„Esame sunerimę dėl stojančiųjų į mūsų universitetą per LAMABPO galimai sumažėjusio stojančiųjų skaičiaus dėl sistemos administratorių klaidos”, - Eltai sakė KSU rinkodaros skyriaus vadovė Dainora Remezė.

Pasak D. Remezės, prieš keletą savaičių administracija sulaukė stojančiojo skambučio, kad renkantis KSU kitame etape, jis buvo nukreiptas į Klaipėdos universiteto (KU)studijų programas.

„Bandėme aiškintis, ar tai galėtų būti sistemos klaida, ar galimai stojančiojo išsiblaškymo pasekmė, tačiau kai panašūs kreipimaisi padažnėjo, susirūpinome. Nuodugniau peržiūrėję informaciją atradome, kad išties K. Simonavičiaus universiteto stojimo taisyklės veda į Klaipėdos universiteto tinklalapį”, - sakė D. Remezė.

Eltos pašnekovės teigimu, LAMABPO administratorių buvo paprašyta patikrinti, ar nėra galimų sistemos nesklandumų, kurie stojančiuosius į KSU nukreiptų į KU, kaip kad teigė keli stojantieji.

„Susisiekę su administracija buvome patikinti, kad pataisys probleminę vietą ir užtikrins tolimesnį sistemos veikimą. Tačiau klausimas - ar išties nutiko taip, kad stojantieji į KSU galutiniame etape atsistojo į eilę KU, ir kiek tokių stojančiųjų gali būti, lieka atviras. Mes kol kas turime kelis tokio pobūdžio nusiskundimus, po kurių pakvietėme stoti per tiesioginį priėmimą, juolab, kad šį pavasarį paskelbėme 30 proc. nuolaidą stojantiems iki vidurvasario (liepos 13 dienos). Dienų liko nedaug, tad negalime delsti”, - sakė D. Remezė.

LAMABPO prezidentas P. Žiliukas garantavo, kad studentai patys renkasi, kur stoti, LAMABPO sistema ar konsultantai tam jokios įtakos neturi.

„Pats apklausiau konsultantus ir administracijos žmones. Nėra jokios informacijos, kad kas nors būtų konsultavęs studentus. Jie patys per sistemą pasirenka aukštąją mokyklą ir programas“, - sakė P. Žiliukas.

Pasak LAMABPO vadovo, net ir techniškai neįmanoma, kad sistemoje stojantieji į K. Simonavičiaus universitetą būtų nukreipiami į Klaipėdos universitetą.

„Techniškai sistema yra padaryta taip, kad niekas neformuotų nuomonės, nesikištų į asmeninius stojančiųjų pasirinkimus. Jie registruojasi, gauna slaptažodžius, pirminius keičia savais ir po to tik patys atlieka veiksmus. Jokių agitacijų nėra, nebent būtų skambinama, klausiama telefonu, bet mūsų konsultantės dirba patikimai“, - patikino P. Žiliukas.

Viena iš didesnių K. Simonavičiaus universiteto problemų, P. Žiliuko nuomone ta, kad dėl laikino studijų krypčių akreditavimo šis universitetas kurį laiką iš viso negalėjo dalyvauti bendrojo priėmimo sistemoje.

„Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo (kad studijų vertinimas, dėl kurio priėmimas į kai kurias studijų programas sustabdytas, prieštarauja Konstitucijai - ELTA) buvo atgauta ši teisė ir K. Simonavičiaus universitetas pateko į bendrojo priėmimo sistemą per LAMABPO. Natūralu, kad iki to laiko studentai negalėjo patekti į šitą universitetą, o dabar gali“, - sakė P. Žiliukas.

Eltos pašnekovas svarstė, kad painiava galėjo kilti ir dėl to, kad KSU Klaipėdoje turi filialą. Yra ir kitų privačių aukštųjų mokyklų, pvz., ICC, kuri priėmimą organizuoja ir tiesiogiai, dažnai taikydama kitokius reikalavimus stojantiesiems, nei LAMABPO.

