo ministrė.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tik iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų.

Rusų kalba kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau jos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja. Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.). Prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.), informuoja ministerija.

1999 m. Kauno paveikslų galerijoje buvo atidarytas „Fluxus“ kabinetas, supažindinantis smalsuolius su fluxus menu ir jo iniciatoriumi J. Mačiūnu. Tuometis muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis kabineto įkūrimo proga sumanė fluxišką atvirlaiškių akciją, kuri papildytų naujai įkurtą kabinetą. Fluxus judėjimo įkarštyje menininkai patys nevengė žaismingo atvirlaiškio formato, kuris buvo pigi, lengvai prieinama priemonė pakovoti prieš sistemą ir į fluxus meną įtraukti eilinį darbuotoją. Puikus to pavyzdys – Beno Vautiero atvirlaiškis „Paštininko pasirinkimas“. Šio atvirlaiškio abi pusės vienodos, todėl abiejose buvo galima įrašyti du adresatus, pageidautina – skirtingus. Toks kurioziškas laiškas pakliuvęs į paštininko akiratį sukūrė nejaukią dilemą: darbuotojas turėjo nuspręsti, kam atvirlaiškį perduoti. Jei šis pokštas likdavo nepastebėtas, adresatą padiktuodavo likimas – kuria puse paštininkas atvirlaiškį perskaitydavo, ten jis ir nukeliaudavo.

1997 m. pasirodė J. Meko autobiografija „Laiškai iš niekur“.

Kauno paveikslų galerijoje vykdyta akcija paprasta – visi menininkai gavo vienodą atvirlaiškį, kurį turėjo paversti į fluxus meno kūrinį, pratęsdami vienoje pusėje pateiktą frazę „FLUXUS is...“ (liet. fluxus yra). Kitoje pusėje atvirlaiškio centre laišką prižiūri J. Mačiūno atvaizdas su lagaminu rankoje (gal šiame lagamine jis laiko fluxus rinkinį?). Šioje pusėje matoma vieta pašto ženklui, adresatui, galerijos adresas ir trumpas prierašas, pašto menas skirtas J. Mačiūno kambariui atidaryti.

Kuratorė, kuriai buvo patikėta užduotis surasti menininkų adresus ir išsiųsti šiuos atvirlaiškius, kreipėsi į J. Meką. Būdamas artimas J. Mačiūno draugas, sužinojęs apie akciją ir J. Mačiūno kabinetą, J. Mekas ne tik pasidalijo menininkų adresais, bet ir parašė laišką, kuriame kreipėsi į J. Mačiūno ir fluxus draugus, ragindamas prisidėti prie akcijos. Laiško kopija buvo išsiųsta kiekvienam menininkui, o šiandien matoma ir galerijoje.

Parodoje galima išvysti vykusios akcijos rezultatą – žaismingą atvirlaiškių kolekciją su skirtingomis menininkų interpretacijomis, kas jiems yra fluxus. Vieno atvirlaiškio teigimu, fluxus yra pats J. Mačiūnas, kito – pieštas šuo. Yra ir tokių menininkų, kurie teigė, kad fluxus yra visur ir tebevyksta.

Dalis menininkų, įkvėpti kabineto idėjos, kartu su atvirlaiškiais muziejui padovanojo ir įvairių meno kūrinių, kurie ir šiandien papildo fluxus kabinetą, pavyzdžiui, J. Meko ar Philipo Cornerio dovanos. Po ekspozicijos stiklu slepiasi ir ikoniška Marianne Eigenheer padovanota „Milo Veneros prijuostė“.

Ši akcija ir J. Meko įsitraukimas susilaukė grandininės reakcijos, po kurios muziejus buvo papildytas naujais kūriniais. Menininkas Saulius Valius į muziejų pasikvietė J. Mačiūno draugą Ay-O, kuris 2001 m. sukūrė instaliaciją „Juodoji skylė“. Instaliacijos įrengimo dokumentacija taip pat matoma parodoje.

Kitas „Vieno laiško istorijoje“ rodomas kūrinys – J. Meko dovana muziejui, kuris poetiškai užbaigia ekspoziciją, prasidėjusią J. Meko laišku – filmas „Destrukcijos kvartetas“. Nuo pat 2000-ųjų J. Mekas žaidė su vaizdinės medžiagos pateikimu ir atrado naują eksponavimo būdą savo kūrybai. Kiekvienam iš skirtingų trumpų filmų menininkas naudoja vis kitą ekraną, kurie kartu kuria skirtingų televizijos kanalų įspūdį, žiniasklaidos ir naujienų masiškumą.

