„Pon.Bike“ gamykla Kėdainiuose atitinka aukščiausius tvarumo ir švarios gamybos standartus. A++ energinio efektyvumo klasės gamybinio pastato statybas įgyvendino bendrovė „YIT Lietuva“.

Įmonės „2L Architects“ architekto Juliaus Lapinsko su komanda paruoštą projektą įgyvendinęs rangovas gamyklą pastatė išpildydamas visus užsakovo iškeltus tvarumo bei švarios gamybos standartus. Jų laikytasi tiek įrengiant patalpas, tiek ir plėtojant aplinkinę infrastruktūrą bei tvarkant aplinką.

„Šis projektas – itin reikšmingas ne tik mums, bet ir visai šalies ekonomikai. Gamyklos statybos mums buvo labai artimos idėjiškai, nes nuolat siekiame prisidėti prie tvarumo sprendimų diegimo. Projektą įgyvendinome pasitelkę skaitmeninės statybos BIM metodiką, kuris mums teikia galimybę kruopščiai planuoti darbus ir išvengti klaidų. Didžiuojamės įgyvendinę stambų užsakovų investicinį projektą“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Jo žodžius tik patvirtina gamyklos statybai taikyti sprendimai. Naujajame pastate veiks dviračių surinkimo ir dažymo cechai, sandėlis bei administracinės patalpos. Gamybai skirtose salėse yra įrengtas grindinis šildymas, kuris sudaro apie 20 tūkst. kv. m grindų ploto. Taip užtikrintos komfortiškos darbo sąlygos darbuotojams.

Gamykla buvo statoma laikantis „Breeam Excellent Sustainable Buildings“ sertifikavimo reikalavimų. Jie užtikrins kokybiškas darbo vietas gamyklos darbuotojams ir draugiškumą aplinkai. Pastarąjį kriterijų atspindi „žalieji“ statybos sprendimai. Elektros energija gamykla gamins pati – ant jos stogo įrengta 2500 vnt. saulės elementų, dengiančių 10 tūkst. kv. m stogo ploto. Taip pat šalia pastato iškilo automobilių stovėjimo aikštelė su 435 stovėjimo vietomis, kurių dalis skirta ir neįgaliųjų transportui, elektrinių dviračių bei elektromobilių įkrovimo stotelėms. Vykdant statybas, daug dėmesio buvo skirta aplinkos sutvarkymui. Gamyklai skirtame sklype išsaugoti augę medžiai, įrengti nauji želdynai. 

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat stato Urban HUB verslo miestelius Kaune bei Vilniuje, sostinėje neseniai baigė statyti verslo centrus „Sky Office“ bei Sporto 16. Kaune, Aleksoto rajone, bendrovė plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“, toliau įgyvendina „Piliamiesčio“ plėtrą, vykdo sandėliavimo paskirties pastato statybas Kauno LEZ teritorijoje. Sostinės Šnipiškių rajone vystomas „Naujojo Skanseno“ kvartalas, Rygoje bendrovė stato „Preses nama“ daugiafunkcį centrą ir kitus projektus.

Artimiausiais mėnesiais „Pon.Bike“ daugiausia dėmesio skirs tolimesnei gamyklos plėtrai ir ruošis dviračių gamybos pradžiai 2024 metų vasarą.

Kaip nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), finansavimą gavo du pareiškėjai – Akmenės savivaldybės administracijai skirta 1,3 mln. eurų, o Akmenės LEZ – 2,7 mln. eurų investicijų.

„Norėdami sumažinti Lietuvos pramonės įmonių sukeliamą taršą ir jas pertvarkyti, turime jau dabar sudaryti sąlygas steigti alternatyvias ir tvarias darbo vietas. Kurdami investuotojams pritraukti palankią aplinką, skyrėme pirmąsias lėšas Akmenės LEZ. Tai padės steigti naujas darbo vietas ir padidinti šio regiono konkurencingumą“, – pranešime spaudai cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kuriant tvarias darbo vietas ir investuojant į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą, Akmenės rajono savivaldybei numatyta skirti 11,74 mln. eurų, Jonavos rajonui – 8,6 mln. eurų, o Mažeikių rajonui – 10,25 mln. eurų.

Mokslininkų reakcija

Po „Kauno dienos“ publikacijos apie pėsčiųjų ir dviratininkų jungtį tarp Kauno miesto ir LEZ, į redakciją kreipėsi VILNIUS TECH universiteto mokslininkai, neseniai atlikę išsamią analizę, kuriose vietose galėtų atsirasti tiltų ir kaip jie pakeistų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių srautus magistraliniuose A1 (Vilnius–Kaunas) ir A6 (Kaunas–Karmėlava) keliuose.

Mokslininkai išskyrė keturias vietas, kurios geriausiai tiktų tiltui ar viadukui į LEZ statyti. Dvi jungtys galėtų būti Partizanų gatvės pabaigoje. Vienas tiltas iš miesto galėtų vesti į plėtojamą „Urban HUB“ miestelį, antroji vieta būtų arčiau Kauno kogeneracinės jėgainės.

Trečioji galima pėsčiųjų tilto vieta – ties V. Krėvės prospekto pabaiga. Ji LEZ teritorijoje susijungtų su Erdvės gatve. Ketvirtoji vieta sujungtų miesto teritorijoje esančią Sandraugos gatvę su ta pačia Erdvės gatve.

„Pasirinktos tokios vietos, kuriose įmanoma sujungti miesto gyvenamųjų rajonų ir LEZ teritorijas per gatvių ar pėsčiųjų ir dviračių takų tęsinius“, – konkrečių vietų parinkimą argumentavo VILNIUS TECH doc. Jurgis Zagorskas.

„Reikėtų nagrinėti visas įmanomas vietas, kiekviena pasirinkta vieta turi pranašumų ir trūkumų. Pačios tinkamiausios, be abejo, būtų tos, kuriomis naudotųsi daugiausia gyventojų, kurios būtų artimiausios“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak docento, tiek Kauno, tiek LEZ teritorijos reljefas yra tinkamas pėsčiųjų ir dviračių jungčių statyboms. Tiesa, jis išskyrė, kad pirmoji vieta labiau tinkama tuneliui, o trečioji ir ketvirtoji – viadukui. „Saugumas nuo tokių jungčių tik padidėtų, juk dviračių ir pėsčiųjų takai būtų visiškai atskirti nuo automagistralės“, – įsitikinęs J. Zagorskas.

