Kokie pokyčiai laukia?

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Kauno miesto atstovai, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) aptarė „Rail Baltica“ plėtrą aplink Kauną ir nuo šio miesto Latvijos kryptimi.

Europinė geležinkelio vėžė nuo Lenkijos jau yra pasiekusi Kauną, tačiau dar nesujungia visų Baltijos šalių. Intensyviausi „Rail Baltica“ projekto darbai šiuo metu dėliojami aplink Kauną.

„Įgyvendinant „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo plano sprendinius, bus nutiesti europinės vėžės pagrindiniai atvykimo ir išvykimo keliai prie esamų Kauno stoties rūmų. 1 520 mm pločio vėžės keliai bus perkelti į pietinę stoties pusę“, – dienraščiui komentavo LTG ryšių su visuomene laikinai vadovo pareigas einantis Domas Jurevičius.

Jis nurodė, kad, siekiant geresnio susisiekimo ir saugumo, vystant Kauno geležinkelio mazgą planuojama pastatyti penkis naujus geležinkelio viadukus ir du naujus tiltus virš Jiesios upės. Taip pat teks rekonstruoti arba išplatinti penkis jau esamus tiltus.

„Be to, numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti septynis automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas“, – grandiozinius planus vardijo LTG atstovas.

Tai dar ne viskas. Siekiant efektyviai išplėsti „Rail Baltica“ vėžę, bus įrengtas geležinkelio kelias ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

„Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių, visas ruožas bus elektrifikuotas. Anksčiau nutiesta europinio standarto vėžė išliks, ji bus integruota į naujai sukurtą geležinkelių tinklą“, – pažymėjo D. Jurevičius.

Dar viena svarbi jungtis – Kauno oro uostas. Iš pradžių buvo kalbama, kad europinė vėžė ši strateginį objektą aplenks, tačiau dabar aišku, kad „Rail Baltica“ bus galima riedėti ir iki oro uosto terminalo.

„Kai prieš keletą metų buvo paskelbta, kad nuo Kauno eis „Rail Baltica“ atšaka iki Vilniaus oro uosto, suklusome, kaip bus su Kauno oro uostu? Pradžioje sakyta, kad vėžė ves iki intermodalinio terminalo ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ), o tada jau esą veš autobusai. Tačiau tai jau visai kita transporto rūšis, kuri atrodė kaip nesusipratimas, nes Europos miestuose taip nėra.

Tad dabar džiugu girdėti, kad pro šiaurinę Kauno dalį „Rail Baltica“ pasieks ir Kauno oro uostą. Tai be galo svarbu, nes ateityje norima kuo mažiau judėti keliais, ypač sunkiasvorėms transporto priemonėms, tad traukiniai taps viena pagrindinių transporto rūšių“, – po susitikimo su LTG atstovais dienraščiui kalbėjo Ekonomikos komitetui priklausantis Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Planuojama, kad Kauno geležinkelio mazgo plėtra, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, bus baigta 2030 m.

Plėtra: europinė vėžė jau siekia Kauno intermodalinį terminalą, tačiau dar teks nutiesti bėgius kitomis kryptimis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vėžės svarba

Ekspertai neabejoja – Kauno geležinkelio mazgas yra vienas svarbiausių naujai tiesiamo europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio elementų, kuris, įgyvendinus projektą, taps vienu svarbiausių centrų logistikos grandinėje.

Būtent Kauną pasieks krovinių maršrutai iš Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos, taip pat tranzitiniai kroviniai iš Klaipėdos jūrų uosto.

Be to, keleiviai turės daugiau galimybių patogiais traukiniais pasiekti visą Europą. „Vertinant iš keleivinio susisiekimo perspektyvos, Kauno geležinkelio stotis – viena iš trijų tarptautinių keleivinių stočių Lietuvoje ir viena iš keturių stočių visoje „Rail Baltica“ linijoje, kuri turės jungtį su oro uostu. Tad dėl Kauno geležinkelio mazgo svarbos jo sparčiam vystymui skiriamas prioritetinis dėmesys“, – teigė LTG atstovas D. Jurevičius.

