Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, iš K. Balašaičio siekiama priteisti 15,9 tūkst. eurų, iš V. Ročio – 10,1 tūkst. eurų, kuriais apmokėti degalai su tarybos narių veikla nesusijusioms kelionėms, automobilių remontas.

Minėtas sumas prašoma priteisti šią ir praėjusią savaitę viešojo intereso gynimo prokurorų Tauragės ir Plungės apylinkės teismams pateiktais civiliniais ieškiniais.

Prokuratūros duomenimis, K. Balašaitis, praėjusią kadenciją būdamas tarybos nariu, iš savivaldybės gavo 16,6 tūkst. eurų kompensaciją už patirtas degalų bei automobilio remonto išlaidas.

Išanalizavę duomenis prokurorai nustatė, kad K. Balašaičio savivaldybei teiktais dokumentais buvo prašoma kompensuoti ženkliai didesnę sumą už degalų išlaidas, nei jos buvo patirtos iš tiesų.

Remiantis kito prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V. Ročys pateikė savivaldybei per praėjusią kadenciją patirtų išlaidų ataskaitą, prašydamas kompensuoti 15,7 tūkst. eurų už degalų bei automobilio remonto išlaidas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Kretingos rajono politikas savivaldybės prašė kompensuoti degalų išlaidas už didesnį kilometražą, nei jis buvo iš tiesų pravažiuotas jam priklausančiu automobiliu.

Anot prokuratūros, V. Ročys transporto priemonę naudojo ne tik tarybos nario funkcijoms, bet ir asmeniniais tikslais, darbinėms funkcijoms kitoje institucijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis V. Ročio teiktų dokumentų negali būti siejami su tarybos nario patirtomis išlaidomis, nes remontuoti ir jam nepriklausantys automobiliai.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 24 civilinius ieškinius per 290 tūkst. eurų sumai.

Tarybos nariai savivaldybėms yra savanoriškai iš viso atlyginę daugiau nei 500 tūkst. eurų. Dar per 20 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 25 savivaldybių galimai netinkamo lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Trečiadienį šią civilinę bylą dėl galimai nepagrįstai išmokėtų išmokų tarybos nario veiklai pradėjo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai.

Dėl 13 tūkst. 773 eurų  grąžinimo į Radviliškio rajono savivaldybės biudžetą. Į teismą su ieškiniu kreipėsi viešąjį interesą ginantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, pranešė teismas.

Per teismo posėdį prokuroras nurodė, kad atsakovas, buvęs tarybos narys J. Kvėglys, per tarybos nario kadenciją, t. y. per 2019–2023 metus, iš Radviliškio rajono savivaldybės gavo 13 tūkst. 773 eurus tarybos nario veiklai apmokėti. Dalis lėšų, 920 eurų, buvo skirti automobilio remontui ir likusi dalis, 12 tūkst. 852 eurų, automobilio „Porsche“ nuomai.

Tik pradėjęs tarybos nario kadenciją 2019 m. nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio J. Kvėglys pateikė 4 sąskaitas už automobilio remontą atliktą J. Kvėglio tėvo valdomoje UAB „Regejus“. Savivaldybei pateiktose sąskaitose nenurodyta, koks automobilis buvo remontuotas ir kokie remonto darbai atlikti.

Visos sąskaitos pateiktos paskutinę mėnesio dieną.

2019 m. lapkričio pradžioje tarp J. Kvėglio, kuris tuo metu buvo UAB „Regejus“ padalinio vadovas, ir jo tėvo valdomos bendrovės „Regėjus“ buvo sudaryta automobilio „Porsche“ nuomos sutartis.

Nustatyta automobilio nuomos kaina per mėnesį – 322 eurų.

2021 m. rugsėjį J. Kvėglys, tapęs tos pačios bendrovės „Regejus“ vadovu, kaip nuomininkas ir kaip nuomotojas pats sau pasididino automobilio nuomą. Didėjant išmokų dydžiui, didėjo ir automobilio nuoma.

Atsakovas sąskaitas už automobilio nuomą teikė ir per karantiną, kuomet buvo draudžiamas judėjimas ir susibūrimai. Karantino laikotarpiu iš viso buvo pervesta 2 tūkst. 853 eurų.

2023 m. balandžio pabaigoje, pasibaigus tarybos nario kadencijai, bendrovės „Regejus“ direktorius J. Kvėglys sudarė to paties automobilio „Porsche“ panaudos sutartį su savimi dėl neatlygintino naudojimosi automobiliu.

