Išaugusios skrydžių apimtys sudaro 94,1 proc. 2019 m. užfiksuoto lygio, tuo tarpu vietinių skrydžių rodikliai jau viršijo 2019 m. rezultatus.

Tarptautiniai skrydžiai, kurie sudarė 58,1 proc. viso oro eismo, per metus išaugo 41,6 proc. ir pasiekė 88,6 proc. priešpandeminio lygio.

Keleivių kilometrai rodo, kiek nuskrido kiekvienas keleivis – tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 3 000 tokių kilometrų vienas keleivis galėtų įveikti tolimojo maršruto skrydžio metu arba keli keleiviai – skrisdami artimesnio maršruto lėktuvais.

„Tai, kad kelionių sektoriuje stebimas pagyvėjimas, yra gera žinia. Atsigaunantis susisiekimas daro teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, nes žmonės keliauja verslo reikalais, studijų, atostogų ir kitokiais pačiais įvairiausiais tikslais“, – pasakė IATA generalinis sekretorius Willie Walshas.

Anot Lietuvos oro uostų atstovų, per 2022 metus trijuose oro uostuose pavyko atstatyti daugiau nei 80 proc. prieš pandemiją buvusio keleivių skaičiaus – 2019 metais keleivių skaičius siekė 6,5 mln.

„Pirmasis 2022-ųjų metų ketvirtis keliautojams nebuvo pats patraukliausias – tuo metu dėl pandemijos galiojo daug papildomų patikrų ir apribojimų, o tai oro uostų ir visai aviacijos rinkai dar darė neigiamą įtaką. Tačiau nuo antrojo ketvirčio veikla suintensyvėjo labai staiga ir iki pat metų pabaigos Lietuvos oro uostai fiksavo labai spartų atsigavimą, o kai kuriose kategorijose net didesnius rodiklius nei prieš pandemiją“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste pernai aptarnauta 3,91 mln. keleivių – dukart daugiau nei 2021 metais, bet 21,8 proc. mažiau nei 2019 metais. Kaune keleivių skaičius augo 2,4 karto iki 1,15 mln. ir buvo beveik toks pat, kaip ir 2019 metais. Palangoje keliautojų skaičius augo 3,2 karto iki 274 tūkst., bet buvo 18,9 proc. mažesnis nei 2019 metais.

Vilniaus oro uoste aptarnauta skrydžių per metus daugėjo 48 proc. iki 37 tūkst., Kaune – 42,9 proc. iki 10 tūkst. skrydžių, o Palangoje – 80 proc. iki 3,6 tūkst. skrydžių.

Pernai krovinių skaičius visuose Lietuvos oro uostose išaugo beveik 4 proc. iki 21 tūkst. tonų. T. Zitikis teigė, kad 2023 metais krovinių gabenimas turėtų augti dar labiau.

Didžiausią dalį krovinių pargabeno Vilniaus oro uostas – beveik 16 tūkst. tonų arba 6,7 proc. daugiau, Kauno oro uoste tiek 2022 metais, tiek 2021 metais pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių, Palangos oro uoste pernai gabenta apie 300 tonų krovinių – 3,2 karto daugiau nei prieš metus.

Krypčių skaičius pernai siekė 98, kai rekordiniais laikomais 2019 metais jų buvo 92.

Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvu iš Frankfurto į Vilnių 17 valandą parskrido daugiau kaip pusantro šimto keleivių.

Po papildomų saugumo patikrų keleiviai oro uostą paliko po maždaug 40 minučių. Jie džiaugėsi sėkmingai grįžę namo, tačiau dalis neslėpė nerimo, kad pilnas lėktuvas sukėlė papildomų rizikų koronavirusui plisti.

Visus keleivius oro uoste pasitiko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ir savanoriai, jiems patikrinta temperatūra, keleiviai turėjo užpildyti anketas bei nurodyta atlikti koronaviruso testą.

Į vidų nė vienas pašalinis žmogus įeiti negalėjo, sugrįžusių artimieji laukė lauke.

Klaipėdietis jūreivis Dmitrijus Kubiakinas parskrido į Vilnių, nes baigėsi darbo sutartis. Jis teigė į Klaipėdą grįšiantis nuomotu automobiliu ir tuomet dvi savaites izoliuosis namie.

Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvu iš Frankfurto į Vilnių 17 valandą parskrido daugiau kaip pusantro šimto keleivių.

„Iš pradžių prie linijos laukėm bagažo, paskui po vieną prieidavo prie kiekvieno žmogaus, dezinfekavo mus, užpildėm anketas, viską paaiškino, kur turime izoliuotis, tikrino temperatūrą, dabar davė anketą, turiu savo mieste atlikti tekstą“, – žurnalistams po skrydžio sakė D. Kubiakinas.

„Grįšiu į Klaipėdą vienas, niekas manęs neveš, su niekuo nekontaktuosiu ir tuomet namie izoliuosiuosi“, – pridūrė jis.

Osle dirbanti Rasa skrydžio į Vilnių laukė apie dvi savaites. Grįžusi ji sakė besijaučianti gerai, o baimės skristi nebuvo, tačiau ją nustebino, kad lėktuvas buvo pilnas žmonių.

„Jaučiuosi labai gerai, bet šitame lėktuve buvo daug žmonių. Kadangi skridau iš Oslo į Frankfurtą, tai buvo viskas pagal taisykles, ne kiekvienoje vietoje sėdėjo žmonės, buvo vietos su tarpais, o čia sėdėjom vienas prie kito. Bet atrodo, kad visi buvo sveiki“, – teigė Rasa.

Iš Jungtinės Karalystės per Frankfurtą grįžęs jaunas vaikinas Raimundas Kazlauskas sakė, kad skrydis atrodė įprastas, išskyrus tai, jog visi keleiviai su buvo su apsauginėmis kaukėmis.  Nors vaikinui po skrydžio teks 14 dienų praleisti izoliacijoje, tačiau sugrįžus jo laukė draugai, su kuriais jis nesibaimino ir apsikabinti.

Lėktuvui nusileidus Vilniuje, netrukus jis buvo užpildytas keleiviais, kurie iš Vilniaus išskrido atgal į Frankfurtą.

Visi skrendantys buvo tikrinami prie įėjimo į išvykimo terminalą – į vidų patekti galėjo tik keleiviai, kuriems nebus pakilusi temperatūra. Visi keleiviai turi parodyti galiojantį skrydžio bilietą ir dėvėti apsaugos priemones.

Iš Vilniaus į Frankfurtą skrendantis jūreivis Justinas BNS sakė, jog skrydžio nesibaimina, keliauja darbo reikalais ir tikisi, jog grįžus neteks izoliuotis.

Jaučiuosi labai gerai, bet šitame lėktuve buvo daug žmonių.

„Važiuoju dirbti, dirbu jūroje, prie vėjo jėgainių. Skrendu į Frankfurtą, o po to su nuomota mašina važiuosiu iki Olandijos uosto ir praleisiu dvi savaites jūroje. Kai grįšiu, žiūrėsim kaip bus, nes nežinau, kas tuo metu vyks Lietuvoje, bet kompanija sakė, kad gali parašyti oficialų raštą, jog nebuvau su žmonėmis, nebuvo man įmanoma susirgti“, – sakė jis.

Oro uoste atnaujinus skrydžius, bendrose terminalo erdvėse įrengtos rankų dezinfekavimo stotelės, o paviršiai nuolat valomi ir dezinfekuojami. Be to, kol kas veiks ribotas skaičius registracijos stalų, o keleiviai, laukiantys eilėse, turės laikytis 1-2 metrų atstumo. Sėdimų vietų skaičius keleivių terminalų viduje taip pat apribotas.

Oro uoste veikiančios antžeminio aptarnavimo bendrovės po kiekvieno keleivių laipinimo į lėktuvą dezinfekuos autobusus, keleiviai prie orlaivių bus vežami išlaikant atstumus tarp žmonių.

Atsinaujinus skrydžiams rankiniame bagaže bus leidžiama vežtis iki 500 mililitrų dezinfekcinio skysčio. Be to, kol nebus panaikintas reikalavimas, visi išvykstantys keleiviai turės praeiti pasienio kontrolę.

