Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių laužų buvo uždegti Gedimino prospekte.

ELTA primena, penktadienį Lietuvoje vyksta Vasario 16-ajai skirti minėjimo renginiai. Šventinis minėjimas prasidėjo 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimu Rasų kapinėse.

Vėliau Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą buvo apdovanoti 89 Lietuvos ir 13 užsienio valstybių piliečių. Tarp apdovanotųjų – ir pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska bei Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Vidurdienį prie Prezidentūros esančioje Simono Daukanto aikštėje buvo iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Į susirinkusius vilniečius ir sostinės svečius kreipėsi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip pat buvo laikomos Šv. Mišios Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.

Netrukus po jų Vasario 16-osios minėjimas tesėsi prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje. Iš Signatarų namų balkono tradiciškai į tautą kreipėsi pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose.

„Kiekvienas rajonas uždegs nuo 5 iki 50 laužų. (...) Faktas, kad kiekvienam Lietuvos rajone prie pagrindinių kelių bus uždegti laužai. (...) 60 rajonų yra, jeigu po 10 laužų, tai ir iki tūkstančio galėtų būti“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Anot tarybos pirmininko, proteste dalyvaus daugiau nei 50 ūkininkų organizacijų, o kitas ciklo renginys planuojamas sausio pabaigoje.

I. Hofmano teigimu, su I. Šimonyte bus kalbama apie aktualiausias žemdirbių problemas – daugiamečių pievų, saugomų teritorijų plėtrą, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, pieno krizę.

„Šitas susitikimas jau buvo derintas anksčiau, nuo spalio mėnesio. Didelė dalis tų klausimų sutampa su dabartiniais reikalavimais. Vienas svarbiausių – daugiamečių pievų problema, dar saugotinų teritorijų plėtra, dujų (suskystintų naftos dujų – BNS) akcizas ir nauja kuro naudojimo tvarka, pieno krizė“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Susitikime dalyvaus Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai: I. Hofmanas, Raimundas Juknevičius, Eimantas Pranauskas, Jonas Valionis, Audrius Vanagas.

I. Hofmanas anksčiau teigė, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteiks rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio taryba vienija 10 organizacijų – apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų.

Kokia laukia liepa, kol kas prognozuoti sunku. Anot Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Tado Rumševičiaus, šiuo metu situacija – geresnė, nei buvo birželio viduryje.

„Situacija ženkliai geresnė, tačiau vis tiek atvirose teritorijose ir miškuose jaučiama sausra“, – pažymėjo pašnekovas.

Jis taip pat nurodė gaisrų, įvykusių birželį, priežastis ir vietas.

Situacija ženkliai geresnė, tačiau vis tiek atvirose teritorijose ir miškuose jaučiama sausra.

„Birželį vien Klaipėdoje kilo 35 gaisrai, daugiausia atviroje teritorijoje. Gaisrų priežastys – deginami laužai, pernykštė žolė ir pašalinis ugnies šaltinis. Klaipėdos rajone kilo 18 gaisrų, daugiausia atviroje teritorijoje. Gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys, be priežiūros paliktos laužavietės ir pan. Taip pat trys gaisrai kilo Smiltynės miške“, – sakė T. Rumševičius.

Gyventojų prašoma nelikti abejingiems pastebėjus gaisrą ar bet kurią kitą nelaimę.

„Liepos mėnesio situacijos neprognozuojame, tiesiog stebime hidrometeorologijos tarnybos pateikiamą informaciją. Žmonės turėtų išlikti sąmoningi, budrūs ir vengti gamtoje naudoti atvirą ugnį, nepatartina kurti laužų esant stipriam vėjui. Užkurtą laužą būtina nuolat stebėti, baigus kūrenti jį reikia užpilti žemėmis arba vandeniu, kol žarijos visiškai nustos rusenti. Nemėtyti nuorūkų kur papuola, šiukšlių, stiklo tarą po stovyklavimo susirinkti ir išsivežti, saugoti ir tausoti gamtą, tada ir mažiau kils gaisrų joje“, – patarė T. Rumševičius.

Pamačius gamtoje gaisrą – nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybai.

Tradiciškai čia degė laužai. Tik dabar jau nebedeginamos medžių šakos tiesiog ant šaligatvio. Laužus primena metaliniai ugniakurai. Juos įžiebė Žvejų rūmų tautinių šokių sambūrio „Vėlunga“ šokėjai.

Susitikę šioje vietoje klaipėdiečiai sveikino vieni kitus, tarsi būtų broliai ir seserys, drauge patyrę neišdildomus įvykius.

Dar prieš 17 val. istorinio Klaipėdos pašto pastato bokštas nušvito Lietuvos trispalvės spalvomis.

