„Užsitęsė (diskusijos – ELTA). Čia iš viso neturėtų būti turgaus. Turi būti sprendimai, ir tai kad skandinama problema diskusijoje, tai faktas“, – sekmadienį atvykusi balsuoti prezidento rinkimuose žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Mano akimis žiūrint, nėra sprendimų. (...) Čia yra turgaus variantas tų diskusijų ir alternatyvų košė, kuri skandina patį procesą“, – pabrėžė buvusi šalies vadovė.

Jos teigimu, būsimam prezidentui jo kadencijoje didžiausią iššūkį kels geopolitinės įtampos.

„Daug neramumų, karai, tas spaudimas, kuris daromas ir mums, ir visai Vakarų bendruomenei, išliks, ir matomai tai bus visų penkių metų kadencijos toks lyg ir leitmotyvas – saugumas, visoks saugumas Lietuvai, pačiai Europai, mūsų regionui, demokratijos apsauga ir jos gynyba“, – akcentavo D. Grybauskaitė.

Čia yra turgaus variantas tų diskusijų ir alternatyvų košė, kuri skandina patį procesą.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė balandžio viduryje pranešė apie specialaus fondo gynybai steigimą. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas. Ministrė pirmininkė tuomet taip pat teigė, kad siūlymai bus parengti per artimiausias savaites.

Premjerė anksčiau yra sakiusi, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 proc. punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, kad Vyriausybė siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai žada pateikti per artimiausias kelias savaites.

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą šiemet susitiko tris kartus. 

„Sakyčiau, kad (bankų solidarumo mokesčio pratęsimo – BNS) klausimas šiuo metu dar nėra visiškai uždarytas, bet galų gale tai tikrai bus bendro gynybos stiprinimo sprendimo dalis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

„Manau kad šio sprendimo tąsa galėtų priklausyti ir nuo to, koks bus bendras susitarimas dėl gynybos fondo“, – teigė finansų ministrė.

Ji ketvirtadienį teigė, jog siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai Vyriausybė žada pateikti per artimiausias kelias savaites, dėl jų tikimasi apsispręsti Seimo pavasario sesijoje.

Pasak G. Skaistės, pratęsus laikiną bankų solidarumo įnašą ir pakeitus jo bazę, pajamos iš šio mokesčio 2025-aisiais būtų mažesnės nei 2023 ar 2024 metais.

„Toks mokestis, koks yra sukonstruotas, papildomų pajamų negeneruotų, nes jis buvo sukonstruotas kaip laikinas pokytis nuo normalumo“, – teigė finansų ministrė.

„Tačiau jeigu svarstyti keisti mokesčio bazę, taip kaip jis yra skaičiuojamas, ir pririšti prie šių metų rodiklių (...) kitais metais galima būtų gauti apie 50–70 mln. eurų į biudžetą. (...) Tikrai tas pikas palūkanų normų jau yra pasiektas, ir tikėtina, kad pelnas kitais metais jau bus mažesnis, todėl ir solidarumo įnašo pajamos, natūralu, būtų gerokai mažesnės negu 2023 ir 2024 metais“, – kalbėjo ji.

Jeigu svarstyti keisti mokesčio bazę, taip kaip jis yra skaičiuojamas, ir pririšti prie šių metų rodiklių (...) kitais metais galima būtų gauti apie 50–70 mln.

 

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę tvirtino, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

G. Šimkaus teigimu, pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.   

Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su LB.

Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek pajamų valstybė galėtų surinkti iš šios įmokos.

Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui. 

Centrinio banko teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.

„Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai. Trumpuoju laikotarpiu, kai dar ekonomikos atsigavimas nėra tvarus, galima ne didinti mokesčius, o žiūrėti, ką galima parduoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, fondas gynybai finansuoti leistų pritraukti lėšų iš įvairių kitų šaltinių, ne tik mokesčių didinimo, pavyzdžiui, parduodant valstybės valdomų įmonių (VVĮ) turtą.

„Iš tiesų sprendimas yra labai geras, savalaikis, labai aiškus finansinis fondas, į kurį dalis lėšų ir kitos lėšos gali būti nukreiptos vienam tikslui – finansuoti krašto apsaugą. Tai svarbu ir dėl to, kad tada atsiranda ir daugiau galimybių fondą papildyti lėšomis ne iš mokesčių“, – aiškino analitikas.

Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai.

 

N. Mačiulio teigimu, 34 valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi per 8,4 mlrd. eurų turto, o pardavus, pavyzdžiui, kelių jų akcijų ir neprarandant kontrolinio paketo, būtų galima pritraukti apie 0,5 mlrd. eurų.

Anot ekonomisto, iš didinamų mokesčių galima ir nesurinkti būtinų pajamų, o tai pakenktų Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.

„Kol tas ekonomikos atsigavimas nėra labai tvarus, mes galime pasimokyti, pavyzdžiui, iš Estijos – bandymai subalansuoti greitai valstybės finansus padidinant mokesčius pagilina ekonomikos nuosmukį ir biudžeto pajamos nedidėja. Tie pasvarstymai dėl mokesčių didinimo turi būti labai apsvarstomi ir savalaikiai“, – aiškino N. Mačiulis.

N. Mačiulis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, didesnis pelno mokestis galėtų atbaidyti svarbius užsienio investuotojus.

„Pelno mokestis turi bent dvi dideles problemas: gali būti ekonominis nuosmukis, įmonės neuždirba pelno, nėra ir pajamų. (...) Jis rizikingas ir dėl to, kad geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę, ne tik investicijos į dronus, amuniciją ir visas kitas priemones, (...) bet kuo didesnis dalyvavimas užsienio rinkose“, – sakė „Swedbank“  ekonomistas.