Belgijos oro skrydžių valdymo agentūra „Skeyes“ pranešė, kad dėl streiko buvo „priversta uždrausti“ lėktuvų eismą šalies oro erdvėje nuo antradienio, vasario 12 dienos, 22 valandos vietos (23 val. Lietuvos) laiku iki kitos dienos tos pačios valandos, sakoma antradienį paskelbtame pranešime.

Visoje šalyje nebus leidžiami skrydžiai žemiau nei 8 tūkst. metrų aukštyje – „Skeyes“ kontroliuojamoje erdvėje, naujienų agentūrai AFP sakė kompanijos atstovas Dominique'as Dehaene'as (Dominikas Dehanas).

Vyriausybės, kariniai ir nepaprastųjų situacijų skrydžiai bus leidžiami, pridūrė jis.

Skrydžius aukščiau nei 8 tūkst. m virš Belgijos teritorijos kontroliuoja skrydžių valdymo centras Olandijos Mastrichto mieste.

„Skeyes“ negalėjo nurodyti, kiek skrydžių ir keleivių paveiks streikas.

Trijų profesinių sąjungų, kurios reikalauja didesnių atlyginimų, paskelbtas visuotinis streikas trečiadienį turėtų paralyžiuoti Belgiją.

Briuselyje, kur yra NATO būstinė, tą dieną vyks Aljanso gynybos ministrų susitikimas.

„Neturime jokios informacijos apie kokį nors streiko poveikį šiam susitikimui“, – AFP sakė vienas NATO pareigūnas.

Šarlerua oro uostas, kuris yra antras pagal dydį Belgijoje ir tarnauja kaip pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vietos centras, jau paskelbė apie uždarymą.

Belgų bendrovė „Brussels Airlines“ atšaukė visus 222 savo skrydžius.

Vokiečių oro linijos „TUI fly“ Belgijoje suplanuotus skrydžius perkėlė į artimiausius Prancūzijos ir Olandijos oro uostus.

Oro uosto atstovė antradienio popietę sakė, kad iš viso anuliuota 80 reisų. Federalinės policijos duomenimis, dalį terminalo teko evakuoti dėl saugumo kontrolierės klaidos. Ši, nepaisydama teigiamo sprogmenų testo, leido vienai prancūzų šeimai eiti toliau.

Policija tada evakavo dalį terminalo ir ieškojo keturių asmenų šeimos. Pareigūnai prancūzus galiausia rado, apklausė ir leido vykti toliau. Praėjus maždaug trims valandoms po terminalo uždarymo, jis vėl buvo atidarytas.

Savo vietas buvo priversti palikti ir oro uosto bei oro kompanijų darbuotojai. Todėl darbas buvo atnaujinamas tik palaipsniui. Pasak atstovės, pradžioje nebuvo aišku, kada darbas terminale grįš į įprastas vėžes. Per dieną Frankfurto oro uoste kyla ir leidžiasi 1 500 lėktuvų.

Serbija ir Kroatija nuo gruodžio vidurio atnaujina lėktuvų skrydžius tarp šalių sostinių; susisiekimas nutrūko prieš 23 metus, prasidėjus 1991-1995 metų karui, penktadienį pranešė bendrovė „Air Serbia“.

„Nuo gruodžio 12 dienos „Air Serbia“ dukart per dieną vykdys skrydžius iš Belgrado į Zagrebą“, – pranešė Serbijos nacionalinių oro linijų atstovas naujienų agentūrai AFP.

„Naujas maršrutas patenkins mūsų klientų poreikį... ir leis jiems sutaupyti laiko, nes jiems nebereikės keliauti automobiliais ar traukiniais“ maždaug 400 kilometrų iš vienos sostinės į kitą, sakė „Air Serbia“ vadovas Dane Kondičius vietos žiniasklaidai.

Skrydžiai tarp Belgrado ir Zagrebo nutrūko 1991 metais, kai Kroatija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos ir netrukus sulaukė ginkluoto sukilimo iš Belgrado palaikomos serbų mažumos, kuri priešinosi atsiskyrimui.

Šis konfliktas pareikalavo 20 tūkst. žmonių gyvybių.