Susitikimų šurmulį nuramino kariliono varpų dūžiai.

14 kartų suskambę jie minėjo sausio 13-osios aukas, kurių pavardes skaitė Jūrų kadetų mokyklos moksleiviai. Žilagalviai vyrai nusiėmė kepures, pagerbdami tuos, kurie paaukojo ant laisvės aukuro savo gyvybes.

Renginio vedėja į susirinkusiuosius kreipėsi vadindama juos istorijos liudininkais.

Prieš 32 metus vykusių įvykių seką priminė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja docentė Silva Pocytė.

Jautrius žodžius tarė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Lietuvių liaudies dainomis, dainuojamomis atlikėjos Rasa Serra perpintas renginys tapo susitikimų, pasikalbėjimų, pasilabinimo vakaru. Jau be įtampos, be baimės ir mirtino pasiryžimo susirinkę žmonės turėjo apie ką pasikalbėti.

Pabendrauti su klaipėdiečiais nepraleido progos ir politikai, ypač besiruošiantieji rinkimams.

Vakaro metu skambėjo ir Pagyvenusių žmonių asociacijos ir Bendruomenės namų meno ansamblių atliekamos dainos.

Žmonės buvo vaišinami arbata, todėl neskubėjo skirstytis. Sausio 13-osios laužai yra ypatinga vieta ir proga dar kartą pajausti ir suprasti, ko verta yra laisvė. Tai ypač aktualu dabar, kai Ukraina už galimybę būti laisva moka savo žmonių gyvybių kaina.

Du įtariamieji – 2007 metais ir 2009 metais gimę nepilnamečiai apklausti, nuostolis nustatinėjamas.

Surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Akciją prie aukurų „Kartu!“ šildė ne tik jų liepsnos, bet ir patriotinės eilės, muzika bei dėkingumas už apgintą laisvę ir turimas galimybes.

Prisijungusieji prie šių akcijų dalijosi savo viltimis ir prisiminimais iš įsimintinų 1991 m. sausio dienų, kai Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva patyrė sovietų karinę agresiją.

Kaunietė Tolina, Sausio 13-osios minėjimo renginių programą radusi kaip tik portale kauno.diena.lt, pasakojo, kad kasmet lankosi Laisvės gynėjų dienos renginiuose.

„Esu patriotė. Visur važiavome, ir vaikai važiavo, ir giminės važiavo. Važiavom, nes ką žinai, kur atsidurtume, jeigu pralaimėtume, kas nutiktų Lietuvai“ – į 31 metų senumo svarbius šaliai įvykius mintimis nusikėlė moteris. Labiausiai jai įsiminė tų dienų „visų vienybė, laisvė, Lietuva“.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Lemtingą sausio 12-ąją, kai prasidėjo šturmas, nusinešęs 14 gyvybių ir daugybės žmonių sveikatą, ji liko namuose su pusės metų amžiaus anūke, o sūnų su marčia išleido prie Televizijos bokšto.

Kaunietė Daiva minėjimo metu nenuleido akių nuo savo mažojo sūnaus. Berniukas nenustigo vietoje. „Dėl šio minėjimo vyras iš darbo anksčiau atsiprašė. Mylim Lietuvą, savo šalį, prisimenam, kas buvo, bijom, kad gali pasikartoti. Tai buvo viena svarbiausių parų mūsų laisvei. Kaupiasi ašaros“, – kalbėjo jauna moteris. Jai 1991-aisiais tebuvo ketveri.

„Tą naktį miegojau namuose. Turėjau mamą šalia, man viskas buvo gerai. Tėtis tuomet buvo Vilniuje, gynė II-uosius Seimo rūmus. Aišku, visą tą sužinojau, supratau gerokai vėliau“, – kalbėjo kaunietė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuomet susitelkę tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai stojo ginti savo šalies ir jos laisvės. Beginkliai vyrai ir moterys stojo prieš tankus ir automatus.

Tuomet sausį žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai žmonių buvo sužeisti.

Rytoj 8 val. pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ rengėjai kviečia dešimčiai minučių languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes.

10 val. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o 12 val. suskambės Kauno kariliono varpai. Po šio koncerto vyks gėlių padėjimo ceremonija, joje dalyvaus Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai.

Tai buvo viena svarbiausių parų mūsų laisvei. Kaupiasi ašaros.

Taip pat planuojamas Laisvės gynėjų Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto atminimo pagerbimas Petrašiūnų ir Romainių kapinėse.

Vakare Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai persikels į Kauno tvirtovės  VI fortą.

