Šie kursai Tautinių kultūrų centre gausiai buvo lankomi ir pernai, tad nuspręsta veiklą pratęsti.

Minėto centro direktorė Jelena Butkevičienė teigė, kad daugiau grupių šiuo metu neorganizuojama dėl tam tikrų klausimų, susijusių su finansavimu. Juos išsprendus, grupių atsirastų daugiau, kadangi poreikis – didelis.

Jau keletas kurso lankytojų išlaikė ir gavo pažymėjimus, o viena jau turi ir kvalifikuotą darbą, dirba vaistinėje.

„Kol kas renkame tik dvi grupes, kadangi dar nepatvirtintos projektų paraiškos ir nežinome, koks bus finansavimas. Pateikėme ataskaitas ir gavome šiais metais pasiūlymą vėl organizuoti. Mūsų ataskaitos buvo įvertintos teigiamai, susitvarkėme su užduotimi, kuri buvo mums pavesta Lietuvių kalbos komisijos“, – sakė J. Butkevičienė.

Tad, anot jos, kovą, kai Lietuvių kalbos komisija patvirtins reikiamas paraiškas, bus organizuojamos dar kelios papildomos grupės. Jos dirbs du kartus per savaitę po dvi akademines valandas.

Jelena Butkevičienė / Klaipėdos tautinių kultūrų centro nuotr.

O nuo vasario pamokos vyks vieną kartą per savaitę trečiadieniais abiem grupėms – pradedantiesiems ir pažengusiems bus skirta po dvi akademines valandas. Vienoje grupėje daugiausia gali mokytis iki 22 žmonių.

„Poreikis yra ir pasiekimai yra. Jau keletas kurso lankytojų išlaikė ir gavo pažymėjimus, o viena jau turi ir kvalifikuotą darbą, dirba vaistinėje. Ji mokėsi lietuvių kalbos ne tik šituose kursuose. Į programą integruojame įvairias veiklas – pažintis su kraštu, ekskursijas, aplankome kultūros įstaigas, turime įvairių edukacijų“, – privalumus vardijo J. Butkevičienė.

Kaip pranešė organizacija, renginyje dalyvaus JAV ambasados Lietuvoje atstovai, Tautinių bendrijų namų, Tautinių mažumų departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, taip pat lietuvių kalbos mokytojai ir kursų dalyviai.

Lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose lankys virš 620 žmonių, sudaryta 30 grupių, 20 iš kurių finansuoja JAV ambasada Lietuvoje.

JAV ambasados finansuojamas projektas truks 18 mėnesių, kas pusmetį iš naujo suburiant 20 grupių – taip bus sudarytos sąlygos organizuoti tęstinius mokymus.

Tautinių mažumų departamento ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dalinio finansavimo dėka mokytis lietuvių kalbos galės ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir kitų tautinių bendrijų atstovai.

Renginio metu Natalia Rodkova smuiku grieš ukrainiečių ir lietuvių kūrinius, Olga Saltykova deklamuos Taraso Ševčenkos eilėraščius, koncertuos Vytauto Didžiojo universiteto studentai.

Lietuvių kalbos kursų organizatorius – Tautinių bendrijų namai. Kursus finansuoja JAV ambasada Lietuvoje, viešoji įstaiga „Stiprūs kartu“, Tautinių mažumų departamentas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 

Balandį prasidėjusias lietuvių kalbos pamokas, vykstančias Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, iš viso jau baigė 130 ukrainiečių.

Pasak minėtos bibliotekos metodininkės rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Renatos Rudienės, pamokos bus tęsiamos ir rudenį, nes poreikis mokytis – tebeaugantis.

"Pamokos vis dar vyksta. Planuojame jas tęsti rudenį, kadangi kasdien sulaukiame ukrainiečių prašymų dar mokytis. Per dieną paskambina nuo vieno iki trijų žmonių. Iš viso apmokėme 130 ukrainiečių, tai – devynios grupės. Užsiregistravusiųjų buvo daugiau, bet ne visi atėjo, nes įsidarbino", – teigė R.Rudienė.

Iš viso bibliotekoje nuo balandžio ukrainiečius mokė penkios mokytojos, bet dabar liko tik viena – Irena Petrulionienė.