Viešąjį interesą ginantis ieškovas nurodė, kad automobilio remonto ir nuomos išlaidos yra nepagrįstos. Prokuroras prašė teismo nuo sudarymo momento pripažinti niekine ir negaliojančia J. Kvėglio ir bendrovės 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį ir priteisti iš J. Kvėglio 13 tūkst. 773 eurų Radviliškio rajono savivaldybės naudai. Be to, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas J. Kvėglys teismo posėdyje sakė, kad tarybos nariui Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas leido nuomoti automobilį Tarybos nario veiklai vykdyti. Jokių prieštaravimų nebuvo. Atlikus auditą, pastabų taip pat nebuvo gauta.

Be to, savivaldybės buhalterė pasakė, kad automobilį galima nuomoti. J. Kvėglys nurodė, kad automobilio nuoma buvo didesnė nei kiekvieną mėnesį iš savivaldybės gaunamos lėšos.

Atsakovas tvirtino, kad nuomojamą automobilį naudojo darbui, tarybos nario veiklai ir asmeniniams tikslams. Anot atsakovo, tekdavo vykti į susitikimus pas rinkėjus. Kelionių nefiksavo, nes tokių duomenų nebuvo reikalaujama. Jeigu būtų reikalavę, J. Kvėglys nurodė, būtų detalizavęs. Buvęs politikas sakė, kad savivaldybei neteikė jokių kitų išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla.

Teismo posėdyje kaip trečiasis asmuo dalyvavusi Radviliškio rajono savivaldybė su ieškinio reikalavimais sutinka.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

„Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito. Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams.

Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos. Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, kurią sieksime išsiieškoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Jo teigimu, ši Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė – ne vienintelė, kurios veikla kelia abejonių, todėl jau yra pradėtas ar artimiausiu metu planuojamas pradėti ir kitų įmonių auditas.

„Žemės ūkio ministerijos įmonės ne vienus metus veikė savo nuožiūra, be rimtos atskaitomybės ir atsakomybės. Norime išsiaiškinti, kokia yra situacija, ir priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu yra pradėtas Lietuvos žirgyno teisinis auditas, taip pat pavedžiau atlikti trijų veislininkystės įmonių vidaus auditą“, – teigia K. Navickas.

Nustatė piktnaudžiavimo atvejų

Per 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei „Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams.

Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės.

Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara.

Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.

„Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną“, – sako žemės ūkio ministras.

Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.

Taip pat bendrovė galimai nepagrįstai pigiai pardavė krautuvą, skirtą grūdams krauti, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš įmonės, įkurtos tais pačiais 2018 metais ir už nuomą sumokėjo sumą, už kurią galėjo du krautuvus įsigyti.

Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galimai padaryta žala įmonei.

Tarp 63 asmenų, tapusių operacijos „Waterfront“ prieš įtakingą pietų Italijos mafijos klaną „Ndrangheta“ taikiniais, buvo 11 valstybės tarnautojų, nurodoma Kalabrijos Redžo finansinės policijos pareiškime.

Įtariama, kad jie padarė tokių nusikaltimų kaip sukčiavimas dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kyšininkavimas.

„Nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo garantuoti visos Kalabrijos perkančiųjų subjektų skelbiamų viešųjų konkursų sistemos kontrolę“, – pažymima pareiškime.

Keturiolikai asmenų buvo skirtas namų areštas, be to, policija areštavo 45 įtariamųjų finansinį turtą, taip pat turtą, priklausantį 36 bendrovėms, įsikūrusioms ne tik šalies pietuose, bet ir Romoje bei Toskanoje.

Tyrėjų teigimu, kartelį sudarė kelios bendrovės, kurios buvo „pajėgios, pažeisdamos aukcionų taisykles padedant mafijai, laimėti mažiausiai 22 viešuosius konkursus, sistemingai sukčiaudamos prieš Kalabrijos regioną ir Europos Bendriją“.

Septyni iš konkursų, paskelbti nuo 2007 iki 2013 metų, yra susiję su 42 mln. eurų ES lėšomis, skirtomis rekonstruoti miesto ir pakrantės rajonus netoli Džoja Tauro – Italijos „bato“ smaigalyje esančio uostamiesčio.

„Sisteminis sukčiavimo“ taip pat buvo aptikta susijusiose viešojo prekių pirkimo-pardavimo sutartyse, pranešė policija.

