Apie spinduliuotės poveikį skelbia Kalifornijos universiteto mokslininkai. Išvadose nurodoma, kad tokių lempų, panašių į krosneles ir mažus soliariumus, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti žmogaus ląstelių DNR.

„Tas tyrimas nebuvo padarytas taip, kaip nagų meistrai dirba. O buvo paimtas maksimumas“, – komentavo grožio studijos „Boro beauty house“ įkūrėja Viktorija Borovikova.

Po eksperimento dalis ląstelių žuvo, dalis mutavo, o pažeidimai siejami su odos vėžiu.

„Anksčiau buvo kalbėta, kad gelis, gelinis lakavimas, lempos yra kenksminga. Kad reikėtų saugotis, mūvėti pirštines apsaugai nuo vėžio“, – sakė manikiūro ir pedikiūro meistrė Erika Kedienė.

„Nežinau nė vieno žmogaus, kuris dėl gelinio lakavimo sirgtų odos vėžiu. Milijonai moterų naudojasi šia grožio paslauga, tai turėtų būti kažkokia masinė epidemija“, – savo nuomonę išsakė V. Borovikova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ląstelės džiovintuvuose buvo laikomos po 20 minučių.

„Jie naudojo 54 vatų lempas, mes tokių stiprių lempų nenaudojame. Mūsų naudojamos yra 24, 36 arba 48 vatų – jų poveikis nėra toks stiprus“, – sakė V. Borovikova.

Grožio studijos įkūrėja sako, kad ir tyrimo metodika, ir pateikti rezultatai kompromituoja. Natūralu, grožio pasaulyje įvyko sujudimas, bet kai kurie klientai apie galimas rizikas negirdėjo ir toliau keičia nagų spalvą. 

„Tai – mano vizitinė kortelė. Ir atlieku šią grožio procedūrą vieną ar net du kartus per mėnesį“, – teigė grožio salono koientė.

Reikėtų iš karto ištraukti ranką iš lempos, nes kol spėsite pasakyti manikiūro specialistei, viskas sudegs.

„Buvo suabejota arba parodyta, kad tam tikroms ląstelėms tas šviesos poveikis egzistuoja. Jie gavo efektą, kuris panašus į vėžio, kad tai gali didinti  vėžio riziką. Kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Vis dėlto reikėtų labai sveikai žiūrėti į problemą“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis.

Anot profesoriaus, svarbu atsižvelgti į kiekius, intensyvumą, kokia spinduliuotė naudojama. Taip pat reikėtų ir papildomų tyrimų.

„Interpretuoti tuos tyrimus reikia su protu“, – sakė profesorius.

„Tyrimo rezultatai, galima žala labai nenustebino“, – teigė „Podoklinikos“ atstovė Klementina Liutikova.

Kol mokslininkai atlieka tyrimus dėl gelinio lakavimo sukeliamos žalos, „gaisrus“ tenka gesinti nagų priežiūros specialistams.

„Dažniausiai į mus kreipiasi dėl cheminių nudegimų arba dėl tos pačios lempos nudegimų. Jeigu nagų meistras pasirenka labai galingą lempą, atvyksta klientas jau su atšokusiais nagais. Tai vadinama onicholize ir tuomet reikalingas gydymas“, – komentavo K. Liutikova.

Anot atstovės, tokie pacientai reguliarūs – jų būna po keliasdešimt per mėnesį. Paciento kėdės išvengsite, jei pajusite, kad nagas kaista.

„Reikėtų iš karto ištraukti ranką iš lempos, nes kol spėsite pasakyti manikiūro specialistei, viskas sudegs“, – patarimą davė pėdų priežiūros specialistė Katerina Zuzo.

Kas vyksta, jei nagas negydomas ir toliau reguliariai lakuojamas bei kaitinamas lempomis?

„Gali rastis bakterijų, tuomet nagas pažaliuoja“, – sakė „Podoklinikos“ atstovė.

„Kas vyksta po nagu? Kadangi yra drėgna, tamsu, susidaro tinkamos sąlygos veistis, liaudiškai tariant, grybeliui. Tokiu atveju gydome ne tik nagą, bet ir visą organizmą“, – aiškino K. Zuzo.