18 val. čia prasidės renginys „Laisvės liepsna“. Laužo šviesoje savo prisiminimais dalysis 1991 m. sausio 13-osios įvykių liudininkas. Programoje – ir folkloro ansamblio „Kupolė“ dainos, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šaulių priesaika, jaunųjų šaulių pasižadėjimas tarnauti Tėvynei, galimybė apžiūrėti logistikos aikštelėje eksploatuojamą karinę techniką.

Norintys dalyvauti renginyje privalo užsiregistruoti iš anksto el. p. registracijavdkm@gmail.com. Registruojantis būtina nurodyti renginio datą, vardą, pavardę ir telefono numerį, o atvykus į renginį – pateikti galimybių pasą.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Neries padalinyje iki vasario vyks Laisvės gynėjo T. Masiulio fotografijų paroda „Laisvės ir kalnų šauksmas“.

Pavakare Seimo rūmų Didžiajame kieme numatoma iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė, o vakare Nepriklausomybės aikštėje bus uždegti laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai.

Ta proga kieme taip pat eksponuojama paroda „Prisiekę nesitraukti: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“, čia vyks dokumentinių filmų peržiūra: bus rodomos ištraukos iš Leono Vytauto Glinskio dokumentinio filmo „Laužai prie parlamento“.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, bus tęsiama tradicija tapusi akcija – Neužmirštuolių pievos sodinimas. Vėliau, skambant patriotinei muzikai ir eilėms, tarp Laisvės paminklo iki Amžinosios ugnies (Nežinomo kareivio kapo) suliepsnos 14 aukurų.

Sausio 13-osios išvakarėse Klaipėdoje rengiamas tradicinis bėgimas Laisvės gynėjų keliu. Bėgikai turės įveikti 8 km atkarpą – nuo Girulių televizijos bokšto iki Klaipėdos miesto savivaldybės pastato.

Šįkart nuspręsta bėgti jau sutemus, siekiant labiau pajusti 1991 metų sausio įvykių atmosferą. Prie Klaipėdos savivaldybės degs Laisvės gynėjams skirti atminimo laužai.

Sausio 13 dieną Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos vadovybė karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Tuomet per karinius veiksmus nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.

Sudaromas sąšaukos žemėlapis

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena tapo gera proga lietuvių ir latvių draugystei bei bendriems renginiams.

2005 metų rugsėjo 22 dieną buvo surengta Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija, Varnių regioninio parko direkcija. Kitais metais, minint Saulės mūšio 770-ąjį jubiliejų, prie sąšaukos prisijungti buvo pakviesta daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje – uždegti ugnis ant piliakalnių bei kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Vienybės ugnys plėtėsi pereidamos Lietuvos sienas ir sujungdamos baltų palikuonių gyvenamas žemes. Kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėja. Sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu.

2019 metais Baltų vienybės ugnys nušvietė virš 200 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose šalyse. Lietuvos-Latvijos vienybės draugijai pasiūlius, sutarta Vienybės ugnis uždegti rugsėjo 22 d. tarp 20.00-21.00 val. (Lietuvos laiku). Dalyviams siūloma tinkamai paruošti ugniavietę, uždegti ugnį, iškelti vėliavas, sugiedoti tautines giesmes, prisiminti baltų gentis, istoriją, kalbas, papročius. Jei yra netoliese kitų kalvų, ant kurių renkasi bendraminčiai, siūloma iškelti degančias kartis, iššauti fejerverką ar paleisti ugnies žibintus, kad matytume vieni kitų ženklus.

Sąšaukos dalyviai praneša, kur bus uždegtos ugnys. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame matosi, kur degs vienybės ugnys ir kas jas uždegs.

Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant piliakalnių ar kitose su baltų istorija, kultūra susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes.

Ministrai įteiks Baltų apdovanojimus

Antradienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Latvijos kolega Edgaru Rinkevičiumi Rygoje įteiks šių metų Baltų apdovanojimus.

Šiais apdovanojimais kasmet pagerbiami Lietuvos arba Latvijos fiziniai arba juridiniai asmenys už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie abiejų šalių istoriją, kultūrą ir turizmą.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Baltų apdovanojimą įsteigė 2017 metais.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį pajūryje surengta jau tradicine tampanti iniciatyva „Senovinė ugnies naktis“, kurios metu uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai.

Šiemet besileidžiančios saulės ir ošiančios jūros fone buvo uždegti trys laužai – ties Šaipių kaimu, kur ugnimi rūpinosi Karklės kaimo bendruomenė, ties Karklės kaimu laužo įkūrimą koordinavo greta esančio Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovai, o ties Kukuliškių kaimu prie „Memel-Nord“ baterijos ugnį kurstė Pasieniečių klubas.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teigė, kad laužai šį vakarą turėjo būti uždegti ir Latvijoje – Papėje, Nycoje.