Be apskaitos pažeidimų, tyrėjai taip pat nustatė, kad bendrininkavę rangovai neatliko netyrė asfalto, pakloto įvairiuose sporto kompleksuose ir požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje Džoja Taure, kokybės, o betonuojant vieno greitkelio atkarpas buvo naudojamos „prastesnės kokybės medžiagos“ nei reikalauta pagal sutartį.

Piečiausiame Kalabrijos regione veikianti „Ndrangheta“ pranoko liūdniausiai pagarsėjusią Sicilijos nusikalstamą organizaciją „Cosa Nostra“ ir tapo įtakingiausiu Italijos mafijos klanu.

Per gruodį surengtą policijos didžiulį reidą prieš šią grupuotę buvo suimti 334 žmonės, įskaitant vieną policijos pulkininką ir buvusį parlamentarą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų atlikto tyrimo duomenimis, buvusi gimnazijos direktorė A. I. galėjo pasisavinti daugiau nei 13 tūkstančių ir iššvaistyti daugiau nei 8 tūkstančius eurų mokyklos lėšų.

Moteris, kaip teigiama Generalinės prokuratūros pranešime, taip pat kaltinama apgaulingos apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu ir poveikiu liudytojams. Jos bendrininkai – buvusi tos pačios mokyklos buhalterė, vienos mažosios bendrijos, užsiimančios statyba, vadovas kaltinami padėję pasisavinti ir iššvaistyti turtą bei apgaulingai tvarkę apskaitą, o vienas renginių organizatorius – padėjęs iššvaistyti turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2015 iki 2017 metų buvusi mokyklos vadovė už progimnazijos turtą pirko sau asmeninius daiktus, kompiuterinę techniką, elektros prekes, gitarą, šviestuvus, parketlentes, laminuotas grindis ir t. t.

Kai kurios prekės buvo perkamos asmeniškai sau, tik sąskaitose-faktūrose nurodant, kad prekes įsigyja mokykla, o kai kurių prekių sąskaitų-faktūrų sumos būdavo padidinamos fiktyviai. Už kainų skirtumą buvo įsigyjama baldų vaikų kambariams, televizorius ir kitų prekių.

Už mokyklos lėšas buvo įsigyjamos ne tik prekės, bet ir paslaugos. Progimnazijos vardu ir lėšomis spausdintos aviečių ūkio, priklausančio buvusiai mokyklos direktorei, produkcijos etiketės. Taip pat mokyklos lėšomis apmokėta asmeninė šventė – padengta dalis renginio organizavimo išlaidų mokyklos buhalterės jubiliejaus metu.

Buvusi vadovė A. I. skirdavo darbuotojams priedus už darbą, bet dalį pinigų pasiimdavo pati. Ji buvo sudariusi fiktyvią remonto darbų sutartį su viena įmone, kuri pinigus gavo, tačiau jokių darbų neatliko. Mokykla taip pat nuomodavo aktų salę, o už nuomą gautus pinigus A. I. pasiimdavo sau „į kišenę“.

Pasak prokuratūros pranešimo, surinkta duomenų, kad vienai uždarajai akcinei bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti Šiaulių „Rasos“ progimnazijos vykdomą mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugos viešąjį pirkimą. Sąskaitose-faktūrose, apskaitant realiai nemaitintus mokinius, buvo nurodoma didesnė paslaugų suma nei faktiškai suteikta paslaugų. Taip per kelis kartus buvo pasisavinti ir iššvaistyti keli šimtai eurų mokyklos lėšų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. I. bandė paveikti liudytojus, kad šie apklausų metu keistų parodymus ir pasisakytų jos naudai.

Mokyklos vadove dirbusi A. I. savo kaltę neigia, buvusi buhalterė ir renginių organizatorius pripažįsta padėję įgyvendinti nusikalstamas veikas, o vienos mažosios bendrijos vadovas kaltę pripažįsta tik iš dalies.

Už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas numato įvairias bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Anot dabartinės vadovybės, buvusi bendrovės vadovybė elektrinius traukinius iš Čekijos bendrovės "Škoda Vagonka" pirko be konkurso ir gerokai permokant. Per 8 metus įsigyta 13 dviaukščių traukinių už daugiau nei 110 mln. eurų.