Gydymas gali trukti kelis mėnesius. Kai kuriais atvejais pacientams skiriami antibiotikai.

Klaipėdietė Lija net užsirašė, kelintą valandą šviestuvas įjungiamas, o kelintą išjungiamas. Jos pastebėjimu, tai vyksta jau ne vienus metus.

"Gyvenu Taikos pr. 38, prieš mano langus stovi dangoraižis, kuriame yra "Swedbank". Jau kelinti metai pastato kampe kabo lempa, kuri šviečia tarsi švyturys. Vasarą irgi dega, bet bent medžio lapai užstoja. Užsirašiau, kad lapkričio 27 d. lempą išjungė 9.25 val., 29 d. – 9.35 val., gruodžio 2 d. – 9.45 val., o įjungė 16.15 val., 16.25 val. Argi čia – elektros taupymas? Dar ten yra mažesnių lempučių, iš mano pusės matyti tik keturios. Kadangi esu nevaikštanti, tai šita švyturio šviesa taip smarkiai žibina į akis, kad nemalonu pro langą žiūrėti", – emocijas liejo moteris.

Jau kelinti metai pastato kampe kabo lempa, kuri šviečia tarsi švyturys.

Susisiekus su "Swedbank" atstovais, kurių patalpos yra Taikos pr. 32A, priešais daugiabutį, kuriame gyvena klaipėdietė, šie patikslino, kad šviestuvas bankui nepriklauso.

"Šviestuvas neturi nieko bendro nei su banku, nei su patalpų savininku. Šviestuvas sumontuotas bendrijos iniciatyva. Informaciją apie šviestuvo keliamus nepatogumus patalpų savininkas perdavė bendrijai", – informavo "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Taikos pr. 32A daugiabučio namo pirmininkas Marius teigė, kad lempa skirta pačių gyventojų saugumui – tiek rytais, tiek vakarais apšviečia automobilių stovėjimo aikštelę ir visą teritoriją aplinkui, tad žmonės gali vaikščioti saugiau.

Taip pat Marius svarstė, galbūt vertėtų organizuoti gyventojų susirinkimą, kalbėti apie tai, kaip šviestuvą būtų galima pakreipti, kad moteriai jis netrukdytų.

Tad sužinoję, kuriame aukšte Lija gyvena, šviestuvo kryptį veikiausiai pakeistų, tačiau nežinia, ar dėl to nesiskųstų kiti gyventojai.

"Lempa ir yra tam, kad naktį šviestų. Per naktį ją laikome įjungtą, kad būtų saugu. Gal galėtume ją pasukti į apačią ar į šoną. Tačiau čia ne mano vieno sprendimas", – sakė Marius.

Jeigu moteris norėtų situaciją pakeisti, turėtų kreiptis į Taikos pr. 32A namo pirmininką.

Nemalonus siurprizas

Praėjusį savaitgalį uteniškį su kompanija į Kauną pritraukė čia vykęs olimpinis atrankos turnyras. Varžybos – „Žalgirio“ arenoje, nuspręsta kartą užsukti ir į greta esantį „Akropolį“. Ir tas kartas – su nemaloniu pavojingu siurprizu.

Sekmadienį šio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės pirmame aukšte vyras dairėsi, kur parkuotis. Laisvą vietą rado netoli įėjimo į „Maximą“.

Jeigu viena nukrito, gal ir kitų tvirtinimo detalės surūdijusios. Ir jų tvirtinimo konstrukcijos gal tuoj nueis velniop.

„Važinėjom, važinėjom. O, lysim į tą vietą. Ir tik nuo viršaus į pačią lempa bumb“, – įvykių eigą dėstė uteniškis. Visa laimė, kad dar nebuvo spėjęs ten pastatyti automobilio. Laimė, kad lempa krito tada, kai vieta buvo tuščia, kai nebuvo nei transporto priemonės, nei išlipančių ar praeinančių žmonių. 

„Tikiuosi, daugiau taip nenutiks. Juk lempa galėjo kam nors ant galvos užkristi. O jeigu su atviru kabrioletu kas būtų stovėjęs? O jeigu dar vaikas automobilyje? Šįkart viskas laimingai“, – kalbėjo vyras.