„Jeigu čia bus JAV, Vokietijos, Šiaurės šalių įmonių, tų šalių pelningas noras ginti Lietuvą bus daug didesnis negu priešingu atveju. Taip pat atitinkamai priešiškų valstybių noras pulti šalį, kur yra daug JAV kapitalo, bus labai ribotas“, – pabrėžė N. Mačiulis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį sakė, kad pelno mokesčio didinimas 2 procentiniais punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra nulinio reinvestuojamo pelno.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

Valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas lėšas gynybai siūlo didinti skolinantis, opozicijai priklausantys parlamentarai – leidžiant gynybos obligacijas.

„Nėra nuoširdu kalbėti, kad mes pritariame, kad yra grėsmės, kad turime didinti biudžetą, ir kategoriškai pasakyti, jog pritarsime tik obligacijoms, kurios irgi yra skolos dalykas, ir nėra toks tvarus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Galbūt obligacijos gali būti sudedamoji dalis. (...) Bet įsivaizduoti, kad nebus pokyčių mokestiniuose dalykuose, tikrai naivu, ir tą reikia pasakyti“, – kalbėjo konservatorių frakcijos Seime seniūnė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad politikai sutars dėl papildomo gynybos finansavimo bei lėšų jam siūlo ieškoti skolinantis.

„Visiškai pritariu Dovilei (laidoje dalyvavusiai Seimo narei socialdemokratei D. Šakalienei – BNS) dėl skolinimosi. (...) Kalbėsime vėl su finansų ministre dėl galimybės skolintis. Suprantu, kad skolinimosi apimtys nėra įmanomos be galo ir be krašto. Bet bandykime tuos dalykus, tada mažiau reikės kalbėti apie mokesčių didinimą, ir mažiau reikės gąsdinti žmones“, – LRT radijui sakė E. Gentvilas.

Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau (...)

 

Pasitarime dėl papildomų lėšų gynybai trečiadienį planuoja dalyvauti ir opozicinių partijų atstovai, kovo viduryje pasitraukę iš šių derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Anot socialdemokratės Dovilės Šakalienės, jos frakcija nepritaria, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, būtų keliamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau palaiko idėją didinti pelno mokesčio tarifą, leisti gynybos obligacijas.

Ji siūlo gynybos obligacijomis pavadinti Vyriausybės leidžiamus vertybinius popierius.

„Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau negu reguliariai“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad „valstiečiai“ nepritars nė vienai iš keturių Finansų ministerijos kovą pristatytų keturių alternatyvų. Jo teigimu, pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį gynybos finansavimą esą jau dabar galima be papildomų mokesčių.

„Vienintelis atvejis, apie kurį dar galėtume kalbėti, jeigu tikrai įrodytų, kad tų pinigų trūksta, kam trūksta ir kokiam tikslui, tai mes pritartume obligacijoms – skolinimuisi iš gyventojų, su tam tikromis palūkanomis, didesnėmis nei siūlo bankai“, – LRT radijui sakė D. Gaižauskas.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija kovą pristatė keturias alternatyvas.

Papildomų lėšų reikia norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą ir kitiems sprendimams.

„Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

„Tai leistų arčiau karo (Ukrainoje – BNS) esančioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.

Pasak ministrės, tokia iniciatyva pademonstruotų žemyno valią stiprinti gynybą: „Ženklas, kad Europa nori daugiau gynybos savo teritorijoje.“

Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją kovo pabaigoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.

Pasak ministrės, nepaspartinus gynybos finansavimo, Lietuvai ir kitoms Europos šalims gali būti sudėtinga pasiruošti galimai karinei grėsmei.

„Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus“, – sakė G. Skaistė.

Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus.

 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kovo pabaigoje kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.

Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.

Lietuvoje gynybai skiriama 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiant didinti fiksuotą finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Apie konkrečius pasiūlymus po diskusijų su socialiniais partneriais Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

„Jeigu mes kalbame apie tai, kad mums reikia čia ir dabar, sutarus jau, kad yra kažkokios priemonės, kurių pagalba galėtume labai padidinti Lietuvos saugumą, tai skolinimasis turbūt yra vienas iš geriausių instrumentų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Nerijus Mačiulis.

„Kaip tik praėjusią savaitę paskelbti valdžios sektoriaus viešieji finansai, biudžeto deficitas buvo gerokai mažesnis negu prognozuota ir planuota, valstybės skola – 38 proc. bendrojo vidaus produkto, dvigubai mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuvai greitai įsigaliosiančių Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių, neleidžiančių viršyti 3 procentų nuo BVP biudžeto deficito, laikytis nereikėtų, jeigu būtų aiškus apsisprendimas, kur tiksliai šios papildomos lėšos krašto gynybos sistemoje yra reikalingos.

„Europos Komisija gal pasakytų, kad negerai, jog didesnis biudžeto deficitas, bet čia blogiausia, kas gali įvykti – pastaba, nebūtų jokių finansinių neigiamų pasekmių“, – pabrėžė N. Mačiulis.

„Kodėl mes čia turėtume veržtis diržus ir apsimesti kažkokia šventa karve, turėdami vieną mažiausių skolų ir turėdami labai aiškų tikslą, kur juos išleisti“, – akcentavo ekonomistas.

Kodėl mes čia turėtume veržtis diržus ir apsimesti kažkokia šventa karve (...)

 

Pasak N. Mačiulio, Vokietija, vykdydama fiskalinės konsolidacijos politiką, ir Estija, įvesdama naujus mokesčius, daro klaidą.