120 km – tiek iš viso bus įrengta arba rekonstruota geležinkelio kelių, visas ruožas bus elektrifikuotas.

„Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pamatėme, kad europinė vėžė bus reikalinga ir nuo Kauno iki Klaipėdos uosto, kad būtų galima nepertraukiamai vežti grūdus. Europinė vėžė visam regionui duoda daug naudos, tiek LEZ, kuri turės daugiau susisiekimo galimybių, tiek ir krovinių gabenimui, nes atsivers didelis potencialas“, – šios vėžės naudą „Kauno dienai“ įvardijo ir A. Kupčinskas.

Dabar, siekiant įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, visuomenės poreikiams perimami sklypai, kuriuose bus tiesiama vėžė. LTG atstovas nurodė, kad, įgyvendinant „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą, reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 ha žemės plotą.

„Numatoma, kad visuomenės poreikiams reikės išpirkti apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais. Turto vertinimą atliks nepriklausomi turto vertintojai. Sklypų savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypai patenka į planuojamo geležinkelio teritoriją, bus informuojami apie kiekvieną projekto žingsnį individualiai. Sklypai, kuriuos reikės paimti visuomenės poreikiams, yra išsidėstę aplink visą dabartinį Kauno geležinkelio mazgą, jie nėra koncentruoti vienoje vietoje“, – artimiausią projekto įgyvendinimo procedūrą įvardijo LTG atstovas.

Jungtis: numatyta, kad „Rail Baltica“ vėže bus galima pasiekti ir Kauno oro uostą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip keisis srautai?

Skaičiuojama, kad, nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį ir pradėjus kursuoti keleiviniams traukiniams, Kauno keleivinė stotis pritrauks apie 7,5 tūkst. keleivių per parą, o tai yra kone keturis kartus daugiau, nei jų į Kauną atvyksta ar išvyksta dabar.

„Kalbant apie krovininių traukinių srautus, svarbi žinia gyventojams yra ta, kad naujai nutiestas geležinkelis turėtų sumažinti krovinių srautus per Kauno miesto centrą. Planuojama, kad kroviniai bus vežami per Kauno hidroelektrinę“, – apie tai, kad krovininiai traukiniai europine vėže pasieks intermodalinį terminalą aplenkdami miestą, kalbėjo D. Jurevičius.

Reikėtų naujos stoties

Kadangi žymiai išaugs keliautojų srautai, Kaunas gali susidurti su netinkamos geležinkelio stoties problema, mat dabartinis pastatas nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Todėl teks ieškoti būdų, kaip pagerinti esamą stoties infrastruktūrą, o gal net ir statyti naują keleivių terminalą.

„Kauno geležinkelio stotyje prognozuojami dideli keleivių srautai, nes čia ves keliai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Visgi, kol kas nėra suplanuotų investicijų į pačią geležinkelio stotį. Taip, kaip ji atrodo dabar, nė iš tolo neprimena europietiškos ir modernios stoties. Tai juk nėra tarpukario statinys, Kauno stotis – stalininė, nes ankstesnioji buvo susprogdinta. Dabartinė stotis tikrai neatitiks reikalavimų.

Dabartiniame pastate gausu neišnaudotų erdvių, patalpos optimaliai nepanaudojamos. Pagrindinėje salėje kasos neveikia, jos kažkur kitur, kavinių nėra. Palyginkime: atnaujinta Kauno autobusų stotis yra visiškas traukos centras, kur visi plotai išnaudoti, erdvės pritaikytos prie keleivių srautų, o geležinkelio stotyje tokio veiksmo nematyti. Akivaizdu, kad autobusų ir geležinkelio stočių funkcionalumas šiuo metu skiriasi keliais kartais“, – dėmesį atkreipė A. Kupčinskas.

Pasak jo, kol kas nematyti prošvaisčių, kad daugiau investicijų būtų skirta būtent stoties pastatui, nes europiniai pinigai skiriami vėžei tiesti.

Maršrutas: „Rail Baltica“ vėže nuo Lenkijos iki Kauno pirmasis traukinys atvyko dar 2015 m.. / E. Kniežausko nuotr.

