Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad Lampėdžio ežero prieigos tapo prieinamos visiems. „Čia išsimaudyti gali ir neįgalieji – jiems paruoštas specialus triratis vežimėlis bei jam skirtas takas. Norintieji pasinaudoti šia paslauga turi kreiptis į paplūdimyje budinčius gelbėtojus“, – nurodė miesto atstovai.

Poilsiautojų patogumui čia taip pat įrengta geriamo vandens stotelė bei lauko dušas. Raudondvario plento pusėje puikuojasi naujos persirengimo kabinos ir suoliukai.

Vasaros dar yra – atvykite ir pasimėgaukite poilsiu šiame paplūdimyje.

Kauniečiai turėtų atkreipti dėmesį ir į įvykdytas eismo pertvarkas, mat vienoje ežero pusėje įrengta žiedinė sankryža. „Ties Gervių gatve pagerintas susisiekimas. Čia įrengta žiedinė sankryža bei patogesnė automobilių stovėjimo aikštelė“, – nurodoma miesto savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

„Vasaros dar yra – atvykite ir pasimėgaukite poilsiu šiame paplūdimyje“, – įvertinti atnaujintą infrastruktūrą pakvietė miesto atstovai.

Termometro stulpelis kilo link 30 laipsnių karščio, kai apytuštėmis miesto gatvėmis riedėjome prie Lampėdžio ežero. Automobilių gausa aikštelėse bylojo, kad šios dienos kaitrą kauniečiai nusprendė pasitikti kiek įmanoma gaiviau.

„Liūtis sutrikdė. Žiūriu pro langą, žiūriu į telefoną ir negaliu patikėti savo akimis. Už lango pliaupia lietus, o sinoptikai orų prognozių programėlėse vis dar žada saulėtą dieną be lietaus“, – juokdamasi Dominyka nusimetė suknutę ir nulėkė atsigaivinti vėsesniu nei oras Lampėdžio vandeniu.

Dominykos draugė Viltė tęsė, kad karštą laisvadienį dar iš vakaro buvo suplanavusios praleisti paplūdimyje, todėl oro permainos šiek tiek išmušė iš vėžių, bet trumpam. Vos debesys ėmė retėti merginos susimetė mantą į kuprines ir patraukė čia.

Ne per toliausiai įsitaisiusi jauna šeima išsimaudyti Lampėdyje atvažiuoja ir darbo dienomis pavakare. Pavydžiai klausydamiesi apie aplinkinių planuojamą ilgąjį savaitgalį, jie žinojo, kad irgi nesėdės namie, nors tolesnei kelionei galimybių neturėjo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Miestų paplūdimiai yra puiki alternatyva tiems, kurie negali išvažiuoti prie jūros ar ežerų. Mes išsiruošiame visai dienai, pasiimame maisto, o jei ko nors pritrūkstame yra barai, kitoje Raudondvario plento pusėje – parduotuvė. Tikrai galima gerai praleisti laiką“, – Rolandas vis stengėsi sulaikyti link vandens besiveržiantį 4-erių Motiejų.

Miestų paplūdimiai yra puiki alternatyva tiems, kurie negali išvažiuoti prie jūros ar ežerų.

Šiais metais Lampėdžio paplūdimiuose yra šiokių tokių pokyčių. Anksčiau paplūdimių priežiūra buvo patikėta privačioms kompanijoms, o nuo birželio 1 dienos tvarką trijuose Lampėdžio ežero paplūdimiuose, dviejuose Kauno marių paplūdimiuose prižiūri nauja komanda.

Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu gelbėtojų pareigos patikėtos sporto mokyklai „Bangpūtys“.

„Mokyklos direktorius patikėjo man suburti gelbėtojų komandą. Džiaugiuosi, kad kažkokių didelių nelaimių šiais metais neturėjome. Manau prevencinis dabas duoda rezultatų“, – saugomo paplūdimio privalumus mini gelbėtojams vadovaujantis Paulius Stankevičius.

Jis labai paprastai aiškina – tiesiog žiūrima, kad žmonės laikytųsi savivaldybės nustatytų taisyklių, panašiai kaip ir mieste ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Padauginę svaigalų iš paplūdimio išprašomi anksčiau nei kyla pavojus, o prieštaraujantiems gelbėtojų rekomendacijoms palikti paplūdimio teritoriją tenka aiškintis su policija.

P. Stankevičius įsitikinęs, kad saugomo paplūdimio privalumas lankytojams – komfortiškai, be incidentų praleistas laikas prie didžiausio Kauno ežero.