„Treti metai ekonominio nuosmukio, turime mažiausią skolą Europos Sąjungoje (...) Čia toks religinis požiūris į valstybės skolą, kuris kainuoja visiems Estijos gyventojams ir čia to reikėtų atsisakyti“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, šiuo metu Europai esant stagnacijoje ir „pusiau recesijoje“ reikia „stiprios anticiklinės fiskalinės politikos“, kuri padidintų ne tik valstybės fizinė saugumą, tačiau ir pritrauktų daugiau investicijų.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Seimo opozicinės frakcijos taip pat yra pateikusios savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.

„Panirau į darbus, buvo daug susitikimų, reikėjo duoti tempą kai kuriomis prioritetinėmis kryptimis, dalyvavau NATO 20-mečio renginiuose“, – apie pirmą darbo savaitę pasakoja naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Tempo naujasis ministras nežada mažinti, nes darbų, kuriuos nori atlikti ar juose pasiekti proveržio, daug, o laiko šiai Vyriausybei belikę apie aštuonis mėnesius.

Komanda suformuota

– Kaip jus sutiko KAM? Kai kas prognozavo, kad po jūsų kritikos ministerijai galite sulaukti gal ne viešo, bet nemažo vidinio pasipriešinimo.

– Sutiko draugiškai, darbingai ir dalykiškai. Pradėjau nuo savo prioritetų pristatymo politinei komandai. Dabar galiu jau tvirtai pasakyti, kad pasilieku du viceministrus.

Žilvinas Tomkus – atsakingas už visuotinės gynybos klausimus, komendantūrų formavimą. Su juo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) būdavo ir karštesnių diskusijų, nes jis buvo pagrindinis šios ministerijos viceministras, kuris dėl kai kurių jos darbų turėjo atlaikyti komiteto presingą, mano manymu, pozityvų, bet kartu atsirado ir abipusė pagarba, nes dirbame dėl bendro reikalo.

Renius Pleškys – atsargos karininkas. Jį matau kaip viceministrą infrastruktūrai, visų pirma, pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Jis gerai įsigilinęs į šiuos klausimus.

Su kita politine komanda sutarėme, kad laikinai dirbame, o rezultatai rodys, ar tai laikina, o gal ir iki kadencijos pabaigos, nes pirmos dienos su visa politine komanda man tikrai patiko.

Aiškumas: norime solidarumo ir daugiau resursų gynybai, bet turime labai aiškiai pasakyti, ką už juos papildomai galime sukurti, kad valstybė būtų stipresnė. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

– Ketvirto viceministro neprašysite?

– Turiu minčių. Ši ministerija tokio neturėjo. Jei matysiu, kad trūksta žmogaus, kuris galėtų akceleruoti procesus dar kokioje konkrečioje srityje, kurioje norime pasiekti proveržį, prašysiu ir ketvirto.

– Ar pasikeitė patarėjų komanda?

– Taip. Mano komandoje – žmonės, su kuriais kartu dirbome Seime. Emilė Balodytė kuruos daugiausia komunikacinius klausimus, Simonas Klimanskis – teisėkūrą, santykius su Seimu, Jolanta Bizaitė atsakinga už istorinę atmintį, tai irgi labai svarbu. Labai džiaugiuosi, kad į mano komandą grįžta Vilniaus miesto tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, dirbusi ir Arvydo Anušausko komandoje. Ji išmano sistemą, dirbs su pilietinio pasipriešinimo paketu, palaikys santykius su nevyriausybinėmis organizacijomis, atsargos kariais, o tam teiksiu labai daug dėmesio. Stengsiuosi kurti sąveikos modelį, kad atsargos kariai galėtų būti neformalūs patarėjai, būtų integruoti į karinio rezervo rengimą. Pavyzdžiui, Suomijoje yra nevyriausybinė atsargos karių organizacija, jie veda kursus kariniam rezervui.

Komandinis darbas su opozicija

– Esate sakęs: jei būsite paskirtas ministru, darbą pradėsite nuo opozicijos grąžinimo į diskusijas apie gynybos finansavimą. Ko jau ėmėtės, kaip ir kada tikitės pasiekti rezultato? Tiesa, pirmiausia būtų gerai opoziciją susigrąžinti į NSGK. Kaip dirbsite, kai komiteto veikla paralyžiuota?

– Stebiu įvykius man brangiame komitete. KAM pasakiau: pagarba parlamentui turi būti visada ir visur. Jei NSGK nariai važiuoja į vizitus užsienyje, mūsų gynybos atašė turi juos šefuoti, jei jie nori pamatyti dalinius, turime būti tam pasirengę. Tik kartu galime daug pasiekti.

Kalbėjausi su opozicijos atstovais NSGK. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau paskelbė, kad jokio ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos nėra, jų išvadą dar turi patvirtinti Generalinė prokuratūra, nes jos vadovė ir inicijavo informacijos patikrinimą. Manau, šiomis dienomis ji pareikš savo poziciją. Tada bus padėtas taškas šioje istorijoje ir, kiek žinau, NSGK nariai, atstovaujantys opozicijai, grįš į komitetą. Tikiuosi, trečiadienį jau galėtų išrinkti ir pirmininką, kuriuo turėtų tapti Arvydas Pocius. Jis turi didžiulės patirties šioje srityje, su juo puikiai dirbome, mūsų prioritetai sutampa. Manau, dirbsime kaip komanda.

Tada bus galima pradėti kalbėtis platesniu kontekstu dėl gynybos finansavimo. Iš kai kurių opozicinių jėgų jaučiu, kad jos nelinkusios to daryti, destruktyviai žiūri į šį procesą, kai kas išstojo ir iš susitarimo dėl gynybos. Bandysiu kalbėtis su visais, bet kai kurie gali būti nusistatę rinkimų strategiją nesitarti, ir nieko čia nepadarysi.

