Senosios arenos pastate Žaliakalnyje numatyta įrengti trūkstamas treniruočių aikšteles mažiausiai keturių Kauno sporto mokyklų auklėtiniams. Tuo pačiu bus išsaugota ir visa ledo šaldymo įranga.

Racionalus sprendimas sportui

Senąją Kauno ledo areną Aušros gatvėje administruojanti sporto mokykla „Startas“ šiuo metu turi apie 300 auklėtinių, lankančių dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio treniruotes. Čia taip pat organizuojamos ir šių sporto šakų varžybos.

Dar neseniai tai buvo vienintelė vieta Kaune žiemos sportui ir čiuožimo entuziastams. Tačiau situaciją iš esmės pakeitė prieš kelerius metus atidaryti naujieji ledo rūmai su dviem pilnavertėmis aikštėmis čiuožimui ir papildoma sporto sale Kovo 11-osios gatvėje.

Analizuojant jų veiklos intensyvumą ir ledo aikščių užimtumą, tapo akivaizdu, kad būtent šios, didesnės ir kur kas modernesnės, erdvės gali būti pagrindine miesto žiemos sporto šakų baze.

Pokyčių nuspręsta imtis įvertinus naujų ledo rūmų užimtumą. Paskaičiuota, kad dviejose pilnų matmenų aikštėse po vienu stogu be problemų sutilps visi žiemos sporto šakų entuziastai. Pasak idėjos sumanytojų, tai racionalus sprendimas, siekiant efektyviai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir sukurti naujas erdves kitų sporto šakų atstovams.

Rokiruotę atliks per vasarą

„Čiuožėjams persikėlus į ledo rūmus šalia „Girstučio“, senąją areną Aušros gatvėje paversime daugiafunkciu kompleksu su krepšinio, tinklinio, salės futbolo ir kitų sporto šakų erdvėmis. Čia galės sportuoti netgi fechtuotojai, penkiakovininkai. Galime paneigti bet kokius nuogąstavimus: arenos pastatas išliks toks pats autentiškas, koks buvo pastatytas prieš beveik 50 metų – transformuosis tik jo vidus. Netgi visa ledo šaldymo įranga išliks savo vietose – jei ateityje čiuožimo populiarumas šautų į naujas aukštumas, čia labai greitai vėl galėtų sugrįžti ledas“, – užtikrino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.

Pasak pašnekovo, toks sporto šakų geografinis perskirstymas mieste naudingas keliais aspektais. Pirmiausia, vietoje senojo ledo Žaliakalnyje trūkstamas erdves treniruotėms suras bent keturių miesto įstaigų – „Starto“, „Gajos“, „Žalgirio“ sporto mokyklų bei Kauno plaukimo mokyklos – auklėtiniai. Aikštes nuomotis galės ir sporto mėgėjai bei kitos sporto įstaigos.

Maža to, miestui svarbus ir ekonominio naudingumo svertas. Senosios ledo aikštės išlaikymas atsieidavo daugiau nei 400 tūkstančių eurų per metus, kai tuo pat metu veikia dvi naujutėlaitės ledo aikštės greta „Girstučio“.

Sporto šakų rokiruotė iš arenos į naujus ledo rūmus planuojama šią vasarą, siekiant netrukdyti treniruočių procesui. Numatyta, kad Kovo 11-osios gatvėje veikiančių ledo rūmų valdymas bus patikėtas sporto mokyklai „Startas“.

Nuo krepšinio iki fechtavimo

Beveik 3,7 tūkst. kv. metrų plotą užimanti ledo arena į daugiafunkcį sporto kompleksą bus konvertuota dar šiemet. Planuojama, kad čia išsiteks 3 universalios aikštelės – sporto mokyklų auklėtiniai lankys tinklinio, rankinio, badmintono, lauko teniso, krepšinio ir netgi fechtavimo treniruotes.