Keturiuose nesinchronizuotuose ekranuose galima matyti skirtingų naikinimo apraiškų, simboliškų ir tikrų destrukcijos momentų, susijusių su politika, terorizmu ir menu. Pirmame ekrane J. Mekas destrukciją tapatina su buldozerio griaunama siena. Nors sienos naikinimas atliepia kūrinio temą, tačiau tikroji destrukcija slypi jos paskirtyje, mat J. Mekas įamžino Berlyno sienos griuvimą.

Kitame ekrane matomas gaisro įvykis – Daniaus Kesmino „Ugnies linijos“ įamžinimas, nufilmuotas Niujorke. Trečias kvarteto vaizdas – Rugsėjo 11-osios teroristinė ataka. Paskutinė kvarteto dedamoji dalis – menininko Nam June Paiko performanso kadrai, kuriame jis sulaužo pianiną.

Neįvardydamas matomų kadrų, menininkas ne tik neišskiria iš prigimties gana skirtingų destrukcijos apraiškų, bet jas sugretina, nepalikdamas aiškiai skiriančios ribos, apeliuodamas į kiekvieno sąžinę atpažinti, kas yra tikra destrukcija – menas ar politika.

Baltijos šalių prezidentai savo laiške nurodo į būtinybę nepailstamai stiprinti NATO rytinio flango saugumą nepaliekant spragų ir reiškia padėką JAV prezidentui už demonstruojamą lyderystę šioje srityje. G. Nausėda, E. Levitas ir A. Karisas taip pat akcentuoja, kad tarptautinė bendruomenė turi remti Ukrainą kovoje prieš agresorių visomis įmanomomis priemonėmis, kol bus pasiekta pergalė.

„Mūsų valstybėms nepriklausomybė nebuvo dovana. Ją turėjome apginti mūšio lauke. Mes žinome, kad laisvė, suverenumas ir nepriklausomybė yra neįkainojamos. Tai žino ir ukrainiečiai“, – rašoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų laiške.

Šalių vadovai laiške prezidentui J. Bidenui teigia, kad JAV lyderystė ginant universaliais principais ir normomis grįstą tarptautinę tvarką bei demokratines vertybes ypač svarbi dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai diktatoriai mėgina prievarta primesti savo valią suverenioms valstybėms.

Anot jos, visus sprendimus turi priimti būtent religinės bendruomenės.

„Būtent taip ir manau, kad religinė bendruomenė pati turi svarstyti šiuos klausimus (...). Tikrai Vyriausybė nepriims jokių sprendimų už Konstantinopolio patriarchatą“, – sakė žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra dalies Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyva, kuri susijusi su jų teise išpažinti jų tikėjimą, kas yra konstitucinė  teisė, tai atitinkamai toks ir yra to laiško turinys, tikrai nieko kito tame laiške nėra“, – pabrėžė premjerė.

Ji taip pat teigė mananti, kad daliai karą Ukrainoje smerkiančių tikinčiųjų šiuo metu gali kilti keblumų išpažinti savo tikėjimą Lietuvoje.

„Yra žmonių, kuriems dabar gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, kad tą situaciją reikia gerbti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Yra žmonių, kuriems dabar gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, kad tą situaciją reikia gerbti.

I. Šimonytė laišku kreipėsi į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I ir išreiškė Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

Praėjusią savaitę Lietuvos ambasadorius Turkijoje Ričardas Degutis perdavė premjerės laišką patriarchui Baltramiejui I.

Kaip nurodė Vyriausybė, laiške I. Šimonytė išreiškė paramą tikinčiųjų kreipimuisi ir patvirtino pasirengimą aptarti galimą Vyriausybės vaidmenį Konstantinopolio patriarchatui atkuriant motininės bažnyčios veiklą Lietuvoje tiek tiesiogiai su patriarchu, tiek ir „darbiniu lygmeniu“ siunčiant užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.

Laiške ji akcentuoja, kad stačiatikybė yra antroji didžiausia tradicinė religija Lietuvoje, be to, stačiatikių bendruomenė šalyje sparčiai auga, mat šalyje apsigyveno daugiau kaip 50 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į I. Šimonytę, klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant. Anot jo, absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių nė nemąsto apie jokį jurisdikcijos keitimą.

Dž. G. Barysaitės / BNS nuotr.

Lietuvos stačiatikių vadovas prašo susitikimo su premjere

Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas prašo susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.