Apsaugininkės nesudomino

Kompanija nusprendė taip visko nepalikti. Ėmė ieškoti Kauno „Akropolio“ atstovų, norėdami pranešti apie atvejį, kad būtų įsitikinta, jog kitos lemtos laikosi tvirtai, kad būtų imtasi priemonių apsaugoti lankytojus ir darbuotojus.

Skaitytojo nuotr.

„Reikia pranešti. Jeigu viena nukrito, gal ir kitų tvirtinimo detalės surūdijusios. Ir jų tvirtinimo konstrukcijos gal tuoj nueis velniop. Šiaip lempos gi nekrenta. Bet ką ten praneši... Susiradom apsaugininkę. Papasakojom. Ji sako: ką, aš elektrikė, man neįdomu. Nieko ji nežino apie jokias lempas...“ – pokalbį perpasakojo uteniškis, įsitikinęs, kad po tokių įvykių aikštelė turėjo būti uždaryta, kol neįsitikinta saugumu.

Aiškinasi aplinkybes

Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė portalui kauno.diena.lt teigė, kad bandoma išsiaiškinti uteniškio nupasakoto įvykio aplinkybes.

„Apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos ir dėkojame prekybos centro lankytojui už pilietiškumą bei atsakingų darbuotojų informavimą. Norime pabrėžti, jog visose Kauno „Akropolio“ patalpose yra vykdoma reguliari infrastruktūros priežiūra – periodiškai atliekami tiek konstrukcijų, tiek tvirtinimo elementų patikros darbai – siekiant užtikrinti visapusišką prekybos centro lankytojų ir darbuotojų saugumą. Šiuo metu nagrinėjame minimo įvykio aplinkybes, kad ateityje galėtume užkirsti kelią tokiems ar panašiems atvejams“, – teigė B. Kuodytė.

Nuo birželio 28 dienos laikinai uždarytas ketvirtas stovėjimo aikštelės aukštas. Pradėti jo dangos atnaujinimo darbai.

Pėsčiųjų takas eina pro Užimtumo tarnybos pastatą.

"Šiuo taku daugybė miestiečių pasiekia darbą, vaikai keliauja į "Gilijos" pradinę mokyklą ir Vydūno gimnaziją. Pati rytais šiuo taku einu su dukra, tikrai jaučiamės nesaugiai. Šviestuvai užgeso dar spalį, bet iki šiol nėra suremontuoti", – piktinosi Žvejybos uosto rajono gyventoja.

Spėju, kažkas, vilkėdamas darbo rūbus, drąsiai atėjo, pasistatė kopėčias ir įlipo.

Paaiškėjo, kad penkis šviestuvus spalio pabaigoje nuniokojo vagišiai. Ilgapirščiai sugebėjo įsliuogti į stulpus ir nuplėšti šviesos diodų lempas.

"Nežinau, kokia nauda, nes tokio šviestuvo neparduosi ir nepanaudosi. Lempų laikikliai liko, o pačius šviestuvus pasiėmė. Matyti, kad kelis varžus atsuko atsuktuvu, o replių neturėjo, tad laidus tiesiog nuplėšė", – sakė įmonės "Gatvių apšvietimas" Apšvietimo valdymo skyriaus vadovas Dainius Petrauskas.

"Gatvių apšvietimo" specialistai įtaria, kad vagys į stulpus turėjo ropštis vidury dienos.

"Reikėjo, kad įtampos nebūtų. O jos nėra dieną, kai šviestuvai nedega. Spėju, kažkas, vilkėdamas darbo rūbus, drąsiai atėjo, pasistatė kopėčias ir įlipo. Kas ten supras – mūsų įmonės darbininkas krapštosi prie šviestuvo ar kažkas svetimas", – kalbėjo D. Petrauskas.

Įmonės vadovai parašė pareiškimą policijai. Dėl vagystės – apie 2 tūkst. eurų nuostolis.

"Šiuos šviestuvus pirkome 2017 m. Tuomet jie dar brangiai kainavo, už vieną mokėta po 400 eurų. Pernai prie Nidos gatvės 40 namo keturis šviestuvus vagišiai nugvelbė per savaitę. Panašu, kad čia jau toks rajonas. Vagysčių pasitaiko", – pabrėžė įmonės atstovas.

Pavogtus šviestuvus ketinama sutvarkyti iki Kalėdų.

"Per pandemiją ypač sunku su užsakymų įvykdymu. Šie šviestuvai pagaminti Italijoje, tad tenka laukti 6–7 savaites, kol atgabena", – patikino D. Petrauskas.

Kartu su šiais šviestuvais Naikupės gatvėje bus įrengtas apšvietimas dar keliose šio rajono vietose.

Šviestuvai atsiras tarp Minijos gatvės 133 ir 137 namų. Bus apšviestas kiemas tarp Nidos 46 ir 48 bei Sulupės gatvės 18 ir 20 namų.

"Tikrai buvo gyventojų prašymų įrengti čia apšvietimą. Manome, kad iki švenčių darbai bus baigti", – vylėsi D. Petrauskas.

Klaipėdietė susidūrė su galvos skausmu – kur dėti panaudotas dujošvytes lempas? Pavojingomis atliekomis buitinių konteinerių nenorinti užteršti moteris mėgino dairytis specialių konteinerių, tačiau uostamiesčio centre tokių nerado.

Nėra, kur išmesti?

Teigiama, kad per metus į Lietuvos rinką patenka apie 350 tonų dujošvyčių lempų. Tačiau nėra aišku, kokius kiekius pavojingų atliekų pavyksta surinkti.

"Mašinoje jau visą mėnesį vežiojuosi keturias pailgas dienos šviesos lempas. Akimis vis ieškau, gal kurioje nors parduotuvėje rasiu vietą, kur tokias lempas galėčiau saugiai atiduoti", – paieškų patirtimi dalijosi klaipėdietė.

Pačiame Klaipėdos centre įsikūrusios įmonės darbuotojai taip pat susidūrė su klausimu, kur dėti tokias lempas. Neoficialiai už ūkinę dalį atsakingam darbuotojui vadovybė nurodė šiomis lempomis atsikratyti stiklui skirtame konteineryje.

"Ranka nekyla taip pasielgti. Juk jose yra gyvsidabrio. Kam tuomet rūšiuoti ir kaupti jas, jei nėra, kur jų dėti? Sąmonėje jau turime susiformavusias nuostatas, kad nevalia teršti aplinkos", – kalbėjo įmonės darbuotojas.

Reikalavimų paiso ne visi

Elektronikos platintojų asociacijos direktoriaus pavaduotojas Linas Ivanauskas tikino, kad šalyje yra trys tūkstančiai vietų, kur galima atiduoti tokias pavojingas atliekas.

"Mūsų asociacijos nariais yra tapę didieji prekybos centrai, tokie kaip "Rimi", "Maxima", IKI. Todėl manau, kad Klaipėdoje dujošvytes lempas galima atiduoti bet kurioje šių tinklų parduotuvėje. Klaipėdiečiams patarčiau į savo mobilųjį telefoną atsisiųsti išmaniąją aplikaciją "Rūšiuoklis". Kelių mygtukų paspaudimu bus galima matyti lokacijas, kur arčiausiai galima šias lempas išmesti. Ten bus surinkimo vietų adresai ir darbo laikas", – tikino L.Ivanauskas.

Prekybos centro "Senukai" atstovė žiniasklaidai Olga Malaškevičienė patikino, kad uostamiestyje esančiame prekybos centre klaipėdiečiai tikrai gali rasti tokius specialiu ženklu pažymėtus konteinerius, kur galima atsikratyti dujošvytėmis lempomis.

"Taupiųjų lempučių taip pat geriau nemesti į bendruosius konteinerius. Reikėtų pažymėti, kad ir baterijos turi būti rūšiuojamos ir atiduodamos tinkamam perdirbimui. Pasitaiko atvejų, kai įmonėse ne visur paisoma šių reikalavimų. Tačiau užsienio kompanijos, besirinkdamos partnerius Lietuvoje, dažnai atkreipia dėmesį į tai, koks šių įmonių požiūris į socialinę atsakomybę", – pastebėjo L.Ivanauskas.

Jis tikino, kad specialiame konteineryje žmogus gali palikti bet kokį kiekį lempų ar baterijų.

"Ir niekas žmogui neturi priekaištauti, net jei jis atsineš daugiau nei vieną lempą. Tam šie konteineriai ir skirti. Jei nutiktų priešingai, mes norėtume apie tai sužinoti", – pabrėžė L.Ivanauskas.

Gresia baudos

Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas pastebėjo, kad vertėtų priekaištauti tiems, kas dujošvytes lempas meta į buitinių atliekų konteinerius.

"Už tai numatyta administracinė atsakomybė ir ji nėra maža. Galima sulaukti baudos nuo 86 iki 173 eurų. Jei tik pagausime už rankos", – pagrasino aplinkosaugininkas.

Prieš kelerius metus krūva sudaužytų dujošvyčių lempų buvo rasta prie kelio netoli Dituvos. Šiais metais tokių pranešimų nebuvo.

"Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra įrengęs tris aikšteles uostamiestyje, kur galima išmesti ne tik dienos šviesos lempas, bet ir baterijas, panaudotą alyvą, akumuliatorius, atliekas, kuriose yra gyvsidabrio. Tačiau žmonės vis tiek nesilaiko reikalavimų. Šią savaitę važiavome apžiūrėti buitinių atliekų konteinerio, į kurį kažkas supylė panaudotus tepalus. Viskas išsiliejo ant žemės, teko kviesti ugniagesius teršalams surinkti. Dar aiškinamės, kieno tai darbas", – teigė R.Dužinas.

Per keturis mėnesius trukusį tyrimą, kai tirta, kaip auditorijose geba susikaupti studentai, paaiškėjo, koks apšvietimas jiems padeda padaryti mažiau klaidų ir padidinti mokymosi našumą.

Tinkamas apšvietimas auditorijose turi įtakos studentų gebėjimui susikaupti bei jų mokymosi rezultatams. Jungtinėje Karalystėje tiriant auditorijose besimokančių 17-20 m. studentų gebėjimą susikaupti, paaiškėjo, kad trečdaliu mažiau klaidų padarė ir našiau dirbo tie studentai, kurių auditorijos buvo apšviestos imituojant dienos šviesą.

Šį keturių mėnesių trukmės tyrimą atliko Vokietijos Neurologijos ir mokymosi perkėlimo centras, bendradarbiaudamas su apšvietimo įrangos gamintoja „Osram“.

Jungtinėje Karalystėje aukštojo mokslo studijų kainai pakilus iki 26000 svarų sterlingų (106238,60 litų) ir dėl to sumažėjus studentų skaičiui  universitetai, siekdami pritraukti kuo daugiau stojančiųjų ir taip užsitikrinti savo verslo sėkmę, privalo imtis visų įmanomų priemonių. Tinkamas auditorijų, bibliotekų ir pėsčiųjų takų apšvietimas gali stipriai paveikti ne tik universiteto įvaizdį, bet ir studentų mokymosi našumą, o tai pagerins ne tik jų rezultatus, bet ir bendrą įstaigos reputaciją.

„Remiantis patirtimi, galima teigti, kad nepaisant šių, Miunchene atliktų, ir kitų mokslinių tyrimų, kalbant apie auditorijų ir kitų viešųjų teritorijų apšvietimą, dauguma universitetų energijos vartojimo taupumą ir kainą vis dar laiko svarbesniu veiksniu už studentų mokymosi našumo didinimą. Kai kurie nežino apie apšvietimo technologijų pažangos privalumus, todėl renkasi, jų manymu, praktiškesnį, o ne kokybiškesnį sprendimą, nors pastarasis ne tik pagerintų auditorijų apšvietimą, bet ir sukurtų palankias sąlygas studentų mokymuisi, – sako  apšvietimo konsultantas Andrew Glaister. – Daug kur juodas auditorijų lentas pakeitė interaktyvesnės baltos, o popierinius rašymo stovus pakeitė įvairialypės terpės pateiktys, tad ir iki šiol mokslo įstaigose esamas pritemdytas, blankus apšvietimas nebeatlieka savo paskirties, todėl šviesos diodų apšvietimas šiuo atveju būtų žymiai tinkamesnis.“