Sujungus dvi aikšteles, čia galės vykti oficialios salės futbolo ar rankinio rungtynės. Gretimos pastato erdvės bus pritaikytos dviračių sporto treniruotėms bei imtynininkų užsiėmimams.

Skaičiuojama, kad atnaujintose erdvėse išsitektų daugiau kaip 500 sportininkų. Tuo pačiu tai leis sudaryti patogesnes sąlygas netoliese esančios Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos auklėtinių užsiėmimams per fizinio ugdymo pamokas.

„Visa tai yra ne teoriniai paskaičiavimai, bet reali, pasiteisinusi patirtis. Kauno sporto halė po rekonstrukcijos maksimaliai pritaikyta neformalioms veikloms – jose kasdien sportuoja šimtai jaunųjų kauniečių. Nepaisant to, kasmet bent keli šimtai vaikų negali patekti į sporto mokyklas dėl erdvių trūkumo. Būtent šią problemą miestas išspręs, transformuodamas ledo areną“, – pridūrė T. Vasiliauskas.

Senosios ledo arenos transformacija ilgai neužtruks. Darbus planuojama pradėti dar šią vasarą.

Vietoje ištirpdyto ledo, nuėmus aikštės bortus, bus paklotas įvairioms sporto šakoms tinkamas parketas. Lygiagrečiai numatyta įrengti šildymo ir vėdinimo sistemas. Šaldymo įranga taip pat nebus išmontuota: jei staiga išaugtų ledo sporto šakų populiarumas, daugiafunkcis kompleksas per optimaliai trumpą laiką vėl galėtų tapti arena čiuožimui.

Daugiau sporto objektų mieste

Pastaruoju metu Kaune atnaujinama bei statoma ir daugiau sporto objektų. Šilainiuose įsibėgėjo baseino rekonstrukcija. Visiškai naujos erdvės plaukimui pradedamos statyti ir Panemunėje.

Planuojama dar šiemet startuoti su naujos futbolo ir regbio arenos statybomis Aleksote. Netoliese, Dariaus ir Girėno aerodromo pašonėje, projektuojamas ekstremalaus sporto parkas ir atviras sporto aikštynų kompleksas.

Metų pabaigoje planuojama užbaigti lengvosios atletikos maniežą greta Sporto halės bei Dariaus ir Girėno stadiono.

Lampėdžio ežere baigiama įrengti moderni irklavimo trasa – jau šią vasarą įvyks pirmosios varžybos. Tuo metu Kauno marių pakrantėje, vadinamojoje Neptūno įlankoje, jau ryškėja „Bangpūčio“ mokyklos būsimos buriavimo sporto bazės pastatų kontūrai.

Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ darbuotojai. Stebina naktinių vandalų noras daryti bloga, pakenkti.

Įstaigos projektų vadovė Živilė Putnienė pasakojo, kad kartais tokių nelaukiamų svečių sukelta žala būna labiau moralinė, bet vis tiek labai nemaloni. Antai praėjusio penktadienio naktį pavogtas rėmelis, kuriuo naudojasi čiuožti nemokantys vaikai.

Dingsta smulkūs dalykai, kurie vėliau randami numesti kažkur atokiau aikštėje.

Kartą po kitos nakties pastebėta, kad buvo ištampyta laistymo žarna, darbuotojai rado išnešiotas eglutes, kurios buvo sustatytos čiuožyklos centre.

„Facebook“ paskyros „Klaipėdos šventės“ nuotr.

Vaizdo kameros fiksuoja aplinką iš aštuonių pozicijų, todėl matomi ne tik įsibrovėlių veiksmai, bet ir veidai. Jei bus padaryta žymesnė žala, policininkai nesunkiai nustatys kaltininkus.

Kartą kameros užfiksavo vaikiną, kuris tyčia šlapinosi prie generatoriaus.

Tikimės, kad pareigūnai mums padės išsaugoti klaipėdiečiams patikusią pramogą.

Tokie piktavaliai dažniausiai pasirodo iki pirmos ar antros valandos nakties.

Ledas traukia ir keistuolius.