Antradienį išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime metropolitas Inokentijus pabrėžė, kad dauguma šalies ortodoksų „lieka ištikimi stačiatikių bažnyčiai, kanoniškai priklausančiai Maskvos patriarchato jurisdikcijai“ ir neketina keisti bažnytinės jurisdikcijos. Jis tikisi šiuos klausimus aptarti su premjere.

„Mums reikia atviro ir sąžiningo dialogo. Išsiunčiau asmeninį laišką premjerei Ingridai Šimonytei su pasiūlymu susitikti. Tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus priimtas, ir galėsime aptarti susidariusią situaciją. Tai būtų palanku visos Lietuvos visuomenės interesams“, – sakė metropolitas.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie inicijavo atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Minėti kunigai anksčiau kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie tvirtina, jog su jais susidorojama dėl kitokios nuomonės. Lietuvos stačiatikių vadovai tai neigia ir sako, kad pati Lietuvos ortodoksų bažnyčia pasmerkė Rusijos veiksmus, o kunigai skaldo bendruomenę, sulaužė priesaiką ir pažeidė kitus kanonus.

Laiško tekstą skelbia „Sky News“.

B. Johnsonas prisiminė balandžio mėnesį surengtą savo kelionę į Kyjivą, kur jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir paragino vaikus „didžiuotis savo šalimi, savo tėvais, savo šeimomis ir savo kariais, o labiausiai – savimi“.

„Daugelis iš jūsų matė ar išgyveno tai, ko neturėtų matyti nė vienas vaikas. Vis dėlto Ukrainos vaikai mus visus kasdien moko būti stiprius ir orius, laikyti aukštai iškeltą galvą net sunkiausiu metu. Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems“, – rašoma laiške.

B. Johnsonas taip pat patikino Ukrainos vaikus, kad „jūs nesate vieni“.

„Galbūt jūs turėjote išsiskirti su draugais namuose, bet jūs turite milijonus kitų visame pasaulyje. Čia, Jungtinėje Karalystėje, mes iškeliame Ukrainos vėliavas virš mūsų namų, biurų, bažnyčių, parduotuvių ir žaidimų aikštelių, netgi virš mano paties stogo Dauningo gatvėje, kur langus puošia britų vaikų nupieštos saulėgrąžos. Mūsų jaunuoliai piešia jūsų vėliavą savo klasėse ir gamina mėlynas ir geltonas apyrankes, remdami jūsų šalį“, - rašo B. Johnsonas.

„Aš, kaip ir jūsų prezidentas, tikiu, kad Ukraina laimės šį karą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad netrukus galėsite grįžti į savo namus, mokyklas, šeimas. Ir kad ir kas nutiktų, kad ir kiek tai truktų, mes Jungtinėje Karalystėje  niekada jūsų nepamiršime ir visada didžiuosimės tuo, kad galime vadinti jus savo draugais“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos premjeras.

UNICEF duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainą turėjo palikti 2 mln. vaikų, daugiau kaip pusė jų atvyko į Lenkiją.

Neaiškūs laiškai

„Kauno dienos“ skaitytojai pasidalijo informacija apie sukčius, kurie prisidengia Lietuvos pašto kurjeriais. Skaitytojai pasakojo, kad į elektroninius paštus gavo laiškus dėl siuntų, nors tikrai tuo metu jokio siuntinio nei patys siuntė, nei buvo ką nors užsisakę, tad laiškai buvo visai netikėti.

„Gavau laišką, kad paketas manęs jau laukia. Atsidarius laišką pamačiau „LP express“ (Lietuvos pašto kurjeriai – aut. past.) logotipą, tada tekstas, kad šiandien gavo mano siuntinį ir reikia apmokėti. Nurodyta, kad reikia mokėti 2 eurus bei pridėta nuoroda. Dar prirašyta, kad neva ta nuoroda galios tris dienas ir pridėtas paveiksliukas, kaip veikia Lietuvos pašto savitarna“, – elektroninio laiško turinį nupasakojo „Kauno dienos“ skaitytoja Gabrielė.

Skaitytojų nuotr.

Moteris pasakojo, kad po kelių dienų į elektroninio pašto dėžutę įkrito dar vienas neva Lietuvos pašto kurjerių laiškas, tik šį kartą buvo nurodyta esą paketas jau siunčiamas. Toliau laiške vėl sekė ta pati informacija apie apmokėjimą, tačiau nuorodos adresas jau buvo kitas.

Skaitytojų nuotr.

„Laišką netyčia aptikau tarp šlamšto, tai nepavyko apgauti, bet kiti tikrai gali susipainioti, nes naudojami Lietuvos pašto simbolika“, – Gabrielė perspėjo neprarasti budrumo.