Svarsto: naujų pėsčiųjų tiltų iš miesto į LEZ galėtų atsirasti net keliose vietose. / A. Barkausko nuotr.

Kokie galimi srautai?

Kiekvienos vietos pranašumai ir trūkumai buvo vertinti pagal dešimt kriterijų. Be to, mokslininkai vertino ne tik kiekvienos jungties srautus, bet ir kaip jie keistųsi, jei į LEZ vestų du, trys ar net visi keturi tiltai.

„Pirmoje ir antroje vietoje yra paprasčiausia prijungti tiltą ar tunelį prie Kauno miesto dviračių tako.

Vien tik įrengus jungtį pirmoje vietoje, LEZ pasiekiamumas 5–7 km atstumu padidėtų 22 proc. Įrengus daugiau jungčių, jis padidėtų iki 38 proc. Atitinkamai padidėtų ir galimybė, kad žmonės naudosis dviračiais važiuodami į darbą LEZ“, – aiškino docentas.

Dabar, kai į LEZ nėra nė vieno pėsčiųjų tilto iš Kauno miesto, skaičiuojama, kad per parą į šią teritoriją pėsčiųjų ir dviratininkų patenka nuo 200 iki maždaug 800. Pastačius pirmąjį tiltą, jų galėtų būti nuo 300 iki 1 tūkst. Jei būtų nuspręsta statyti tiltą antroje, trečioje arba ketvirtoje vietose, pėsčiųjų skaičius būtų panašus. Tačiau skaičiai žymiai keistųsi, jei į LEZ vestų kelios jungtys. Tokiu atveju padidėtų ir gyventojų skaičius, kuriems galėtų būti aktualus patekimas iš miesto į LEZ.

„Jei LEZ plėsis Karmėlavos oro uosto ir Vilniaus kryptimi, pėsčiųjų tiltams tinkamiausios vietos būtų pirmoji ir antroji, nes trečioji ir ketvirtoji – nutolusios nuo Kauno gyvenamųjų teritorijų. Net ir LEZ išsiplėtus, visiškai užpildžius teritoriją, patogiausia gyventojams būtų kirsti A1 automagistralę ties Dainavos rajonu“, – pastebėjimais pasidalijo J. Zagorskas.

Mokslininkas aiškino, kad pėsčiųjų, dviračių arba elektrinių paspirtukų ir panašių transporto priemonių srautai skaičiuoti pagal kelis scenarijus: dabartinį – jei tik 5 proc. žmonių, kurie gyvena patogiu atstumu, važinės į darbą dviračiu ar elektriniu paspirtuku, perspektyvinį – jei takais pradėtų naudotis 15 proc. žmonių, ir Kopenhagos ar kitų išvystyto dviračių transporto miesto scenarijus – 30 proc., kai visa infrastruktūra pakankamai išvystyta tokio tipo transporto priemonių kelionėms.

„Pasaulinė praktika rodo, kad dviračių takais ir naujomis jungtimis gyventojai pradeda naudotis per penkerius metus, kol apsipranta su pasikeitusia situacija, apsvarsto galimybes, pabando ir įsigyja dviratį ar elektrinį paspirtuką“, – apie tai, kad naujų pėsčiųjų tiltų iš miesto į LEZ nauda pasimatytų vėliau, kalbėjo J. Zagorskas.

Pasak docento, pėsčiųjų tilto ar viaduko projekto įgyvendinimas nebūtų sudėtingas, nes tiek Kauno miesto, tiek LEZ teritorija yra pritaikyta ir naujos jungtys lengvai įsilietų į jau esamą infrastruktūrą. Keliose vietose reikėtų papildomai prailginti dviračių takus, kuriais būtų galima patogiai pasiekti tiltą.

Atkirsta: dabar Dainavos rajoną nuo LEZ skiria A1 vienas kelias. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jungčių nauda

Nauji pėsčiųjų tiltai ne tik padėtų lengviau pasiekti A1 kelio perskirtas teritorijas, užtikrintų pėsčiųjų saugumą, bet ir prisidėtų ir prie tvarių kelionių, aplinkosaugos gerinimo, o visa tai teiktųų ir ekonominę naudą.

„Ekonominė nauda – sutaupytas laikas ir degalai, išvengus eismo spūsčių, kurių dažnai būna A1 ir A6 keliuose. Taip pat pagerėjęs oro uosto, Ramučių, Karmėlavos pasiekiamumas iš Kauno, didesnis ekologiško transporto naudojimas, pagerėjusi gyventojų sveikata, išaugęs LEZ darbuotojų pasitenkinimas darbo aplinka“, – infrastruktūros gerinimo tarp miesto ir LEZ naudą vardijo J. Zagorskas.

Pasak VILNIUS TECH mokslininko, išlaikyti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą yra kelis kartus pigiau nei automobilių kelių. Be to, čia išskiriamas ir svarbus aplinkosaugos aspektas. Skaičiuojama, kad automobiliu nuvažiuojami 10 km aplinkosaugos požiūriu kainuoja apie 0,3 euro, o dviračiu – tik 0,04 euro.

Mokslininkai tyrime analizavo, kad pėsčiųjų tiltai leistų sutaupyti apie 0,25 mln. eurų per metus vien degalams, nes dalis žmonių į LEZ keliautų tvariomis transporto priemonėmis, o ne nuosavais automobiliais. Sumažėjus spūsčių, tam tikrais atvejais būtų galima sutaupyti dar iki 800 tūkst. eurų.

Pasirinktos tokios vietos, kuriose įmanoma sujungti miesto gyvenamųjų rajonų ir LEZ teritorijas.

Ar atsipirktų?

Nors naujų tiltų naudą mato tiek mokslininkai, tiek LEZ besikuriantis verslas, rajono ir miesto gyventojai, valdininkai dažnai įvardija finansavimą kaip pagrindinę kliūtį vystyti naujus projektus.

„Didžiausia problema yra finansavimas. Lietuvoje veikia panaši į Vokietijos sistema, kai vertinamas investicijų atsiperkamumas arba efektyvumas. Šiuo atveju investicijos atsiperka apskritai visai valstybei, bet tai matyti tik įvertinus papildomus faktorius, tokius kaip eismo saugumas, CO2 išmetimo mažinimas, didesnis pasiekiamumas tarp miesto ir gretimų teritorijų.