Pastebėta, kad kiekvieną naktį, tuo pačiu laiku prie čiuožyklos ateina viena moteris. Ji visada sustoja toje pačioje vietoje ir apie 20 minučių žiūri į ledo arenos centrą.

Ši moteris nieko blogo nedaro, pastovi ir nueina, bet judesio davikliai suveikia, darbuotojai gauna signalą ir pabunda iš miego.

„Teks kreiptis į policiją ir prašyti, kad iki vėlumos dažniau apsilankytų Teatro aikštėje. Iki šiol nakčiai netverdavome tvora visos ledo arenos, bet panašu, kad teks tai daryti. Kiekvieną naktį kažkam prireikia būtinai perlipti tvorą ir kažką nuveikti ant ledo. Džiaugiamės, kad kol kas niekas nesusižeidė ir nepadarė didelės žalos, bet niekada negali žinoti, kada bus pirmas kartas. Tikimės, kad pareigūnai mums padės išsaugoti klaipėdiečiams patikusią pramogą“, – kalbėjo Ž. Putnienė.

Eglutė – 12 metrų aukščio

Sidabrinę Kalėdų eglutę klaipėdiečiams šiemet padovanojo Loreta ir Arūnas Bentai, gyvenantys Labrenciškėse. Eglutė yra beveik 12 m aukščio, ją savininkai savo sklype pasodino 2000 m.

Tradicija Teatro aikštėje puošti gyvą eglutę startavo 2015 m. Laikui bėgant, Klaipėdos pavyzdžiu pasekė ir kiti Lietuvos miestai.

Jau kelias savaites kone kasdien Teatro aikštėje vyksta pasiruošimo kalėdiniams renginiams darbai – ne tik puošiama eglutė, bet ir ruošiama ledo arena, kurioje jau matyti ir būsimos scenos konstrukcija.

„Ji bus apipavidalinta ir, tikimės, kad sukurs tikrą žiemos pasaką“, – vylėsi įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Živilė Putnienė.

Skelbiama, kad ledo arenos centre pasirodys pagrindiniai vakaro atlikėjai – Rokas Yan, grupė „Baltos varnos“, Rokas Kašėta, Linas Švirinas, Jausmė. Mažuosius miestiečius taip pat džiugins laukiamiausias svečias – Kalėdų Senelis.

Iš kairės: muzikantas Linas Švirinas, „Šaltosios bangos“ direktorius Vladislavas Laurinavičius, „Klaipėdos švenčių“ projektų vadovė Živilė Putnienė, Maltos ordino tarybos prezidentas Bronius Einars ir „Klaipėdos švenčių“ direktorė Eglė Šulskė. I. Kiseliovaitės nuotr.

Būta ir iššūkių

Ž. Putnienė atviravo, kad ledo arena – vienas sudėtingiausių projektų, kokius yra įgyvendinusi minėtoji įstaiga.

„Nors 2019 m. mes jau turėjome ledo areną, šiais metais sau pasidarėme dar didesnį iššūkį. Kiekvienas naujas procesas reikalauja dar daugiau pastangų ir paieškų“, – sakė Ž. Putnienė.

Klaipėdos ledo arena – visiškai naujas Lietuvos projektas.

Įmonės „Šaltoji banga“ direktorius Vladislavas Laurinavičius teigė, kad tokių ledo arenų, kokia šiuo metu statoma Klaipėdoje, Lietuvoje apskritai nebuvo.

„Klaipėdos ledo arena – visiškai naujas Lietuvos projektas. Tokių arenų Lietuvoje nebuvo. Bendras arenos plotas – 400 kv. m, žiedo plotis – 7,2 m, čia sudėta daugiau negu 3,5 km įvairių vamzdelių, kurie sudaro šaldymo kilimą. Jame cirkuliuoja apie 3 t specialaus skysčio. Tam, kad paruoštume ledą, vandens reikės daugiau negu 30 t“, – pasakojo V. Laurinavičius.

