Po avarijos, įvykusios anksti antradienį maždaug už 22 km į pietvakarius nuo Vokietijos Helgolando salos, vienas žmogus pripažintas žuvusiu, o du buvo išgelbėti.

Žuvusiųjų paieška buvo nutraukta naktį ir nebus atnaujinta trečiadienį, pranešė Vokietijos jūrų gelbėjimo draugija (DGzRS).

Antradienį paieškoje dalyvavę gelbėjimo laivai ir orlaiviai negalėjo rasti keturių dingusių įgulos narių, o narai, nusileidę prie „Verity“ nuolaužų, kad patikrintų, ar nėra gyvybės ženklų, nieko nerado.

Pareigūnai sakė, kad susidūrimo metu vandens temperatūra buvo apie 12 laipsnių Celsijaus, o patirtis rodo, kad žmonės tokiomis sąlygomis gali išgyventi apie 20 valandų.

Vokietijos centrinė jūrų nepaprastųjų situacijų vadavietė sakė, kad visas jūros rajonas, kuriame galėjo būti dingę jūreiviai, naktį buvo dar kartą išžvalgytas be rezultatų, o tada gelbėtojai paiešką nutraukė.

Ji teigė, kad trečiadienį paieškos darbai nebus atnaujinti, tačiau ekstremaliųjų situacijų vadovybė svarstys, „kokių priemonių galima imtis aplink nelaimės vietą“.

Nuskendęs Jungtinėje Karalystėje registruotas laivas „Verity“ gabeno plieno krovinį į Anglijos Iminghamo miestą iš Brėmeno Vokietijoje. Jame taip pat buvo 1,3 tūkst. kubinių metrų degalų.

Du iš septynių įgulos narių buvo išgelbėti, vienas rastas negyvas, o kiti keturi laikomi dingusiais be žinios.

Avarijos priežastis nėra žinoma.

Lenkijos bendrovei „Polsteam“ priklausantis „Polesie“, plaukiojantis su Bahamų vėliava, vyko iš Hamburgo į A Korunją Ispanijoje. Jo 22 įgulos nariai nenukentėjo.

Ankstų trečiadienio rytą šis laivas prisišvartavo Kukshafene, šiaurės vakarų Vokietijoje; jis dalyvavo ieškant išgyvenusiųjų.

Nesandari laivo sistema

Lietuvos vandenyse arba laivuose, kur nukentėjo jūrininkai iš Lietuvos, incidentų nebuvo daug.

Pirmoji avarija įvyko šiemet sausio 25 d., kai Klaipėdos uoste prie 65A krantinės nuskendo Lietuvos vidaus vandenų žemkasė "Sunland". Nepaisant to, kad šio įvykio metu žmonės nenukentėjo, pats incidentas laikomas sunkiu, nes laivas nuskendo.

Incidentas: žemkasė "Sunland" nuskendo uoste prie krantinės. KVJUD nuotr.

Po kurio laiko buvo priimtas sprendimas neatlikti saugos tyrimo. Paskelbta tik informacija apie įvykį informaciniame biuletenyje, kad kitiems būtų pavyzdys, kas buvo padaryta blogai.

Paaiškėjo, kad budėti prie laivo buvo paskirtas mechanikas. Jis sausio 24-ąją apžiūrėjo laivą, užvedė pagalbinį variklį ir, nieko įtartino nepastebėjęs, apie 14 val. išėjo namo. Kitos dienos rytą laivas rastas nuskendęs prie krantinės, iš vandens matėsi tik kyšančios jo antenos.

Įdomu tai, kad prieš 1,5 mėnesio laivą buvo tikrinę Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriai. Jie jokių trūkumų nenustatė.

Paaiškėjo, kad laivas nuskendo dėl nesandarios gaisro gesinimo vandeniu sistemos. Ant siurblio vamzdžio jungties su gofruota gumine žarna buvo surūdiję ne iki galo įsukti varžtai. Jie negalėjo sandariai uždaryti sistemos. Prieš tai smarkiai šalo, ledas praplėtė nesandarią vietą. Prasidėjus atlydžiui vanduo sunkėsi į laivą. Šis nepastebėtas pamažu grimzdo į dugną. Tai įprasta laivų skendimo schema, kai būna nevisai tvarkingos kingstonų sistemos.

Nesusikalbėjimo rezultatas

Kol kas nebaigtas tyrimas laive "Samus Swan", kur žuvo jūrininkas iš Lietuvos.

Kitas 2021 m. įvykis buvo gegužės 29 d., kai iš kuro pildymo laivo "Grumant" į jūrų keltą "Finlandia Seaways" buvo pilami degalai. Atliekant kuro užpildymo žarnų prapūtimą iš laivo "Finlandia Seaways" ant jo denio, o po to ir į uosto akvatoriją išsiliejo jūrinis mazutas.

Incidento priežastimi buvo pripažintas nesusikalbėjimas tarp "Grumant" ir "Finlandia Seaways" laivų įgulų narių. Kuro užpildymo metu "Grumant" laivo įgulos narys su "Finlandia Seaways" kalbėjosi rusų kalba. Šios kalbos nesuprato laivo "Finlandia Seaways" mechanikas.