Šios jungtys veiktų dar efektyviau, jei savivaldybės politikai panaudotų papildomų priemonių gyventojams skatinti rinktis ne automobilį. Tokia praktika yra Šveicarijoje, kur bet kuris transporto projektas vykdomas kartu su įvairiomis pagalbinėmis politinėmis priemonėmis, kas ketverius metus projekto rezultatai peržiūrimi pagal aiškiai nustatytus kriterijus“, – pastebėjo J. Zagorskas.

Visgi mokslininkas pažymėjo, kad dažnai savivaldybės ar kelių infrastruktūros plėtra užsiimančios institucijos nesuinteresuotos skaičiuoti naudą, kuri gaunama taupant laiką ir degalus, kai automobilis nestovi spūstyse, o žmonės reikiamą vietą pasiekia pėsčiomis ar dviračiu.

„Šiuo metu naudojami ekonominės naudos skaičiavimo metodai yra gana supaprastinti ir juose neatsispindi daugelis minėtų aspektų. Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išskirtinė. Net tokiose šalyse kaip Vokietija, kur labai išvystytas transporto sektorius, yra labai panašios vertinimo ir finansavimo procedūros. Siektinas pavyzdys būtų Šveicarija, kur yra lankstesnė ir ne tokia tiesmuka susisiekimo projektų finansavimo sistema.

Šiuo metu akademinėje visuomenėje ir tarp politikų girdisi daug kritikos tradiciniams finansavimo mechanizmams ir susiaurintam ar supaprastintam požiūriui į susisiekimo problemas. Teigiama, kad norint siekti darnios susisiekimo sistemos, reikėtų daug ką keisti“, – teigė docentas.

Jis stebėjosi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo nurodžiusi, kad jungtis tarp miesto ir LEZ gali kainuoti 4 mln. eurų.

„Žinoma, statybos gali išbrangti dėl pastarųjų metų infliacijos ar Lietuvos specifikos, tačiau reikėtų paminėti, kad panašios jungtys Lenkijoje 2022 m. kainavo apie 1,25 mln. eurų. Galbūt Lietuvoje trūksta tuo užsiimančių bendrovių arba tiesiog tokia rinka“, – kainų skirtumus įvardijo J. Zagorskas.

Jis svarstė, kad savivaldybėms dar reikėtų šiek tiek investuoti į esamos infrastruktūros pagerinimą, privedant dviračių takus prie naujų tiltų ar viadukų. Pasak pašnekovo, LEZ teritorijoje dviračių takai įrengti prie visų naujų gatvių, o nuo Kauno miesto pusės reikėtų įrengti nuo 260 m (pirma alternatyva) iki 2,4 tūkst. m (trečia alternatyva) dviračių tako.

„Dviračių tako kaina nedidelė, palyginti su jungtimi, ir galėtų siekti apie 50 tūkst. už 1 km. Nagrinėjamoms alternatyvoms papildomai reikėtų 13–122 tūkst. eurų – prijungti prie esamų dviračių ir pėsčiųjų takų“, – skaičiavo mokslininkas.

„SBA Urban“ vizualizacija

Kodėl reikėjo tyrimo?

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl iš vis kilo poreikis analizuoti galimus pėsčiųjų srautus, jei dar nėra konkretaus projekto ar išreikštos LAKD pozicijos, kad tokie objektai iš tiesų bus.

„ES yra priimta strategija visiškai dekarbonizuoti transportą iki 2050 m., t. y. paversti jį aplinkai neutraliu. Tokie tikslai, žinoma, yra daugiau politikų svajonės, jie nebus įgyvendinti, bet stengiamasi visomis įmanomomis priemonėmis to siekti. Mūsų tyrimas – tai bandymas atkreipti dėmesį į pramonės zonų pasiekiamumą dviračiu ir su tuo susijusias problemas“, – kas paskatino imtis tyrimo, dėstė J. Zagorskas.

Jis pastebėjo, kad Kaunas per pastaruosius penkerius metus jau aplenkė visus kitus Lietuvos miestus pagal dviračių takų išvystymą, todėl jų naudojimas susisiekimui ir darbo kelionėms Kaune palaipsniui taip pat turi pradėti augti. Kartu LEZ pasiekiamumas dviračiu įgauna didesnę svarbą.

„Šis tyrimas buvo atliktas dar ir todėl, kad jau kuriant LEZ 1996 m. tuomečiai Lietuvos urbanistai, miestų planuotojai, matė ir kalbėjo apie šios teritorijos pasiekiamumo problemą. Dar 2004 m. prof. J. Vanagas susisiekimo tarp LEZ ir miesto gyvenamųjų rajonų klausimui spręsti siūlė, pvz., vienbėgio tramvajaus maršrutą nuo Karmėlavos oro uosto iki miesto centro (Nemuno salos). Šiuo metu klausimas jau pribrendo, o dviračių ir pėsčiųjų tako jungtis yra realesnis šios problemos sprendimo variantas“, – teigė VILNIUS TECH docentas.

Mokslininkas aiškino, kad pėsčiųjų ir dviratininkų srautams prognozuoti naudojo savo metodiką, sukurtą GIS ir „Python“ sistemų pagrindu. Pašnekovas įvardijo, kad alternatyvoms vertinti panaudota VILNIUS TECH profesorių E. K. Zavadsko ir Z. Turskio daugiakriterinio vertinimo metodika ir ARAS-G metodas, tinkamas vertinimui su neapibrėžtais skaičiais.

„Naudojome surinktus tikslius duomenis apie darbuotojų ir gyventojų skaičių kiekviename pastate. Taip buvo sugeneruoti esami srautai, jie palyginti su realiais stebėjimais ir įvestos pataisos. Tada buvo sugeneruotas pėsčiųjų ir dviračių srautų persiskirstymas pridėjus jungtis po vieną, poromis, po tris ir, galiausiai, visas keturias. Rezultatai parodė, ne tik kokie srautai formuotųsi naujose jungtyse vienu ar kitu atveju, bet ir kaip jie nukrautų dviejų lygių sankryžą A1 ir A6 keliuose, kurie driekiasi palei Kauno LEZ“, – kalbėjo J. Zagorskas.

Tarptautinis dėmesys

Tyrimas apie galimas naujas jungtis tarp Kauno miesto ir LEZ pristatytas ir tarptautinei bendruomenei. VILNIUS TECH mokslininkų atlikta analizė publikuota aukščiausios kategorijos tarptautiniame mokslo leidinyje „Sustainability“, kuris skirtas darniai plėtrai, naujovėms ir tyrimams šioje srityje apžvelgti.