Noriu pagirti verslo ir pramonininkų asociacijas, nes jie sako: gerai, pradėkite nuo mūsų, tik neperlenkite lazdos. Jie pasirengę papildomai mokėti 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį, ir tai geras signalas.

Su kitomis opozicinėmis jėgomis kalbėsimės, jie ne kartą minėjo, kad pritarų siūlomoms finansavimo didinimo idėjoms, tik klausimas dėl siūlomų mokestinių sprendimų kompozicijos. Galima diskutuoti dėl visokių variantų. Nepaisant skirtingų požiūrių į daugelį dalykų, NSGK išsiugdėme komandinį darbą kalbant apie gynybą ir saugumą ir, manau, šią tradiciją reikia tęsti. Čia tikiuosi Dovilės Šakalienės lyderystės Socialdemokratų partijoje, visada valstybiškai gynybos ir saugumo klausimais mąsto buvęs premjeras Saulius Skvernelis, su juo ir jo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ galima kalbėtis. Per porą savaičių jau turėsime pirmuosius algoritmus.

– Kokią dėmenų didinti finansavimą gynybai kompoziciją matytumėte jūs?

– Dabar nesileisiu į detales, bet pelno mokestis toje kompozicijoje neišvengiamai bus, klausimas – kiek jį didinti. Noriu pagirti verslo ir pramonininkų asociacijas, nes jie sako: gerai, pradėkite nuo mūsų, tik neperlenkite lazdos. Jie pasirengę papildomai mokėti 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį, ir tai geras signalas. Verslas inicijavo akciją „4 procentai“ gynybai, labai vertinu jų lyderystę. Po premjerės gynybos finansavimo modelių siūlymų pristatymo jie net suformavo pusiau trišalį formatą su profsąjungomis, kalbasi, kokia galėtų būti kompozicija, gal iš jie dar pasiūlys kokį variantą. Kalbėsiu su asociacijų vadovais.

Kas bus dar, negaliu pasakyti, yra įvairiausių variantų: gal plius 1 proc. punktas PVM, gal kiti sprendimai, gal koks vidinis perskirstymas valstybės viduje, gal kai kurių lengvatų atsisakymas. Pateikti keturi galimi šaltiniai, meniu įvairus. Svarbu, kad tai duotų efektą – 400–500 mln. papildomų eurų.

Labai svarbu ne tik pasakyti, kad gynybai pinigų niekada nebus per daug ir ačiū už juos. Norime solidarumo ir daugiau resursų gynybai, bet turime labai aiškiai pasakyti, ką už juos papildomai galime sukurti, kad valstybė būtų stipresnė: ar juos skirsime tankų batalionui, ar oro gynybos sistemoms, ar kariniam rezervui rengti, ar visuotiniam šaukimui, ar dar kam. Pavyzdžiui, pasakyti, jei skirsite tiek pinigų daugiau, pirksime oro gynybos sistemas, kad ir vidutinio nuotolio, nes ilgo labai brangios mūsų nacionalinėms pajėgoms. Arba apsaugosime Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos oro uostus ir dalinai didžiuosius miestus. Tada žmonės žinos, kam jie skirs daugiau pinigų. Jei kuri politinė jėga sakytų: štai duodame 30 balsų už kažkurį mokestinį pakeitimą, bet norime, kad būtų vystomi dronų pajėgumai, žinoma, viską darysime pagal karinį planavimą, bet turėsime ir į tai atsižvelgti.

– Kaip jūs išdėstytumėte tą prioritetų seką, jei sprendimas būtų jūsų rankose?

– Šiuo metu, be abejonės, pirmiausia – mūsų pasirengimas priimti Vokietijos brigadą. Birželio 8 d. į Lietuvą atvyksta pirmoji jos dalis, vadinamoji pasirengimo komanda, planuoju sutikti juos Vilniaus oro uoste. Tai pirmas žingsnis, o jau iki rudens atvyks dar daugiau. Turime būti pasirengę, kad brigada 2027 m. būtų pasirengusi Lietuvoje būti visų operacinių pajėgumų. Tai labai svarbi NATO gynybos planavimo ir atgrasymo dalis.

Antra, lėšos visuotinio šaukimo reformoms. Projektas, orientuotas į didesnį šaukiamųjų skaičių mažinant išimtis, plečiant galimybes atlikti pareigą tėvynei ir gauti karinį mokymą, yra Seime. Tam reikės papildomų resursų, bet jie nedramatiški, jų rasime. Tačiau galvojant apie universalų visuotinį privalomą šaukimą, kad iš karto po mokyklos visi vaikinai eitų tarnauti (be abejo tam reikės pereinamojo laikotarpio), prireiks daugiau resursų, todėl reikia sutarti tarp politinių jėgų. Dėl tos pirmos reformos, manau, balsų bus, o dėl visuotino privalomo šaukimo dar reikės įrodinėti, kad mums to reikia.

Trečia – lietuviška divizija. Ji ir dabar kuriasi, plėtojasi, visi esami mūsų pajėgumai yra jos integrali dalis. Be abejo, svarbus sprendimas dėl tankų bataliono, vyksta preliminarios derybos, kol kas nėra jokių teisiškai įpareigojančių dokumentų. Rudenį, matyt, turėsime aiškesnį vaizdą. Girdžiu siūlymų, kad diviziją būtų galima stiprinti ir oro gynybos pajėgumais. Reikia ir to, ir to, bet tam reikės ir papildomų lėšų. Apie visa tai diskutuosime.