"Jei būtų konkurencija, ir tą 110 mln. eurų investiciją būtų galima sumažinti bent 10 proc., tai minimum 10 mln. eurų būtų galima sutaupyti. Padaryta žala valstybei", - LRT sakė bendrovės vadovas Mantas Bartuška.

"Lietuvos geležinkeliai", atlikę sandorių auditą, kreipėsi į teisėsaugą - Generalinė prokuratūra pareiškimą perdavė FNTT, tačiau ši nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Anot FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko Dainiaus Baršausko, nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad galbūt buvo padarytas nusikaltimas.

Buvęs "Lietuvos geležinkelių" vadovas Stasys Dailydka teigė, kad tuomet nebuvo kitų bendrovių, kurios elektrinius traukinius gamintų plačiai vėžei ir mažais kiekiais.

Senas parašas nebegalioja

Interneto ryšiui užkariaujant pasaulį, visą informaciją gauname, įvairias prekes perkame ar parduodame, daugybę kitokių sandorių sudarome neišeidami iš namų. Natūralu, kad taip tvarkomi ir medicininiai dokumentai, ir tai itin patogu, juolab sergantiems žmonėms.

E.sveikatos sistema mūsų šalyje kuriama nuo 2005 m., tačiau e.receptai pradėti rašyti dar visai neseniai. Kiek anksčiau įsibėgėjo e.nedarbingumo pažymų rašymas. Taip išduodami ir mirties liudijimai bei kai kurie kiti dokumentai.

Medicininė dokumentacija pasirašoma e.parašu, tačiau šią savaitę jie jau nebegalioja. Taip nutiko gydymo įstaigose, kurios naudojosi Skaitmeninio sertifikavimo centro e.parašu. Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė nebepratęsti jo išduoto e.parašo sertifikatų galiojimo. Teigiama, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras neįrodė savo paslaugų patikimumo, todėl buvo panaikinta teisė įmonei išduoti e.parašo sertifikatus, o išduotųjų galiojimą šių metų vasarį, kai buvo priimtas sprendimas, pratęsė trims mėnesiams.

Medikai, naudodamiesi e.sveikatos sistema, susidūrė su problemomis, bet ne dėl e.parašo.

Reikalauja papildomų išlaidų

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė Rasa Abariuvienė patikino, kad perspėjus apie e.parašo galiojimo pabaigą gydymo įstaigoje chaoso nekilo, ir tik dėl to, kad gydytojai prisiėmė atsakomybę ant savo pečių, pasitelkę darbui savo asmeninius dokumentus.

E.parašo sertifikatus, be Skaitmeninio sertifikavimo centro, išduoda Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ir Registrų centras, užimantys atitinkamai apie du trečdalius ir trečdalį rinkos.

"Tikėjomės e.parašus nusipirkti iš Registrų centro, bet jie neturi šiai paslaugai teikti reikalingų USB laikmenų", – gydytoja R.Abariuvienė apgailestavo, kad tarptautinį jų pirkimo konkursą dar tik rengiamasi skelbti, bei pasiguodžia, kad vos sužinojus apie senųjų parašų galiojimo pabaigą poliklinika įvairiais raštais atsakingoms institucijoms prašė pagalbos, bet nei jos, nei atsakymų nesulaukė.

E.parašu buvusios Kalniečių poliklinikos medikai naudojosi nuo 2010 m., kai buvo sukurta bendra sistema su "Sodra" išrašant nedarbingumo pažymas.

"Visą tą laiką kasmet pratęsdavome sutartis, tai buvo darbo priemonė, o dabar – parašai blogi. Registrų centre jų nusipirkti negalima, kitų variantų nėra, kaip ir jokio atsako nei iš Ryšių reguliavimo tarnybos, nei iš Registrų centro. Visa mūsų e.sveikatos sistema pritaikyta prie tų parašų", – gydytoja R.Abariuvienė pridūrė, kad, norint pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortelėmis, ne tik nesaugu, bet ir būtina įsigyti jų skaitytuvą, vadinasi, papildomai išlaidauti.

Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą.

Be to, pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortele galima tik tais kompiuteriais, kurie turi prieigą prie "Windows" operacinės sistemos. Jai įdiegti taip pat reikia didelių investicijų.

Padėtis be išeities

Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą. Negana to, jais negalima pasirašyti dokumentų, siunčiamų į e.sveikatos sistemą ir "Sodrą".

