Kelionė į gyvenimą – sraigtasparniu

Pasakodamas savo atėjimo į šį pasaulį istoriją Nikolajus dalinasi tėvų prisiminimais, nes pasak jų, tai galėtų būti dramatiško filmo scenarijaus epizodas. Vyro tėtis tuo metu dirbo tolimuosiuose Rusijos rytuose – visai šalia Japonijos. „Mama nusprendė nuvažiuoti pasižiūrėti, kaip tėtis įsikūrė, kad apsispręstų, kur gyvens po mano gimimo. Susilaukti manęs bet kuriuo atveju ji planavo Vilniuje“, – pasakojo vyras.

Bet likimas iškrėtė nemalonų pokštą – septintą mėnesį nėščiai moteriai netikėtai prasidėjo sąrėmiai, o iki artimiausios ligoninės, galinčios priimti ir slaugyti neišnešiotukus buvo daugiau nei 500 kilometrų. „Teko kviesti sraigtasparnį. Tai buvo rimtas iššūkis dar ir dėl to, kad visa Sovietų sąjunga šventė lapkričio 7-ąją. Kas gyveno tuo laikotarpiu, puikiai pamena, kad tą dieną rasti blaivių žmonių buvo sudėtinga užduotis. Bet sraigtasparnis vis tik atvyko ir mama iki ligoninės buvo skraidinama ir greitosios pagalbos automobiliu gabenama daugiau nei pusantros valandos“, – iššūkių pareikalavusią savo kelionę į gyvenimą pasakojo Nikolajus. 

Nikolajus Anikejevas. / N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Lapkričio 8-oji – jo gimimo diena. Nikolajų išgelbėjo tik tai, kad jis gimęs svėrė 150 gramų daugiau nei 2 kg, bet ir tai nesuteikė didelės vilties, kad vaikelis išgyvens – tais laikais toli nuo pažangiausių medicinos centrų nutolusiose ligoninėse negelbėdavo kūdikių,  mažesnių nei 2 kg, be to, nebuvo nei tinkamų priemonių, nei medikamentų, kurie galėjo padėti tokiems mažiems kūdikiams išgyventi. Sunkiai auginant svorį, ligoninėje teko praleisti apie mėnesį, o tolimojoje Rusijoje dar kelis, kad kiek sustiprėjęs kūdikis ištvertų sunkią kelionę namo į Vilnių. „Iki artimiausio oro uosto vėl buvau gabenamas sraigtasparniu, iš ten lėktuvu iki Chabarovsko, iš Chabarovsko į Maskvą, o iš Maskvos pagaliau namo – į Vilnių“.

Gimimas anksčiau laiko nepraėjo be pasekmių – dėl silpnesnio regėjimo Nikolajus turi nešioti akinius. Laimei, tai tik vienintelė pasekmė, netrukdžiusi augant užsiimti įvairiomis veiklomis – nuo radiologų būrelio, turėjusio įtaką jo profesijos pasirinkimui (Nikolajus yra IT specialistas) iki plaukimo treniruočių, kurias dėl traumos teko nutraukti, bet įgyti įgūdžiai išliko.

Nikolajus Anikejevas su mama. / N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Teko išgyventi tėvų patirtį

Šiandien Nikolajus turi šeimą ir yra laimingas trijų vaikų tėtis. Bet tai, ką kadaise išgyveno jo tėvai, deja, teko patirti ir jam. Jauniausio sūnaus Nikitos kelionė į šį pasaulį irgi buvo komplikuota, žmona beveik visą nėštumą sūnų bandė išsaugoti prižiūrima medikų ligoninėje. Tačiau išnešioti kūdikio iki 40 savaičių nepavyko, mažylis gimė vos 29 savaičių, 1420 gramų svorio ir 38 cm ūgio. 

Pirmąsias 2 savaites mažylis buvo kritinės būklės: nekvėpavo, širdelė niekaip nenorėjo plakti, jo gyvybę palaikė tik aparatai ir medikamentai, vėliau dar pasigavo infekciją ir vėl teko kovoti už gyvybę. „Vilties nuotaikas temdė ne tik komplikuotas sūnaus gimimas, bet ir tai, kad žmonos palatos draugei kūdikio išsaugoti nepavyko, o gimus Nikitai medikai patarė iš karto pasirūpinti jo krikštynomis – pirmosios 24 valandos buvo itin komplikuotos“, – sūnaus kovą su gyvenimu prisiminė tėtis. 