Tarp miestiečių Lampėdžio ežeras – itin populiarus. Kadangi Kauno marių vanduo dabar „žydi“, o patekti į kauniečių pamėgtą Panemunės paplūdimį, esantį už Trijų mergelių tilto, sudėtinga, geriausias sprendimas – išvyka prie Lampėdžio.

Praėjimas Trijų mergelių tiltu į Panemunės šilą negalimas dar nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, nes tiltas remontuojamas. Norintiems pasideginti, pasimaudyti tuoj už tilto esančiame pliaže, tektų gerokai sugaišti. Reikėtų nuvažiuoti iki A. Smetonos alėjos, o tada iki paplūdimio nemažą atkarpą nukulniuoti pėsčiomis.

Todėl šiandien Lampėdžiuose žmonių buvo labai daug, beveik kaip Palangos paplūdimyje. Šiais metais tiek daug poilsiautojų sugužėjo pirmą kartą. Tarp pliažo lankytojų dominavo jaunesni žmonės, vyresnio amžiaus poilsiautojų buvo gerokai mažiau. Pastarųjų kur kas daugiau renkasi prie Kauno marių.

Paplūdimyje nemažai iš Ukrainos atvykusių moterų, paauglių.

„Gyvenu VI forte. Šalia yra Panemunės paplūdimys, tačiau Trijų mergelių tiltą remontuos iki metų pabaigos, todėl šią vasarą Panemunėje nesilankysiu.

Netoli ir Kauno marios, bet pastaruoju metu ir prie jų nesmagu, nes vanduo pažaliavo. Todėl atvažiavau prie Lampėdžio ežero. Važiuoti gerokai toliau, bet paplūdimys sutvarkytas, vanduo švarus“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo besimaudanti kaunietė.

Šiandien vanduo Lampėdžio ežere buvo šiltas ir švarus, besimaudančių – labai daug. Ankstesniais metais tarp poilsiautojų pasitaikydavo nemažai vartojančių alkoholį. Pastaruoju metu tokių žmonių pagrindiniame paplūdimyje, šalia kempingo, gerokai sumažėjo. Šiandien padauginusiųjų alkoholio nesimatė.

Anot savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, statybas planuojama baigti metų viduryje, savivaldybė tam skyrė 750 tūkst. eurų.

„Nauju konkursu perkame dalį projekte suprojektuotų objektų, kurie neturėtų iššaukti ginčo tarp statybos dalyvių. (...) Planuojama įrengti irklavimo trasą bei jos eksploatavimo sudedamąsias dalis“, – BNS teigė V. Abramavičius.

Anot jo, anksčiau irklavimo bazę stačiusios bendrovės „Statybų kodas“ ir „Hidrum“ ne visus darbus atliko tinkamai, todėl kai kuriuos jų, pavyzdžiui, išvalyti Lampėdžio ežerą, įrengti finišo bokštelio polius, reikės daryti iš naujo.

Ankstesnis rangovas polius įrengė netinkamai. Dėl šios priežasties juos būtina demontuoti.

„Ankstesnis rangovas polius įrengė netinkamai. Dėl šios priežasties juos būtina demontuoti. (...) Pagal atliktus batimetrinius tyrimus dugnas nėra lygus. Dar tebėra teršalų“, – BNS teigė V. Abramavičius.

Šiam projektui įgyvendinti Kauno savivaldybė naudos tą patį statybos leidimą, dėl kurio praėjusiais metais įvyko ginčas.

„Statybos leidimas nesikeičia, kadangi nesikeičia ir statybos leidime esantys rodikliai. (...) Iš anksto užtikrinti statybų eigos neįmanoma. Tai yra bendras užsakovo, projektuotojo bei rangovo darbas“, – BNS teigė V. Abramavičius.

2020 metų birželį 3,2 mln. eurų vertės konkursą laimėjęs „Statybų kodo“ ir „Hidrum“ konsorciumas iki 2022 metų birželio turėjo baigti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos ir kitų inžinerinių statinių Lampėdžio ežere statybos darbus, bet konkurso laimėtojas spėjo tik išvalyti ežerą bei įrengti dalį infrastruktūros – apie 80 proc. planuotų darbų.

Rangovai sutartį praėjusių metų vasarį savo iniciatyva nutraukė motyvuodami, kad savivaldybės pateikto techninio projekto sąlygos kardinaliai skyrėsi nuo numatytų statybų leidime.