Anot „Klaipėdos švenčių“ direktorės Eglės Šulskės, idėja kalėdiniam laikotarpiui atverti ledo areną kilo dėl to, kad iš pačių klaipėdiečių dažnai išgirsdavo klausimą – „ar šiemet bus ledo arena?“.

Pažymima, kad Klaipėdoje ledo arena po atviru dangumi paskutinį kartą buvo atverta 2019 m.

I. Kiseliovaitės nuotr.

Naujovė – vers į gestų kalbą

Šiais metais Kalėdų eglutės įžiebimo renginys pirmą kartą bus verčiamas į gestų kalbą.

„Naudodamasi proga, noriu pakviesti kurčiųjų bendruomenės atstovus, esančius Klaipėdoje, atvykti į Teatro aikštę ir kartu su klaipėdiečiais bei svečiais kartu švęsti kalėdinių renginių pradžią. Kalėdų eglutės renginys bus filmuojamas, tad žmonės su klausos negalia galės stebėti tiesioginę transliaciją per televizijos ar kompiuterio ekranus mūsų įstaigos socialiniame tinkle“, – sakė E. Šulskė.

Taip pat iš Nacionalinio socialinės integracijos instituto sulaukta prašymo aštuoniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šalia centrinės aikštės, pastatyti pašto dėžutes, į kurias būtų metami laiškai, skirti senjorams.

„Kiekvienas iš mūsų galės parašyti, nuspalvinti, įdėti laiškus, kurie paskui bus surinkti ir išdalinti vyresniems žmonėms“, – pasakojo Ž. Putnienė.

Apie pašto dėžutės vietą bus informuojama vėliau.

Visa šventinių renginių programa skelbiama organizatorių interneto svetainėje lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Dovana – įteikta

Į Klaipėdos savivaldybę atvyko asociacijos „Hockey Lietuva“ atstovai, o ketinimų protokolą pasirašė A. Vaitkus ir asociacijos prezidentas Dainius Zubrus, kuris tikino neabejojantis, kad naujoji arena uostamiesčiui reikalinga.

„Dovanojome projektą, jis, manau, paspartins visus darbus, kurių mes siekiame. Ledo arena yra tai, ko Klaipėdai tikrai reikia. Žiemos sporto šakų bendruomenė čia – labai didelė. Mano kryptis daugiau ledo ritulio, tad žinau, kiek čia pas jus yra žaidžiančių vaikų, mokyklų ir trenerių“, – sakė D. Zubrus.

Anot jo, Klaipėda yra senų ledo ritulio tradicijų miestas, o tradicijas norėtųsi tęsti ir ateityje.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas tikino, kad šiuo metu pagrindiniai žiemos sporto šakų centrai yra Vilniuje, Kaune ir Elektrėnuose. Klaipėdoje tikimasi pastatyti dar geresnę ledo ritulio areną, negu neseniai buvo pastatyta Kaune.

„Klaipėdoje mes irgi norėtume matyti panašaus lygio centrą, galbūt net norėtųsi geresnio, todėl ir siūlome projektą, kuriame yra numatytos ne tik ledo rituliui skirtos aikštės, taip pat ir dailiajam čiuožimui ir, tai ypač svarbu, atskiros erdvės, ledo takeliai naujai sporto šakai – kerlingui“, – pažymėjo V. Budrauskas.

Ledo arena yra tai, ko Klaipėdai tikrai reikia.

Įgyvendins per dvejus metus?

Kaune ledo ritulio arena buvo pastatyta per  beveik dvejus su puse metų. Arenos kaina siekė apie 14,5 mln. eurų. Manoma, kad ir Klaipėdoje gali užtrukti panašų laikotarpį, tačiau kainuos brangiau.

„Tikslas yra per dvejus metus tai pasiekti. Jeigu neįvyks teisminiai procesai. Mūsų valstybėje labai dažnai gerus norus „išmuša“ teisinės bylos, kurios baigiasi niekuo, bet yra prarandamas labai brangus laikas. Jei tai neįvyks, tikiuosi per dvejus metus arena bus“, – teigė A. Vaitkus.