Dabar šią istoriją primena neįkainojama dovana – medikai Tėčio dienos proga Nikolajui padovanojo sūnaus kojytės antspaudą, vos 3-4 cm dydžio, kurią pamačius kiekvieną sykį širdį suspaudžia dėkingumas ir džiaugsmas, primenantys trapios gyvybės kainą. 

Nors neužilgo po gimimo buvo atlikta sudėtinga akių operacija, Nikolajaus sūnus, kaip ir jis pats, turi vienintelę tragišką gimimo istoriją persekiojančią patirtį – silpnaregystę. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad šešerių metų sūnui tai yra smulkūs akmenėliai jo gyvenimo patirtyje ir nesutrukdys siekti svajonių. Nes jo paties svajonės šiandien jau tapo tikslu. 

Nikolajus Anikejevas treniruotėje./ N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Lamanšas – tik pusiaukelė

Grįžimas į vaikystėje tobulintą plaukimą Nikolajui prasidėjo nuo maratono bėgimų, vėliau jis susidomėjo triatlonu ir net ruošėsi vienai sudėtingiausių „Ironman“ trasų (3800 m plaukimas, 180 km dviračiu ir 42 km bėgimas), tačiau patyrė traumą ir gydytojas patarė užsiimti saugesniu sportu. O plaukimas ir yra laikomas viena saugiausių sporto šakų, kuriose traumos – itin retos. 

„Nusprendžiau savarankiškai pasiruošti 6,5 km plaukimui iš Azijos į Europą Bosforo sąsiauriu. Maniau, kad plaukiu visai neblogai, bet trenerė, su kuria dirbau, buvo net suglumusi nuo savamoksliškos mano plaukimo technikos. Ir kai po trijų mėnesių darbo ji pastebėjo progresą, pasakė, kad arba aš labai talentingas, arba ji labai gera trenerė“, – šypsojosi vyras. 

Apetitas kyla bevalgant, tad Nikolajus, kartu su darbo kolega ir dar dviem užsieniečiais pasiruošė ir perplaukė Gibraltaro sąsiaurį – 15 km distanciją iš Ispanijos į Maroką. Tad kitas žingsnis – plaukikų Everestu vadinamas Lamanšas, kurio ilgis tiesiojoje yra 34 km, bet dėl srovių ir potvynių distancija gali išsitęsti beveik dvigubai. Kol kas nė vienam lietuviui nepavyko įveikti klastingų šio sąsiaurio srovių. 

Šiemet Nikolajus jėgas išbandys komandoje ir sąsiaurį bandys įveikti estafete kartu su iš Kubos kilusiu Prancūzijos piliečiu Nino Fraguela ir vilniete, atviro vandens plaukimo entuziaste Juneta Krylovaite. Vėliau jis ketina ruoštis solo plaukimui per Lamanšą, o jį sėkmingai įveikęs siekti trigubos karūnos – dar įveikti Catalina kanalą ir Manhatano plaukimą. O po to liks tik septynių kanalų iššūkis, kuriems įveikti užteks viso gyvenimo.

Juneta Krylovaite, Nino Fraguela,  Nikolajus Anikejevas./ N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Kviečia aukoti „Ankstukams“

Plaukimas per Lamanšo sąsiaurį paskirtas kilniam tikslui – plaukikų komanda nutarė rinkti lėšas  „Ankstukų“ paramos fondui ir Klaipėdos universiteto ligoninės naujagimių skyriui padovanoti taip reikalingą universalų inkubatorių neišnešiotiems kūdikiams. Šio inkubatoriaus kaina siekia 30000 eurų, jo pagalba bus galima nepertraukiamai sekti svarbiausias naujagimio gyvybines funkcijas: širdies darbą, deguonies įsisavinimą, palaikyti kūno temperatūrą ir kitus svarbius rodiklius. 

Lietuvoje kasdien anksčiau laiko gimsta 3–4 kūdikiai. Apie anksčiau laiko gimusius kūdikius, jų šeimas, medicinos galimybes Lietuvoje iki paramos projekto „Ankstukai“ beveik nekalbėta. „Ankstukai“ padėjo šį itin jautrų klausimą pristatyti tūkstančiams Lietuvos žmonių. Visuomenės palaikymas ir finansinė parama paskatino pokyčius, kurie svarbūs visai ankstukų bendruomenei – kūdikiams, tėvams, medikams ir kiekvienam esančiam šalia. Drauge mes turime galimybę gerinti anksčiau laiko gimusių naujagimių medicininę priežiūrą, o augantis visuomenės supratimas ir palaikymas yra neįkainojamas kiekvieno ankstuko šeimai. 

