Ledkalnis A-76 savo forma šiek tiek primena Manhataną, bet yra daugiau nei 70 kartų už jį didesnis. Jis pastebėtas iš palydovo darytose nuotraukose ir „šiuo metu yra didžiausias ledkalnis pasaulyje“, sakoma pranešime.

A-76 yra maždaug 170 km ilgio ir 25 km pločio, 4 320 kv. km ploto – šiek tiek didesnis už Ispanijos Maljorkos salą. Jis atskilo nuo Ronės šelfinio ledyno vakarinio krašto.

Pirmoji ledkalnį pastebėjo Britanijos Antarkties tyrimų programa (British Antarctic Survey, BAS), o vėliau tai patvirtinta remiantis iš palydovo „Copernicus“ padarytomis nuotraukomis.

Anksčiau didžiausiu pasaulio ledkalniu laikytas maždaug 3 880 kv. km ploto A-23A, taip pat esantis Vedelio jūroje.

Pernai lapkritį tuometinis didžiausias pasaulio ledkalnis A68a judėjo atokios Pietų Altanto salos, kur gyvena tūkstančiai pingvinų ir ruonių, link. Jei jis būtų įsirėžęs į salą, tenykščiams gyvūnams būtų buvę sunkiau susirasti maisto.

A68a atskilo nuo Larseno šelfinio ledyno, kuris tirpsta greičiau už visus kitus Antarktidos ledynus.

A68a, kuris buvo 160 km ilgio ir 48 km pločio, galiausiai suskilo į nedideles dalis ir nepadarė jokios žalos laukinei gyvūnijai britų užjūrio teritorijoje Pietų Džordžijoje.

Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra nuo XIX amžiaus padidėjo 1 Celsijaus laipsniu ir to pakanka, kad stiprėtų sausros, karščio bangos ir atogrąžų ciklonai.

Tačiau oro virš Antarkties temperatūra yra padidėjusi daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais.

Atskilo ledynas, kuris yra didesnis net už JAV miestą Niujorką.

„Iš viso 15 žmonių buvo išgelbėti, be to, iki šiol skirtingose vietose rasti 14 kūnų“, – sakoma kitą dieną po nelaimės paskelbtame šiaurinės Utarakhando valstijos vyriausybės „Twitter“ pranešime. Vis dėlto vietos pareigūnai sakė, kad dar apie 170 žmonių tebėra dingę.

Pasak pareigūnų, sekmadienį ryte atitrūkus ir į Alaknandos upės intaką Daulygangą nuslinkus Nanda Devės ledyno daliai susidarė didžiuliai vandens, purvo ir nuolaužų srautai, nunešę tiltų ir kelių bei sugriovę dvi hidroelektrines.

Išsigandusių gyventojų padarytuose vaizdo įrašuose matyti, kaip didžiulė vandens banga užliejo Daulygangos upės slėnį, naikindamas viską, kas pasitaikė kelyje.

„Veržiantis vandeniui, pakilo dulkių debesis. Žemė drebėjo kaip per žemės drebėjimą“, – Indijos televizijai sakė vietos gyventojas Omas Agarwalas (Omas Agarvalas).

Dauguma dingusių yra dviejų hidroelektrinių darbuotojai, pranešė policijos vadovas Ashokas Kumaras (Ašokas Kumaras).

Sekmadienį policija skelbė, kad dingusiųjų yra daugiau kaip 200, dauguma – dviejų elektrinių darbuotojai.

Taip pat buvo įstrigusių dviejuose tuneliuose, atkirstuose potvynių, taip pat purvo ir akmenų.

Gelbėtojai skubėjo evakuoti dešimčių kaimų gyventojus ir patekti į tunelį Tapovano elektrinės komplekse, kur yra įstrigusių žmonių, anksčiau pranešė pareigūnai.

Taip pat pranešama apie kitas nukentėjusias hidroelektrines, kurių Alaknandoje ir jos intakuose yra visa virtinė.

Sekmadienį iš vieno tunelio buvo išgelbėti 12 žmonių, bet dar 25–30 tebebuvo įstrigę antrajame, naujienų agentūrai AFP sakė valstijos gaivalinių nelaimių padarinių šalinimo tarnybos pareigūnas Piyooshas Rautela (Pijušas Rautela).

Kadangi pagrindinis kelias buvo nuplautas, sukarintos gelbėtojų tarnybos darbuotojai turėjo nusileisti lynais kalvos šlaitu, kad pasiektų įvažiavimą į tunelį.