„Kauno LEZ atvejis nėra unikalus, ES yra apie 200 tokių teritorijų, vien Lietuvoje jų – septynios. Be to, panašių susisiekimo problemų turi ir kitos pramoninės zonos, kurių yra dar daugiau. Dažnai pramoninės zonos buvo statytos už miesto, kad neterštų gyvenamosios aplinkos ir būtų kuo arčiau susisiekimo magistralių, tad visur tokių zonų pasiekiamumo klausimas yra aktualus.

Pristačius pasauliui Kauno LEZ pasiekiamumo gerinimo pasiūlymus, skaičiavimus ir metodiką, šiuo pavyzdžiu galėtų pasinaudoti ir kitų šalių miestų planuotojai, politikai. Be to, šis tyrimas paskatina diskusijas ir sprendimų paieškas“, – tyrimo reikšmę įvardijo J. Zagorskas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jaučia poreikį

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad naujos pėsčiųjų susisiekimo jungties pageidautų gyventojai ir savivaldybė. Tai leistų pėstiesiems saugiai kirsti vieną intensyviausių šalies kelių.

„Kaip manote, ar pėsčiųjų tiltas arba požeminis tunelis nuo Partizanų gatvės į autostrados kitą pusę būtų reikšmingas? Svarbu paminėti, kad šioje vietoje jau ilgą laiką žmonės autostradą kerta rizikuodami ir eidami per ją“, – prieš mėnesį socialiniuose tinkluose diskusiją pradėjo Mantas P.

Dainavos rajono gyventojai kone vienbalsiai tikino, kad tokia jungtis – tiesiog būtina. „Be abejo, būtų gerai. Eičiau juo kiekvieną savaitę. Aišku, nebus toks, kaip nuo Šiaurės prospekto ar Vilniuje. Manau, tiltas turėtų būti panašus kaip vedantis į Kleboniškį. Jau yra du tokie tiltai, kodėl gi nepastačius trečio“, – savo pasiūlymą pateikė Tadas L.

„Būtų patogus susisiekimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku į LEZ pusę. Tikrai nemažai darbuotojų juo naudotųsi“, – sakė Paulius D.

Kauno rajono savivaldybė taip pat buvo įžvelgusi tokio objekto naudą. „Naujasis komercijos miestelis bus traukos taškas: išaugs ne tik transporto, bet ir pėsčiųjų srautai. Turime kartu ieškoti kelių, kaip bendradarbiaujant užtikrinti gyventojų saugumą“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Direkcija neskuba

Apie naujos jungties planus „Kauno diena“ buvo užklaususi ir LAKD, kadangi tiltas eitų virš magistralinio A1 kelio, visus projektus derintų būtent ši institucija. Tačiau kol kas nėra jokių konkrečių planų dėl naujų statybų.

„Kelių direkcija atsakingai planuoja savo veiklą ir, atsižvelgdama į skiriamą finansavimą, proporcingai paskirsto turimas lėšas strateginiams projektams, keliams, jų statiniams, kuriuos būtina tvarkyti dėl prastos būklės, pvz., tiltų ir viadukų remontui.

Įprastai, vystant naujas teritorijas ir naujus gyventojų traukos centrus, savivaldos kartu su investuotojais turėtų pasirūpinti gyventojų srautų reguliavimu ir reikalingos infrastruktūros įrengimu ar esamos pritaikymu išaugusiems srautams, užtikrinti saugų susisiekimą. Lietuvoje yra nemažai traukos objektų, kurių vystytojai pasirūpino ir infrastruktūra. Dėl ribotų finansinių galimybių LAKD negali prisidėti prie tokių objektų“, – praėjusį mėnesį „Kauno dienai“ teigė LAKD atstovai.

Subrendo iki apdovanojimų

Lapkričio 27-ąją įvyks pirmieji Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės apdovanojimai. Šio sektoriaus atstovai bus įvertinti už pasiekimus vidaus ir užsienio rinkose, už išskirtinius gaminius, paslaugas, IT sprendimus gynybai ir saugumui. Tokio pobūdžio apdovanojimai pirmą kartą rengiami ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktoriaus Vaido Sabaliausko, šalies gynybos pramonė palengva brendo pastaruosius 33 metus. „Šiandien yra pakankamai pajėgių įmonių, produktų, kurie vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kurie tarnauja Ukrainoje. Tikrai yra ką paminėti ir kam padėkoti, ką įvertinti“, – sako V. Sabaliauskas.

Kaip pabrėžia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), gynybos ir saugumo srityje Lietuva jau išnaudoja pramonės šakas, kuriose yra stipri ir užima globalios lyderės pozicijas. Viena jų – lazeriai, kurie yra dvejopo naudojimo, t. y. tinkami ne tik civilinei, bet ir karinei paskirčiai. V. Sabaliauskas prideda, kad Lietuvos įmonės taip pat kuria modernius optinius, optroninius sprendimus, kurie yra taikomi kaip priedai ginklams, darantys juos efektyvesnius.

„Ko gero Ukrainoje tarp karių Lietuvos vardas daug kam asocijuojasi su antidroninėmis sistemomis, kurios yra labai vertingos kovoje ir fronto linijoje. Taip pat su įvairiomis išmaniosiomis sprogmenų valdymo sistemomis. Tačiau yra ir kitų produktų, kaip radarų, teikiamos ir paslaugos, pavyzdžiui, Lietuvoje remontuojamos kovinės mašinos, šarvuočiai, nukentėję Ukrainoje. Paslaugų spektras pakankamai platus – nuo šaudmenų gamybos iki sraigtasparnių modernizavimo paslaugų“, – vardija V. Sabaliauskas.

„Apskritai labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu pavyksta aktualizuoti svarbius gynybos ir saugumo pramonės klausimus ir su valstybės institucijomis, ir su ministerijomis, Prezidentūra, Seimo nariais“, – akcentuoja LGSPA direktorius.

Nuomonė: pasak V. Sabaliausko, gynybos ir saugumo pramonės įmonėms atsivėrusios LEZ yra svarbus postūmis investicijoms, tačiau greta šio žingsnio reikėtų ir daugiau teisinio reguliavimo pokyčių, pavyzdžiui, reikalavimų gamintojams srityje. / V. Sabaliausko asmeninio archyvo nuotr.