Prie jūros pakrantėje ties Karkle sukrauto laužo netrūko žmonių, kuriuos leidžiantis saulei kvietė ir švelnūs muzikos garsai – skambėjo vienybės dainos, kurias susirinkusiems dovanojo atlikėja Erika, muzikavo Kretingalės kultūros centro ansamblio „Grajus“ vadovas Juozas Staniulis.

Teigiama, kad simboliniu renginiu siekiama skatinti bendruomeniškumą, žmonių ir kaimyninių kraštų draugystę.

Renginio metu nepamirštas ir vienas aštriausių klausimų šiuo metu – įvykiai Baltarusijoje. Išreiškiant palaikymą sunkų metą išgyvenančiai ir neramumų purtomai tautai skambėto Baltarusijos himnas.

Susirinkusieji buvo prašomi laikytis saugaus atstumo, veidus dengti apsauginėmis kaukėmis, naudoti dezinfekcinį skystį.

Tiesa, į prašymą būti su apsauginėmis kaukėmis atsižvelgė anaiptol ne visi iniciatyvos dalyviai.

Ugniagesiai įspėja, kad naudojant kepsnines ir neatsargiai elgiantis su ugnimi, ne tik tenka gesinti užsidegusius namus, bet ir gelbėti gyventojus. Štai pernai kovo 9 d. Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Ginėnų kaime užsidegė namo fasadas. Gaisras kilo iš šašlykinės vėjui atnešus žiežirbą. Tais pačiais metais balandžio 6 d. Plungės rajone, Babrungo seniūnijoje, Truikių kaime užsiliepsnojo tujų gyvatvorė, o nuo jos užsidegė ir pavėsinė. Atvykus ugniagesiams, jau degė gyvatvorė ir medinės pavėsinės stogas. Šis gaisras irgi kilo nuo įkurtos šašlykinės. Dar viena nelaimė pernai įvyko gegužės 12 d., Kaune, kai prie namo kuriant šašlykinę, nuo degaus skysčio užsidegė moters drabužiai. Per metus dėl tokių nelaimių ugniagesiams tenka vykti dešimtis kartų.

„Švenčių metu gyventojai linkę atsipalaiduoti ir pamiršta saugaus elgesio taisykles. Todėl labai svarbu vadovautis bendrais saugaus elgesio principais ir būti atsakingiems už savo veiksmus,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Svarbu vadovautis bendrais saugaus elgesio principais ir būti atsakingiems už savo veiksmus.

Jo teigimu, naudojant elektrines ar dujines kepsnines būtina vadovautis gamintojo saugos instrukcijomis. Dera žinoti, kad elektrinės kepsninės yra saugesnės už dujines, nes jose nėra naudojama atvira ugnis ir dujos, kurios kelia sprogimo ir gaisro pavojų.

Beje, dujinės kepsninės su dujų balionais negali būti naudojamos aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose pastatuose. Be to, dujų balionas turi būti laikomas ne arčiau kaip 1 m iki dujinio prietaiso, apsaugotas nuo saulės spindulių ir šilumos poveikio. Nereikėtų pamiršti, kad draudžiama palikti be priežiūros veikiančias tiek dujines, tiek elektrines kepsnines.

O naudojantis kepsninėmis, svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip per 6 metrus nuo pastatų.

Po jomis turėtų būti padėtas nedegus pagrindas. Statyti kepsninę reikėtų kuo toliau nuo medžių, krūmų, šiukšliadėžių ir kita.

Kartais žmonės, norėdami pasislėpti nuo vėjo ar lietaus, kepsninę pastato šalia namo, pavėsinėje ar terasoje. Tai irgi kelia gaisro pavojų. Visada šalia reikėtų turėti vandens liepsnai užpilti.

Būtina prižiūrėti ir žaidžiančius vaikus bei naminius gyvūnus, kad šie neatsidurtų prie kepsninės.

Labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degųjį skystį, nes įkaitęs jis gali sprogti, o jam užsidegus, galima apdegti.

„Įkurti kepsninę reikėtų pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į kitą pusę. Baigus kepti, nereikėtų kepsninės palikti be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigę ja naudotis, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, o kepsninę patraukite į saugią vietą,“ – pataria A. Gudžiauskas.

Dera žinoti, kad balkonuose ar terasose negalima kurti kepsninių, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą. Nors elektrinių šašlykinių naudojimas nedraudžiamas, tačiau kepant šašlykus gali užsidegti riebalai, o pliūptelėjus liepsnai visada yra didelė rizika apdegti, kaipmat gali užsiliepsnoti ir drabužiai.