"Šių institucijų atstovai pripažino problemą ir teigė planuojantys ją išspręsti artimiausiu metu, tačiau nurodyti konkretaus termino taip pat negalėjo", – patvirtino Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Šios gydymo įstaigos Informacinių technologijų skyriaus vadovo Antano Jankūno įsitikinimu, mobiliojo ryšio e.parašas vis tiek nebūtų gera išeitis, nes ši priemonė neturi paketinio pasirašymo galimybės, o pasirašymo procesas, įvedant asmens kodą, gaunant kodą į išmanųjį telefoną ir įvedant jį kompiuteryje yra per ilgai trunkantis procesas, gydytojui per dieną pasirašant dešimtis e.receptų ir kitų į e.sveikatą siunčiamų e.formų. Vien Kalniečių padalinyje kasdien apsilanko apie 1 300 pacientų.

Rūpi tik medikams

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė R.Abariuvienė patvirtino, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras apskundė Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą panaikinti įmonės e.parašo sertifikatų galiojimą ir dabar šis klausimas nagrinėjamas teisme.

"Liūdna, kad kažkas pešasi, o medikai ir ligoniai niekam nerūpi. Mes stengiamės vieni kitiems padėti, kad pacientai gautų viską kaip iki šiol. Juk jie nekalti, kad institucijos nesusitvarko", – gydytoja R.Abariuvienė sutelkė kolektyvą, kurio nariai jaučia didelę atsakomybę prieš ligonius ir už savo darbą, net neturėdami tinkamų sąlygų.

Iš tiesų Skaitmeninio sertifikavimo centro atstovų teigimu, jie dar vasario pradžioje Ryšių reguliavimo tarnybai pateikė dokumentus naujai elektroninio parašo sertifikatų licencijai gauti. Tarnyba iki šiol vertina, ar naujai ketinamos teikti paslaugos atitinka ES reglamente įtvirtintus saugumo reikalavimus.

Kauno miesto poliklinikos Informacinių technologijų skyriaus vadovas A.Jankūnas patvirtina, kad nė vienas iš Ryšių reguliavimo tarnybos siūlomų e.pasirašymo būdų operatyviai nesprendžia susiklosčiusios situacijos. Kovo pradžioje Registrų centras tikino, kad per mėnesį ar du bus atnaujinta PDF dokumentų pasirašymo sistema "Unisign" ir joje bus galima pasirašinėti iš skirtingų operacinių sistemų ir naršyklių, bet ši sistema nebaigta iki šiol.

Audito išvados pribloškia

Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi  popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu.

Pabaigos nematyti ir kuriant e.sveikatos sistemą šalies mastu. Prie šio proceso labai daug prisidėjo Registrų centras. Po to, kai jis tapo pavaldus Susisiekimo ministerijai, ši praėjusių metų rudenį inicijavo e.sveikatos sistemos kūrimo auditą.

Jį atlikus patvirtinta, kad Registrų centro užsakymu e.sveikatos informacinę sistemą už 1,541 mln. eurų kūrė ir diegė Lietuvos ir Estijos bendrovė "Nortal", o e.recepto posistemę už 393 tūkst. eurų – bendrovė "Algoritmų sistemos". ES remiamas e.sveikatos projektas vykdomas nuo 2005 m., į jį investuota 40 mln. eurų, 2014–2020 m. skirta dar 28,25 mln. eurų.

Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi  popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu. Auditoriai nustatė lėšų švaistymo, neracionalaus jų naudojimo, viešųjų pirkimų pažeidimų faktų.

"Technologijos nepasiteisino, nepabaigti darbai apmokėti, o pasibaigus sutartims skirti milijonai eurų sistemos priežiūrai, laikinai projekte paslaugas teikę įmonių darbuotojai masiškai įdarbinti Registrų centre", – teigiama audito išvadose.

Kompleksinį e.sveikatos sistemos kūrimo auditą Susisiekimo ministerija atliko bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir nepriklausomais informacinių technologijų srities ekspertais.

Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.

Milijonai tolesnei priežiūrai

Prastai veikiančios e.sveikatos sistemos priežiūrai Sveikatos apsaugos ministerija skiria nemažai lėšų: 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. eurų, 2016 m. – 1 mln. eurų, 2017 m. – apie 2 mln. eurų.

Auditoriai nustatė, kad su šia sistema dirbantiems 45 Registrų centro darbuotojams atlyginimas skiriamas iš projekto lėšų. Negana to, praėjusiais metais jis padidintas beveik dvigubai.