„Kaip supratome, LTG ieško būdų, kaip kooperuotis su verslu, sudaryti galimybių jiems investuoti. Manau, dabar tikrai pats laikas rengti priešprojektinius pasiūlymus, ieškoti įvairių variantų, kaip modernizuoti stotis, nes toks objektas turi būti traukos vartai į miestą. Neabejoju, kad važiuojant „Rail Baltica“ vėže bus norinčių išlipti Kaune ir čia pasižvalgyti“, – savo poziciją dėstė Seimo narys.

Jis atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse šalyse daugiau dėmesio skiriama būtent stotims atnaujinti, bet ten stringa pačios vėžės projektas. Lietuva, anot parlamentaro, galėtų koncentruotis tiek į stotis, tiek ir į patį „Rail Baltica“ projektą ir kompleksiškai viską tvarkyti, plėsti, atnaujinti, kad vienu metu būtų galima visiškai išnaudoti infrastruktūrą.

„Dažnai tenka palyginti, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste. Mes išsiskiriame tuo, kad daugiau koncentruojamės į geležinkelio vėžę, statome ilgiausią „Rail Baltica“ tiltą ties Jonava, o latviai ir estai daugiau investuoja į stotis.

Latviai turi problemą, nes jie tik pernai priėmė įstatymo dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms pakeitimus, tad, matyt, tai buvo viena didesnių kliūčių, kodėl jie mažiau pajudėjo su pačios vėžės tiesimu ir tvarko daugiau stotis ir iki jų ateinančias atšakas. Pas mus jau seniai galioja tvarka, kad žmogus gali ginčytis tik dėl kainos, bet pats projektas nestabdomas. Todėl ir ties Kaunu jaučiamas vėžės proveržis, ji jau apjuosia miestą ir judama toliau Jonavos kryptimi, o vėliau – ir Latvijos sienos link“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

LTG atstovas patvirtino, kad „Rail Baltica“ kontekste nenumatyta modernizuoti Kauno geležinkelio stoties, tačiau šį objektą planuojama transformuoti pasitelkus kitus projektus.

„Rail Baltica“ projektas numato infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą. Paties stoties pastato modernizavimas yra planuojamas ateityje, tačiau ne „Rail Baltica“ projekto apimtyje. Kauno geležinkelio stoties modernizavimas planuojamas „Vilnius Connect“ pavyzdžiu. Ketinama stoties teritoriją paversti daugiafunkciu susisiekimo centru ir įrengti viešąsias poilsio, prekybos ir laisvalaikio erdves“, – bendrą stoties koncepciją įvardijo D. Jurevičius.

Visgi, LTG dar neapsisprendusi, kaip Kauno stotis galėtų pasikeisti, kad atlieptų šiuolaikinių keliautojų poreikius. Dar reikės atlikti nemažai studijų, ar esamas pastatas gali atlaikyti padidėjusius srautus, ar įmanoma jį funkciškai pritaikyti. Neatmetama ir visiškai naujo terminalo statybos galimybė.

Netikėtas pristatymas

Vasario 7 d. Kaune surengtas išvažiuojamasis Seimo Ekonomikos komiteto posėdis. Politikai Geležinkelio stotyje susitiko su „Lietuvos geležinkelių“ ir Kauno miesto savivaldybės atstovais.

Pagrindinė susitikimo tema – „Rail Baltica“ europinės vėžės plėtra Kaune ir apylinkėse. Tačiau šio posėdžio metu pristatyta ir dar viena netikėta idėja.

Architektas Gintaras Balčytis susirinkusiems pristatė idėją, kad Tunelio gatvėje, virš bėgių, būtų galima statyti kelių aukštų automobilių aikštelę. Ji esą reikalinga tiek plečiant „Rail Baltica“, tiek miesto reikmėms, ypač didelių renginių stadione ar Dainų slėnyje metu.

Kai vėliau „Kauno diena“ kalbino architektą, šis teigė, kad kalbant su Kauno konservatoriais užsiminta, jog reikėtų  paieškoti vietų, kur būtų galima statyti automobilių aikštelę, kaip išnaudoti esamas erdves aplink Ąžuolyną. Tuomet jam kilo idėja, kad būtų galima tokiam objektui panaudoti būtent Tunelio gatvę, tiksliau, vietą virš geležinkelio linijų.