Padėkite ankstukams kovoti už gyvybę ir kokybišką gyvenimą aukodami: 

Aukojimo paskirtis: LAMANŠAS

Banko sąskaita: LT747044060007982933

Bankas: AB SEB bankas

Banko kodas: 70440

SWIFT kodas: CBVILT2X

Maždaug 696 migrantai pirmadienį išplaukė keturiolika laivų, pranešė Gynybos ministerija. Didelės migrantų grupės, įskaitant mažus vaikus, buvo išlaipintos Ramsgeite, o paskui dviaukščiais autobusais išvyko iš Kento uosto.

Didžiosios Britanijos vyriausybės duomenimis, 2022 m. į Jungtinę Karalystę atvyko daugiau nei 17 tūkst. žmonių, mažais laiveliais, pavyzdžiui, valtimis, atplaukę judriu laivybos keliu iš Prancūzijos.

Prancūzų tarnybos šeštadienį pranešė, kad viename laivelyje buvo 43 žmonės, tarp jų – moterys ir vaikai, kitame 40, o trečiame – dar 43.

126 asmenims suteikta medicininė pagalba, jie Diunkerke perduoti Prancūzijos pasienio policijai.

Skaičius pabėgėlių, mėginančių Lamanšo sąsiauriu pasiekti Didžiąją Britaniją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Viena to priežasčių yra sugriežtinta maršrutų keltais ar tuneliu kontrolė. Kelionė Lamanšu dėl aktyvios laivybos ir klastingų srovių yra rizikinga.

Nuo metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos, Prancūzijos duomenimis, kirsti Lamanšą mėgino per 15 000 žmonių, daugelis jų – perpildytomis guminėmis valtimis. Per visus 2020-uosius tokių asmenų buvo beveik 9 500. Nuo 2018-ųjų prancūzų tarnybos patvirtino 11 mirčių, trys žmonės laikomi dingusiais.

Prancūzijos politika nėra sulaikyti valtis – nebent čia esantys žmonės patys šauktųsi pagalbos. Priešingu atveju laiveliai palydimi į britų vandenis. Dėl to kilo ginčas su JK vyriausybe, kuri vykdo antimigracinį kursą. Premjeras Borisas Johnsonas šią savaitę parlamente pareikalavo pasinaudoti „visomis įmanomomis priemonėmis“, kad pabėgėliai negalėtų kirsti sąsiaurio tarp Anglijos ir Prancūzijos.

Dėl tanklaivio „Nave Androme“ įgulos narių gerovės buvo susirūpinta maždaug vidurdienį Lietuvos laiku, po to, kai jiems teko pasitraukti į saugią laivo dalį.

„Reaguodamas į policijos prašymą, gynybos sekretorius ir vidaus reikalų sekretorė įgaliojo ginkluotųjų pajėgų karius įlipti į Lamanšo sąsiauryje plaukiojusį laivą,.. kuris, kaip įtariama, buvo užgrobtas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Gynybos ministerija.

„Ginkluotosios pajėgos perėmė laivo kontrolę ir buvo sulaikyti septyni asmenys“, – nurodė ministerija, pabrėždama, kad įgula yra „saugi ir sveika“.

Anot britų žiniasklaidos, laivą šturmavo Specialioji laivybos tarnyba, o į Liberijoje registruotą tanklaivį buvo įlipę 16 karių.

Pranešama, kad sulaikytieji yra į laivą patekę nigeriečiai.

Vienas šaltinis iš Jungtinės Karalystės pietinės Vaito salos pranešė dienraščiui „The Daily Mail“: „Kapitonas aiškiai pareiškė, kad baiminosi dėl [įgulos narių] gyvybės ir kad jam prireikė skubios pagalbos... Jo balse buvo girdėti neviltis.“

Gynybos ministerija nurodė, kad policijos tyrimai „bus tęsiami“.

„Žodiniai grasinimai“

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as pažymėjo, kad operacija vyko „esant tamsiam dangui ir prastėjant oro sąlygoms“.

Ginkluotosios pajėgos perėmė laivo kontrolę ir buvo sulaikyti septyni asmenys

„Visi mes turėtume būti dėkingi mūsų drąsiems kariams“, – pridūrė jis.