Pažeidimų, kuriant e.sveikatos sistemą, nustatyta ir anksčiau, juos konstatavo Valstybės kontrolė ir kitos institucijos, tačiau išvadų nepadaryta, lėšų švaistytojai nenubausti, sistema neveikia taip, kaip buvo planuota.

Kaip tai vertina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga?

"Gaila, kad teko paveldėti tokią problemišką situaciją. Vos tik pradėjus dirbti, su komanda iškart ėmėme spręsti problemas ir iki šiol dedame pastangas užtikrinti, kad e.sveikata veiktų visu pajėgumu. Naujų sistemų tikrai nebus kuriama, nes tai būtų pernelyg neatsakingas elgesys su mokesčių mokėtojų pinigais. Tai reiškia, kad jos neišmesime į šiukšlių dėžę ir padarysime viską, kad e.sveikata kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu, panaudojant kuo mažiau investicijų. Per daugiau nei metus jau pavyko pasiekti nemažai – sistema veikia vis didesniu pajėgumu, prie jos jungiasi vis daugiau vartotojų", – ministras A.Veryga atsakė tą patį, ką jau yra teigęs ne kartą, nors pokyčių nėra.

Į klausimą, ar dėl iššvaistytų milijonų neketina kreiptis į teisėsaugą, neatsakė.

„Gauta daug organizacijų skundų dėl neaiškaus fondo lėšų skirstymo. Pavyzdžiui, projektai, gavę mažiau konkursinių balų, buvo finansuojami, o surinkę daugiau balų – liko nuošalyje. Taip pat matyti, kad pinigai skirti ir toms organizacijoms, kurių vadovai patys yra fondo tarybos nariai“, – ministerijos pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Ministerijos teigimu, surinkti duomenys rodo, kad buvo nemažai atvejų, kai fondo taryba, nenurodydama konkrečių priežasčių, pakeitė ekspertų sprendimus ir skyrė lėšų tiems projektams, kurių ekspertai siūlė nefinansuoti. Be to, vienoda balų suma įvertintus projektus taryba finansavo skirtingai: vienus iki 100 proc., kitus –  daug mažiau.

„Pavyzdžiui studijai „Lietuva – dviračių šalis. Pirma pasaulyje – 2030“ parengti skirta 16,6 tūkst. eurų. Nei kam jos reikia, nei kokių rezultatų ja siekiama, projekto paraiškoje nenurodoma. Tuo tarpu kiti projektai, surinkę daug daugiau konkursinių balų, liko be finansavimo“, – teigia E. Misiūnas.

KKSRF taryba kasmet sporto projektams paskirsto apie 6.7 mln. eurų. Į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir  tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Ministerija Vyriausybei svarstyti jau pateikė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pataisas. Remiantis jomis, fondo lėšomis būtų finansuojami projektai, susiję su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir inventoriaus įsigijimu.

Vietoje fondo tarybos būtų įsteigta komisija, kuri teiktų siūlymus asignavimų valdytojui dėl lėšų skyrimo. Ją sudarytų devyni nariai: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos bei visuomenių sporto organizacijų atstovai. Komisijos nariai būtų skiriami vienai trejų metų kadencijai ir turėtų atitikti valstybės tarnautojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Be to, siūlomomis pataisomis Kūno kultūros ir sporto departamentas būtų įpareigotas derinti finansuojamų projektų atrankos kriterijus su VRM.

Anksčiau dėl fondo tarybos veiklos ir lėšų sportui skirstymo pastabas ne kartą išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Seimo Antikorupcijos komisija.

Anot politikos apžvalgininko Ramūno Bogdano, „Lietuvos sąrašą“ sudaro intelektualūs, idėjų turintys žmonės, bet ši partija – iš to paties medžio kaip ir „Drąsos kelias“.