Šiuo metu vis dar mokosi trys grupės. Pamokos vyksta du kartus per savaitę.

"Jau yra užsiregistravusiųjų rudeniui. Planuojame apie 15-os žmonių grupę. Į ją jau užsiregistravo apie 10 susidomėjusiųjų", – nurodė pašnekovė.

R.Rudienė sakė, kad kai kurie ukrainiečiai kalbą pramoko visai neblogai, tad susišnekėti lietuviškai jiems jau pavyksta.

"Jie atlieka testus. O dėl bendro kalbėjimo – kiek mes girdime ar kiek bibliotekoje pasikalbame, tai kasdienė kalba tikrai neblogai pramokta, kuo toliau – tuo geriau. Pastebime, kad mokosi imliau, kai patys čia gyvena, sukasi kasdienybėje, tai ir įsiminti sekasi geriau", – pastebėjo atstovė spaudai.

Tarp besimokančiųjų daugiausia vidutinio amžiaus žmonių.

Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę. Jų metu dalyviai aktyviai mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, klausėsi paskaitų apie lietuvių istoriją, kultūrą, literatūrą bei etnografiją, lankėsi edukacinėse ekskursijose. Kursų pabaigoje gavo kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus.

„Labai džiaugiamės kursų rezultatais. Jų tikslas buvo ne tik ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos, bet ir sukurti mažą bendruomenę. Šie žmonės čia atvyko labai nusiminę, tačiau mes sugebėjome sukurti gerumo atmosferą", - sakė instituto direktorės pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.

Susitikimo metu svečiai dalinosi kurso metu įgytomis naujomis žiniomis bei įspūdžiais apie mokymosi procesą Lietuvoje, pabrėžė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo svarbą karo akivaizdoje.

J. Šiugždinienė dėkojo kursų organizatoriams ir dalyviams.

„Priimti nuo karo bėgančius ir prieglobsčio ieškančius Ukrainos žmones - tai mažiausia, ką dėl jūsų galime padaryti. Tai mūsų visų karas, jį kariaujame kartu, tad Ukrainai padedame ir padėsime kaip tik galime", - sakė ministrė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, organizuojančių nemokamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečių studentams, dėstytojams, mokslo ir švietimo darbuotojams, reikmėms šių metų pavasarį Vyriausybė skyrė 416 tūkst. eurų. Šių kursų dalyviams siekiama sudaryti galimybę tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika bei socialiniu ir politiniu gyvenimu.

Taip pat lėšų suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti skirta savivaldybėms - iš viso 790 tūkst. eurų. Parama siekiama padėti suaugusiesiems įgyti lietuvių kalbos pradmenis ir taip užtikrinti sėkmingą jų integraciją Lietuvoje, sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.

Pasak jos, registracija netrukus vėl bus atnaujinta.

„Paskelbę registraciją tikrai nesitikėjome tokio didelio aktyvumo per tokį trumpą laiką, kuris ir džiugina dėl ukrainiečių motyvacijos, ir įpareigoja atliepti jų poreikius. Nenorėdami, kad atvykusiems tektų per ilgai laukti, šiuo metu pristabdome registraciją ir kartu kviečiame registruotis savanorius mokytojus, kad artimoje ateityje galėtume vėl startuoti su nauja mokymų banga“, – pranešime sakė „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.

Nemokami savanorių mokytojų vedami lietuvių kalbos kursai jau pasiūlyti daugiau nei 300 į mokymus užsiregistravusių Ukrainos gyventojų. Kitą savaitę valstybinės kalbos mokysis 21 mokymų grupė. Netrukus bus prijungtos dar septynios grupės.

Paskelbę registraciją tikrai nesitikėjome tokio didelio aktyvumo per tokį trumpą laiką, kuris ir džiugina dėl ukrainiečių motyvacijos.

Šiuo metu ieškomi savanoriai, galintys mokyti suaugusius ukrainiečius lietuvių kalbos. Savanoriais kviečiami registruotis žmonės, kurie turi tvirtą kalbinį pagrindą, minimalios mokymų patirties ir (ar) yra įgiję reikiamą kvalifikaciją. Užsiregistravusieji prieš pradėdami savarankiškai vesti užsiėmimus bus apmokyti.