„Šiandien esame dėkingi už greitus ir ryžtingus mūsų policijos bei ginkluotųjų pajėgų, sugebėjusių suvaldyti šią situaciją, veiksmus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

Įtariamieji „žodžiu grasino įgulai“, tačiau „nebuvo gauta jokių pranešimų apie sužeistuosius“, anksčiau pranešė pietinės Hampšyro apygardos policija, pridūrusi, kad 5 km spinduliu aplink tanklaivį buvo paskelbta draudžiamoji zona.

Policijos duomenimis, laivas buvo maždaug už 10 km nuo Vaito salos pakrantės.

Siekiant suvaldyti incidentą, taip pat buvo mobilizuotos JK pakrančių sargyba ir sienos apsaugos tarnyba.

Vienas pakrančių sargybos atstovas nurodė, kad į pagalbą policijai buvo išsiųsti du sraigtasparniai.

Laivo savininkams atstovaujanti teisės paslaugų įmonė „Tatham & Co.“ transliuotojui BBC sakė, jog incidentas „100 procentų nebuvo pagrobimas“.

Anot advokatų, pašaliniai asmenys iš tikrųjų pasipriešino juos aptikusių įgulos narių bandymams užrakinti juos kajutėje.

Laivybos bendrovei artimas šaltinis taip pat pranešė BBC, kad įgula kurį laiką žinojo apie tanklaivyje buvusius pašalinius asmenis, kurie ėmė smurtauti artėjant prie Britanijos krantų.

Paskui įgula pasitraukė į saugią laivo citadelę, kur užpuolikai negalėjo patekti, pridūrė šaltinis.

Tanklaivis praėjusią savaitę išplaukė iš Nigerijos gabendamas 42 tūkst. t žalios naftos, o vėliau sekmadienį turėjo prisišvartuoti Sautamptone.

Po 54 val. trukusio žygio 37 metų Sarah Thomas (Sara Tomas) atplaukė į Doverį pietinėje Anglijos pakrantėje, kur ją sveikino šalininkų grupė, rodo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta filmuota medžiaga.

„Jaučiuosi truputį pavargusi“, – įraše sako ji.

Šeštadienį prieš startą S. Thomas rašė: „Šis plaukimas skirtas visoms, kas išgyveno. Tiems iš mūsų, kas meldėsi už mūsų gyvybes; kas apimti nevilties klausė, kas bus toliau, ir įveikė baimę bei skausmą.“

Gydymą dėl vėžio S. Thomas baigė prieš metus.

Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC ji sakė, kad sunkiausia plaukimo dalis buvo sūrus vanduo, graužęs gerklę ir burną. Plaukikė taip pat sakė, kad veidą jai nudilgino medūza.

Plaukikas Lewisas Pughas (Liuisas Pugas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jos pasiekimas yra „ypatingas, nuostabus, antžmogiškas“.

„Kai tik imame manyti, kad pasiekėme žmogaus ištvermės ribą, kas nors sutriuškina rekordus“, – pridūrė jis.

Franky'is Zapatas praėjusį ketvirtadienį sugebėjo įveikti du trečdalius per sąsiaurį nusidriekusio kelio, vis dėlto jo skraidlentė rėžėsi į prie laivo pritvirtintą platformą, kuria išradėjas turėjo pasinaudoti, kad prisipildytų degalų. Atsitrenkusi į platformą, skraidlentė nustojo veikusi ir krito į vandenį.

F. Zapatas antrąjį bandymą žada pradėti iš Sangato šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje. Jis tikisi nusileisti netoli Doverio.

Išradėjo komanda informavo, kad per pirmą bandymą F. Zapatas nukeliavo daugiau nei 20 km per 7 minutes ,tad jam pavyko išvystyti 170km/val. „kreiserinį greitį“.

F. Zapatas jau anksčiau, Bastilijos dienos minėjimo metu Paryžiuje, žiūrovus sužavėjo savo įrenginiu praskridęs virš Konkordijos aikštės. Išradėjo skraidlentė yra varoma penkiais mažais žibalo varikliais.

F. Zapatas 2016 metais už ilgiausią kada nors įvykdytą skraidlentės skrydį – beveik 2,3 km – buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą. Trasa virš Lamanšo sąsiaurio nusidriekusi maždaug 30 km.