Labai svarbus karinio rezervo rengimas. Tiek profesionalios kariuomenės karius, tiek rezervą reikia apginkluoti modernia ginkluote ir ekipuote, o to paketas vienam kariui kainuoja apie 25 tūkst. eurų. Mūsų kariuomenė juda to link, planuojame visuomenei parodyti, koks buvo mūsų kario pajėgumas prieš penkerius metus ir dabar. Nuo reguliariosios kariuomenės reikia judėti ir į rezervą, visų pirma, aktyvųjį, kuris dabar jau dažniau kviečiamas į pratybas, o jose reikėtų dalyvauti su kuo modernesne ekipuote ir ginkluote.

Antikorupcinė darbotvarkė

– Tebesitęsia jūsų pirmtako A. Anušausko įžiebtas skandalas dėl pirkimų krašto apsaugos srityje skaidrumo. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet Prezidentas perspėjo, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. Gal kokį tyrimą vykdo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie ministerijos?

– Dabar pasakysiu tiek: laukiame Generalinės prokuratūros galutinio patvirtinimo, bet aš jau šią savaitę planuoju padaryti kai kuriuos veiksmus, susijusius su antikorupcine darbotvarke. Susitiksiu su atsakingais už pirkimus ministerijoje, pakalbėsime, kokia dabar sukurta antikorupcinė sistema, kaip ji funkcionuoja. Tarsiuosi dėl susitikimo su STT vadovu, generaline prokurore, kurie gal irgi turės pasiūlymų. Kalbėsiu su Valstybės kontrole, gal jie dėl kai kurių dalykų pateiks rekomendacijų, kokią idėją dėl audito, kad išblaškytume interpretacijų likučius. Šioje srityje veiksiu aktyviai ir gal rasime dar kokių sprendimų, kad sukurtume didesnį sistemos atsparumą korupciniams dalykams.

– Ar nematote reikalo keisti bendravimą su verslu, norinčiu ką nors pasiūlyti mūsų gynybai? Dabar įspūdis, kad jie kreipiasi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ši siunčia į KAM, bet ten jiems durys buvo uždarytos.

– Tikrai taip. Jau per pirmas dvi mano darbo KAM dienas su mūsų ministerijos komanda ir Vyriausybės kanclere sutarėme dėl gynybos pramonės įstatymo, jau rasta formuluočių, kurios atvers visai kitų galimybių gaminti Lietuvoje, kad būtume mažiau priklausomi nuo tiekimo grandinių, pirkimai galėtų būti tiesiogiai iš lietuviškos pramonės. Turime suprasti, kad ji turi būti integrali mūsų gynybos politikos dalis, neturėtume žiūrėti į mūsų verslininkus kaip į kažkokius akiplėšas, kurie nori apvogti, tai yra visiška nesąmonė. Reikia įvertinti, ko valstybei reikia, ką galima pasigaminti čia vietoje, už kuo mažesnę kainą ir kuo greičiau. Tai daro visos save gerbiančios valstybės.

Šalia viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų, taip pat supaprastinsiančių pirkimus iš lietuviškų įmonių, manau, per Seimo pavasario sesiją sukursime visai kitą teisinę bazę lietuviškai pramonei plėtotis, tikrai bus ir visai kitas bendravimo su verslu modelis. Tikrai nematau jokių problemų, kad įvairios kompanijos – lietuviškos ar galingos užsienio, mūsų sąjungininkų, kurios nori čia investuoti, siūlyti kokią nors ginkluotę, būtų išklausytos, o mes turime įsivertinti mūsų galimybes ir poreikius. Planuoju, kad ir per šį trumpą laiką čia atversime naują puslapį.

Laiko stygius negąsdina

– Prieš patvirtinant jus ministru sakėte, per mėnesį atsiras komendantūrų. Ar realu? Galų gale, ar tai tikrai dabar aktualiausias dalykas, o gal tik parodomoji akcija, koks jūs greitas, palyginti su pirmtaku?

– Šio proceso startą pažadėjau per mėnesį ir laikausi duoto žodžio. Iki šiol nesuprantu, kodėl to negalėjome padaryti per trejus su puse metų. Šalia to, kad paskirti komendantai, labai paprastas dalykas sukurti aiškią struktūrą, kad norintys prisidėti prie valstybės gynybos sistemos formavimo turėtų kur kreiptis. Pirmiausia tam savivaldybėse, bent jau didžiosiose, turėtų atsirasti nuolat veikiančių komendantinių struktūrų, kurios būtų to koordinatorės, padėtų komendantui.

Pirma, tai galėtų būti parengtas rezervas, bandysime su jais susisiekti ir paklausti, ar norėtų atlikti komendantinę funkciją – pradėti treniruotis, įgyti įgūdžių, žinių būti savo krašto gynėjais, kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti svarbius objektus, struktūras.

Antra grupė – tie, kurie komendantinėms funkcijoms geriausiai pasirengę, – šauliai. Šiuo metu yra per 1,5 tūkst. komendantūrinių šaulių, jų bus dar daugiau. Jie turi savo treniravimosi ciklus, bet tai daro tik savo organizacijos viduje. Pagal gyvenamąją vietą juos reikia integruoti į komendantinius vienetus visoje Lietuvoje.

Trečias srautas potencialiai pats didžiausias, bet pažiūrėsime, kiek jų bus. Tai visi pilietiški žmonės, kurie norės prisidėti, nebūtinai su ginklu, bet, žinoma, pirmiausia – ginklų šeimininkai, medžiotojai, puikiai išmanantys vietos specifiką. Žinoma, ir kiti, kurie norės prisidėti savo medicinos žiniomis, organizuoti paramą ir kita.

Per mėnesį bus paskelbta, kad komendantūros kaip realus dalykas startuoja, nurodyti kontaktai, kur registruotis per tam tikrą terminą, gal iki rugsėjo, tam bus surengta vieša kampanija. Rugsėjį pasakysime, kiek žmonių pasirengę vykdyti komendantines funkcijas. Tai bus puiki visuotinės gynybos platforma.