Įmonės ir miesto valdžios ginčas dėl to pernai gegužę pasiekė Kauno apygardos teismą, tačiau vėliau išspręstas taikiai, BNS šią savaitę patvirtino „Statybų kodo“ ir „Hidrum“ konsorciumo atstovė Eglė Aleksiejeva.

Lampėdžio sporto bazės įrengimas dėl teisinių ginčų strigo ir anksčiau.

2020 metų balandį paskelbus bazės statybų konkursą, jame dalyvavusios „HSC Baltic“ pasiūlymas atmestas, o bendrovei tokį sprendimą apskundus, kol teismas porą mėnesių aiškinosi savivaldybės veiksmų teisėtumą, konkursui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl jų nebuvo galima pasirašyti sutarties su laimėtoju – įmonių „Statybų kodas“ ir „Hidrum“ konsorciumu.

Planuojama įrengti irklavimo trasą bei jos eksploatavimo sudedamąsias dalis.

Projektui vėluojant, savivaldybė nespėjo iki numatyto termino panaudoti Vyriausybės skirtų 2 mln. eurų – laiku panaudota 1,63 mln. eurų.

Likusią sumą savivaldybė prilygino „HSC Baltic“ padarytai žalai ir Vilniaus apygardos teismo prašė, kad ji būtų atlyginta, tačiau šis 2021 metų birželį ieškinį atmetė konstatavęs, jog nuostolių nebuvo, nes vietoj negautos dotacijos dalies miestas skyrė atitinkamą finansavimą iš savo biudžeto lėšų.

Šį teismo sprendimą savivaldybė skundė kaip nepagrįstą, 2022-ųjų balandį Apeliacinis teismas priteisė jai žalą, tačiau po „HSC Baltic“ kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino sprendimą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Po pakartotinio nagrinėjimo Apeliacinis teismas kovo 15 dieną dar kartą nurodė, kad įrodytas ir priežastinis ryšys tarp „HSC Baltic“ neteisėtų veiksmų bei savivaldybės patirtos 368 tūkst. eurų žalos ir įpareigojo įmonę ją atlyginti.

Šiuo sprendimu dar kartą panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas savivaldybės ieškinys.

„Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą“, – teigiama Apeliacinio teismo sprendime.

Naujos irklavimo bazės statybos vyksta nuo 2019 metų. Anksčiau vietoj sporto mokyklos „Bangpūtys“ senojo pastato iškilo naujas, jo pirmajame aukšte įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų ir dvi treniruočių salės.

Dalyvavimui viešajame konkurse paraiškas rangovai gali reikti iki balandžio 12 dienos.

„Kauniečiai tikriausiai žino populiarią maudynių vietą prie Lampėdžių karjero, kitoje oficialaus paplūdimio pusėje, ties pusiasaliu. Jau visai vakare, apie 21 val., išgirdau šauksmus, atsisuku, žiūriu – nuo kalno lekia mašina ir įsibėgėjus nuo kokių poros metrų aukščio skardžio neria į vandenį“, – pasakojo kaunietis.

Anot jo, iš pradžių tvyrojo pesimistinės nuotaikos, tačiau netrukus, po minutės ar dviejų, kai kurie poilsiautojai susitelkė gelbėjimo operacijai.

„Iš pradžių į vandenį puolė vienas, po to dar keli žmonės, o pagrindinį impulsą suteikė didelė rusiškai kalbančių, triukšmingų ir įkaušusių vyrų kompanija, kurios padedami netrukus patys žmonės išplukdė, o po to ir išstūmė mašiną į krantą. Šalia mačiau automobilį ukrainietiškais numeriais, bet vienas iš stūmusių mašiną nuolat rėkė „Rasyja vsio peremožyt“ (Rusija viską nugalės, aut.past.), tai nežinau, kas jie buvo, – feisbuke rašė N. Budrys. – Girdėjau, kaip vairuotojas telefonu pasakojo, kad „išmušė“ bėgį ir kad dar bandė stabdyti, bet nieko nepavyko padaryti. Automobilis į vandenį įlėkė tuščias, tai arba jis iššoko, arba bandė stabdyti rankomis jau būdamas lauke.“

Įvykio liudininkas džiaugėsi, kad per incidentą žmonės nenukentėjo. 