Tarp numatytų priemonių yra sustiprintas pakrančių apsaugos laivų patruliavimas ir stebėjimas uostuose.

Šios naujos priemonės yra dalis bendro veiksmų plano, kurį Prancūzijos ir Britanijos vyriausybės paskelbė gruodžio 31 dieną, sakoma Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Išaugęs prieglobsčio prašytojų, daugiausia – iraniečių, bandymų perplaukti Lamanšą mastas Britanijoje sukėlė paniką, o konservatorių vyriausybė yra spaudžiama į tai reaguoti.

„Šis planas turėtų mums leisti užbaigti tokias keliones“, – sakoma pranešime. Jame pabrėžiama, kad tokios kelionės „yra ne tik nelegalios, bet ir labai pavojingos“.

„Mes, kaip ir Jungtinė Karalystė, esame suinteresuoti padaryti viską, kad užkirstume kelią naujų (prekeivių žmonėmis) tinklų vystymuisi, kas veikiausiai vėl pritrauktų (...) migrantų prie mūsų krantų“, – teigiama Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Britų karinio jūrų laivyno laivas penktadienį patruliavo Lamanšo sąsiauryje drauge su kitais prancūzų ir britų pakrantės apsaugos tarnybų laivais, kurie stebi 33 km jūros ruožą, skiriantį Prancūziją ir Britaniją.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) ketina greitu metu vykti į Londoną, kur aptars bendrą prancūzų ir britų planą, teigiama ministerijos penktadienio pranešime.

Pažadas į uostus atsiųsti daugiau patrulių ir rengti daugiau policijos patikrinimų, kuriais bus bandoma neleisti migrantams kirsti Lamanšo, prieštarauja anksčiau penktadienį paskelbtam Prancūzijos vyriausybės atstovo Benjamino Griveaux (Benžameno Grivo) pranešimui.

B. Griveaux per spaudos konferenciją pareiškė, kad nėra būtinybės „dar daugiau didinti išteklius, kurie dirba labai gerai ir pasiteisina“.

Jis nesureikšmino britų vidaus reikalų sekretoriaus Sajido Javido (Sadžido Džavido) paminėto „rimto incidento“, palygindamas, kiek migrantų atvyksta į Britaniją, ir kiek pasiekia Europą per Viduržemio jūrą.

„Kalbame apie visiškai skirtingus lygius“, – pažymėjo B. Griveaux.

Remiantis naujausiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai per Lamanšą į Britaniją iš viso mėgino patekti 504 žmonės – daugelis jų per pastaruosius du mėnesius. Britanijos vandenis pavyko pasiekti 276 atvykėliams.

Kaip rodo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenys, 2018-aisiais Ispanijoje išsilaipino per 55 tūkst. žmonių, kirtusių Viduržemio jūrą.

Penki klaipėdiečiai policijos pareigūnai, mėnesį praleidę Slovėnijos pasienyje, įsitikino: ne visi pabėgėliai namus palieka vejami skurdo. Prieštaringas emocijas patiria ir uostamiestyje registruotų transporto įmonių darbuotojai – vežėjai skaičiuoja milžiniškus nuostolius dėl tūkstančių Europos keliuose vilkikų tykančių pabėgėlių.

Visą parą plūsta minios

Slovėnijos pietuose, prie sienos su Kroatija esančioje Dobovo geležinkelio stotyje, penki klaipėdiečiai savo kailiu patyrė migrantų antplūdžio skonį.

Lietuviai turėjo palaikyti tvarką ir kartu su vietos specialiaisiais būriais užsiimti iš Kroatijos traukiniais atvykstančių migrantų patikra.

Į misiją išsiruošė Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai Tadas Petraitis ir Ernestas Darginavičius, vyresnieji patruliai Edagaras Jurevičius ir Petras Barbšys, specialistas Marius Žigelis.

"Per parą į stotį atvykdavo nuo 9 iki 12 tūkstančių žmonių. Ramiau būdavo tik tuomet, kai nevažiuodavo traukiniai", – tikino klaipėdietis M.Žigelis.

Slovėnų policijos ir kariškių pajėgoms į pagalbą vyko iš viso dvi dešimtys Lietuvos pareigūnų. Žmonių perpildytame pasienyje plušėjo pasieniečiai, policijos pareigūnai, kariškiai, specialiųjų pajėgų pareigūnai ir net policijos mokyklų studentai.