Indėlis į ekonomiką

Asociacija vienija apie 60 įmonių. Tai – daugiau negu pusė visų šiame sektoriuje Lietuvoje veikiančių bendrovių. Anot V. Sabaliausko, vis daugiau verslų mato galimybių kurti produktus, išmanius, inovatyvius sprendimus ir taip prisidėti prie šalies saugumo.

Jis viliasi, kad greitai karinės įrangos ir ginklų gamybai taikomi reikalavimai gali tapti šiek tiek draugiškesni verslui. „Vienas iš asociacijos lūkesčių – kad būtų aiškiau atpažintas ir įvertintas gynybos ir saugumo pramonės indėlis į Lietuvos ekonomiką. Šiuo metu oficialios šio sektoriaus statistikos valstybės institucijos nerenka“, – pastebi V. Sabaliauskas.

„Labai svarbu suprasti, kad įvairūs gynybos produktai aktualūs daugeliui šalių, ir tie Lietuvos gamintojai, kurie sugeba išvystyti vienokius ir kitokius produktus, neapsiriboja gamyba tik Lietuvos kariuomenei – jie parduoda ir Lietuvos partneriams. Čia ir yra didysis indėlis, kai šalies ekonomika tiesiogiai auginama eksporto srityje“, – teigia jis.

EIMIN tikina, kad jos pozicija yra skatinti gynybos ir saugumo pramonės plėtrą šalyje. Ministerijos teigimu, artimiausiu metu Vyriausybei bus teikiamas kartu su Krašto apsaugos ministerija paruoštas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas. Jo tikslas – sustiprinti pramoninį bendradarbiavimą ir inovacijų plėtrą Lietuvoje, kartu bus sudaroma galimybė Lietuvos įmonėms prisijungti į tarptautines gynybos tiekimo grandines.

„Be to, Lietuvos įsteigto Gynybos investicijų fondo, kurio biudžetas yra 13,5 mln. eurų, lėšomis taip pat investuojama į dvejopos paskirties technologijas ir produktus kuriantį verslą“, – savo komentare „Kauno dienai“ mini EIMIN.

„Lietuva prisijungė ir prie NATO iniciatyva steigiamo NATO inovacinio fondo, kurio vertė – 1 mlrd. eurų“, – toliau vardija ministerija.

Galimybė investicijoms

Apie politinį postūmį byloja ir pavasarį Seime priimtas sprendimas nuo 2024 m. uždegti žalią šviesą šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurtis Lietuvos lengvatinių mokesčių zonose. Šiuo balsavimu Seimas atšaukė nuo 1995 m. galiojusį draudimą LEZ užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Jeigu būtų dedamos nuoseklesnės pastangos, matyt, nereikėtų dabar taip drastiškai valstybėms didinti biudžetų gynybai ir nereikėtų įmonėms taip skubėti augti.

Pasak V. Sabaliausko, šis žingsnis iš tikrųjų atveria daugiau galimybių kalbėtis apie didesnes investicijas į gynybos pramonę. „Tačiau greta šio sprendimo tikrai turime lūkestį, kad atsiras daugiau teisinio reguliavimo pokyčių, kalbant apie reikalavimus gamintojams, ginklų patalpų įrengimui, kalbant ir apie bankų reikalavimus, įmonių reglamentavimą ir daug kitų dalykų. Tai yra visuma elementų, ir investuotojai, kurie renkasi šalį, į kurią nori investuoti, žiūri į teisinę aplinką ir, deja, Lietuva kol kas teisiškai nėra pati draugiškiausia“, – sako jis.

„Lygiai taip pat svarbu, kad dabar galiojanti investicijų pritraukimo, valstybei ypatingai svarbių projektų, vadinamoji žaliojo koridoriaus schema, irgi galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei. Tai galėtų sukurti prielaidų didesnių investicijų į Lietuvą atėjimui“, – teigia V. Sabaliauskas.

Visos ES problema

Pastarieji keleri metai – itin įtempti, karas Ukrainoje tebesitęsia ir šiandien. Tiek Lietuvą, tiek visą ES geopolitinė situacija pastūmėjo persvarstyti gynybos ir saugumo pramonės prioritetus.

V. Sabaliauskas į dabartinę situaciją linkęs pažvelgti ir iš kito kampo. „Iš tikrųjų reikia įvertinti, kad Europoje, ne tik Lietuvoje, per paskutinius 30 metų buvo gal kiek neproporcingai mažai dėmesio skiriama valstybių saugumui. Dėl to Europoje gynybos ir saugumo produktus gaminančių įmonių vystymasis buvo kiek sustojęs. Karas Ukrainoje – ne tik 2022, bet ir 2014 m. – priminė, kad norint būti saugiais, reikia investuoti į gynybą“, – teigia LGSPA direktorius.

„Čia, matyt, reikėtų žiūrėti tuo kampu, kad nebuvo padaryti tam tikri namų darbai, kuriuos buvo galima daryti dešimtmečius. Jeigu būtų dedamos nuoseklesnės pastangos, matyt, nereikėtų dabar taip drastiškai valstybėms didinti biudžetų gynybai ir nereikėtų įmonėms taip skubėti augti“, – sako jis.

Tačiau praėjusią savaitę Europos gynybos agentūros (EGA) valdančiojoje taryboje ES šalių gynybos ministrai patvirtino bloko pajėgumų plėtros prioritetus. Šis dokumentas yra ES gynybos planavimo ir visų su gynyba susijusių ES iniciatyvų pagrindas. Išskirti 22 prioritetai atspindi Ukrainoje stebimas karines realijas.

Agentūros vadovas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pažymėjo, kad naujai priimti karinių pajėgumų plėtros prioritetai leis valstybėms narėms, jų ginkluotosioms pajėgoms išlaikyti veiksmų laisvę ir geriau pasirengti reaguoti į nuolat kintančią ir vis blogėjančią saugumo situaciją.

Nepatenkinti poreikiai

Diskutuojama, jog gali nutikti ir taip, kad ES nepavyks per vienus metus, t. y. iki kovo, įvykdyti pažado Ukrainai ir suteikti 1 mln. artilerijos sviedinių. Šiuo metu ES šalys narės teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, bet kyla abejonių, ar bloko gynybos įmonės sugebės laiku jų pagaminti pakankamai. Pavyzdžiui, Lietuvoje tokie sviediniai apskritai negaminami.