„Netrukus į kitą krantą sulėkė tarnybos su švyturėliais, greitai persiorientavo ir atlėkė teisingai – policija, dvi gaisrininkų mašinos su valtimi, greitoji – bet jau pagalbos niekam nebereikėjo. Savininkui liko rūpestis, kaip užvilkti savo išgelbėtą turtą į gan statų šlaitą“, – sakė kaunietis.

Portalui kauno.diena.lt pašnekovas sakė, kad pats prisidėti prie gelbėjimo operacijos nespėjo, mat supuolus žmonėms, to daryti nebeprireikė.

Paklaustas, kaip į incidentą reagavo pats automobilio savininkas, N. Budrys sakė, kad tiksliai įvardyti negali, tačiau susidarė įspūdis, kad jis buvo pasimetęs. „Šokas, pasimetęs. Gal ir nepuolė gelbėti automobilio. Man susidarė įspūdis, kad savininkas buvo palaidojęs viltį“, – sakė liudininkas, kuriam pamatyti vaizdai sukėlė netikėtumą, bet šokas jo neištiko.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas portalui kauno.diena.lt sakė, kad pranešimas apie nelaimę buvo gautas 21.10 val.

„Buvo pranešta, kad automobilis įvažiavo į Lampėdžio karjerą. Vyko du gaisrininkų automobiliai, autocisterna ir narų automobilis, – sakė ugniagesių atstovas. – Pamatėme, kad automobilis nuokalne nuriedėjo į vandenį. Žmonių viduje nebuvo. Aplinkiniai žmonės automobilį išstūmė ant kranto. Mūsų pajėgos padėjo išstumti automobilį į kelią. Nukentėjusių žmonių nebuvo.“

„Puikios naujienos mėgstantiems poilsį prie Lampėdžio ežero. Kulautuvos, Vytauto ir Romuvos gatves sujungs žiedinė sankryža. Susisiekimas su Lampėdžių gyvenviete bei paplūdimiu taps kur kas saugesnis ir patogesnis“, – nurodo miesto atstovai.

Specialistai pažymi, kad permainos laukia ir šalia sankryžos esančios automobilių stovėjimo aikštelės – jos atnaujinimas jau prasidėjo. Po pasikeitimų ji taps erdvesnė.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Pokyčiai prasidėjo ir link sporto mokyklos „Bangpūtys“ bei paplūdimio vedančioje Gervių gatvėje. Čia bus įrengta lietaus nuotekų sistema, naujas apšvietimas, suformuoti platūs ir patogūs šaligatviai pėstiesiems bei dviratininkams. Bendras atgimstančios gatvės ilgis – daugiau nei kilometras“, – kuri vieta ties Lampėdžių ežeru bus sutvarkyta, pridūrė Kauno miesto savivaldybė.

Darbai geri ir būtini, bet planavimas?

Kauniečiai teigiamai vertino daromus remontus, mat minėtose gatvėse duobių buvo pilna, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokius darbus buvo galima atlikti kitu metu, mat dabar ties Lampėdžių ežeru būna pilna poilsiautojų, o kitu metų sezonu – visiškai laisva.

„Darbai geri ir būtini, bet planavimas? Kai aikštelė stovi tuščia pavasarį, rudenį, darbai nedaromi, kai vasarą suvažiuoja pilna automobilių, tada aikštelėje pradedami darbai“, – stebėjosi Gintaras.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Dar kiti kauniečiai atkreipė dėmesį, kad prie Lampėdžio ežero paplūdimių trūksta tualetų, todėl tvarkant aplinką, reikėtų pasirūpinti ir šia infrastruktūra.

Rugpjūčio 4-osios rytą, apie 9.47 val., Bendrasis pagalbos centras užregistravo pranešimą, kad Gervių g., ant ežero kranto, rasti žmogaus daiktai – dviratis ir rankšluostis.

Kadangi aplink daiktų savininko nesimatė, kilo įtarimų, kad jis galėjo maudytis ir nuskęsti.

Į įvykio vietą nedelsiant išsiųsti ugniagesių gelbėtojų narai, policijos pareigūnai.

Pirminės žvalgybos metu žmogaus nesimatė nei ant kranto, nei vandenyje. Nuspręsta patikrinti vaizdo kameras, kurios filmuoja šią vietą. Ir po to spręsti dėl tolimesnių veiksmų.

Policijos pareigūnams peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, nieko įtartino nepastebėta. Tačiau, įvertinus, kad veiksmas galėjo vykti ir tamsiuoju paros metu,  ugniagesių gelbėtojų narai dar dėl viso pikto išžvalgė ir ežero dugną šioje vietoje. Rezultatas buvo toks pats.