Valstybę valdyti civilizuotais būdais

Tiek „Lietuvos sąrašas“, tiek „Drąsos kelias“ – partijos iš to paties medžio, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Tačiau, anot jo, geresnei pusei priklauso „Lietuvos sąrašas“: „Ten esantys žmonės intelektualesni, turi tam tikrų idėjų, jiems rūpi Lietuvos likimas. Taip pat jie dėl kažko jaučia nuoskaudų.“

Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas  K. Lisauskas teigia, kad skaitant „Lietuvos sąrašo programą“ į akis krenta išskirta savivaldos sritis ir keli konkretūs pasiūlymai – mažinti referendumo kartelę nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. parašų, su 30 tūkst. parašų inicijuoti parlamentinius tyrimus, organizuoti seniūnų rinkimus, plėsti funkcijas ir pan., taip lyg ir sudarant mini savivaldybes. „Į akis krenta ir siūlymas sukurti keturias kraštų tarybas, kurios turėtų savo funkcijas ir lėšų šaltinius. Tik nepasakyta – kokius, kaip, kam ir kodėl“, – svarsto pašnekovas.

K. Lisauskas aiškina nežinantis, ar tokie „Lietuvos sąrašo“ teiginiai – valdžios, valdymo proceso sureikšminimas, o gal Seimo ir jo paskirties: „Kokia gi yra Seimo paskirtis? Leisti įstatymus, o ne atlikinėti parlamentinius tyrimus. Tai jau turi daryti teisėsaugos institucijos.“

Specialisto nuomone, modernios valstybės valdomos ne referendumais. „Turbūt esame ne Atėnai, ne Sparta ir ne senovės Novgorodas, jei kam patinka rytietiški pavyzdžiai. Taigi reikėtų naudoti įprastus ir civilizuotus, o kas svarbiausia – finansiškai pagrįstus valstybės valdymo būdus“, – tvirtina K. Lisauskas.

Valstybę valdyti referendumais, anot K. Lisausko, arba turėti keturis penkis sluoksnius savivaldybėse, regionuose ir pan., o galiausiai ir patį Seimą yra labai brangu: „Tai kainuotų daug brangiau nei dabartinės valstybės valdymo išlaidos, kurias pats „Lietuvos sąrašas“ labai kritikuoja.“

Bendra partijos idėja 

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad Lietuvoje tikrai nepasitikima valdžia, žmonių požiūrį parodo tyrimai. „Atskirtis tarp piliečių ir valdžios tikrai didelė ir reikia ją mažinti. Aš suprantu tą partijos „Lietuvos sąrašas“ susirūpinimą, bet tai vištos ir kiaušinio problema. Žinoma, galima sakyti, kad esame demokratinė šalis, niekas netremia už viešą dalyvavimą, pavyzdžiui, kuriant asociacijas, rengiant akcijas. Tačiau žmonės pasyvūs, jie nepatenkinti, reikia ieškoti būdų, kaip išeiti iš to uždaro rato“, – svarsto pašnekovas.

R. Bogdanas tikina, kad nepasitikėjimas yra ir Europos liga: „Žmonės nepasitiki, kyla radikalūs judėjimai, jie įgyja populiarumo ir t. t. Skaitant „Lietuvos sąrašo“ programą man atrodo, kad jų ketinimai yra šviesūs. Jie nori išjudinti visuomenę, padaryti ją pilietiškesnę, siūlo tam savo kelią.“

Galbūt , R. Bogdano teigimu, partija iki galo nesusiskaičiavo ekonominių aspektų, tačiau bendra idėja, kad žmonės turi būti priartinti prie valdžios, – pozityvi. „Manau, kad šiose nedidelėse partijose reikia ieškoti pozityvumo, juk jau vien tai, kad jos egzistuoja, yra pilietiškumo pasireiškimas“, – svarsto pašnekovas.

Didesnės partijos, anot R. Bogdano, galėtų šiose partijų programose paieškoti idėjų ir racionalių „grūdų“, kuriuos vėliau galima išanalizuoti, ištobulinti ir, remiantis savo politine jėga, panaudoti valstybės gerinimui. Kaip tokią idėją pašnekovas ir mini atotrūkio tarp valdžios ir žmogaus mažinimą, apie kurį visi kalba, bet niekaip to neišsprendžia.

Kaip dar vieną teigiamo partijos požiūrio pavyzdį R. Bogdanas mini tai, kad ekonominis valstybės modelis būtų keičiamas solidariu: „Tai bandymas ne skaldyti visuomenę, o ją vienyti. Kaip tai reikėtų spręsti, žinoma, sugalvoti sudėtingiau. Tačiau iškelti idėją taip pat svarbus dalykas.“

Bendro partijos pavidalo nebuvimas

R. Lazutka, kalbėdamas apie D. Kuolio, „Lietuvos sąrašo“ lyderio, siūlymą piliečiams dalyvauti vykdant teisingumą, sako suprantantis, kad žmonės daug ko nesuvokia ir turi įtarimų. „Žmonės nori, kad teisėsaugos sistema būtų aiškesnė. Tad ir susirūpinimas, kad teismai būtų efektyvesni – man suprantamas. Tačiau kyla klausimas, kaip tai padaryti techniškai, o to vertinti ir siūlyti, kiek naudos tai suteiktų, aš nesiimčiau“, – svarsto pašnekovas.