Pirmadienį prašvitus keli šimtai gelbėtojų atnaujino paieškas. Operacijoje dalyvauja nacionalinių ir valstijos gelbėtojų komandos, kariuomenės daliniai ir karo laivyno narų grupės.

Pareigūnai sakė, kad iš dviejų užtvankų buvo nuleistas vanduo, kad potvynio srautas nepasiektų Gangos upės, į kurią įteka Alaknanda, ir Rišikešo bei Haridvaro miestų. Pastaruosiuose pareigūnai uždraudė žmonėms artintis prie hinduistų šventosios upės krantų.

Prie upės esančių kaimų gyventojai buvo evakuoti, bet sutemus tarnybos pranešė, kad pagrindinis potvynių paėjus praėjo.

„Indija meldžiasi“

Daugybė socialinių tinklų vartotojų dalijosi nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš nelaimės vietos. Daugelyje vaizdo įrašų matyti kaip didžiulis vandens srautas veržiasi siauru slėniu žemiau sugriautos elektrinės užtvankos.

Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) sakė stebintis gelbėjimo operacijų eigą.

„Indija palaiko Utarakhandą, šalis meldžiasi už visų ten esančių žmonių saugumą“, – per „Twitter“ parašė vyriausybės vadovas.

2013 metais apie 6 tūkst. žmonių žuvo Utarakhande, besiribojančiame su Tibetu ir Nepalu, smarkioms liūtims sukėlus žemės nuošliaužų ir potvynių, kurie nušlavė tūkstančius namų.

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Swechha“ įkūrėjas Vimlendhu Jha (Vimendhus Džha) sakė, kad naujausia nelaimė yra „niūrus priminimas“ apie klimato kaitos padarinius ir „netvarkingą kelių, geležinkelių bei elektrinių plėtrą ekologiškai jautriose teritorijose“.

Pranešama, kad dingo mažiausiai 200 žmonių.

Taip pat rasti trijų žmonių palaikai ir skubiai pradėta operacija, skirta išgelbėti maždaug 17 viename tunelyje įstrigusių žmonių, pranešė Utarakhando valstijos policijos vadovas.

Išsigandusių gyventojų padarytuose vaizdo įrašuose matyti, kaip didžiulė vandens banga užliejo Daulygangos upės slėnį, sunaikindamas viską, kas pasitaikė kelyje.

„Veržiantis vandeniui, pakilo dulkių debesis. Žemė drebėjo kaip per žemės drebėjimą", – Indijos televizijai sakė vietos gyventojas Omas Agarwalas (Omas Agarvalas).

Dauguma dingusių buvo dviejų elektrinių darbuotojai, pranešė policijos vadovas Ashokas Kumaras.

„Rišigangos gamykloje dirbo 50 darbuotojų – mes neturime jokios informacijos apie juos. Tapovano gamykloje buvo apie 150 darbuotojų“, – pridūrė jis.

„Apie 20 žmonių yra įstrigę tunelio viduje. Mėginame pasiekti įstrigusius darbuotojus“, – teigė pareigūnas.

Gelbėtojai skuba evakuoti dešimčių kaimų gyventojus ir patekti į tunelį Tapovano elektrinės komplekse, kur yra įstrigusių žmonių, sakė pareigūnai.

Socialinėje žiniasklaidoje buvo paskelbta mobiliaisiais telefonais nufilmuotų įrašų, kaip didžiulis vandens srautas veržiasi siauru slėniu žemiau sugriautos elektrinės užtvankos.

Dauguma kaimų, iš kurių evakuojami gyventojai, išsidėstę šlaituose prie upės.

Taip pat pranešama apie kitas nukentėjusias hidroelektrines, kurių Alaknandoje ir jos intakuose yra visa virtinė.

Alaknanda savo ruožtu yra Gangos intakas. Pareigūnai stengiasi kitomis užtvankomis neleisti potvynio srautui pasiekti Gangos ir Rišikešo bei Haridvaro miestų, kur pareigūnai uždraudė žmonėms artintis prie hinduistų šventosios upės krantų.

„Indija palaiko Utarakhandą, šalis meldžiasi už visų ten esančių žmonių saugumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis).

2013 metais tūkstančiai žmonių Utarakhande žuvo smarkioms liūtims sukėlus žemės nuošliaužas ir potvynius, kurie nušlavė tūkstančius namų.

„2003 metais per metus dingo 111 kubinių kilometrų ledo, o po 10 metų šis (metinis) skaičius išaugo beveik keturis kartus – iki 428 kubinių kilometrų“, – sakoma Danijos technikos universiteto (DTU) kosminių tyrimų laboratorijos pranešime.