Sukčių laiškai

Lietuvos paštas išplatino informaciją, jog tokio pobūdžio laiškai – bandymas apgauti. Specialistai pažymėjo, kad jų sistemos tokių laiškų nesiunčia.

„Informuojame, kad prisidengdami „LP EXPRESS“ vardu veikia sukčiai: siunčia el. laiškus apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašo sumokėti mokesčius.

Dar kartą kviečiame būti atsargiais, tikrinti siuntėjo el. pašto adresą, jokiu būdu nespausti laiške esančių nuorodų ir neatskleisti savo mokėjimo kortelės, prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų“, – komentavo Lietuvos paštas.

„Atkreipiame dėmesį, kad tokių laiškų „LP EXPRESS“ vardu nesiunčiame“, pridūrė Lietuvos pašto darbuotojai.

Jie nurodė, kad apie tokį sukčiavimo būdą pranešta ir policijos pareigūnams.

Apie tai sekmadienį V. Matijošaitis pasidalino laiške, išplatintame žiniasklaidai.

„Matydamas, kad man nesant Kaune pradedama dezinformacijos kampanija, noriu užbėgt už akių papildomoms provokacijoms. Kreipiuosi atviru laišku, būdamas Liuksemburge, kur Ešas prie Alzeto, kaip ir Kaunas, pradėjo Europos kultūros sostinės metus. Kelionė buvo planuota ir išskristi teko savaitės viduryje, prieš pat žinią apie prasidėjusį atvirą karą“, – rašoma laiške.

„Pirmadienį, vos grįžęs į Kauną, ketinu sušaukti neeilinį miesto tarybos posėdį dėl pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms. Miestas jau dabar pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tuo pačiu stengsimės padėti ir jų tautiečiams, likusiems savo šalyje. Esame numatę konkrečius veiksmus – beliko gauti tarybos narių pritarimą“, – teigė Kauno miesto meras.

Pasak V. Matijošaičio, tarp Kaunui strategiškai svarbių klausimų bus svarstoma ir dėl partnerystės sutarties su dviem Rusijos miestais nutraukimo.

„Tai nėra vienasmeniai sprendimai. Kviečiu vieningai tuo pačiu pasekti ir kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Šią savaitę Kaunas laiškais kreipėsi į Sankt Peterburgą ir Kaliningradą, kviesdamas miestų vadovus paraginti savo šalies valdžią nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą. Atvirai pripažįstu, jog nebetikiu, kad čia sulauksime grįžtamojo ryšio ir tokie prašymai bus išgirsti, o nesulaukus atsakymo, nebelieka ir dialogo“, – laiške tikino meras.

Miestas jau dabar pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tuo pačiu stengsimės padėti ir jų tautiečiams, likusiems savo šalyje.

V. Matijošaičio žiniomis, Kaunas jokių tęstinių projektų su šiais miestais faktiškai nevykdo, todėl dabar atitinkamų veiksmų imsis pati Kauno taryba. Su Baltarusijos miestais Kaunas išvis niekaip formaliai nesusijęs.

„Kam apskritai reikėjo tokių partnerių Rusijoje, kokius ryšius norėjo užmegzti ir palaikyti su tais miestais, tegul atsako anksčiau dirbę Kauno merai. Su jų tuometiniais 1999 ir 2007 metų sprendimais neturiu nieko bendro. Mano ankstesnis darbas vadovaujant verslui kai kam tapęs gera „bačka“, nuo kurios mėgsta rėkauti visokio plauko politikai. Tegul tai lieka jų sąžinei. Viskas būtų kitaip, jei bent vienas žinotų apie viešai nematomą pusę, prasidėjusią dar nuo Euromaidano 2014 metais. Aš žinau. Ir ukrainiečiai žino“, – teigiama laiške.

„Kartu su visa Lietuva ir pasauliu sergu už mūsų brolišką tautą. Jei kažkam norisi pigaus populiarumo garsiai šaukiant lozungus ir skelbiant deklaracijas, gali ir toliau politikuoti. Aš tokiose manipuliacijose nedalyvausiu. Užtat esu visiškai tikras, Kaunas ir kauniečiai pagal išgales padarys viską, kad karo niokojamos Ukrainos piliečiais mūsų mieste būtų pasirūpinta iš širdies. Tam reikia ne žodžių, o realių ir neatidėliotinų veiksmų. Slava Ukraini!“ – nurodė Kauno miesto meras.