Vienus mokymų ukrainiečiams kursus vidutiniškai sudaro 25 užsiėmimai. Vienoje grupėje mokosi iki 15 žmonių, kurių amžius prasideda nuo 17 metų.

Lietuvių kalbos mokymus nuo karo bėgantiems ukrainiečiams organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Edu Vilnius“ ir Vilniaus universitetu.

Taip pat bendradarbiaujama su Naktiniu Vilniaus Aviliu, Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus mokytojų namais, „Danske Bank“ ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene bei savivaldybėje veikiančiomis suaugusiųjų ir bendrojo ugdymo mokyklomis. Mokymai skirti suaugusiems, apsigyvenusiems Vilniaus mieste.

Tokiems visus metus truksiantiems kursams suplanuota skirti 416 tūkst. eurų, antradienį informavo ministerija, kviesdama įstaigas teikti paraiškas iki balandžio 15 dienos.

Kursai turėtų vykti nuo gegužės 1 iki gruodžio 9 dienos, juose nemokamai galės dalyvauti mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, visų sričių švietimo sistemos darbuotojai iš Ukrainos.

Kursų dalyviams turėtų būti sudaryta galimybė tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika, socialiniu ir politiniu gyvenimu.

Užsiėmimai turi būti organizuojami kontaktiniu būdu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos lemtų COVID-19 pandemija, jie galėtų vykti hibridiniu būdu, užtikrinant dalyviams visišką kursų prieinamumą.

Lietuvoje registruota per 36 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš viso iš šalies bėgdami nuo karo išvyko beveik 4 mln. žmonių.

Trečiadienį mokymai prasidėjo pirmosioms dviem užsiregistravusiųjų grupėms – juos veda Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai savanoriai. Mokymo grupių srautai formuojami atsižvelgiant į dalyvių registracijos formoje nurodytas galimybes dalyvauti pasiūlytais laikais bei mokamas užsienio kalbas – anglų arba rusų.

„Kalbos kursai padės atvykusiems pabėgėliams geriau jaustis mūsų šalyje. Svarbūs yra ne tik patys lietuvių kalbos įgūdžiai, bet ir galimybė supažindinti su vietine kultūra ir užmegzti naujus socialinius kontaktus tokių mokymų metu,“ – pranešime spaudai teigia Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Kalbos kursai padės atvykusiems pabėgėliams geriau jaustis mūsų šalyje.

Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Unė Kaunaitė sako, kad ukrainiečių, besiregistruojančiųjų į kursus, daugėja, todėl prisijungti prie iniciatyvos kviečiami savanoriai, turintys patirties mokant lietuvių kalbą.

Savivaldybė tvirtina, kad kitą savaitę startuos papildomos grupės, kurioms dėstys tiek studentai savanoriai, tiek ilgametę patirtį turintys Vilniaus suaugusiųjų mokyklų mokytojai.

Norintys dalyvauti lietuvių kalbos kursuose ukrainiečiai turi užpildyti registracijos formą, pirmenybė bus teikiama užsiregistravusiems anksčiau.

Nemokami kursai vyks Naktinio Vilniaus Avilio (Vilniaus g. 22), taip pat Vilniaus universiteto (Universiteto g. 5) patalpose bei suaugusiųjų mokyklose.

„Labai svarbu padėti į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams pasijusti bendruomenės dalimi, turėti galimybę visavertiškai dirbti, o tam neretai gali sukliudyti kalbos barjeras“, – pranešime teigė centro vadovė Unė Kaunaitė.

„Neabejojame, kad galimybė būti bendruomenėje šiuo metu yra ypač svarbi, todėl kviečiame norinčiuosius registruotis į gyvai vyksiančius mokymus. Didelis vilniečių susitelkimas ir noras padėti matomas ir čia – savo laiko negaili nei studentai, nei mokytojai“, – sakė ji.

Didelis vilniečių susitelkimas ir noras padėti matomas ir čia – savo laiko negaili nei studentai, nei mokytojai.

Mokymai skirti suaugusiems, apsigyvenusiems Vilniuje, juos ves Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai savanoriai bei mokytojai.