Laboratorijos mokslininkai prisidėjo prie Grenlandijos ledo dangos pokyčių tyrimo, kurio rezultatai skelbiami JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

„Ledynų tirpime pastebima aiškių ir stebinamų pokyčių“, – sakė DTU profesorius Shfaqatas Abbasas Khanas (Šfagatas Abasas Chanas).

Iki šiol Grenlandijos ledo skydo tirpsmas labiausiai pasireikšdavo salos šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje dalyje esančiuose ledynuose.

Tačiau 2003–2013 metais didžiausia dalis ledo buvo prarasta Grenlandijos pietvakariniame regione, kur beveik nėra didelių ledynų. 

Ohajo valstijos universiteto profesorius Michaelas Bevisas (Maiklas Bivisas), vienas pagrindinių PNAS straipsnio autorių, sako, kad dabar tirpsta ledynų paviršiaus masė  – „iš pakrantės į salos gilumą.“

Tai reiškia, kad pietvakarinėje Grenlandijos dalyje formuojasi vis sraunesnės į vandenyną įsiliejančio vandens upės.

„Žinojome, kad viena didelė problema yra iš kai kurių didelių tekančių ledynų (outlet glaciers) išmetamo vis didesnis ledo kiekis, – sakė M. Bevisas. – Bet dabar pripažįstame antrą rimtą problemą: vis didesnis ledo masės kiekis išteka vandeniu – upėmis, įtekančiomis į jūrą.“

Mokslininkas perspėjo, kad tai sukels rimtų pasekmių ir spartins vandenyno lygio kilimą.

„Mes pastebime, kad ledynų danga pasiekė kritinį tašką“, – sakė jis.

Visą Grenlandiją dengiantis iki trijų kilometrų storio ledo skyde susikaupusios vandens atsargos, jeigu ledynai ištirptų, pakeltų pasaulio vandenyno lygį galėtų apie šešiais metrais.

Mokslininkų stebėtą ledynų tirpsmą lemia kylanti žemės paviršiaus temperatūra ir iš dalies faktas, kad ledynus skalauja vis šiltesnis vanduo.

„Palaipsniui kylant atmosferos temperatūrai mes neišvengiamai pastebėsime spartėjantį ledynų tirpimą“, – sakė Sh. A. Khanas.

Per XX šimtmetį pasaulinio vandenyno lygis pakilo vidutiniškai 20 centimetrų, nors šis skaičius įvairiuose regionuose skiriasi. Šiuo metu jis pakyla vidutiniškai 3,3 milimetro per metus.

Poros kūnai rasti netoli vienas kito, kalnuose virš Le Djablerė gyvenvietės pietų Šveicarijoje, jie turėjo kuprines, butelį, knygą ir laikrodį, praneša dienraštis „Le Matin“.

Palaikai rasti praėjusį ketvirtadienį, „Le Matin“ sakė „Glacier 3000“ slidinėjimo kurorto direktorius Bernardas Tschannenas (Bernardas Šanenas).

„Rasti moteris ir vyras apsirengę drabužiais iš paskutinio [pasaulinio] karo, – sakė B. Tschannenas, – jie puikiai išsilaikė lede, jų daiktai nesugadinti“.

Pasak B. Tschanneno, pora greičiausiai įkrito į plyšį ledyne.

Bus ištirtas palaikų DNR mėginys, kad būtų visiškai patvirtinta poros tapatybė, bet Marceline Dumoulin (Marselina Dumulen) dienraščiui „Le Matin“ sakė tikinti, kad tai jos tėvai, dingę 1942 metų rugpjūčio 15 dieną.

40-ies metų batsiuvys Marcelinas Dumoulin (Marselinas Dumulan) ir jo žmona Francine (Fransin), 37-erių metų mokytoja, iš Šandolė kaimelio išėjo į kalnus ganyti savo galvijų.

Jų buvo ieškoma daugiau nei du mėnesius, tačiau galiausiai jų septyni vaikai, penki berniukai ir dvi mergaitės, atsidūrė vaikų namuose.

„Visą gyvenimą jų ieškojome, niekada nesustojome. Nemanėme, kad kada nors galėsime juos deramai palaidoti.“ – „Le Matin“ sakė M. Dumoulin, kuriai buvo ketveri kai dingo jos tėvai.