Asociacija „Hockey Lietuva“ Klaipėdai projektą dovanoja, o tai reiškia, kad finansuos projekto parengimą. Šiam projektui jau yra numatyta tam tikra suma kitų metų biudžete.

Skirs dėmesio ir futbolui

A. Vaitkus pažymėjo, kad ledo ritulys Klaipėdoje yra viena masiškiausių sporto šakų, taip pat dominuoja ir futbolas.

„Čia yra dovana, ją reikia įteisinti pagal norminę teisinę bazę. Mes turime šią dovaną priimti miesto tarybos sprendimu. Jau dabar savivaldybėje dirba atsakingi žmonės už infrastruktūrą, kaip akceptuoti tokį projektą Paryžiaus Komunos gatvėje, kur buvo numatytas didysis kompleksas. Netgi gimsta šalia papildomos mintys ir idėjos išspręsti tą klausimą, kuris faktiškai „nesisprendė“ – dėl „pilno“ dydžio futbolo arenos, kad ir futbolo mėgėjai žiemos metu galėtų toliau sportuoti ir treniruotis“, – sakė A. Vaitkus.

Tad šalia ledo ritulio arenos, pasak A. Vaitkaus, yra idėjų pastatyti ir futbolo areną.

„Ar tai bus kieto konstruktyvo, ar naudosime idėjas ir mintis, kurios labai plačiai paplitusios Lenkijoje, kaimyninėje Latvijoje, dar negalėčiau atsakyti, bet einame link to“, – užsiminė Klaipėdos vadovas.

Išvakarėse prie Klaipėdos savivaldybės Liepų gatvėje susirinko ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo atstovai.

Susirinkusieji norėjo atkreipti politikų dėmesį į tai, kad ilgus metus yra priversti treniruotis prekybos centro ledo arenoje.

Šalia savivaldybės durų buvo surengta inscenizuota vaikų treniruotė.

Klaipėdos ledo ritulio mokyklos "Katas" vadovas Eduardas Pavlikovas teigė, kad visi norintieji sportuoti privačioje ledo arenoje nebetelpa.

"Vien tik vaikų yra beveik 400. Plius dar yra suaugusiųjų, jie vakarais, net naktimis treniruojasi ir tikrai jiems vietos taip pat nepakanka", – kalbėjo E.Pavlikovas.

Dailiojo čiuožimo klubo "Speigas" vadovė Edita Dvarionienė irgi patvirtino, kad prekybos centre treniruojasi nuo jo atidarymo dienos.

Todėl esą daugiafunkcis sporto centras, kuris būtų pritaikytas profesionalioms žiemos sporto rungtynėms su žiūrovais, Klaipėdoje tiesiog būtinas.

Sportininkai prie savivaldybės susirinko ne šiaip sau, nes jau kitą dieną posėdžiavo miesto taryba ir po ilgų diskusijų, balsų dauguma svarstė koncesijos sutartį dėl sporto ir laisvalaikio komplekso, kuriame numatytos ir dvi ledo arenos, statybos.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Eduardas Simokaitis politikams pristatė koncesijos sutarties projektą, kuris savivaldybei per 25 metus kainuotų apie 44 mln. eurų.

Numatoma ledo arena atitiktų visus tarptautinius standartus, joje turėtų tilpti ne mažiau kaip 650 žiūrovų vietų.

Klaipėdos politikai pritarė tokiems planams.

Jeigu koncesininkas, pasiryžęs statyti šį kompleksą, sutiks su ta pačia kaina, kurią pats siūlė pernai rugsėjį ir pabrėžė, kad ji galios tik iki 2021 m. pabaigos, istorinis projektas pagaliau pajudės.