Vykdant prapūtimą jūrinis mazutas išsiliejo per alsuoklį, kuris nebuvo uždarytas. Laivo "Finlandia Seaways" mechanikas po incidento aiškino, kad jis su "Grumant" laivo įgulos nariu bendravo per savo komandos narį, kuris suprato rusiškai. Šis išgirdęs rusiškai jam versdavo į anglų kalbą. Tai užtrukdavo ilgiau nei įprasta. Kai prasidėjo prapūtimas, jis dar nebuvo pasirengęs, nespėjo uždaryti alsuoklio angos.

Tarša: iš laivo "Finlandia Seaways" į uosto akvatoriją nutekėjo jūrinio mazuto. Incidento tyrėjų nuotr.

Susilietė trys laivai

Skaudi nelaimė šiemet rugsėjo 11 d. įvyko Viduržemio jūroje laive "Samus Swan". Šiam laivui plaukiant jūroje mašinų skyriuje kilo gaisras. Įgula gaisrą užgesino, o laivas nuvilktas į uostą Sicilijoje.

Gaisro metu žuvo du laivo įgulos nariai. Vienas iš jų buvo Lietuvos pilietis. Kadangi laivas plaukė su Maltos vėliava, incidentą tiria Maltos saugos tyrimų biuras. Šiame tyrime dalyvauja ir Lietuvos laivų avarijų ir incidentų tyrimo tarnyba.

Dėl šios avarijos, kuri kvalifikuojama kaip labai sunki, nes žuvo žmonės, tyrimas nėra baigtas. Įprasta, kad tokių incidentų tyrimai, kur dalyvauja net kelių šalių tyrėjai, gali tęstis metus ir ilgiau.

Nebaigtas tirti ir šiemet spalio 1 d. Klaipėdos uoste užregistruotas incidentas. Panamoje registruotas laivas "CL Tomo" su locmanu uosto kanalu plaukė link uosto vartų. Praplaukdamas jis užkabino prie uosto 4-osios krantinės stovėjusį laivą "Melinda", registruotą Maršalų salose, ir prie 3-iosios krantinės stovėjusį laivą "PS Houston", registruotą Maltoje.

Avarijos metu žmonės nenukentėjo, aplinka neužteršta, tačiau visi trys laivai buvo apgadinti. Nuo spalio 28 d. atliekamas šio incidento saugos tyrimas. Kol kas jis nebaigtas.

Jo žiniomis, incidentas įvyko anksti rytą už 15 jūrmylių nuo Adanos. Nelaimės vietoje yra trys Turkijos pakrančių apsaugos laivai ir narų grupė. Kaip pranešama, be žinios dingo penki žvejai.

Savo ruožtu Graikijos laikraštis „Proto Thema“ informuoja, kad Graikijos tanklaivis priklauso kompanijai „Andriaki“, jo vandentalpa – 165 730 tonų. Laivas buvo pastatytas 2012 metais.

Kaip pranešė laivybos portalas maritimebulletin.net, šią informaciją patvirtino Danijos ir Švedijos Karinės jūrų pajėgos.

Pranešama, kad krovininis laivas „Ice Rose“ patyrė rimtų pažeidimų.

Susidūrimo aplinkybės neaiškios.

Graikijos karinės jūrų pajėgos nurodė, kad turkų prekinis laivas „prisiartino ir palietė“ vieną iš graikų kanonierę, dalyvaujančią NATO pratybose.

Po šio incidento turkų laivas nuplaukė atgal į savo šalies vandenis, pridūrė karo laivynas.

„Niekas nebuvo sužeistas, taip pat nepadaryta didelės žalos“, – sakoma pranešime.

Ankara jau dešimtmečius ginčija Graikijos suverenumą Egėjo jūros vandenyse ir oro erdvėje šalia Turkijos krantų, anot Atėnų, grindžiamą po Antrojo pasaulinio karo sudarytomis sutartimis.

Abi šalys 1996 metais vos nepradėjo karo dėl virtinės negyvenamų salelių. Abiejų šalių karo lėktuvai neretai įsitraukia į imituojamus oro mūšius.

Praeitą mėnesį vienas Graikijos naikintuvas sudužo Egėjo jūroje, grįždamas iš misijos perimti turkų karinius orlaivius, o jo pilotas žuvo.

Keliomis dienomis anksčiau graikų kariai paleido įspėjamųjų šūvių, vienam Turkijos sraigtasparniui priartėjus prie Ro salelės Egėjo jūros pietryčiuose, ties abiejų šalių jūrine siena.

Taip pat tvyro įtampa dėl Graikijos atsisakymo išduoti Ankarai aštuonis turkų karius, pabėgusius iš savo šalies ir pasiprašiusius prieglobsčio po 2016 metais Turkijoje nesėkmingai mėginto surengti karinio perversmo prieš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybę.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad kariai negali būti repatrijuoti, nes Turkijoje jie negali tikėtis sąžiningo teismo.

Ankara savo ruožtu nesutinka paleisti dviejų graikų karių, kovą sulaikytų Turkijos teritorijoje. Kariai tvirtino pasiklydę tvyrant rūkui ir netyčia kirtę sieną.