Pristatymą apie parkavimą virš bėgių išklausę LTG ir Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas labai atsargiai vertina tokią idėją, nes neaiški tokio projekto nauda.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Be to, savivaldybės atstovai stebėjosi, kad Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu iš viso atsirado tokia idėja, nes posėdžio dalyviai iš anksto tikėjosi dėlioti „Rail Baltica“ plėtros taškus.

„Komentuoti tokias idėjas sudėtinga ir neaišku, ar verta. Komitete apie visa tai pirmą kartą išgirdau ir pats, ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, ir komiteto nariai. Jeigu teritorijos savininkui [„Lietuvos geležinkeliams“] atrodo logiška tokią idėją planuoti „Rail Baltica“ kontekste, tuomet jis ir turėtų analizuoti, ar tai iš viso realu. Savivaldybė demokratinėje valstybėje neturi teisės nuspręsti, kas turi būti statoma privačioje nuosavybėje, jei tai atitinka teisės aktus“, – apie tai, kad miestas net ir norėdamas neturėtų galių ką nors statyti teritorijoje, kurią valdo ne savivaldybė, kalbėjo Ekonomikos komiteto posėdyje kartu dalyvavęs Kauno vicemeras Andrius Palionis.

„Idėja statyti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę virš geležinkelio linijos, einančios ties Tunelio gatve, yra svarstytina, tačiau, prieš priimant sprendimus, reikia įvertinti realų tokios aikštelės, joje galimų stovėjimo vietų poreikį ir atlikti tokio projekto kaštų ir naudos analizę“, – „Kauno dienai“ komentavo Domas Jurevičius, laikinai einantis LTG ryšių su visuomene vadovo pareigas.

Vieta: idėjos autorius automobilių aikštelę Tunelio gatvėje numatė virš bėgių, tarp esamų pėsčiųjų tiltų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Politinis populizmas?

Po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo nariai pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matyti, kad susitikime dalyvavo ne tik komitete esantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, bet ir Kauno konservatoriai. Pastarieji įnirtingai ragino kuo skubiau plėtoti daugiaaukštės aikštelės virš bėgių idėją.

„Posėdyje dalyvavę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai įvertino idėją kaip vertą dėmesio. Tokia aikštelė reikalinga ne tik Kauno geležinkelio stočiai, bet ir Dainų slėniui, Dariaus ir Girėno stadionui.  Manau, nieko nelaukę Kauno miesto savivaldybė ir LTG turi užsakyti urbanistinę galimybių studiją dėl šios aikštelės projektavimo ir statybos galimybės“, – skelbė Kauno opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.

Vasario 13 d. vyko Kauno tarybos posėdis, kuriame tvirtintas šių metų biudžetas. Kauno konservatoriai siūlė koreguoti jo projektą ir, tarp kitų pasiūlymų, skirti lėšų daugiaaukštės automobilių aikštelės idėjai Tunelio gatvėje vystyti.

„Kaunas susiduria su parkavimo problema, todėl teikėme siūlymą atlikti galimybių studiją, ar toks dalykas iš viso įmanomas“, – dienraščiui bandė aiškinti P. Lukševičius.

Tiesa, kyla klausimų, kuo susijęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdis, Kauno miesto savivaldybės biudžetas, jei minimos teritorijos valdytojas yra LTG. Juk jei būtų įgyvendinta automobilių aikštelės idėja, būtent LTG turėtų rūpintis projekto vystymo klausimais. Gal tikėtasi gauti finansavimą iš skirtingų šaltinių?

Nežino: „Lietuvos geležinkeliai“ norėtų įvertinti, ar tikrai toks objektas reikalingas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Architekto vizija

Architektas G. Balčytis „Kauno dienai“ sakė, kaip toks objektas galėtų atrodyti, kiek automobilių tilptų.