Galiausiai išsiskirstyta, konstatavus, kad buvo surengta treniruotė, padedanti tobulinti profesinius įgūdžius. Ir, žinoma, su palengvėjimu, kad neteko konstatuoti dar vienos tragedijos. 

Pareigūnai nedelsė. Jie panaudojo tarnybiniame automobilyje turėtus gesintuvus ir užgesino transporto priemonę.

Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė Kauno policija.

„Mes visada pasiruošę ne tik ginti, saugoti, bet ir padėti“, – rašo policija.

Pirmoji šios vasaros tragedija Kauno vandens telkiniuose greičiausiai įvyko dar sekmadienį. Nors tądien prie Lampėdžio ežero su draugu pramogavusio devyniolikmečio artimieji apie tai, kad jis negrįžo į namus, pranešė policijai tik beveik po paros – pirmadienio pavakarę.

Anot policijos atstovės, dingusiojo draugas teigė palikęs jį sekmadienį, apie 21 val., prie minėto ežero. Šioje vietoje – ežero krante ties Lampėdžių Gervės gatve buvo rasti ir dingusiojo rūbai bei daiktai. Todėl apie 22 val. policija kreipėsi pagalbos į Kauno ugniagesius gelbėtojus, prašydami padėti ieškoti galimo skenduolio.

Kauno ugniagesių gelbėtojų narai naršė Lampėdžio ežerą apie valandą laiko. Kol apie 23 val. – 30 metrų nuo kranto ir penkių metrų gylyje buvo aptiktas vyriškos lyties kūnas.

Asociatyvi Vilmanto Raupelio nuotr.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl devyniolikmečio mirties priežasties.

To paties pirmadienio – birželio 13-osios rytą Kauno policijos bei ugniagesių gelbėtojų pajėgos skubėjo ir prie jachtklubo R.Kalantos gatvėje.

Ugniagesiai gelbėtojai savo suvestinėse praneša 6.49 val. sulaukę pagalbos prašymo iš policijos dėl minėtoje Kauno marių vietoje plūduriuojančio vyro, kuris, kaip teigta, nenori išlipti į krantą. Tačiau tai panyra į vandenį, tai vėl plūduriuoja.

Užsidėję hidrokostiumus, du gelbėtojai ištraukė šį apie trys metrai nuo kranto policijos kantrybę bandžiusį keistuolį. Konstatavus, kad jis galimai sušalęs, vyriškis perduotas medikams, kurie jį išvežė į gydymo įstaigą.

Pasak policijos atstovės, jiems apie šį vyrą, jachtklubo teritorijoje įsibridusį iki juosmens į vandenį, pranešė praeiviai, kurie teigė, kad jis visai į juos nereaguoja.

Tą patį teko konstatuoti ir į įvykio vietą atskubėjusiems policijos pareigūnams. Šie šiandien ryte tegalėjo pasakyti, kad, ištrauktas ugniagesių gelbėtojų iš vandens, keistuolis pasakė tik savo vardą, kuris galimai buvo pameluotas, nes labai keistas, ir pavardę. Tuo ši istorija ir baigėsi, nes, anot policijos atstovės, jokio pažeidimo minėtas asmuo nepadarė, todėl šio įvykio tirti neketinama.

Nesutariama, kas pirmiau vienašališkai nutraukė sutartį – rangovai bando įrodyti, kad darbų atlikti neįmanoma dėl užsakovo klaidų ir konkurse įžvelgia korupcijos apraiškų savivaldybėje.

Kauno apygardos teismas BNS patvirtino, jog kovo 15-ąją gautas bendrovių „Statybų kodas“ ir „Hidrum“ ieškinys – juo  reikalaujama pripažinti savivaldybės sprendimą nutraukti sutartį neteisėtu, o „Statybų kodas“ prašo priteisti 308 tūkst. eurų skolą už atliktus darbus. Ieškinyje nurodoma, kad savivaldybė sutartį nutraukė vasario 11-ąją, tačiau „Statybų kodas“  teigia tai padaręs anksčiau.

„Bendrovė pirma nutraukė sutartį, o po šio fakto Kauno savivaldybė pranešė, kad ji irgi vienašališkai nutraukia sutartį. Turime tai ginčyti kaip neteisėtą užsakovo veiksmą ir reikalaujame priteisti iš jo skolą. Kol kas tokie reikalavimai“, – BNS sakė bendrovei atstovaujanti „SPC legal“ teisininkė Eglė Aleksiejeva.