„Tai tikrai galėtų būti perspektyvi sritis, bet tam, kad atsirastų tokie gamintojai – tai galėtų būti Lietuvoje veikiančios įmonės arba užsienio investuotojai – reikia tiek palankesnio teisinio reguliavimo, tiek didesnio valstybės institucijų įsitraukimo ir tam tikro įsipareigojimo, kad tokie gamintojai Lietuvai yra svarbūs ir bus palaikomi. Nes gynybos pramonėje, kitaip nei daugelyje kitų pramonės sričių, gamintojai ne tik vertina teisinę aplinką, žmogiškąsias kompetencijas, darbuotojus, bet lygiai taip pat vertina ir valstybių poziciją gynybos pramonės įmonių atžvilgiu“, – tvirtina V. Sabaliauskas.

Lietuvos pramonė labiau orientuojasi į lengvąją gynybą: negaminami nei tankai, nei lėktuvai, nei haubicos. Kad ir kaip bebūtų pakitusi situacija, vis tiek didžioji dalis visos ginkluotės būtų importuojama iš užsienio.

„O vertinant 155 mm artilerijos sviedinių poreikį, matyt, reikėtų žiūrėti ne tik į trumpą laikotarpį, nes net jei ir karas, kaip visi norėtume, baigtųsi šiandien, atstatyti atsargas, užpildyti sandėlius iš naujo tikrai prireiktų ilgo laikotarpio“, – neabejoja jis.

Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvos poreikių šalies gynybos pramonė nepajėgi patenkinti. „Lietuvoje negaminame visko, ko reikia Lietuvos kariuomenėje. Lietuvos pramonė labiau orientuojasi į lengvąją gynybą: negaminami nei tankai, nei lėktuvai, nei haubicos. Kad ir kaip bebūtų pakitusi situacija, vis tiek didžioji dalis visos ginkluotės būtų importuojama iš užsienio“, – sako V. Sabaliauskas.

„Jeigu šnekėtume apie tai, ką gaminame patys, Giraitės ginkluotės gamykla sugebėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę reikiamais šaudmenų kiekiais. Turime stiprų šarvinių liemenių gamintoją, kuris taip pat sugebėtų aprūpinti visą Lietuvos kariuomenę šarvinėmis liemenėmis. Yra paslaugos, kurias Lietuvoje atlieka mūsų įmonės, jos kritiniu atveju pajėgtų susitvarkyti su visais iššūkiais“, – įsitikinęs jis.

Valstybės valdoma bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla šiemet skelbė, kad joje vykdoma plėtra, o gamybos apimtys padidės 35 proc.

Skelbiama, jog tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau auditoriai nustatė, kad nė vienai iš septynių šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc. (71 iš 91) įmonių nevykdė aukštųjų technologijų veiklos.

„Kad LEZ sukurtų didesnę pridėtinę vertę, turi būti įvardyti lūkesčiai dėl jų veiklos, vykdoma kiekvienos zonos veiklos rodiklių peržiūra, atsižvelgiant į ekonominius, geopolitinius pokyčius bei technologinę pažangą, ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštųjų technologijų plėtrai. Prieš steigiant naujas LEZ, reikėtų išspręsti šiuos klausimus“, – pranešime sakė audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Anot Valstybės kontrolės, dėl neišvystytos infrastruktūros ir veiklai netinkamų teritorijų veikla vykdoma tik 27 proc. LEZ įstatymais pažadėtos teritorijos (382,8 iš 1433 ha).

Beveik pusėje LEZ priklausančios ir nepanaudotos teritorijos (476 ha) veikla apskritai negalima dėl servitutų, apsaugos zonų ir kitų veiksnių.

Atvykęs į didžiausią Kurilų salyno salą Iturupą, M. Mišustinas pasiūlė atšaukti muitus salose ir sumažinti mokesčius verslui.

„Toks priemonių paketas yra beprecedentis. Mes taip pat svarstome atleisti nuo mokesčių tuos, kurie čia dirba ir investuoja“, – teigė M. Mišustinas.

„Šis specialus reglamentavimas padėtų sustiprinti ekonominį aktyvumą šioje teritorijoje. Pateiksiu šiuos siūlymus Rusijos prezidentui ir bus priimtas atitinkamas sprendimas“, – teigė Rusijos premjeras.

Japonijos Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu dėl M. Mišustino vizito į Šiaurines teritorijas, kaip Kurilai yra žinomi Japonijoje, nusiuntė Rusijai protesto notą ir iškvietė šalies ambasadorių Michailą Galuziną. Šis Japonijos protestą pavadino „nepriimtinu“.

Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, Rusijos Vyriausybės vadovas „lankosi Rusijos regionuose taip, kaip jam atrodo tinkama“.

„Rusijos pusėje yra politinės valios plėtoti gerus santykius su Japonija, mes labai vertiname mūsų ekonominį bendradarbiavimą“, – pridūrė D. Peskovas.

Rusijos URM tvirtino iškvietusi Japonijos ambasadorių ir išreiškusi savo apgailestavimą dėl „nedraugiškų Tokijo žingsnių“.

Laisvoji ekonominė zona – specialiai ūkinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra taikomos įstatymo nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigtos septynios LEZ: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių. Tiesa, LEZ teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų, todėl jos dažniausiai kuriasi priemiesčiuose, plynuose laukuose.

Investuotojus į tokias zonas labiausiai traukia mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 proc. mažesnį – žemės nuomos mokestį. Taip pat zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekia ne mažesnę kaip 1 mln. eurų sumą, šešis mokesčių laikotarpius nemoka pelno mokesčio, o kitais dešimt mokesčių laikotarpių jai yra taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Ir tai tik vieni iš daugelio mokesčių lengvatų.

Milijoninės investicijos

Kauno LEZ, viena stipriausių ekonominių zonų Lietuvoje, nuo aktyvios veiklos pradžios jau yra pritraukusi 661 mln. eurų investicijų, t.y. lėšų, kurias įmonės jau yra arba dar tik planuoja investuoti į savo projektus. Klaipėdos LEZ nuo Kauno investicijų atžvilgiu taip pat neatsilieka, netgi šiek tiek pirmauja. Įmonių investicijos Klaipėdos LEZ nuo veiklos pradžios iki 2016 m. pabaigos siekė daugiau nei 671 mln. eurų, o vidutinis pritrauktų investicijų skaičiaus augimas per pastaruosius trejus metus yra maždaug 35 proc. kasmet.

Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Vyto Petružio, užsienio investicijos yra vienas labiausiai vertinamų ekonominių aspektų, todėl galima pasidžiaugti, kad iš visų Kauno LEZ investicijų net 70 proc. sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Šiandien aktyvią veiklą vykdančios įmonės Kauno LEZ sukuria 0,31 proc. tiesioginio šalies BVP, sumoka apie 6 mln. eurų mokesčių per metus. Veiklą pradėjus visoms įmonėms, kurios šiuo metu dar tik kuriasi (aštuonios įmonės, įskaitant "Hella", "Hollister Inc" ir "Continental"), šis rodiklis dar labiau išaugs. Padaugės ir darbuotojų, dabar jų yra apie 1,5 tūkst.

O štai Klaipėdos LEZ šiuo metu dirba virš 4,3 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro apie 5,4 proc. visų Klaipėdoje dirbančių asmenų. Ateityje planuojama kurti ir daugiau papildomų darbo vietų, į kurias bus siekiama pritraukti esamus Lietuvos gyventojus ir gyvenančius užsienyje. Klaipėdos LEZ veikia daugiau nei 100 įmonių, 29 jų – didžiosios užsienio ir Lietuvos gamybos ir logistikos įmonės. Kiekvienais metais Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės generuoja 2,5–5 proc. Lietuvos BVP.

Mes nesame tas miestas, kuriam reikia tokios didelės pagalbos.

Vilniuje LEZ nereikalinga?

Atrodytų, šitiek investicijų pritraukiančios LEZ galėtų puikiai pasitarnauti ir Lietuvos didmiesčiui Vilniui, kuris tokios ekonominės zonos neturi. Vis dėlto Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, kad net jei ir būtų noras, Vilniuje LEZ statyti niekas neleistų, nes tai  priemonė skatinti mažesnių miestų ekonomiką, o Vilniuje esanti investicijų koncentracija ir taip yra didžiulė.

"Vilniaus apskritis ir regionas yra milžiniškas savo potencialu ir galimybėmis, bet nacionalinė valdžia niekada, bent jau šią kadenciją neleis turėti LEZ, nes tai jie mato kaip įrankį skatinti regionus. Mes nesame tas miestas, kuriam reikia tokios didelės pagalbos. LEZ yra tiems miestams, kuriems reikia pagalbos pritraukti didesnes investicijas, todėl jie ir yra pastatyti prie tokių miestų kaip Kėdainiai ar Akmenė. Ten verslas natūraliai be subsidijų neateina. Vilniui užtenka ir esančio pramonės parko, nes taip yra truputėlį patogiau sprendžiant žemės, teritorijos, komunikacijos vystymo klausimus, kad įmonės galėtų greitai įsikurti. Vilnius be LEZ tikrai nenukentės, nes viskas ir taip vystosi puikiais tempais ir tuo džiaugiamės", – teigė P.Poderskis.

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šiuo metu gal ir yra tikslinga Vilniaus miestui gyvuoti be LEZ, tačiau ateityje tai gali atsiliepti konkuruojant su didžiaisiais kaimyninių šalių miestais.

"Vilniaus plėtra yra kiek chaotiška, tad tų vietų plėstis galbūt ir nėra labai daug, nes priemiesčiai yra nemažai apgyvendinti. Atitinkamai tokiose zonose yra brangiau kurtis, todėl santykinai tos subsidijos, kurios būtų teikiamos investuotojui, galbūt neatsipirktų, tad manau, kad didesni lūkesčiai Vilniuje yra siejami su paslaugų sektoriumi. Bet gal tai Lietuvos mastu ir nėra blogai, nes turime turbūt stipriausią LEZ Kaune, taip pat Klaipėdoje, kituose miestuose – nebūtina visko sukoncentruoti Vilniuje. Tačiau žiūrint ateities mastu ir vertinant Vilniaus konkurenciją su Ryga, Talinu ar Varšuva, galbūt būtų tikslinga LEZ turėti ir Vilniuje", – komentavo Ž.Mauricas.

Gaivina regionus

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius P.Poderskis mano, kad Vilniuje – ir taip didelė darbuotojų paklausa, todėl mokesčių lengvatos siekiant kurti darbo vietas nėra aktualios.

"Vilnius šiuo metu stabiliai plečiasi, būtent todėl Vyriausybė mums ir neleidžia steigti LEZ. Tačiau suprasdami, kad aukštųjų technologijų ir lengvoji pramonė yra reikalinga bei turinti daug potencialo, žvalgomės naujos teritorijos, kuri galėtų apimti didesnį pramonės parką. Kadangi jos dar nesame radę, pajudinome Vismaliukų teritoriją. Ten yra įsteigtas pramonės parkas ir jos operatorius Šiaurės miestelio technologijų parkas jau po truputį pradeda pritraukti naujas kompanijas. Dėmesys dabar yra skiriamas būtent tam mažam pramonės parkui Vismaliukuose, tačiau ieškome ir naujos vietos, kurią deriname kartu su "Investuok Lietuvoje" ir bandysime ją suradę dar šiemet pateikti kaip perspektyvą naujam pramonės parkui", – žadėjo P.Poderskis.

Pasak Ž.Maurico, Vilnius mato savo kryptį kiek kituose sektoriuose, todėl orientuojasi būtent į juos: "Vilnius taip ar taip pritraukia didžiąją dalį investicijų, ateinančių į Lietuvą, todėl tai turbūt daugiau politinis sprendimas steigti LEZ kituose miestuose, skatinant jų gyvybingumą ir mažinant atsilikimą nuo Vilniaus. Investuotojai taip pat natūraliai renkasi didesnius, ekonomiškai gyvybingesnius miestus, tai galbūt ta LEZ nauda Vilniuje nebūtų tokia jaučiama, nes LEZ išlaikyti vis tiek kainuoja – tiek subsidija investuotojams, tiek ir jų veiklos užtikrinimas, tiek ir mokesčių lengvatos yra papildomos sąnaudos."

"Maži miesteliai susiduria su iššūkiais – savivaldybių nenoru įsileisti investuotojus: tai tarša per didelė, tai triukšmas ar šiaip chaotiška plėtra. Man patiko Tauragės istorija, kuri anksčiau buvo nedidelę perspektyvą turintis miestas, tačiau dabar ten – pramonės parkas. Aišku, jei kiekvienas miestelis turės LEZ, tai turbūt tiek investuotojų nepritrauksime, nes paprasčiausiai neturime tiek darbuotojų, O pinigai bus išmesti į balą. Čia reikia ieškoti pusiausvyros ir tikėtis centralizuotos valdžios pagalbos, nes neužtenka visą naštą palikti tik savivaldybėms", – teigė ekonomistas.