Pirmosios grupės mokytis lietuvių kalbos pradės kovo 16-18 dienomis, kitos – vėliau. Vienus mokymų kursus sudarys 25 užsiėmimai, kurie truks tris mėnesius.

Užsiregistravę į mokymus dalyviai įsipareigoja dalyvauti visuose užsiėmimuose, kurie vyks Naktinio Vilniaus avilio, Vilniaus universiteto patalpose ir suaugusiųjų mokyklose.

Kursus organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus švietimo pažangos centru, Vilniaus universitetu, Naktiniu Vilniaus aviliu ir savivaldybėje veikiančiomis suaugusiųjų mokyklomis.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko per 12 tūkst. Ukrainos piliečių.

Išmoko Kaune

Dee Palmer ir Mitchas Abramsas Kaune vieši jau antrą vasarą iš eilės. Pernai pradėtą darbą – mokytis lietuvių kalbos – jie tęsia ir šiemet.

"Jo hobis mokytis kalbų, o mano – keliauti", – aiškino D.Palmer. Lietuvių kalbą pasirinko neatsitiktinai. "Visi keturi mano seneliai kilę iš Lietuvos", – pasakojo M.Abramsas, buvęs orlaivių variklių inžinierius. Jo žmona apgailestavo, kad vyras nespėjo pramokti kalbos ir lietuviškai pasišnekėti su teta – ši mirė.

Žodį "seneliai" jis išmoko būtent Kaune, kaip ir "turgus", "pusantro" ir pan. Skaitvardžių pavadinimų lietuviškai žinias amerikiečiai pirmiausia pasitikrino užsukę į turgų.

Grįžę į JAV lietuvių kalbos įgūdžių jie neturės kur pritaikyti praktiškai. "Nebent Čikagoje lietuviškai užsisakytume balandėlių", – šyptelėjo M.Abramsas. Tačiau tai nesumenkino sutuoktinių ryžto tapti kruopščiais studentais, nors "o, Dieve, kaip sunku".

Iki kursų, vykstančių vasarą, Lietuvoje jie buvo lankęsi 2002 m. gruodį. Juos tuomet pasitiko, kaip patys apibūdino, siaubingas šaltis.

Atostogų iš Indonezijos

Kol vieni užsieniečiai į Kauną atvyksta geriau išmokti savo senelių, tėvų ar sutuoktinių kalbos, kiti net į labai tolimą kelionę leidžiasi neturėdami nieko bendra su mūsų šalimi.

Tarptautinę buhalteriją savo šalyje studijuojanti 20-metė Intana Destia Helmi atvyko net iš Indonezijos. Kelionė į Lietuvą jai užtruko apie 20 val., tačiau nesigaili sprendimo atostogas leisti mūsų šalyje palinkusi prie knygų. Penkias kalbas mokanti studentė laisvalaikį leisti su lietuvių kalba pasirinko todėl, kad rekomendavo anksčiau šiuos kursus Kaune baigęs kolega.

Ji pasakojo, kad dėl liepos karščių ir dažno lietaus, Kaune jaučiasi lyg namie. "Indonezija – tropinė šalis. Pas mus visada lyja ir yra karšta", – sakė mergina, kalbanti indonezietiškai, angliškai, korėjietiškai, malajų ir mandarinų kalbomis, magistro studijoms planuojanti rinktis tarptautinių ekonominių santykių sritį. Ji sakė, kad didžiausias Kauno ir jos miesto skirtumas – architektūra. Senovinius mūsų miesto pastatus ji pavadino įdomiais ir išskirtiniais, gyrė tai, kad mieste daug žalumos.

Dėl jos gimtosios kalbos žodžių tarimo principo panašumo į mūsų merginai lengviau mokytis lietuvių kalbos. Kaune indonezietė pasigenda tik šilto vandens. Pasirodo, jau savaitė kaip bendrabutyje bėga tik šaltas vanduo.

Trūksta šv.Mišių anglų kalba

Sayyara Orazbaeva – iš Uzbekistano, Mary Iam iš Nyderlandų, Sandra Celmina – iš Latvijos. Kodėl jas sudomino lietuvių kalbos kursai? "Įdomu. Be to, esame kaimynai", – sakė vertėja ir lektore Daugpilio universitete dirbanti S.Celmina. Ji, be gimtosios latvių, moka anglų, prancūzų, rusų, dar šiek tiek italų, švedų, latgalių kalbas.