2020 metų birželį 3,2 mln. eurų vertės konkursą laimėjęs „Statybų kodo“ ir „Hidrum“ konsorciumas iki šių metų birželio turėjo užbaigti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos ir kitų inžinerinių statinių Lampėdžio ežere statybos darbus, bet konkurso laimėtojas spėjo tik išvalyti ežerą bei įrengti dalį infrastruktūros – apie 80 proc. planuotų darbų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rangovai sutartį vasarį savo iniciatyva nutraukė motyvuodama tuo, kad savivaldybės pateikto techninio projekto sąlygos kardinaliai skyrėsi nuo numatytų statybų leidime.

„Mes patys nutraukėme sutartį vienašališkai, dėl to, kad negalime vykdyti darbų, nes užsakovo pateikta dokumentacija neatitinka realybės ir mes negalime vykdyti darbų“, – Seimo Antikorupcijos komisijai šią savaitę liudijo E. Aleksiejeva.

Anot jos, ginčas kilo dėl teisėjų bokšteliui išduoto statybų leidimo, kuriame statinys įvardijamas kaip vieno aukšto, o savivaldybės pateiktame projekte tas pats statinys yra trijų aukštų. Pareikalavus aiškumo savivaldybė atsisakė projekto sąlygas keisti.

Bendrovė pirma nutraukė sutartį, o po šio fakto Kauno savivaldybė pranešė, kad ji irgi vienašališkai nutraukia sutartį.

„Paaiškėjus šioms aplinkybėms užsakovas nesutiko keisti projekto, o pagal dokumentaciją projekto įvykdyti techniškai neįmanoma“, – teigė E. Aleksiejeva.

Kauno savivaldybė į BNS klausimus dėl šios situacijos neatsakė.

„Statybų kodo“ atstovai savivaldybės elgesyje įžvelgia korupcijos apraiškų – esą jos specialistai privalėjo žinoti techninio projekto ir leidimo neatitikimus, tačiau jie ištaisyti nebuvo, todėl jie kreipėsi į Seimo komisiją

„Kad savivaldybė nežinojo, pagal kokį techninį projektą rengia viešąjį pirkimą, net negalima daryti tokių prielaidų – jie žinojo, ką teikia, jie žinojo, kuris projektas turi leidimą, kuris – ne. Į viešąjį pirkimą įdėjo triaukštį be statybos leidimo, tokį projektą, kokio norėjo, galbūt ir rangovą jam buvo numatę, kuris nekeltų klausimų. Gal jie tikėjosi, kad konkursą laimėjusi bendrovė klausimų nekels, bet mes net nesiruošiame jo statyti ir rizikuoti įstatymų pažeidimu“, – kalbėjo E. Aleksiejeva.

Jos manymu, šiuo atveju buvo pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas.

„Žinodami, kad negali statyti statinio, skelbė konkursą ir naudojo to pirkimo vykdymui ir darbams viešąsias lėšas“, – sakė teisininkė.

Antikorupcijos komisija žada kviesti Kauno savivaldybės atstovus, iš kurių tikimasi išgirsti atsakymus į klausimus.

„Ši istorija yra pakankamai simptomatiška matant, kaip viskas vyksta, kitame posėdyje mums reikėtų rimtai pasikalbėti su savivaldybės darbuotojais. Gal jie gali paaiškinti, kaip tokios situacijos susidaro, kodėl šiam pirkimui buvo sudaryta atskira viešųjų pirkimų komisija“, – sakė komisijos narys Andrius Vyšniauskas.

Lampėdžio sporto bazės įrengimas dėl teisinių ginčų strigo ir anksčiau. 2020 metų balandį konkurse dalyvavusios, tačiau jo nelaimėjusios bendrovės „HSC Baltic“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to savivaldybė negalėjo pasirašyti sutarties su laimėtoju ir nespėjo iki numatyto termino panaudoti Vyriausybės šiam projektui skirtų 2 mln. eurų ir dėl to patyrė 375 tūkst. eurų žalos.

Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 26 dieną nusprendė, kad bendrovė privalo šią žalą atlyginti.

Naujos irklavimo bazės statybos vyksta nuo 2019 metų. Anksčiau vietoj sporto mokyklos „Bangpūtys“ senojo pastato iškilo naujas, jo pirmajame aukšte įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų ir dvi treniruočių salės.