„Džiaugiamės, kad žiemos čiuožyklos idėja Vilniuje ne tik „prigijo“, bet ir išaugo. Šiemet čia turėsime nedidelį žiemos pramogų miestelį, kur veiklos sau ras ir tie, kurie nori ant ledo užlipti patys, ir alternatyvių poilsio erdvių ieškantys gyventojai“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus ledo arenos vardą gavusi čiuožykla šį sezoną – priešingai nei anksčiau – veiks po laikinai čia sukonstruotu stogu, mat arenoje be čiuožimo seansų vyks ir sporto bei kultūros renginiai, o tokia konstrukcija puikiai saugos nuo permainingų orų. Arenoje taip pat bus įrengtos tribūnos, veiks lauko kavinė.

„Savo užduotį šiuo žiemos sezonu suvokiame kaip būtinybę pakelti žiemos pramogas Vilniuje į kitą lygį – čiuožykla bus patogu naudotis visiškai bet kokiu oru, kadangi ji atsidurs po lauko arenos stogu, o arena taps įvairiausių pramogų, įskaitant koncertus ir kitus renginius, vieta. Tikimės, kad ši vieta prie Baltojo tilto, priminsianti nedidelį miestą mieste, taps dar vienu traukos centru šaltuoju metų laikotarpiu“, – pabrėžia iniciatyvą šiemet įgyvendinančios  „Sporto namų grupės“ atstovas Arnas Vosylius.

Vilniaus miesto savivaldybės vizualizacija.

Čiuožykloje, kuri veiks septynias dienas per savaitę planuojami ir nemokami čiuožimo seansai. Skirtingais laikais arena lauks moksleivių ir senjorų, o rytiniuose seansuose – visų vilniečių.

„Šaltuoju metų laiku aktyviai fizinei veiklai skiriamas laikas, natūralu, trumpėja, kaip, beje, ir laikas, praleidžiamas gryname ore, todėl norėjome gyventojams suteikti papildomų paskatų sportuoti. Ypač koncentravomės į tas visuomenės grupes, kurioms imuniteto stiprinimas turėtų būti neatsiejama jų kasdienybės dalis – mokyklinio amžiaus vaikus ir senjorus, tačiau nepamiršome ir likusiųjų. O kadangi arenos operatoriams atvirų seansų idėja taip pat pasirodė patraukli, čiuožykla tikrai bus prieinama kiekvienam“, – pažymėjo vicemeras.

Planuojama, kad pirmuosius lankytojus ledo arena priims lapkričio pabaigoje ir veiklą tęs visą žiemą. Numatyta, kad jei orai bus palankūs, čiuožykla galėtų veikti iki pirmojo kovo savaitgalio.

„Dėl ledo arenos sprendinių konsultavomės su sporto bendruomene, esame numatę, kokios aikštės ir kokios patalpos bus reikalingos, bet architektūriniai sprendimai turi didelę įtaką objekto sėkmei ir „prigijimui“ mieste, todėl norime, kad su jais susipažintų visuomenė, kuri arena naudosis“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Jotvingių gatvėje projektuojama ledo arena vienu metu galės sutalpinti mažiausiai 950 žiūrovų ir apie 100 sportininkų. Numatoma, kad pastate bus įrengti du aukštai – pusrūsis ir pirmasis aukštas su antresole.

Pusrūsyje bus įrengta vienintelė Lietuvoje akmenslydžio aikštelė, sudaryta iš dviejų takų. Iki šiol šalies atletai treniruodavosi ledo ritulio aikštėse, o artimiausia atskira tokio tipo kerlingo aikštelė sportininkams buvo pasiekiama Latvijoje. Šalia suprojektuotas ir rūbinių kompleksas sportininkams, pačiūžų nuomos punktas, apšilimo bei dailiojo čiuožimo choreografijos salės.