Šviesi ateitis

Kaip teigė Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius V.Petružis, tik praėjusiais metais buvo inauguruota antrojo vystymosi etapo, esančio Kauno oro uosto kaimynystėje, pradžia ir šiuo metu ten jau intensyviai vyksta trys statybų darbai. Šiandien yra išnuomota tik 20 proc. visos Kauno LEZ teritorijos, todėl yra daug erdvės toliau augti, pritraukti dar daugiau Lietuvos ir užsienio investuotojų, kurie paverstų Kauno LEZ prestižine industrine zona.

Klaipėdos LEZ teritorijoje liepos mėnesį iškils universalus gamybai pagal investuotojų poreikius pritaikytas pastatas "FlexStart". Į jo statybą investuota 3,3 mln. eurų. Pastatas bus pritaikytas prietaisų ar elektronikos gamybos, elektroninių automobilių komponentų gamybos, metalo apdirbimo ar surenkamosios pramonės įmonėms.

"Pastaruoju metu stebime tendenciją, kad gamybos įmonės yra labiau linkusios nuomotis patalpas, o ne jas pirkti. Reaguodami į šį poreikį, potencialiems investuotojams siūlome "FlexStart" pastatą, kuriame gamybinės kompanijos vos per du tris mėnesius galės įsikurti ir pradėti savo veiklą. Šiuo metu jau vykdome derybas su potencialiais investuotojais iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių", – sakė Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Praėjusiais metais "Financial Times" patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge Klaipėdos LEZ buvo įvertinti už sudarytas sąlygas investuotojams veiklą pradėti greitai ir efektyviai. 2015 m. Klaipėdos LEZ patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge "Financial Times" buvo įvertinta už vietos bendradarbiavimo sąlygas. 2010 m. ji užėmė penktąją vietą tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą.

„Kalbant apie šiuos metus, turbūt tokio dydžio arba skaičiaus didelių žuvų mes nesitikime, nes šiuo metu matome, kad yra daug vidutinio kalibro projektų ir Lietuvoje yra atsibudęs plėtros potencialas. Negaliu atskleisti pavadinimų, bet yra ne viena vietos įmonė, kuri turi stambių plėtros planų. (...) Šiems metams prognozė šiek tiek konservatyvesnė. Planuojame panašius skaičius, bet matydamas prielaidas, taip pat matau, kad bus sunkiau šiemet“, – BNS tvirtino M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ pernai pritraukė 39 tiesioginių užsienio investicijų projektus, planuojančius sukurti 5060 naujų darbo vietų ir investuoti 206 mln. eurų. Palyginti su 2016 metais, naujų darbo vietų skaičius augo 40 proc., o investicijų – 53 procentais.

M. Katino teigimu, nors pernai Lietuvai pavyko pritraukti ne vieną stambų investuotoją, šalyje vis dar egzistuoja kelios investicijas stabdančios problemos, o pati didžiausia – specialistų trūkumas. Pavyzdžiui, pradedant plėstis automobilių pramonei, svarbu paruošti pakankamai inžinierių.

„Jeigu norime auginti automobilių industriją, tai reikia sutvarkyti švietimo sistemą. Kalbame apie Šiaulius, Panevėžį ir Klaipėdą – jie turi savo švietimos sistemoje susikurti galimybę ruožti pramonei tinkančius inžinierius“, – tvirtino M. Katinas.

Anot jo, Lietuvai taip pat yra svarbūs verslininkams skirti tiesioginiai skrydžiai su didžiausiais pasaulio finansų centrais, nes tai pritrauktų daugiau finansinių technologijų įmonių ir globalių paslaugų centrų.

Jis pridūrė, kad šalies gyventojų emigracija taip pat išlieka didele problema, tačiau ją galima būtų atsverti tikslinga kvalifikuotų užsieniečių imigracija. Tuo pat metu reiktų stengtis į Lietuvą privilioti išvažiavusius lietuvius.

„Lietuva turi turėti kontroliuojamą imigracijos procesą, kur aukštos kvalifikacijos talentai turi būti, mėgstami, trokštami, viliojami, o žemos kvalifikacijos srityje valstybė turėtų aiškų mechanizmą, kiek tų žmonių nori ir kokiomis procedūromis remiantis juos kviečia į Lietuvą“, – kalbėjo M .Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad užsienio investuotojams įgyvendinus visus pernai paskelbtus projektus, per metus į valstybės biudžetą bus sumokami papildomi 104 mln. eurų mokesčių.

Pernai į Lietuvą žengė Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinės „Continental“, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketinantis investuoti 95 mln. eurų ir elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ į gamyklą tame pačiame LEZ investuosianti 30 mln. eurų.

„Anksčiau investuotojai daugiau domėdavosi plyno lauko investicijomis, o pastaruoju metu rinkoje stebime kitokias tendencijas. Vis daugiau ateina klientų, kurie nori nuomotis patalpas. Turime į tokį poreikį reaguoti“, - tvirtino Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas.

Anot jo, planuojama, kad 16 tūkst. kv. metrų ploto pastatas LEZ teritorijoje iškils kitų metų vasarą. Į jo statybas investuojama 2,7 mln. eurų.

Penktoji potenciali investuotoja galėtų būti Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos paslaugų grupės „Avia Solutions Group“ bendrovė „FL Technics“, kuri LEZ sukurtų ne mažiau nei 600 darbo vietų - Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytautas Petružis pripažįsta, kad su „FL Technics“ yra seniai kalbamasi, bet konkrečių prašymų ar sprendimų kol kas nėra.

Pasak V.Petružio, problema, stabdanti investicijų į LEZ atėjimą, yra palyginti nedidelė investicija - riedėjimo takui nutiesti, kuris sujungtų LEZ ir oro kilimo taką, reikėtų apie 0,8 mln. euru, bet LEZ valdymo bendrovė investuoti oro uosto teritorijoje, kuris yra strateginis objektas, neturi teisės, o Vyriausybė neapsisprendžia, nors investicija renkant gyventojų pajamų mokestį atsipirktų greičiau nei per 1,5 metų.