Du alpinistai praėjusią savaitę aptiko tų vyrų palaikus „vis dar įšalusius mėlyname lede, bet pradedančius rodytis iš ledyno“ sakoma A.Lowe'o atminimo fondo pareiškime.

40 metų A.Lowe'as ir 29 metų ekspedicijos operatorius Davidas Bridgesas (Deividas Bridžesas), abu amerikiečiai, 1999 metų spalį buvo nunešti didžiulės sniego ir ledo lavinos ant 8 027 m aukščio Šišapangmos kalno Kinijoje, kai bandė pirmą kartą Amerikos istorijoje nusileisti slidėmis.

Conradas Ankeris (Konradas Ankeris), kuris išgyveno tą laviną, o vėliau vedė A.Lowe'o našlę ir įsivaikino tris jų sūnus, sakė, kad palaikų suradimas šeimai atnešė „užbaigimą ir palengvėjimą“.

Jie nukeliaus prie to kalno Tibete – vieno iš vos 14 pasaulio kalnų, aukštesnių nei 8 tūkst. m, – pasiimti palaikų.

„Alexo tėvai dėkingi žinodami, kad jų sūnaus palaikai rasti ir kad Conradas, berniukai ir aš nuvyksime į savo piligriminę kelionę prie Šišapangmos“, – sakoma penktadienį paskelbtame A.Lowe'o našlės Jennifer Lowe-Anker (Dženifer Louv-Anker) pareiškime.

Pora naujienas išgirdo būdama Nepale, kur prižiūri naujo pastato Kumbu alpinizmo centrui, kuriame rengiami vietos kalnų darbuotojai, statybas.

Tas centras buvo įsteigtas 2003 metais, A.Lowe'o, kuris dukart įkopė į Everestą ir buvo tvirtais ryšiais susijęs su Nepalu, atminimui.

Prieš savo žūtį jis buvo laikomas vienu geriausių pasaulio alpinistų ir buvo pramintas „Plaučiu su kojomis“, kai dideliu greičiu įkopė į Argentinos Akonkagvą – aukščiausią kalną Amerikos žemynuose.

Alpinistai Davidas Goettleris (Davidas Getleris) ir Ueli Steckas (Uelis Štekas) rado palaikus aklimatizuodamiesi prieš kopimą pietiniu Šišapangmos šlaitu.

Šis kalnas, kuris vakariečiams buvo uždarytas iki 1978 metų, yra laikomas palyginti prieinamu aukštesnių nei 8 tūkst. m kalnų grupėje.

Daugelis ekspedicijų organizatorių rekomenduoja alpinistams bandyti įveikti jį rengiantis kopti į dar aukštesnius kalnus.

Naujoje Zelandijoje į smarkiai sueižėjusį ledyną šeštadienį nepalankiomis orų sąlygomis nukritus sraigtasparniui, žuvo šeši keleiviai – du Australijos ir keturi Britanijos turistai, bei pilotas, pranešė policija.

Apžvalginis turistų sraigtasparnis nukrito į Fokso ledyną (Te Moeka o Tuawe, maorių kalba), turistų pamėgtą vietovę Pietinės salos vakarinėje pakrantėje; kaip pranešama, tuo metu buvo apsiniaukę ir lijo.

Sudužimo vietą apžiūrėjusi paramedikų ir gelbėtojų grupė patvirtino, kad gyvųjų nėra.

„Šešis žmones ir pilotą skraidinęs sraigtasparnis sudužo Fokso ledyno viršūnėje“, – sakė policijos inspektorius Johnas Canningas (Džonas Kaningas).

„Mes nuvykome į tą vietą ir neradome jokių gyvybės ženklų; rytoj tikimės iškelti žuvusiųjų kūnus“, – nurodė jis ir pridūrė, kad dėl baisių oro sąlygų tai gali užtrukti.

„Neketinu rizikuoti dar ir kitų gyvybėmis, mes jau netekome septynių, – pažymėjo J.Canningas. – Ledyno paviršiaus yra labai nelygus, išraižytas; įsivaizduokite, tai ledas, plyšiai, – visa tai gana pavojinga“.

Grėjaus apygardos meras Tony Kokshoornas (Tonis Kokshurnas) orų sąlygas ledyne nelaimės metu pavadino „baisiomis“. Lijo stiprus lietus, matomumas buvo blogas.

„Skraidyti sraigtasparniams tokią dieną nebūtų saugu“, – sakė jis.

Vėliau policijos tinklalapyje buvo paskelbta, kad žuvo du australai ir keturi britai, o J.Canningas pažymėjo, kad pilotas buvo vietinis gyventojas. Žuvusiųjų pavardės dar viešai nepaskelbtos.