K. Lisauskas aiškina, kad sistema niekada nėra ideali, visuomet galima ką nors tobulinti. O tai, pasak specialisto, platesnė problema nei pasitikėjimas teisėsauga ar teisėjais: „Pagal įvairius visuomenės nuomonės tyrimus matyti, kad labai pasitikima ugniagesiais, o kitais – jis krinta ir kuo toliau, tuo blogiau.“

Kas krenta į akis, sako K. Lisauskas, tai tarėjų institucijos kūrimas ir panašūs dalykai. „Vėlgi tai yra kaštai visuomenei. Tiesioginiai kaštai – per pinigus. Netiesioginiai – per tų žmonių prarastą darbo laiką. Nes tuo metu, kai jie ruošis ir dalyvaus bylų nagrinėjimuose, nedirbs tiesioginio savo darbo“, – tikina specialistas.

K. Lisauskas mini ir „Lietuvos sąrašo“ programoje esančią nuostatą, kad reikia mažinti atskirtį tarp atlyginimų valstybės sektoriuje, kad šie neviršytų daugiau kaip penkis kartus: „Ką jie tuo pasako? Šiandien valstybės sektoriuje daugelis žmonių gauna minimalų, 380 eurų, atlyginimą.“

Padauginus tai iš penkių, anot K. Lisausko, gausime 1900 eurų. „Tai reiškia, kad toks turi būti prezidento atlyginimas, o teisėjų ir visų kitų – dar mažesnis. Atsiprašau, bet privačiame sektoriuje universitetą baigęs specialistas, jei gerai dirba, po 3–4 metų gauna tokį atlyginimą. Tad pagrindinė „Lietuvos sąrašo“ problema, kaip ir kitų mažų partijų – tai, kad nors idėjos atrodo protingos, bendro pavidalo tam trūksta“, – aiškina pašnekovas.

Nekomercinis bankas – pinigų švaistymas

R. Bogdanas, paklaustas apie partijos siūlomą viešą teisėjų skyrimą, sako pats dalyvaujantis teisėjų atrankos komisijoje: „Mes renkame apylinkių, apygardų teisėjus, atrinkinėjame kandidatus į tuos teismus. Sakoma, kad tai reikia išskaidrinti, tačiau nieko neskaidraus ten nematau. Mažai kas žino, kokia yra teisėjo paskyrimo virtuvė.“

Ji, pasak R. Bogdano, sudėtinga ir daugiapakopė. „Teisėjas turi ne tik išlaikyti egzaminą, jis įvertinamas kelių komisijų, kuriose dirba ne po vieną žmogų. Kiekvienas kandidatas vertinamas atskirai, o tai veikti iš šalies – praktiškai neįmanoma. Šiame procese daug grandžių, o padarius tai viešu procesu, atsiranda tikimybė, kad sprendimai bus paveikti“, – aiškina specialistas.

K. Lisausko teigimu, apie valstybinio nekomercinio banko įkūrimą partija „Lietuvos sąrašas“ pasako daugiau nei „Drąsos kelias“: „Tokiu sprendimu būtų sumažintos skolinimosi palūkanos valstybei ir savivaldybėms, tačiau ką tai reiškia? Iš vienos savo kišenės pasiskolinti kitai savo kišenei.“

Tai vykdant, anot K. Lisausko, reikėtų kažkaip stebuklingai gauti lėšų, kurių mums trūksta, tuo būdu stebuklingai sumažinti palūkanas, apie ką nieko nepasakyta. „Siūloma užtikrinti skolinimąsi tikslingiems projektams ir paskolų grąžinimą. Tie, kurie prisimena valstybinio komercinio banko ir kitų istorijas sutiks, kad užtikrinti efektyvų ir atsakingą skolinimąsi tokiais lengvatiniais valstybiniais bankais – nerealu ir neįmanoma“, – teigia specialistas. Pasak jo, tai – kelias į biudžeto lėtų švaistymą.