Tiesa, architektas su dienraščio skaitytojais nenorėjo pasidalyti idėjos kompiuteriniu vaizdu, motyvuodamas tuo, kad geriau tegu politikai jį atsiunčia, nes tai esą jų iniciatyva. Todėl iliustracijų paprašėme P. Lukševičiaus ir jis „Kauno dienai“ jas persiuntė.

„Kadangi bus tvarkoma „Rail Baltica“ ir Kaune bus svarbus eismo mazgas, važiuojantys iš Varšuvos ar Helsinkio, norėdami patekti į Vilnių, turės Kaune persėsti. Tad Kaunas taps neabejotinai svarbiausiu magistraliniu tašku Lietuvoje. Pagalvojau, kad turimą infrastruktūrą būtų galima išnaudoti ne tik geležinkeliams, bet ir miestui.

Tunelio gatvėje automobilių aikštelė galėtų atsirasti virš bėgių, erdvėje tarp esamų pėsčiųjų viadukų.

Šovė mintis, kad didelių svetimkūnių tokioje erdvėje negali būti, nes aplink daug medžių, gamtos. Statyti didelę aikštelę nei ties Vytauto parku, nei Ąžuolynu nėra vietos, todėl pagalvojau, kad jei jau yra geležinkelio tunelis, kodėl šalia virš bėgių negalėtų būti ir automobilių aikštelė“, – kaip kilo idėja aikštelę pakelti virš geležinkelio, kalbėjo G. Balčytis.

Jis tikino, kad Tunelio gatvėje automobilių aikštelė galėtų atsirasti virš bėgių, erdvėje tarp esamų pėsčiųjų viadukų, kurie sujungia Žaliakalnį ir Aukštuosius Šančius. Vienas pėsčiųjų tiltas jau sutvarkytas, kito taip pat laukia remontas, tad esama infrastruktūra tarsi būtų integruota į daugiaaukštę parkavimo aikštelę.

„Esami pėsčiųjų viadukai galėtų būti tarsi jungtis iš automobilių aikštelės patekti į miestą, papildomų pėsčiųjų takų nereikėtų daryti, nes nuo viadukų takai ir taip veda link stadiono ar Dainų slėnio“, – pridūrė idėjos autorius.

Architektas įsitikinęs, kad ši vieta strategiškai labai patogi, nes iš aikštelės pėsčiųjų tiltais patogu pasiekti Dariaus ir Girėno stadioną, Sporto halę ar Dainų slėnį. Be to, visai šalia ir Stoties turgus, kuriam ruošiamasi statyti naują paviljoną. Pasak idėjos autoriaus, net ir „Žalgirio“ areną pasiekti pėsčiomis netoli, tad masinių renginių metu aikštelė būtų ypač patraukli.

Idėja: architekto nuomone, aikštelė virš bėgių galėtų būti statoma ant kolonų, joje tilptų iki 1 tūkst. automobilių. / G. Balčyčio vizualizacija

„Paskaičiavau, kad einant pėsčiomis nuo viaduko iki stadiono galima nueiti per 11 minučių, iki Dainų slėnio – per 5 minutes. Tai šimtus kartų geriau, nei įrengti automobilių aikštelę Ąžuolyne. Ji galėtų tarnauti ir stoties poreikiams, nes pasaulyje ties greitaeigiais bėgiais yra vietų, kur nuomojami automobiliai, todėl, manau, aikštele tikrai naudotųsi ir tie, kurie paliktų automobilį, greituoju traukiniu nuvyktų į Varšuvą ar Vilnių ir pasivaikščioję grįžtų. Be to, planuojama visiškai naujai pertvarkyti Stoties turgų, o ta vieta neturi aikštelės, tad šis objektas galėtų būti skirtas didelei teritorijai“, – pasirinktos vietos tinkamumą argumentavo G. Balčytis.

Skaičiuojama, jei aikštelė Tunelio gatvėje atsirastų virš bėgių tarp esamų pėsčiųjų viadukų, viename aukšte galėtų tilpti apie 500 automobilių, o jei būtų statoma kelių aukštų – tilptų ir 1 tūkst. Pasak architekto, pasaulyje galima rasti pavyzdžių, kai erdvė virš geležinkelio linijos išnaudojama ir kitiems visuomenės poreikiams, kai virš bėgių įrengiami biurai, stotys ar kita infrastruktūra.