"Akivaizdu viena – migrantai gerbia jėgos kultą. Turėjome specialią antiriaušinę amuniciją, migrantai mus smalsiai nužiūrinėdavo, bet vengė konfliktuoti. Matyt, grėsmingi jiems atrodėme", – pasakojo M.Žigelis.

Tiesa, lietuvaičiai jautė šiokį tokį diskomfortą dėl pasenusios amunicijos.

"Net pačių slovėnų ekipuotė yra daug modernesnė. Jie turi net nedegius kostiumus, skirtus riaušėms malšinti. Jų liemenės yra daug modernesnės, ginklų dėklai daug patogesni", – pasakojo vyrai.

Rankose – išmanieji telefonai

Pareigūnai atviravo, kad įdėmiai stebėdami migrantų srautus savomis akimis įsitikino, jog ne tik karo baimė veja juos iš namų.

"Tiesa, yra tokių, kurie eina pėsčiomis, bet neturi batų. Tokiu oru ne kiekvienas ištvertų. Tačiau yra tokių, kurie gudrauja. Keliauja neįgaliojo vežimėliu, kažkas jį stumia. Kai reikia įlipti į autobusą, pats pašoka ant savų kojų ir ramiausiai įlipa", – pastebėjo M.Žigelis.

Migrantams mažametis vaikas – lyg kontramarkė. Vyras, griebęs kad ir svetimą vaiką ant rankų, gaus pirmumo teisę lipant į autobusą.

"Iš karto matyti, kas nuo karo bėga. O yra tokių, kurie apsiavę "Nike" batais ir turėdami du išmaniuosius telefonus keliauja", – akcentavo vyriausiasis patrulis Ernestas Darginavičius.

Kiekvienas migrantas žino du angliškus žodžius: "šeima" ir "vaikas".

"Tačiau jei tik jie pajunta, kad sukėlė įtarimų, pamiršta visas užsienio kalbas – tyli ir akimis mirksi. Jų vienintelis tikslas – Vokietija. Na, gal dar Skandinavijos šalys. Nė vienas nemėgino bėgti į Slovėniją. Jiems jos nereikia", – pastebėjo pareigūnai.

Klaipėdiečių mobilusis būrys stotyje privalėjo dirbti užsidėję veidą maskuojančias kaukes. Vakarais pareigūnai centralizuotai gabenami į karinį dalinį dezinfekcijai.

"Po kiekvieno kontakto dėl galimų ligų privalu atlikti dezinfekciją", – prisiminė M.Žigelis.

Kolegos iš kitų padalinių lietuviams pasakojo, kad tarp pareigūnų pasitaikė negalavimų, panašių į infekcinius apsinuodijimus.

Labdaros nevertina

Lietuvius šokiravo migrantų nešvara. Pakelėse guli šiukšlių kalnai.

"Vos gavęs naują palapinę, antklodę, lipdamas į autobusą, migrantas viską meta po kojomis. Nes jis žino, kad naujoje stovykloje gaus naują palapinę ir antklodę. Slovėnai pykdavo, liepdavo pasiimti, tačiau jie nieko nesaugo, viską meta. Labdaros organizacijos jiems tiekia sausus maisto davinius. Tačiau jie ir to nevertina. Po kelionės autobusuose likdavo šiukšlių kalnai", – pasakojo M.Žigelis.

Lietuviai sienos perėjimo punkte privalėdavo patikrinti asmeninius migrantų daiktus. Kai kurie bėgliai nešdavosi peilius, juos teko konfiskuoti. Nevalia gabentis skustuvų, žiebtuvėlių, kitų pavojingų daiktų.

"Yra ir inteligentiškų žmonių. Tikrinau gydytoją, kuris su savimi gabeno tik mandoliną", – pasakojo M.Žigelis.

E.Darginavičius prisiminė, kad patikros metu pareigūnai patikrindavo migrantų mobiliųjų telefonų turinį.

"Turėjome pažiūrėti, kokios nuotraukos yra telefonuose, ar nėra ginklų, kitų įtartinų fotografijų", – kalbėjo pareigūnas.

Pro lietuvių akis per mėnesį į Vakarų Europą traukė ne tik sirai, bet ir libaniečiai, afganistaniečiai, pakistaniečiai, net Nigerijos piliečiai.

"Traukė net azijietiškų bruožų vyrai, daug juodaodžių keliavo", – prisiminė patruliai.