„Kad ir kaip būtų, bendrajame priėmime į 38 aukštąsias mokyklas dalyvaujantys abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai renkasi patys. Kiekvienas gali pažymėti po 9 pasirinkimus, tai turi padaryti iki liepos 23 dienos“, - priminė P. Žiliukas.

Norą dalyvauti bendrajame priėmime į universitetus ir kolegijas iki liepos 11 dienos pareiškė apie 26 tūkst. stojančiųjų.

„Galima būtų spėlioti, kad apsisprendė apie 70-80 proc. Ne visi užsiregistravusieji iki galo susidėliojo pageidavimus, dar juos koreguoja. Antplūdis buvo paskelbus pagrindinių valstybinių brandos egzaminų rezultatus, dabar laukiame po savaitgalio, atestatų teikimo. Paprastai tuo metu būna pikas - daug žmonių registruojasi naujai, kiti perstumdo savo pageidavimus“, - sakė P. Žiliukas.

Iki liepos 23 dienos tikimasi sulaukti per 30 tūkst. prašymų dalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas. Į valstybės finansuojamas studijas universitetuose ir kolegijose planuojama priimti apie 17 tūkst. abiturientų ir ankstesnių laidų absolventų.

Per papildomą priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas prašymus studijuoti užpildė 6291 stojantysis, pakvietimų sulaukė beveik pusė.

Papildomame priėmime studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 755 stojantieji, valstybės nefinansuojamose – 2648 stojantieji, trečiadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Pakviestieji studijuoti rugpjūčio 13–14 dienomis turės pasirašyti sutartis aukštosiose mokyklose.

Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 43 aukštosios mokyklos. Preliminariai valstybė finansuos daugiau kaip 14 tūkst. pirmakursių studijas.

Daugiausiai abiturientų šiemet renkasi socialinius ir medicinos mokslus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, iš šiuo metu 29,2 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti, beveik 40 proc. renkasi socialinius mokslus, o ketvirtadalis - su medicina susijusius mokslus, pranešė LNK televizijos žinios.

„Natūralu, geri atlyginimai, įsidarbinimo galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra labai geros. Reikia pripažinti, ir kokybė mūsų rengiamų medikų yra gera“, - teigė asociacijos atstovas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak jo, studentai vis atsakingiau renkasi studijas, tad ir tarp socialinių mokslų vadyba nebėra populiariausia.

Skaičiuojama, kad šiemet stojančių į aukštąsias mokyklas bus 5-6 proc. mažiau nei pernai.

Šiemet per pagrindinį priėmimą motyvacijos testą, reikalingą stojant į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas, laikė 900 asmenų - pusantro šimto mažiau nei pernai.

Daugumos - daugiau kaip puspenkto šimto - laikiusių motyvacija įvertinta maksimaliai - dviem balais, vieną balą gavo beveik 400, nulį - apie pusšimtis stojančiųjų, BNS pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Motyvacijos vertinimas yra privalomas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, išlaikius motyvacijos vertinimą prie konkursinio balo pridedamas vienas ar du papildomi balai. Jei stojantysis atvyksta į motyvacijos vertinimą, bet gauna nulį balų, jis gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, jam tiesiog nebus pridėta balų. Jei stojantysis neatvyksta į motyvacijos vertinimą, pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą jis jau nebegali.

Šiemet bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis (I ir II etapai) ir papildomas priėmimai.

Pagrindinio priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami LAMABPO informacinėje sistemoje iki liepos 18 dienos 15 valandos. Liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

Pagrindinio priėmimo antrajame etape nebus galima įtraukti naujų pageidavimų ar keisti finansavimo pobūdžio, bus galimybė tik koreguoti pirmojo etapo prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą. Tuo metu per papildomą priėmimą bus galima įtraukti naujus pageidavimus, taip pat jame galės dalyvauti ir tie, kurie nedalyvavo pagrindiniame priėmime.