Pirmajame arenos aukšte numatyta įrengti dvi ledo ritulio aikštes, tribūnas varžybų stebėjimui, taip pat administracines patalpas, ekspozicines erdves. Ledo ritulio aikštes skirs reprezentacinė poilsio erdvė. Numatoma, kad ši erdvė bus išnaudojama varžybų pertraukų metu, taip pat kaip laukimo salė neformaliojo ugdymo užsiėmimus lankančių vaikų tėvams. Tarp poilsio erdvės ir vienos iš ledo ritulio aikščių bus įrengta stiklinė siena, tad ši ir dalies tarnaus ir kaip erdvė žiūrovams, stebintiems treniruotes.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus teigia, kad arenos projektas – puiki žinia Vilniaus gyventojams, o ypač ledo ritulio, kerlingo bei dailiojo ir greitojo čiuožimo bendruomenėms.

„Vilniuje sėkmingai veikiančių ledo ritulio mokyklų ir klubų veiklos dėka jaučiamas nuolat augantis susidomėjimas ledo rituliu, tačiau tenka pažymėti, kad esama profesionali sporto infrastruktūra Lietuvos sostinėje jau seniai nebetenkina šios sporto šakos galimybių, – pabrėžia D. Zubrus, – šiuo metu projektuojamas tarptautinius standartus atitinkantis sporto objektas leis sudaryti kokybiškas sąlygas vaikams užsiimti mėgstama sporto veikla, o profesionalūs sportininkai turės didesnes galimybes siekti aukšto meistriškumo. Pagaliau Vilniaus miesto ledo ritulio komandos turės savo „namus“ ir galės konkuruoti su kaimyninių šalių profesionaliais sportininkais“.

Visi ledo arenos projektavimo darbai turėtų būti užbaigti 2022 m. pradžioje. Suplanavus visus sprendinius, bus skelbiamas projekto viešasis pristatymas, projektas bus teikiamas visuomenės pastaboms.

Projektinių pasiūlymų rengėjai ir autoriai bendrovės „Projektų rengimo centras“ ir „Tiksli forma“. Projekto koordinatorė ir projekto vadovo asistentė Ana Gurevičienė, projekto vadovas Jokubas Fišeris. Pirminę pastato viziją parengė architektai Jokūbas Fišeris, Monika Audickaitė ir Augusta Fišerytė.

Kaune jau baigiami įrengti naujieji ledo rūmai. Jie patenkins ledo sporto entuziastų poreikius, mat kai „Akropolyje“ buvo uždaryta ledo arena, Kaune liko tik viena vieta, kur buvo galima užsidėti pačiūžas. Po karantino naujieji ledo rūmai vilios ne tik moderniomis erdvėmis, bet ir funkcionaliomis ledo aikštėmis, kuriose vietą ras įvairių ledo šakų sportininkai bei miestiečiai, tik retsykiais išbandantys pačiūžas.

Naujasis pastatas atitinka aukščiausius energetikos reikalavimus. Tai reiškia, kad bus naudojama ir atsinaujinanti energija, taip mažinamas poveikis aplinkai bei klimatui.

Šalia žiemos sporto komplekso įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta mažoji architektūra, tad lankytojus pasitiks sutvarkyta aplinka. Ledo rūmuose įrengtos net kelios aikštelės, tad vietą ras ir dailiojo čiuožimo meistrai, ir ledo ritulininkai, o žiūrovai galės rungtynes stebėti patogiose tribūnose. Pastato viduje taip pat įrengtos erdvės ir administracijai, o geresnę akustiką užtikrins specialios lubos.

Planuojama, kad karantino metu čia bus įrengtas antrasis vakcinavimo centras, nes patalpose yra medikų darbui tinkamas apšvietimas. Kol nėra didelių skiepytis nuo koronaviruso norinčių žmonių eilių, pakanka ir pirmojo vakcinacijos centro, esančio buvusio Centrinio pašto patalpose. Tačiau, kai prasidės masinė vakcinacija, kauniečiai ir naujuose ledo rūmuose galės gauti skiepą.

Žiemos sporto kompleksą statė bendrovė „Autokausta“. Naujasis objektas kainavo apie 14 mln. eurų, iš kurių apie 8 mln. skyrė Vyriausybė.

Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų