Pasak LGBTI organizacijos „ILGA-Europe“, apie 14 Europos šalių – ne visos priklauso ES – leidžia dirbtinio apvaisinimo procedūras moterų poroms.

Savo interneto svetainėje „Rainbow Europe“ ji teigia, kad 26 šalys, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, leidžia atlikti tokias procedūras vienišoms moterims, bet ne moterų poroms.

Antradienį priimdama naujus „bioetikos“ įstatymus, Prancūzija taps 11-ąja iš 27 ES valstybių narių, kurios leidžia dirbtinį apvaisinimą tiek vienišoms moterims, tiek lesbiečių poroms.

Ji prisijungs prie Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Danijos, Švedijos, Suomijos, Airijos, Ispanijos, Portugalijos ir Maltos.

Jungtinė Karalystė ir Islandija, kurios nėra ES narės, taip pat suteikia tokią galimybę vienišoms moterims ir moterų poroms.

Daug ES šalių leidžia atlikti dirbtinį apvaisinimą vienišoms moterims, bet ne moterų poroms: Bulgarija, Kroatija, Kipras, Estija, Graikija, Vengrija ir Latvija.

Kitaip nei kitur, Austrija leidžia atlikti procedūrą moterų poroms, bet ne vienišoms moterims.

Pasak svetainės, Italija, Lenkija, Lietuva, Čekija, Slovakija ir dar kelios šalys neleidžia dirbtinio apvaisinimo procedūrų nei moterų poroms, nei vienišoms moterims.

„COVID-19 pandemija paskatino dar didesnį smurtą ir diskriminaciją LGBTI žmonių atžvilgiu“, – pareiškė J. Borrellis sekmadienį, prieš pirmadienį (gegužės 17 d.) minimą tarptautinę kovos su neapykanta seksualinėms mažumoms dieną.

Tai, pavyzdžiui, apima šeiminį smurtą, internete ir ne internete skleidžiamą neapykantą bei nusikaltimus iš neapykantos. J. Borrellis pabrėžė, kad visi žmonės gimė laisvi ir lygiateisiai. ES, ano jo, patvirtina savo įsipareigojimą ginti ir skatinti ir LGBTI žmonių teises. Bendrija esą susirūpinusi, kad 69 šalyse tos pačios lyties asmenų santykiai yra kriminalizuoti, o 11 valstybių už tai net gresia mirties bausmė.

Popiežiui pavaldi Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija pirmadienį paskelbė oficialų atsakymą į klausimą, ar katalikų dvasininkai gali laiminti tos pačios lyties asmenų sudaromas sąjungas.

Neigiamas atsakymas buvo pateiktas dviejų puslapių aiškinamajame dokumente, paskelbtame septyniomis kalbomis. Dokumentas paskelbtas su popiežiaus Pranciškaus žinia ir sutikimu. 

Anot paaiškinančios notos, homoseksualūs asmenys yra laukiami ir laiminami Bažnyčios, tačiau nėra laiminamos jų santuokos.    

Vatikanas laikosi pozicijos, kad su homoseksualiais asmenimis turi būti elgiamasi oriai ir pagarbiai, tačiau homoseksualūs aktai yra „netvarkingi pačia savo prigimtimi“. Pagal krikščioniškąjį mokymą santuoka tarp vyro ir moters yra dieviško plano dalis ir skirta naujai gyvybei sukurti.   

Anot dokumento, tos pačios lyties asmenų sąjungos nėra dieviško plano dalis, todėl negali būti laiminamos Bažnyčios.

„Pozityvių elementų, kurie patys savaime yra vertintini ir sveikintini, egzistavimas tokiuose santykiuose negali pateisinti šių santykių ir paversti jų legitimiu bažnytinio palaiminimo subjektu, nes šie pozityvūs elementai neatsiejami nuo sąjungos, nenustatytos pagal Kūrėjo planą, konteksto“, – rašoma aiškinamajame dokumente.

Dievas „nelaimina ir negali laiminti nuodėmės: jis laimina nuodėmingą žmogų, kad šis pripažintų, jog yra jo meilės plano dalis, ir leistųsi jo pakeičiamas“, priduriama jame.   

Pranciškus pasisakė už tai, kad tos pačios lyties asmenų poroms būti užtikrinta tokia pat teisinė apsauga kaip heteroseksualioms poroms, tačiau civilinėje srityje, bet ne Bažnyčioje.

Šią poziciją pontifikas išsakė 2019 metų gegužę per interviu Meksikos transliuotojui „Televisa“, tačiau jo komentarai šiuo klausimu buvo iškirpti Vatikano. Iškirptos interviu ištraukos girdimos pernai pasirodžiusioje dokumentinėje juostoje „Pranciškus“ (Francesco).  

14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Be kita ko, Lietuvoje taip pat fiksuojamas aukščiausias rodiklis, vertinant LGBTI asmenų diskriminaciją visose aštuoniose gyvenimo srityse per pastaruosius metus. Taip teigė besijaučiantys 55 procentai respondentų.

Aštuonios gyvenimo sritys, anot tyrimo, apima: darbo paieškas, darbą, gyvenamosios vietos paieškas, aptarnavimą sveikatos priežiūros įstaigose, santykį su mokyklos ar universiteto darbuotojais, elgesį kavinėse, baruose ar naktiniuose klubuose, elgesį parduotuvėse bei situacijas, kuriose tenka pateikti dokumentą, identifikuojantį lytį.

Kaip BNS teigė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko, Lietuvoje LGBTI žmonių diskriminacija tampa tarsi norma – neefektyviai dirbančios valdžios institucijos nesugeba padėti žmonėms, o tai priverčia juos nusivilti sistema bei mažina motyvaciją ginti savo teises.

Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena.

„Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena. Ta diskriminacija paveikia psichinę sveikatą, atsiranda noras palikti šalį, nes jie nebetiki, kad šita valstybė gali jais pasirūpinti“, – kalbėjo V. Simonko.

„Aš suprantu, kodėl jie pagrįstai nuleidžia rankas. Jau net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mes, kaip organizacija, tą patyrėme. Kai ieškodami patalpų ateiname pas žmogų, kuris jas nuomoja, jie pamato mane ir supranta, kad ten bus LGBT organizacija, tai po to tada ateina trumpa žinutė, kad, deja, bet patalpos nebus išnuomotos“, – pridūrė jis.

Daugiau nei pusė – 51 procentas – Lietuvos respondentų teigė slepiantys savo LGBTI tapatybę darbe. Tai irgi didžiausias skaičius Europos Sąjungoje. Be to, 59 procentai apklausoje dalyvavusių Lietuvos respondentų pripažino slepiantys savo LGBTI tapatybę mokykloje.

44 procentai apklaustųjų pripažino visada bijantys viešai laikytis rankomis su savo tos pačios lyties partneriu ar partnere dėl galimų grėsmių.

Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI klausimų dėstymas mokykloje vis dar yra problematiškas: 19 procentų respondentų Lietuvoje sakė, kad LGBTI klausimai mokykloje pateikiami neigiamame kontekste arba šiais klausimais iš viso nekalbama – taip teigė 65 procentai apklaustųjų.

Pasak V. Simonko, mokytojai apie LGBTI klausimus kalbėti vengia, nes juos riboja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Jame tokia informacija įvardijamos temos, kuriomis „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Jis praktiškai uždarė švietimą LGBTI klausimais mokyklose. Kai tik mokytojai pradeda apie tai kalbėti pozityviai, jie iš karto gauna skundą iš tėvų, kad mokyklose vyksta propaganda“, – sakė jis.

Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį, kad apklausa atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES valstybių narių.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, daugiau nei 70 procentų LGBTI respondentų teigė, kad šalies visuomenė tampa tolerantiškesnė, kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 68 procentus apklaustųjų tvirtino, kad ji – mažiau tolerantiška LGBTI asmenų atžvilgiu.

Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija dažniausiai padidėja, kai žiniasklaida, politikai ar kiti vieši asmenys skelbia neigiamą informaciją apie LGBTI žmones.

Pagrindinių teisių agentūros apklausoje, vykdytoje praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, dalyvavo apie 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Apklausa buvo atliekama internetu.

Nepriklausomos žiniasklaidos skaičiavimais, protesto akcijoje dalyvavo maždaug 74 500 žmonių.

Raudonomis ir žaliomis vėliavomis nešina minia žygiavo nuo Prancūzijos Senato iki dangoraižio „Tour Montparnasse“, skanduodama „Laisvė, lygybė, tėvystė“ – tai aliuzija į Prancūzijos šūkį „Liberte, Egalite, Fraternite“ (Laisvė, lygybė, brolybė).

Daugelis protestuotojų buvo su raudonos spalvos minkštomis kūgio formos kepurėmis užlenktu galu, laikomomis Prancūzijos Respublikos simboliu.

Teisės aktas, kuriuo norima suteikti vienišoms moterims ir lesbietėms galimybę pastoti pagalbinio apvaisinimo būdu, yra reikšmingiausia prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) socialinė reforma nuo jo atėjimo į valdžią 2017 metais.

Iki šiol tik heteroseksualios poros turėjo teisę į tokius nevaisingumo gydymo metodus, kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF – in vitro fertilizacija).

Tačiau šiuos planus aršiai kritikuoja konservatyvių pažiūrų veikėjai ir netgi kai kurie prezidento partijos nariai, tvirtinantys, kad po šios reformos vaikai taps „betėviai“. 

E. Macronas rugsėjį pripažino, kad šio teisės akto priėmimas yra politiškai rizikingas žingsnis, turėdamas galvoje neigiamą reakciją į homoseksualių asmenų santuokų legalizavimą prieš šešerius metus, kai valstybės vadovo poste dirbo jo pirmtakas socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

Rugsėjo pabaigoje šiam teisės aktui pritarė Nacionalinė Asamblėja. Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar reikalingas aukštųjų parlamento rūmų – Senato – pritarimas.

Dėl šio žingsnio ateinantį mėnesį šalyje jau planuojamos protesto akcijos. 

Iki šiol tik heteroseksualios poros turėjo teisę į tokius nevaisingumo gydymo metodus, kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF – in vitro fertilizacija).

Nacionalinei Asamblėjai uždegus žalią šviesą, teisės akto projektui dar reikalingas aukštųjų parlamento rūmų – Senato – pritarimas, kad jis įsigaliotų.   

Šis žingsnis yra reikšmingiausia prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) socialinė reforma nuo jo atėjimo į valdžią 2017 metais. Tačiau ją aršiai kritikuoja konservatyvių pažiūrų veikėjai ir netgi kai kurie prezidento partijos nariai, tvirtinantys, kad po šios reformos vaikai taps „betėviai“. 

E. Macronas praėjusią savaitę pripažino, kad šio teisės akto priėmimas yra politiškai rizikingas žingsnis, turėdamas galvoje neigiamą reakciją į homoseksualių asmenų santuokų legalizavimą prieš šešerius metus, kai valstybės vadovo poste dirbo jo pirmtakas socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

28 metų Melania Geymonat (Melanija Geimonat) sakė, kad kartu su savo mergina Chris (Kris) per praeitą savaitę įvykusį išpuolį buvo sumuštos ir sukruvintos.

„Jie pradėjo chuliganiškai elgtis, reikalauti pasibučiuoti, kad jie galėtų mėgautis stebėdami, vadino mus lesbietėmis ir kalbėjo apie lytinio akto pozas, – moteris parašė per „Facebook“. – Ten buvom tik jie ir mes.“

„Jie toliau prie mūsų kabinėjosi, mėtydami į mus monetas, – pridūrė ji. – Staiga Kris atsidūrė autobuso viduryje, grumdamasi su jais. Aš impulsyviai pribėgau ir pamačiau, kad jos veidas kraujuoja, o trys iš jų ją mušė.“

„Tuomet mane irgi puolė kumščiais“, – rašė Melania.

Abi moterys buvo išvežtos į ligoninę dėl veido sužalojimų.

Policija nurodė, kad incidentas įvyko gegužės 30 dieną apie 2 val. 30 min. vietos laiku, kai ši jaunų moterų pora įlipo į autobusą šiaurės Londone.

„Prie jų priėjo keturių vyrų grupė. Jie pradėjo žarstyti joms nešvankius ir homofobinius komentarus“, – sakoma Londono policijos pranešime.

„Tuomet moterys buvo užpultos, joms kelis kartus smogta kumščiais, o po to vyrai išbėgo iš autobuso. Per šį užpuolimą buvo pavogtas telefonas ir rankinė“, – pridūrė pareigūnai.

Teisėsaugininkai nurodė, kad penktadienį keturi 15–18 metų jaunuoliai buvo sulaikyti įtariant apiplėšimu ir sunkiu kūno sužalojimu sunkinančiomis aplinkybėmis.

Paaugliai buvo išvežti apklausti į policijos nuovadas.

„Tai šlykšti ataka prieš dvi moteris – atrodo, kad jos buvo nusižiūrėtos ir užpultos grupės jaunuolių, – sakė vyriausiasis inspektorius detektyvas Andy Coxas (Endis Koksas). – Detektyvai nagrinėja stebėjimo kameros nufilmuotą šio užpuolimo įrašą.“

„Atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti kitus asmenis, kaip įtariama, prie to prisidėjusius, – aiškino pareigūnas. – Tokio pobūdžio išpuoliai Londono autobusuose yra reti.“

M. Geymonat yra atvykėlė iš Urugvajaus, o britų laikraščiai nurodė, kad jos mergina yra amerikietė.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May (Tereza Mey) pasmerkė šį „šlykštų“ užpuolimą.

„Niekas neturėtų niekada slėpti, kas esantys arba ką jie myli. Privalome dirbti kartu, kad išrautume nepriimtiną smurtą prieš LGBT bendruomenę“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto, kaip rodo reprezentatyvi sociologinė apklausa, dauguma šalies gyventojų laikosi konservatyvaus tradicinio požiūrio į santuoką ir partnerystę, pranešė apklausą užsakę Lietuvos notarų rūmai.

Šių metų vasarį atlikto tyrimo, kurį Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, duomenimis, už siūlymą, kad būtų galima registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, pasisako 13 proc. respondentų, 11 proc. į tai žiūri patenkinamai, nepritaria 66 proc. apklaustųjų.

Palyginti su 2017-siais, kai buvo atlikta analogiška apklausa, pritariančiųjų padaugėjo nuo 11 iki 13 proc., vertinančių patenkinamai – nuo 9 iki 11 proc., o nepritariančiųjų sumažėjo nuo 69 iki 66 proc. 2016 metais pritariančiųjų buvo 11 proc., o prieštaraujančių – 74 proc. respondentų.

Tuo metu siūlymams įteisinti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę pritaria 49 proc., patenkinamai vertina 19 proc., nepritaria 22 proc. apklaustųjų.

Paklausti, kaip vertina siūlymus, kad būtų galima sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką, tam pritarė 10 proc., patenkinamai vertino 7 proc., nepritarė 72 proc. respondentų. 2017 metais vienalyčių santuokų įteisinimui prieštaravo 74 proc. apklaustųjų, pritarė 9 proc., 7 proc. vertino patenkinamai. 2016 metais siūlymams, kad būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų santuoką, prieštaravo 80 proc. respondentų ir pritarė 7 proc. tyrimo dalyvių.

Lietuvoje 2001 metais įsigaliojęs Civilinis Kodeksas numatė skirtingų lyčių asmenų partnerystės galimybę, tačiau iki šiol nėra priimta partnerystės reglamentuojančio įstatymo, todėl partnerystės negali registruoti nei skirtingų, nei juo labiau vienos lyties asmenys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ Lietuvos notarų rūmų užsakymu 2019 metų vasario 8-17 dienomis pagal reprezentatyvaus tyrimo metodiką apklausė 1005 respondentus. Tyrimas vyko visoje šalyje 24 miestuose ir 41 kaime.

Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, daugiausia jaunimas, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliavo trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojavo praeiviams. Kelias valandas trukęs renginys finišavo Lukiškių aikštėje.

Renginio tvarką prižiūrintys policijos pareigūnai BNS teigė, jog renginyje dalyvavo apie 7-8 tūkst. žmonių, tuo metu  festivalio „Baltic Pride“ organizatorių Lietuvos gėjų lygos atstovų teigimu, eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo apie 10 tūkst žmonių.

„Prisiminkime 2010 - uosius, 2013- uosius, 2016 - uosius metus, aš matau, kad miestas ir žmonės keičiasi. Ir aš manau, kad pokyčiai ne už kalnų. Tai yra politikai pradės galvoti apie mus, kad mes irgi taip pat esame jų rinkėjai. Už mano nugaros stovi 10 tūkst. žmonių, tai čia stipri žinia, kad mes esame visi šeima, nepriklausomai nuo to, kokios mes esame orientacijos“, – žurnalistams šeštadienį sakė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.  

Baltijos šalių seksualinių mažumų paradai kasmet vyksta kaskart kitoje šalyje – pernai Rygoje vykusiose eitynėse dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. dalyvių.

Žmonės provincijoje vis dar baiminasi atskleisti orientaciją

Eitynėse dalyvavusi Jaunimo linijos savanorė Julija BNS sakė atėjusi išreikšti solidarumą visiems kitokiems žmonėms, kas jie bebūtų, nes būtent šių žmonių skambučių dažnai tenka sulaukti psichologų linijose.

„Mes esame už visus žmones, už visus, ypač tuos, kurie mums skambina. O skambina labai įvairūs žmonės ir mes susiduriame su labai dideliu nepriėmimu kitokio žmogaus, kalbant ne tik apie LGBT, bet koks kitoks žmogus labai sunkiai priimamas visuomenėje. Mes norime išklausyti visus žmones“, – BNS sakė Julija.

Pasak jos, LGBT žmonės neretai vis dar baiminasi atskleisti savo orientaciją ir šios problemos ypač dažnos regionuose, provincijoje.

„Mes tą girdime iš LGBT bendruomenės, ypač kartais daugiau iš regionų girdime, kad ten yra baisu būti savimi, atskleisti savo tapatybę, orientaciją ir tas kelia daug emocinių ir galų gale saugumo problemų“, – kalbėjo eitynėse su kitais Jaunimo linijos savanoriais dalyvavusi Julija.

Vilniaus universitete skandinavistiką studijuojantis „Baltic Pride“ dalyvis 20-metis Prieglius sako, kad gyvendamas sostinėje jaučiąs draugišką, tolerantišką aplinką. Tačiau taip pat sakė žinąs, kad situacija regionuose gerokai skiriasi.

„Žinau, tikrai, kad kai kurie dėstytojai replikas įvairias sakydavo, būdavo kreivų žvilgsnių ir panašiai. Aišku, Vilniuje, kur gyvenu yra labai draugiška aplinka, bet jaučiu savo burbulą ir žinau, kad už šito burbulo ribų, ypač regionuose situacija daug blogesnė“, – BNS sakė Prieglius.

Anot jo, eitynėse dalyvavo keli šimtai Vilniaus universiteto, kuriame yra susibūrusi ir LGBT grupė, dėstytojų, studentų, darbuotojų.

„Rusijoje vyksta LGBT žmonių genocidas“

Eitynėse Vilniuje šeštadienį dalyvavo ES šalių, JAV, Kanados ambasadų atstovai, Švedijos užsienio prekybos ministrė Ann Linde, Nyderlandų europarlamentarė Sophie in 't Veld (Sofi Int Veld), Škotijos vyresnių žmonių ir lygybės ministrė Christina McKelvie (Kristina Mak Kelvi).  Taip pat – įvairių šalių LGBT bendruomenių nariai, renginyje plevėsavo ir Rusijos vėliavos.

Iš Rusijos atvykęs 33 metų gydytojas Petia Voskresenskis BNS teigė su kitais Rusijos LGBT bendruomenės nariais dalyvaujantis jau penktame iš eilės Baltijos parade.

„Organizuojame rusų koloną šiose eitynėse, todėl, kad labai svarbu kelti Europoje klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų LGBT bendruomenės atžvilgiu Rusijoje. Joje per paskutinius dvejus metus vyksta LGBT žmonių genocidas, daugiausia Čėčėnijos respublikoje, kur tiesiog žudomi kitos orientacijos žmonės. Čėčėnijos emisarai važinėja dabar ir į Maskvą, ir į Sankt Peterburgą, kur ten taip pat persekioja kitokios orientacijos žmones“, – pasakojo P. Voskresenskis.

Aš tai visiškai normaliai, tolerantiškai žiūriu į visa tai. Jei erzintų, aš čia nebūčiau. Atėjau pasižiūrėt tiesiog, smagu, spalvota, gražu.

Tačiau anot jo, Rusijoje pačios opiausios ne LGBT žmonių teisės, o apskritai visų piliečių teisų problemos.

„Žmogaus teisių problema LGBT žmonių atžvilgiu nėra itin opi. Rusijoje ypač ryški ir skaudi žmogaus teisių problema visų jos piliečių atžvilgiu. Mes neturime nepriklausomų teismų, nepriklausomos žiniasklaidos, mūsų rinkimų sistema iš esmės sužlugdyta, kuriamas totalitarinis režimas, kuris nuožmiai kovoja su pilietine visuomene“, - kalbėjo eitynių dalyvis iš Sankt Peterburgo.

Tuo metu eitynes atokiau stebėjęs Lietuvoje dirbantis 35-erių statybininkas Vladimiras iš Ukrainos sakė priimantis kitokios orientacijos žmones, bet nepritariantis jų paradams.

„Aš manau, kad kiekvieno tai asmeninis reikalas, tegul jie gyvena, kaip nori. Bet manau, kad parado dėl to nereikia rengti. Mes gi neorgnizuojame paradų šiaip sau, nors mes normalios orientacijos. Nesakau, kad jie nenormalūs. Jie yra, visi pripažįsta, kad jie yra ir ačiū Dievui. Bet kam rengti demonstracijas“, – kalbėjo Vladimiras.

Kai kurie BNS bandyti kalbinti eitynes stebėję vyresnio amžiaus žmonės nepanoro komentuoti eitynių. Tuo metu 65-erių vilnietė Irena sakė atėjusi pasižiūrėti spalvingo ir nuotaikingo reginio.

„Aš tai visiškai normaliai, tolerantiškai žiūriu į visa tai. Jei erzintų, aš čia nebūčiau. Atėjau pasižiūrėt tiesiog, smagu, spalvota, gražu“, – sakė moteris.

G. Paluckas žada imtis partnerystės įteisinimo

Eitynėse dalyvavo ir kelių partijų atstovai - opozicinių socialdemokratų, liberalų, taip pat naujai įkurtos Laisvės partijos atstovai.

„Turiu labai daug draugų ir pažįstamų, kurių tarpe yra labai daug kitokių negu aš. Ir aš čia esu tam,  kad jie galėtų gyventi taip, kaip ir aš. Turiu omeny su mylimu žmogumi, turėdamas visas socialines, ekonomines teises, tai yra mokesčių, turto kartu sukaupto paveldėjimo, atstovavimo ligos atveju ir panašiai. Mano toks solidarumo dalyvavimas“, – BNS sakė G. Paluckas.

Socialdemokratų lyderis teigė, jog būsimame Seime sėkmės rinkimuose atveju siūlytų vėl imtis Seime jau svarstytos, tačiau reikiamo palaikymo nesulaukusios partnerystės įteisinimo iniciatyvos.

„Partnerystės klausimą tiesiog imtume spręsti, politinę lyderystę tikrai parodytume, nes manome, kad šitos teisės turi būti užtikrinamos absoliučiai visiems Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Manau, kad mums reikia padėti tam tikrus taškus mūsų visuomenės raidoje ir brėžti atviresnės visuomenės ribas. Aš esu čia dėl to, nes nenoriu kad šiais žmonėmis būtų gąsdinama visuomenė ir nereikia gąsdintis. Tai yra tik patvirtinimas, kad Lietuva keičiasi, mes pradedame pakančiau matyti kitaip gyvenančius ir mąstančius žmones“, – kalbėjo eitynėse dalyvavęs Liberalų sąjūdžio vienas lyderių europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sakė, jog eitynės šeštadienį vyko ramiai, be incidentų ir pažeidimų.