Gal jai lengviau mokytis, nes latvių ir lietuvių kalbos skamba panašiai? "Ne lengviau – irgi sunku. Kai kurie žodžiai skamba panašiai, bet reikšmė dažnai būna visai kitokia", – tikino mergina.

M.Iam, kalbanti prancūziškai, olandiškai, angliškai ir joruba kalbomis, lietuvių kalbos ir kultūros kursus pasirinko dėl praktinių sumetimų. Ji nuo rudens Kaune studijuos Vytauto Didžiojo universitete tarptautinius santykius ir diplomatiją. Jos tikslas per porą metų Kaune, be specialybės žinių, išmokti lietuviškai ir rusiškai.

Mergina teigė, kad Kaune labiausiai pasigedo šv.Mišių, laikomų anglų kalba. "Aš religinga, man tai svarbu", – dėstė užsienietė, baigusi teisės bakalauro studijas.

Glumina gretakalbės

Visos pašnekovės tvirtino lengviau atsidususios, kai įsitikino, kad Kaune labai daug kas gerai kalba angliškai, tad joms nepasitaikė atvejų, kad būtų pakliuvusios į aklavietę, pasijutusios bejėgės – lietuvių kalbos žinios dar ganėtinai skurdžios, bet net ir pokalbio metu su žurnaliste vis stengėsi įpinti po vieną kitą lietuvišką žodį ar frazę.

Tiesa, mieste per pastarąsias kelias jame praleistas savaites joms pravertė ir tai, kad net dvi merginos iš šios grupelės kalba rusiškai. "Galime išgyventi", – juokėsi merginos. Be latvės, rusiškai dar moka ir uzbekė S.Orazbaeva. Pastaroji, be gimtosios kalbos, dar moka angliškai, tadžikiškai.

Pasakodamos apie kai kuriuos savo bandymus susikalbėti lietuviškai jos negalėjo nesikvatoti.

Pavyzdžiui, prekybos centre norėdama įsigyti vos 100 g mėsos M.Iam turėjo palaužyti liežuvį, tačiau galų gale misija buvo įvykdyta. Merginos taip pat pasakojo, kad užkalbinusios žmones lietuviškai neretai suglumsta, nes būna apipilamos lietuviškos greitakalbės, iš kurios geriausiu atveju suprasdavo vos žodį ar kelis.

O žmonės Kaune, jų nuomone, tikrai draugiški. Sulaukia ir pagalbos, ir šypsenų. "Kai jie eina pro šalį, atrodo labai rimti, bet kai užkalbini – ima šypsotis", – įspūdžiais dalijosi viešnios.

Skirtingas lygis

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tarptautinių programų vadovė Aurelija Čėglytė pasakojo, kad sudaromos pradedančiųjų, pažengusiųjų bei kalbą mokančių grupės, nes užsieniečiai atvyksta turėdami nevienodus lietuvių kalbos pagrindus arba iš viso be jų.

Per keturias savaites – tiek tęsiasi kursai – užsieniečiai turtina žodyną, mokosi lietuvių kalbos gramatikos, dalyvauja diskusijose, daug sužino apie savitą mūsų krašto kultūrą, literatūrą, meną, istoriją ir politiką, taip pat lanko įdomiausias Kauno bei Lietuvos vietas, susipažįsta su lietuviško maisto gaminimo subtilybėmis, šoka lietuviškus šokius, mokosi verti šiaudinius sodus, žiūri lietuviškus filmus, lankosi muziejuose.

Studentai taip pat sužino apie Lietuvos istoriją, literatūrą, identitetą, modernųjį kiną, liaudies meną bei šventes. Jų laukia tarptautinis vakarėlis su lietuviško folkloro grupe, kur turės galimybę pristatyti savo gimtosios šalies valgius, šokius bei dainas.

Kursų metu aplankomos istorinės Kauno vietos, muziejai, savaitgaliais vykstama į Vilnių, Trakus, Druskininkus, organizuojami įvairūs renginiai.