– Kokių dar konkrečių darbų ketinate padaryti per likusius šiai Vyriausybei maždaug aštuonis mėnesius, kad pasakytumėte – vertėjo eiti į ministrus kad ir tokiam trumpam laikui.

– Pirma, duoti startą komendantūroms ir pažiūrėti jų progresą. Antra, užkurti lietuviškų dronų pramonę. Trečia, karinis rezervas, akceleruoti jo rengimą. Taip pat inovatyvūs sprendimai prie pasienio – kontrmobilumas ir fortifikavimas. Pilietinio pasipriešinimo kryptyje turiu idėją padaryti patarimų sąvadą gyventojams. Pavyzdžiui, švedai kasmet atnaujina ir išsiunčia visiems namų ūkiams patarimų, ką daryti mobilizacijos atveju, ką – karo atveju, kad šeimos daugiau žinotų, kaip elgtis, turėtų kontaktus, kur kreiptis.

Krašto apsaugos sistema suvienyta, ir aš garantuoju, kad bus ginami visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų pažiūrų.

Saugumo klausimais išvien

– Tokio aršaus už ir prieš kaip dėl jūsų kandidatūros į ministrus dar nėra buvę. Kai kuriuos jūsų ankstesnės politinės veiklos epizodus jums primena ir dar primins. Pavyzdžiui, kad jaunystėje buvote neonacių bendražygis, dalyvavote akcijose prieš narystę ES, net jau būdamas brandesnis politikas reiškėte simpatijas Donaldui Trumpui, Viktorui Orbanui, pakvietėte į Lietuvą atvykti Vokietijos radikalios dešinės atstovus. Kai ką jūs pats pripažinote buvus jaunystės klaida ar skubotu sprendimu. Esate gana impulsyvus. Ar tokiame poste, kaip krašto apsaugos ministro, tai nebus problema, ar nepulsite priimti skubotų sprendimų?

– Aš gal vadinčiau ne impulsyvumu, o energija, kuri leis pajudinti kai kuriuos dalykus. Tikrai žinau, kur atėjau, suprantu atsakomybę ir žinau, kad turiu tuos mėnesius atidirbti iš visų jėgų, kad būtume stipresni, kad būčiau ministras, kuris reaguoja, kuris 24/7 yra pasirengęs. Impulsyvumo niuansai, kurie kai kam gali kelti klausimų, patikėkite, supakuoti į dėžutes ir padėti į stalčių vėlesniems laikams.

– Vieni jums prikiša, kiti jus palaiko dėl požiūrio į žmogaus teises. Pavyzdžiui, į partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, dėl kategoriškos pozicijos migrantų atžvilgiu, o pastatyta siena ties Baltarusija net vadinama kasčiūnke. Kaip tai vertinate?

– Dabar kalbame, ar gali konservatyvus žmogus būti krašto apsaugos ministras, ar gali juo būti žmogus, turintis savo pažiūras, kurios kai kam nepatinka. Krašto apsaugos sistema suvienyta, ir aš garantuoju, kad bus ginami visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų pažiūrų. Jei ateis despotas iš Rytų, jis savo kruvinomis rankomis naikins ir liberalus, ir konservatorius, ir socialistus. Mūsų vidiniai debatai būtų juokas, palyginti su tuo, kokį iššūkį turėtume įveikti. Noriu turėti galimybę ir manau, kad esu pajėgus tai padaryti, kad dėl mūsų valstybės saugumo ir labai liberalus žmogus galėtų rasti bendrą kalbą su konservatyviu žmogumi. Tai galime padaryti, o ideologiniai debatai yra demokratijos apraiška.

Dėl migrantų – aš buvau mūsų nacionalinio saugumo pusėje, mūsų sprendimai buvo tam svarbūs, reikalingi ir teisingi. Priekaištai – tai tik mano darbo įvertinimas.

– Kokių turite tolesnių politinių ambicijų partijoje ir plačiau?

– Jau girdėjau tam tikrų interpretacijų, bet galiu pasakyti, kad esu komandos žmogus, mes su premjere dabar esame komanda ir dirbsime kartu. Negalvoju net apie rinkimus, o tik kaip produktyviai dirbti visą šį laiką, kad pasiektume maksimalų rezultatą. Šiemet neplanuoju atostogų, kai kuriuos vizitus į dalinius rengsiu savaitgaliais, nes kitaip nespėsiu, būtinai bus ir užsienio vizitų, kurie reikalingi mūsų valstybei. Kad būtume stipresni ir atgrasytume priešą – tik apie tai dabar galvoju.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, labai džiaugiuosi, kad žmonės supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šitoje diskusijoje, tai vis dar nematau tokio labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame taip pat ir pasirengę už tai daugiau mokėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Ji pakartojo, kad „valstybė neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“.

„Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynybą būtų daugiau finansuojama“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė teigė, jog pirmiausia norėtų susitarti bent jau dėl 3 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.

„Mums turbūt svarbiau yra orientuotis į konkrečius sprendinius, konkrečius uždavinius, kuriuos mes turime įgyvendinti, ir į jų sąskaitą, negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių. Manau, kad atsirastų, kas ir 5 proc. pasiūlytų“, – teigė I. Šimonytė. 

Premjerė viliasi, kad į diskusijas dėl to grįš ir opozicijos atstovai.

„Visi kaip matau labai karštai pritaria finansavimo didinimui ir iki 4 proc., nors mes dar dėl 3 proc. nesusitarėme. Tai man teikia vilties, kad gal vis dėlto emocijoms truputėlį nuslūgus mes galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai savo diskusijas baigs mūsų Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.  