Baudoms – 15 tūkst. eurų

Policijos patruliai – ne vieninteliai klaipėdiečiai, akis į akį patyrę migrantų krizės skonį. Daugybė vežėjų kasdien priversti rizikuoti, nes bet kuris reisas vairuotojui gali baigtis areštinėje.

Dėl to, kad pabėgėlis įsmuks į vežamą krovinį ar įsitvirtins po vilkiku, vairuotojas gali sulaukti kaltinimų nelegalų gabenimu.

"Prieš ketverius metus dėl nelegalių migrantų buvome sumokėję 4 tūkst. eurų baudų, o šiemet jau teko mokėti 15 tūkst. eurų. Mūsų maršrutai driekiasi į Angliją. Pigiausiame vežėjams kelyje – tarp Calais miesto Prancūzijoje iki Dover miesto Anglijoje mes su migrantų problema susiduriame kiekvieną dieną. Ir mūsų patirtis yra graudi. Suplėšyti tentai, pažeistos plombos, sugadinti kroviniai", – pasakojo A.Griciaus autotransporto įmonės Transporto paslaugų skyriaus vadovas Valdemaras Keblys.

Sankcijų sulaukiama tuomet, jei nelegalai aptinkami neutraliojoje zonoje tarp valstybių.

"Baudų sulaukia tiek vairuotojas, tiek vežėjas. Niekas nesismulkina, areštuojamas vairuotojas ir krovinys. Tik po to aiškinamasi, kur buvo rastas migrantas – vilkiko kabinoje, krovinio skyriuje ar po kroviniu. Jei vairuotojas apkaltinamas, kad tai yra jo atsakomybė, jam gresia deportacija ir milžiniška bauda", – pasakojo V.Keblys.

Prisiriša po mašinomis

Ypač migrantų mėgstami – autovežiai. Pabėgėliai nepastebimi sulenda į gabenamų automobilių bagažines, jei mašinos vežamos kaip metalo laužas, braunamasi į jų vidų.

"Virvėmis ir diržais jie prisiriša po automobiliais. Pasitaiko, kad įvažiuojant į keltą net pareigūnai jų nepastebi. Nelegalai aptinkami tik jau pasiekus Angliją. Naktimis girdėdavau, kaip kažkas vaikšto apie mašiną. Du kartus išlipau, tačiau išvydęs, kad tarp vilkikų šmirinėja visa gauja migrantų, nusprendžiau nebekišti nosies laukan. Nežinau, ar jie nėra ginkluoti peiliais ar lazdomis", – pasakojo ne naujus automobilius gabenantis klaipėdietis.

Teršia krovinius

Migrantai įžūlėja ir braunasi į krovinių vidų. Jei krovinys yra prižiūrimas muitinės, už pažeistas krovinio plombas vežėjas gali sulaukti sankcijų.

"Kitą kartą net policijos neprisišauksi, nes ji sukoncentruota prie sienos arba migrantų stovyklų. Mes šaldytuvais gabename šokoladą, pieno produktus, jogurtus. Anglai neįsileidžia krovinio, jei bus bent minimalus sąlytis su migrantais. Krovinys patenka į karantino zoną ir ten gali praleisti kone du mėnesius", – pasakojo A.Griciaus autotransporto įmonės Transporto paslaugų skyriaus vadovas V.Keblys.

Migrantai kelionės metu nesismulkina ir maitinasi tuo, ką rado vilkiko priekaboje. Gamtinius reikalus jie atlieka čia pat. Ne kartą buvo kilęs skandalas, kai krovinio užsakovai atsisakė prekių vien tik sužinoję, kokiomis sąlygomis maisto produktai pasiekė prekybos vietas.

Klesti vagystės

Vežėjai patiria didelių nuostolių – tenka mokėti už prastovas, už krovinio laboratorinius tyrimus dėl galimų ligų. Nors vežėjai savo veiklą draudžia, tačiau po patirtų draudiminių įvykių kitų metų derybose su draudimo kompanija gali kisti metinės įmokos dydis.

"Visų šių nuostolių niekas mums nekompensuoja. Vežėjams migrantų krizė jau stovi gerklėje. Dėl migrantų stringa traukinių judėjimas tarp Prancūzijos ir Anglijos. Stringa keltų judėjimas. Daugėja skubių patikrinimų. Gaištamas laikas, o jei veži pieno produktus, klientai taiko baudas už pažeistus grafikus", – tikino V.Keblys.

Vežėjai dėl žalų įsisuka ir į teismų maratonus.