Stojantieji, papildomo priėmimo metu pasirinkę pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, galės laikyti motyvacijos vertinimą rugpjūčio 8 dieną.

Šiemet priėmime dalyvauja 43 aukštosios mokyklos. Preliminariai valstybė finansuos daugiau kaip 14 tūkst. pirmakursių studijas.

Daugumos stojančiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas motyvacija įvertinta maksimaliai - dviem balais.

Iš viso motyvaciją tikrinosi 1 050 stojančiųjų, 560 iš jų motyvacija buvo įvertinta dviems balais, 445 – vienu balu ir 45 iš jų gavo nulį balų, informuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).Motyvacijos vertinimo balai pridedami

prie galutinio konkursinio balo. Iš motyvacijos vertinimo gavę nulį balų, stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, tačiau prie jų konkursinio balo nepridedamas papildomas balas.

Rugpjūčio 4 dieną papildomoje motyvacijos vertinimo sesijoje galės dalyvauti tie stojantieji, kurie pretenduos į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas papildomo priėmimo metu.

LAMABPO taip pat paskelbė stojamųjų egzaminų rezultatus. Vieną ar kelis stojamuosius egzaminus laikė 1 182 stojantieji. Teigiami įvertinimai parašyti už 1 560 egzaminų stojantiems į universitetines studijų programas bei už 835 egzaminus stojantiems į kolegijas.

Jeigu stojantysis neatvyko į stojamąjį egzaminą, nors buvo įtraukęs į savo prašymą menų studijų krypties arba kitą studijų programą, kuriai pagal nustatytą tvarką reikalingas stojamasis egzaminas, jis nebegali pretenduoti į šių studijų programų valstybės finansuojamas vietas, studijų stipendijas arba tikslinio finansavimo vietas.

Antradienį baigiasi bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Iki antradienio vakaro sutartis su universitetais ir kolegijomis dar gali pasirašyti sulaukę kvietimo studijuoti per papildomą priėmimą. Tuo baigsis priėmimas, vykdomas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Kartu baigsis ir studijų krepšelių dalybos - tiesiogiai į aukštąsias stojantys būsimi pirmakursiai į valstybės finansavimą pretenduoti negali.

Švietimo ir mokslo ministerijos anksčiau skelbtais duomenimis, preliminariai šiemet daugiau kaip 15 tūkst. pirmakursių studijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto.

Šiemet priėmime į 44 Lietuvos aukštąsias mokyklas (21 universitetą ir 24 kolegijas) dalyvauti užsiregistravo per 41 tūkst. asmenų, tačiau priėmimo sąlygas tenkino 34 tūkst. 981 stojantysis.

Antradienį baigsis prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) informacinėje sistemoje stojantieji pateikti ar koreguoti pašymus gali iki antradienio 17 val.

Iki pirmadienio ryto sistemoje yra užsiregistravę daugiau kaip 39 tūkst. stojančiųjų, daugiau kaip 35 tūkst. iš jų jau užpildė savo pirmojo etapo prašymo pageidavimus, BNS informavo LAMABPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė.

LAMABPO atkreipia dėmesį, kad užpildyto prašymo niekur siųsti nereikia, išsaugojus jis lieka informacinėje sistemoje. Jei prašymas koreguojamas keletą kartų, bus svarstoma paskutinė koreguoto prašymo versija.

Primenama, kad visi, bendrojo lavinimo mokyklas baigę 2009-aisiais ir anksčiau, taip pat baigusieji tarptautinio bakalaureato mokyklas bei įgiję išsilavinimą užsienyje, kviečiami atvykti į vieną iš 12 LAMABPO duomenų tvarkymo punktų ir pristatyti savo brandos atestatus bei kitus reikalingus dokumentus iki antradienio 17 val.

Pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami liepos 27 dieną iki 12 valandos. Stojantieji rezultatą pamatys savo prašyme prisijungę prie LAMABPO informacinės sistemos.