„Policija bendrauja su atitinkamų šalių ambasadomis, kad būtų užtikrintas artimųjų informavimas apie padėtį“, – nurodoma policijos pranešime.

Sraigtasparnio nuolaužos išsibarstė kelių šimtų metrų plote, o pagrindinė orlaivio dalis įstrigo tarp namo dydžio ledo luitų.

Aliarmas buvo paskelbtas šeštadienio rytą, kai buvo įjungtas avarijų vietos nustatymo švyturys.

Naujosios Zelandijos gelbėjimo veiksmų koordinavimo centras į ledyno rajoną išsiuntė keturis sraigtasparnius, kurie aptiko ledyne gilų rėžį, vedantį iki sraigtasparnio kritimo vietos maždaug 2500 pėdų (762 metrų) aukštyje.

Vienmotorį turistų sraigtasparnį „Squirrel“ naudojusi bendrovė „Alpine Adventures“ patvirtino, kad buvo surengtas apžvalgos skrydis šešiems keleiviams.

„Alpine Adventures“ savo reklaminiuose leidiniuose prisistato kaip „patyrusi bendrovė, rengianti sraigtasparniais vaizdingas ekskursijas lankytojams ir privačius skrydžius įspūdingiausiuose kalnų ir pakrantės rajonuose Naujojoje Zelandijoje“.

Prieš penkerius metus žuvo devyni žmonės, tarp kurių buvo ir keturi turistai, sudužus lėktuvui, skraidinusiam parašiutininkus; nelaimė įvyko kylant iš Fokso ledyno aerodromo.

Nutįsusį 13 kilometrų ruožu Fokso ledyną, vieną labiausiai prieinamų pasaulyje, kasmet aplanko tūkstančiai turistų.

Šveicarijoje antradienį netoli turistų lankomo Jungfraujocho ledyno sudužus sraigtasparniui, žuvo jo pilotas, pranešė policijos atstovė.

„Kol kas galime patvirtinti, kad per nelaimę žuvo vienas žmogus, – sakė Berno kantono policijos atstovė. – Tai buvo pilotas, kuris sraigtasparnio sudužimo metu jame buvo vienas“.

Policijos atstovė taip pat informavo, kad daugiau žmonių per nelaimę nenukentėjo, ir pridūrė, kad sraigtasparnis gabeno produktus.

Nelaimės priežastys tiriamos.

Tarptautinė tyrėjų komanda rado milžinišką vandens rezervuarą po pietrytinės Grenlandijos ledu.

Mokslininkai šį požeminį vandenį rado darydami gręžinį pietryčių Grenlandijoje. Gręžinys buvo daromas sniego kaupimosi tyrimų tikslais.

Ši milžiniška vandens talpykla užima maždaug 70 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą - tai šiek tiek didesnis plotas nei užimamas Lietuvos (Lietuvos plotas yra apie 65 tūkstančius kvadratinių kilometrų).

Šių tyrimų ataskaita buvo paskelbta leidinyje "Nature Geoscience".

Mokslininkai mano, jog stora sniego danga apsaugo šį vandeningąjį gelmių sluoksnį nuo žemos žiemos temperatūros, todėl vanduo jame lieka skystas ištisus metus. Šiltesniuoju metų laiku šis požeminis vanduo maitinamas sniego tirpsmo vandeniu.

Tyrimo bendraautorė dr. Lora Koenig iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Grynbelte (angl. NASA’s Goddard Space Flight Center in Greenbelt) kartu su kolegomis tyrė fizines šio vandens rezervuaro savybes.

Mokslininkai tyrimams naudojo vandeniui atsparų termoelektrinį grąžtą, kad ištirtų ledo tankį bei į gręžimo skyles nuleido strypus su temperatūros jutikliais. Jie nustatė, jog vandeningojo sluoksnio temperatūra siekia 0 laipsnių Celsijaus. Vandeningas sluoksnis – tai požeminis, vandenį talpinantis uolienų (žvyro, smėlio ir kt.) sluoksnis.Tyrėjai nustatė, jog šio vandeningojo sluoksnio viršus yra 12 metrų gylyje, o apačia siekia 37 metrų gylį. Jie apskaičiavo, jog numatomas šio rezervuaro tūris yra maždaug 140 gigatonų.

Jei šis vanduo staiga išsiveržtų į vandenyną, jūros lygis pakiltų 0,4 milimetrais.