„Būtų šiek tiek nepagarbu (...) būtent tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai ieško sprendimų, būtų nepagarba su jais negrįžti prie diskusijų stalo“, – pridūrė ji.

Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“.

Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius.

 

Akciją „4 procentai“ inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.

A. Romanovskis: verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius

LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas prie krašto apsaugos prisidėtų mokėdamas didesnius mokesčius.

„Iniciatyvą „4 procentai” palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų. Tai yra mūsų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas“, – komentare BNS teigė A. Romanovskis.

„Tai yra mūsų principinė pozicija“, – teigė jis.

Pasak LVK vadovo, verslo organizacijos yra pateikusios daug ir įvairių pasiūlymų, kaip didinti gynybos finansavimą, į dalį jų Vyriausybė atsižvelgė formuluodama praėjusią savaitę pateiktus keturis pasiūlymus.

Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai. Parašus kartu su peticija dar parlamento pavasario sesijos metu planuojama perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

„Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – ketvirtadienį teigė  A. Romanovskis.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

„Aš sveikinu Komisijos pasiūlymus, kurie yra tikrai savalaikiai, tik raginčiau ties tuo nesustoti, eiti žingsniu toliau ir įvesti tarifus kitiems žemės ūkio produktams“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė G. Nausėda.

Mes turime labai aiškų atvejį, kuomet Rusija sąmoningai atakuoja mus pigiais grūdais, stengdamasi destabilizuoti mūsų žemės ūkio produktų rinką, sukelti ūkininkų nepasitenkinimą, sukelti politinį nestabilumą.

„Mes turime labai aiškų atvejį, kuomet Rusija sąmoningai atakuoja mus pigiais grūdais, stengdamasi destabilizuoti mūsų žemės ūkio produktų rinką, sukelti ūkininkų nepasitenkinimą, sukelti politinį nestabilumą. Žinoma, kad turime naudotis priemonėmis, kurios užkirs tam kelią“, – kalbėjo šalies vadovas. 

Europos Komisija penktadienį pasiūlė padidinti importo tarifus į ES iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinėms augalų sėklos ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams iki šiol nebuvo taikomi jokie ES importo muitai.

„Muitų arba importo tarifų grupės yra skirtingos. Jeigu tie tarifai patys savaime yra dideli, tai jie padaro produkciją tiesiog nebeįperkamą, nebekonkurencingą, ir tai iš esmės reiškia, kad jie tampa draudžiamaisiais“, – teigė G. Nausėda.

EK penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES), jos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sako, kad tai faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.

EK vicepirmininko teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

Komisijos pasiūlymas pateiktas po to, kai trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Apie tai, kad Briuselis siūlo padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdams, ketvirtadienį pasibaigus pirmajai Europos Vadovų Tarybos (EVT) dienai pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Jos pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė ES vadovams, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas. Jas kitą pirmadienį aptars darbdavių ir darbuotojų atstovai. Abi pusės neatmeta, kad iš pateiktų alternatyvų galėtų gimti naujas pasiūlymas.

Vyriausybė po pasitarimo dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo praėjusį pirmadienį paprašė, kad pasiūlytus keturis galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertintų Trišalė taryba ir nevyriausybininkai.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.

Verslas – už PVM ir pelno mokesčio didinimą

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad pritaria Finansų ministerijos pristatytam variantui B, pagal kurį siūloma 1 procentiniu punktu – iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu – iki 16 proc. padidinti pelno mokestį.

„Mūsų pagrindinė žinia – turi būti visuotinumas, kiek gali visuomenės skirtingos dalys, įskaitant verslą, prisidėti. Tie, kurie gali. Visuotinumas nereiškia pensininkas, ar tie, kurie turi minimalias pajamas. Mūsų pasiūlyme nėra, kad pajamos, susijusios su darbo santykiais, būtų liečiamos“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat teigė suprantantis, kad dabartinėje diskusijoje PVM yra jautriausias klausimas, nes, anot jo, politinės partijos prieš rinkimus nenori liesti šio mokesčio.

A. Romanovskis neatmetė, kad iš visų pasiūlytų variantų galėtų būti parinkti atskiri elementai.

Visuotinumas nereiškia pensininkas, ar tie, kurie turi minimalias pajamas. Mūsų pasiūlyme nėra, kad pajamos, susijusios su darbo santykiais, būtų liečiamos.

 

„Viena iš idėjų – sukurti F variantą, pažiūrėti kiekvieną variantą, kas yra tinkama, pravesti derybas per savaitę ir išeiti su programa minimum, kur mes galime susitarti“, – teigė A. Romanovskis.

„Vienas variantų – susitarti kad ir dėl dalies dalykų ir paleisti gynybos mokesčio modelį apskritai į gyvenimą ir tada, pavyzdžiui, po rinkimų, kai politinės partijos pasako, ką įsivaizduoja, gynybos mokestis gali būti pildomas visokiais pajamų šaltiniais“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat teigė neturintis kategoriškos pozicijos dėl kitų pasiūlymų ir sieks rasti sutarimą su profesinėmis sąjungomis. Tačiau A. Romanovskis užsiminė, kad negalėtų pritarti pelno mokesčio tarifo „kosminiams dydžiams“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat būtų linkęs pritarti ministerijos pristatytam B variantui. Anot jo, šis modelis būtų visuotinai teisingas, nes prie gynybos išlaidų finansavimo prisidėtų ir gyventojai, ir verslas.

„Verslas patvirtino vieną iš variantų, ne dažnai  būna, kad visos skirtingos verslo organizacijos pavirtintų ir mes pasirinkome vieną iš pasiūlytų ministrės pirmininkės ir finansų ministrės versiją, kur būtų 420 mln. eurų ir jų dešimčiai metų (kasmet – BNS) tikrai užtektų ir pakaktų“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Janulevičius.