„Ši vieta niekam netrukdo, ji nesusieta su parkais ar medžiais, nereikia naudoti aplinkinių teritorijų, tad niekam nedarytų neigiamo poveikio. Įvažos ir išvažos turėtų būti iš Tunelio gatvės, gal joms reikėtų papildomų estakadų, bet čia yra tolesnis studijos etapas. Pati aikštelė būtų tarsi ant kolonų, kurios pastatytos ties bėgiais. Mano nuomone, tai nebūtų labai sudėtingas inžinerinis statinys. Be to, važiuojant Tunelio gatve tikrai nebūtų pojūčio tarsi važiuotum tikru tuneliu, nes aikštelė būtų statoma ant kolonų, jos nesudaro vientisos sienos“, – kalbėjo G. Balčytis.

Ministerija šią savaitę paskelbė turto vertinimo konkursą. Laimėtojas turės įvertinti 144 žemės sklypus Kalvarijų, Marijampolės, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno rajono teritorijose.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad ministerija neįsipareigoja įsigyti visų sklypų ir jų dalių vertinimo – ji užtikrina tik 40 sklypų vertinimo įsigijimą.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė „LTG Infra“ gruodį pradėjo „Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo paieškas. Pradėti pirkti ir žemės sklypai šiame ruože.

Sutartis su projektuotojais planuota pasirašyti šių metų pradžioje, o techninius darbo projektus parengti 2025 metų pradžioje.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Tvarias keliones Lietuvoje besirenkantys traukiniautojai 2023-iaisiais sutaupė per 22 mln. kg CO2.

Populiariausiu maršrutu šalyje – Vilnius–Kaunas – vyko 10 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais (maždaug 1,7 mln.).

Tęsiant strategiškai šaliai reikšmingos geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos darbus, tarp sostinės ir pajūrio 2023 m. vyko daugiau kaip 0,6 mln. keleivių.

„Kelionės geležinkeliu sparčiai populiarėja, o traukiniautojų skaičius mūsų šalyje pagaliau viršijo iki šiol rekordinius ikipandeminius 2019-uosius. Pastaraisiais metais didinome dėmesį klientų poreikiams, telkėmės į darnų judumą skatinančių sprendimų kūrimą, tęsėme kalėdinių traukinių tradiciją, vis dažniau keleiviams siūlėme vykti didelio populiarumo sulaukiančiais papildomais reisais, kurių atvykimo ir išvykimo laikas suderinamas su kai kuriais renginiais, pristatėme daugumos itin lauktą naują maršrutą Vilnius–Ryga. Pastarąjį vos per penkias paskutines 2023 m. dienas spėjo išbandyti 1,3 tūkst. keleivių“, – sakė Gediminas Šečkus, laikinasis „LTG Link“ vadovas.

2023 m. maršrutu Vilnius–Kaunas vyko 10 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais.

2023 m. reikšmingai išaugo maršrutų Kaunas–Šiauliai, Klaipėda–Šilutė ir Vilnius–Vilniaus oro uostas keleivių srautai (vyko atitinkamai 51 proc., 20 proc. ir 18 proc. daugiau keleivių).

Dėmesio sulaukė ir tvari geležinkelio jungtis tarp Vilniaus, Varšuvos ir Krokuvos – tarptautiniu maršrutu keliavo maždaug 38 tūkst. traukiniautojų. Šis maršrutas buvo įvertintas „Polish Business Awards“ apdovanojimu kasmetiniame konkurse, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų asociacija.

Pernai populiarumą išsaugojo darnios kelionės kartu gabenantis savo dviračius – šia paslauga pasinaudojo 35 tūkst. keleivių. Traukiniais tiek Lietuvoje, tiek į kaimynines šalis keliauti galima ir su gyvūnais – 2023 m. gabenti beveik 8 tūkst. augintinių.

Trečdalis – 1,2 tūkst. – atmestų paraiškų buvo skirtos eksportui arba importui iš Baltarusijos ir į ją, pranešė LTG.