Pakeliui iki išsvajotosios Vokietijos ar Anglijos migrantai turi kuo nors maitintis, prasimanyti lėšų.

"Kriminogeninė situacija yra tragiška. Saugomų aikštelių mažai arba jos labai brangios. Vagiami degalai, plėšomi tentai, grobiami kroviniai. Migrantai yra neprižiūrimi", – pastebėjo V.Keblys.

Klaipėdiečiai vairuotojai pripažino, kad reiso metu jiems tenka paeiliui budėti ir saugoti vienas kito krovinius.

"Šiuo metu problema pasiekė savo piką. Jei visi Europos vežėjai pateiktų Europos Komisijai pretenzijas dėl patirtų nuostolių, ES bankrutuotų", – nuomonę išsakė V.Keblys.

Komentaras

Erlandas Mikėnas

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas

Vežėjams iš tiesų yra labai įtemptas metas. Tie, kas važiuoja į Angliją, puikiai žino, su kokiomis bėdomis gali susidurti. Asociacija nenori leistis į politinius debatus. Galime tik prognozuoti, kad kriminogeninė padėtis Europoje tikrai prastės. Atvykę migrantai neturi lėšų pragyvenimui. Mes esame už tai, kad būtų sustiprinta Europos Sąjungos išorinių sienų apsauga. Pačiam tenka išvažiuoti į Europą ir net neramu, kai pervažiuoji kelias šalis, o niekas nepatikrina dokumentų. Manyčiau, būtų visiems saugiau – ne tik vežėjams, bet ir visuomenei. Privatus sektorius senokai už migrantų krizę moka iš savo kišenės – išeitų, kad už gerumą reikia mokėti.

Vienas migrantas žuvo naktį iš ketvirtadienio į penktadienį suvažinėtas prekinio traukinio netoli Lamanšo tunelio šalia Prancūzijos uostamiesčio Kalė, pranešė ugniagesiai.

Nuo birželio žuvo jau 16 žmonių, mėginusių prasmukti tuo tuneliu į Didžiąją Britaniją.

Aukos lavonas buvo rastas ugniagesių prie vienos geležinkelio platformos Kokelio terminale šiaurės Prancūzijoje. Palaikai dėl smarkaus smūgio buvo smarkiai sudarkyti, todėl pareigūnai kol kas negalėjo nustatyti žuvusiojo lyties, amžiaus arba pilietybės.

Tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, pabėgusių nuo karo ir skurdo savo šalyse, yra apsistoję improvizuotose stovyklose Kalė uostamiestyje, tikėdamiesi patekti į Britaniją, pasislėpę sunkvežimiuose arba traukiniuose. Šis antplūdis trikdo keleivinių ir krovininių traukinių susisiekimą Lamanšo sąsiauriu.

Šeštadienio rytą po septynių valandų pertraukos buvo atnaujintas eismas Britaniją ir Prancūziją jungiančiu tuneliu po Lamanšu; eismą naktį teko nutraukti dėl migrantų, kurių net 113 įsiveržė į tunelio kompleksą Prancūzijos pusėje, pranešė tunelį eksploatuojanti bendrovė „Eurotunnel“.

Eismas atnaujintas rytą, pirmasis „Eurostar“ traukinys iš Anglijos į tunelį įvažiavo 8 val. 5 min. (9 val. 5 min. Lietuvos laiku), sakė naujienų agentūrai AFP „Eurotunnel“ atstovė Lilyje.

Pasak jos, visiškai eismas bus atkurtas palaipsniui.

Tunelis buvo uždarytas po vidurnakčio (1 val. 30 min. Lietuvos laiku), kai minia migrantų tiesiog šturmavo įvažiavimą į tunelį Kalė uostamiestyje.

Tūkstančiai pabėgėlių ir migrantų veržiasi per Prancūzijos šiaurinę pakrantę į Angliją, kur tikisi geresnio gyvenimo.

Apsaugos tarnybos pareigūnai ėmėsi veiksmų pažeidėjams iškrapštyti.

Pasak vienos pareigūnės, migrantams pavyko įveikti maždaug trečdalį tunelio, kurio ilgis yra apie 50 kilometrų. „Migrantai nukeliavo tuneliu gana toli – apie 15 kilometrų“, – sakė ji.

Kilus incidentui su pareigūnais, apie 10 žmonių, tarp jų septyni migrantai, patyrė lengvų sužeidimų.