Savo „Facebook“ paskyroje jis taip pat rašė, kad didžiausios įplaukos į biudžetą gaunamos ne padidinus mokesčius, bet užtikrinus konkurencingesnę investicinę ir verslo aplinką, todėl planuoja siūlyti ir kitų – nemokestinių priemonių šalies gynybai stiprinti.

Pasak jo, Lietuvos verslo taryba siūlo užsibrėžti ambicingesnį gynybos finansavimo didinimą, papildomai atsisakant dviejų nedarbo dienų pasirinktinai, be to, siūlo Krašto apsaugos ministerijos užsakymus prioriteto tvarka nukreipti Lietuvos gamintojams ir skatinti bei remti gynybos pramonės vystymą.

Profsąjungos ir nevyriausybininkai – prieš PVM didinimą

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad PVM tarifo didinimas yra „raudona linija“, su kuria darbuotojų atstovai sutikti negali. Anot jos, krašto apsauga turėtų būti finansuojama padidinus pelno mokestį, atsisakius kai kurių lengvatų, grįžus prie didelių pajamų didesnio apmokestinimo.

I. Ruginienė teigė, kad iš Finansų ministerijos pristatyto sąrašo yra elementų, kuriuos būtų galima rinktis ir be PVM didinimo.

„Kol kas mūsų nuostata tokia, kad neturėtų būti gynyba finansuojama per PVM didėjimą, tai turėtų būti raudona linija, mes turėtume finansavimą matyti per pelno mokesčio atstatymą nuo tų laikų, kai jis buvo sumažintas net 5 punktais ir yra nemažai ir kitų šaltinių iš to sąrašo, kurį premjerė pasiūlė“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Kol kas mūsų nuostata tokia, kad neturėtų būti gynyba finansuojama per PVM didėjimą, tai turėtų būti raudona linija, mes turėtume finansavimą matyti per pelno mokesčio atstatymą nuo tų laikų, kai jis buvo sumažintas net 5 punktais (...)

 

„Kol kas nematome pasiūlyto modelio, kurį galėtume pritaikyti pilna apimtimi, reikės, matyt, iš dviejų modelių miksuoti eilutes. Bet yra iš ko pasirinkti ir nedidinat PVM“, – sakė ji.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė pabrėžė, kad PVM yra vartojimo mokestis, o jo padidinimas reikštų didesnę naštą visiems gyventojams – ir tiems, kurie uždirba mažai, ir pensininkams.

„Kalbame apie didesnį socialinį teisingumą mokestinėje sistemoje, progresyvius mokesčius didelėms pajamoms, tuo tarpu atsirandant vienai ar kitai krizei, ir mes suprantame šio klausimo svarbumą, bet grįžtame prie eilinio žmogaus kišenės. Reiškia, pensininkas ar mažai uždirbantis, pirkdamas būtiniausius maisto produktus, turės už tai susimokėti daugiau“, – sakė I. Ruginienė.

Ji siūlė lėšų gynybai paieškoti naikinant mokestinę lengvatą, suteikiamą trečiai pensijų pakopai ir investiciniam draudimui, taip pat valstybės prisidėjimą prie antros pensijų pakopos.

„Ir tuose variantuose nėra PVM grobstymo, tai irgi kažkur nusėda ir kova su šešėliu turėtų būti intensyvesnė, ir nuobaudos, ir atsakomybė“, – sakė I. Ruginienė.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė dar neturinti konkrečios pozicijos, kaip galėtų augti finansavimas krašto apsaugai, tačiau pabrėžė, kad PVM didinimas nėra išeitis, nebent būtų sumažintas PVM būtiniausioms prekėms.

„Mūsų organizacijos – kategoriškai prieš PVM didinimą, nes neturime PVM lengvatų būtiniausioms maisto prekėms, ir jei dar padidės PVM, išaugs maisto kainos. (...) Jeigu PVM dedam kažkokioms prekėms, tada galima svarstyti variantą, kad PVM mažinamas būtiniausioms prekėms“, – BNS sakė K. Krupavičienė.

Anot jos, taip pat neturėtų būti naikinama lengvata receptiniams vaistams, rūpestį kelia ir siūlymas mažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

K. Krupavičienė svarstė, kad finansavimas galėtų augti didinant pelno mokestį, tarp variantų – ir mokestinės lengvatos trečios pakopos pensijų fondams naikinimas.

Ir tuose variantuose nėra PVM grobstymo, tai irgi kažkur nusėda ir kova su šešėliu turėtų būti intensyvesnė, ir nuobaudos, ir atsakomybė.

 

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė taip pat mano, kad PVM negalima didinti dėl jautriausių visuomenės grupių pažeidžiamumo.

„Mūsų raudona linija – manome, kad jokiu būdu neturėtų būti svarstomas PVM, nes tai atsiliepia jautriausioms grupėms. Mūsų noras yra dalyvaujant pasiūlymų formavime, kad tai kuo mažiau paliestų jautriausias grupes, ir šiaip kartais minimalus atlyginimas sukuria sudėtingas sąlygas išgyventi“, – BNS sakė G. Šavelė.

Ji kol kas negalėjo įvardyti, kokios priemonės būtų tinkamos gynybos finansavimo didinimui, nes dar žada tartis su partneriais, tačiau neatmetė, kad galėtų būti didinamas pelno mokestis.

„Galvojame, koks išvestinis variantas būtų labiausiai tinkamas“, – sakė G. Šavelė.

Siūlomi keturi gynybos finansavimo didinimo variantai 

Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.