Kovo–gruodžio mėnesiais atmesti prašymai gabenti 52,3 tūkst. vagonų: 16 tūkst. – su cheminėmis ir mineralinėmis trąšomis, 13,4 tūkst. – su nafta ir jos produktais, 4,7 tūkst. – kroviniais konteineriuose, 3,2 tūkst. – akmens anglimi, 2,9 tūkst. – statybiniais kroviniais bei dar 12,1 tūkst. – kitomis įvairiarūšėmis prekėmis.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, „LTG Cargo“ pernai sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Pagal ją visi įmonės klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalo apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus, taip pat iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

„Per kiek daugiau kaip dvi savaites buvo įsigyta daugiau kaip 5,1 tūkst. maršruto bilietų. Šiuo maršrutu pirmiausia siekiama užtikrinti naują tvaraus susisiekimo jungtį tarp kaimyninių sostinių – tarptautines keliones įsigijo absoliuti dauguma naujojo maršruto keleivių (parduota maždaug 4,3 tūkst. bilietų)”, – Eltai perduotame komentare teigė K. Dzikaraitė-Misiūnė.

„Naująja jungtimi su Ryga keleiviai dažniausiai vyksta iš Vilniaus (60 proc. tarptautinių kelionių), Šiaulių (21 proc. tarptautinių kelionių) ir Kaišiadorių (9 proc. tarptautinių kelionių)“, – tvirtino ji.

LTG taip pat džiaugėsi, kad maršrutu naudojasi ir Joniškio gyventojai, keliaujantys į abiejų šalių sostines. Taip pat, anot K. Dzikaraitės-Misiūnės, keleiviai dažniausiai keliauja savaitgaliais o traukinių užimtumas pirmąją maršruto savaitę vidutiniškai siekė 71 proc.

„Džiugina ir tai, kad naująjį maršrutą jau spėjo atrasti Joniškio gyventojai, besirenkantys vykti tiek į Rygą (290 keleivių), tiek į Vilnių (214 keleivių)“, – sakė LTG atstovė.

„Daugiausiai klientai keliauja savaitgaliais, iš Vilniaus vykstantys klientai dažniausiai renkasi išvykas su dviem nakvynėmis, o iš Kaišiadorių ir Šiaulių – vienos paros“, – tikino ji.

Praėjusių metų pabaigoje startavo pirmasis traukinių maršruto Vilnius–Ryga reisas. Tiesioginiai traukiniai kursuoja kasdien – LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ iš Vilniaus kviečia išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių trunka apie 4.15 val.

Daugiausiai klientai keliauja savaitgaliais, iš Vilniaus vykstantys klientai dažniausiai renkasi išvykas su dviem nakvynėmis, o iš Kaišiadorių ir Šiaulių – vienos paros.

Kelionė į Rygą traukiniu visomis dienomis kainuoja tiek pat – standartinio bilieto kaina sieks 24 Eur, pirmos klasės – 34 Eur. Atskiros sėdimosios vietos traukinyje neužimantiems vaikams iki 6 m. kelionė nieko nekainuoja, o vaikams, kurių amžius nuo 6 iki 16 metų, taikoma 30 proc. nuolaida.

Traukinys iš Vilniaus išvyksta kiekvieną dieną 6 val. 30 min., iš Kaišiadorių – 7.14 val., iš Šiaulių – 8.51 val., iš Joniškio – 9.30 val. Į Jelgavą traukinys atvyksta 10.06 val., o į Rygos centrinę stotį – 10.43 val.. Iš Rygos į Vilnių traukinys kiekvieną dieną išvyksta 15.28 val., iš Jelgavos – 16. 08 val. Šis traukinys Šiaulius pasiekia 17.21 val., o Vilnių – 19.51 val.

Naujame tvarkaraštyje numatytas ir persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Šis persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Vietinių kelionių Latvijoje paslaugos maršruto atkarpa Jelgava-Ryga nėra teikiamos. „Eurail“ kelionių paso turėtojai taip pat gali keliauti tarp Lietuvos ir Latvijos.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 21 dieną atmetė „LTG Cargo“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo lapkritį priimtą nutartį – pastarasis teismas „Vagonetos“ prašymu laikinai sustabdė pusvagonio iškrovimo angos dangčių konkursą bei įpareigojo „LTG Cargo“ nepasirašyti sutarties, kol ginčas bus galutinai išnagrinėtas.

„Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo“, – teigė Apeliacinis teismas.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas gruodžio 29 dieną iš esmės išnagrinėjęs bylą atmetė „Vagonetos“ skundą ir pripažino,, kad „LTRail Solutions“ konkurso laimėtoja paskelbta pagrįstai.

„Teismas taip pat konstatavo, kad sprendimui įsiteisėjus bus panaikintos Vilniaus apygardos teismo šių metų lapkritį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės“, – komentare BNS teigė „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė.

Tačiau šio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

„Vagoneta“ teismams skundė šių metų rugsėjo „LTG Cargo“ sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoja išrinkta Vilniaus transporto dalių pardavėja „LTRail Solutions“. Jos pasiūlyti dangčiai, anot „Vagonetos“, neatitinka reikalavimų – nėra paženklinti Geležinkelių transporto tarybos suteiktu sąlyginiu numeriu ir ribos vagonų naudojimą tarptautiniuose maršrutuose – 1520 mm ploto vėžės geležinkeliuose.

Būtina įvertinti, kad ieškovės interesas yra išimtinai privatus – pelno siekimas, kuris nėra proporcingas pirkimo procedūrų sustabdymu sukeliamiems padariniams viešajam interesui.

„LTG Cargo“ argumentavo, kad konkuruoja ne tik Lietuvoje, net ir kitose šalyse, taip pat su kitomis krovinių pervežimo rūšimis, todėl greitas sutarties pasirašymas yra itin svarbus.

„Vėlavimas įsigyti dangčius turės didelę neigiamą įtaką atsakovei „LTG Cargo“: pusvagonių remonto planas bus neįvykdytas laiku, o neatlikus remonto laiku, „LTG Cargo“ neteks virš 0,5 mln. eurų pajamų“, – teismams teigė bendrovė.

Ji taip pat tikino, kad teismas prioritetą suteikė privatiems „Vagonetos“ interesams ir taip iškreipė šalių pusiausvyrą.

„Būtina įvertinti, kad ieškovės interesas yra išimtinai privatus – pelno siekimas, kuris nėra proporcingas pirkimo procedūrų sustabdymu sukeliamiems padariniams viešajam interesui“, – nurodė „LTG Cargo“.

„Vagonetos“ teigimu, „LTG Cargo“ argumentas, kad ji neteks 0,5 mln. eurų pajamų, yra nepagrįstas – „LTG Cargo“ teismui pateikė tris sutartis, kurių bendra vertė siekia vos 160 tūkst. eurų.

„Atsakovės (LTG ir „LTG Cargo“ – BNS) neįrodė, kad būtina nedelsiant įsigyti prekes, nes priešingu atveju visuomenei kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala. (...) Nėra pagrindo nuspręsti, kad per likusį bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris turėtų neviršyti 3,5 mėnesio, net jeigu sprendimas byloje bus skundžiamas apeliacine tvarka, šie terminai bus praleisti“, – nurodė „Vagoneta“.

„Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei nesukelia daugiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas“, – apibendrino teismas. 

Laikinasis bendrovės vadovas Gediminas Šečkus sako, kad išpirkti beveik visi bilietai kelionėms iki šių metų pabaigos.

„Susidomėjimas nauja tvaria jungtimi jau viršijo mūsų lūkesčius – išpirkti beveik visi traukinio bilietai iki pat gruodžio 31 dienos. Skaičiuojame, kad vos per dvi paras keleiviai spėjo įsigyti beveik 1,8 tūkst. traukinio į kaimyninę sostinę bilietų, per šį laiką užsipildė daugiau kaip 12 traukinių“, – pranešime teigė G. Šečkus.

Kelionė į Rygą traukiniu kainuoja 24 eurus, pirmos klasės vagone – 34 eurus.

Nuo gruodžio 27 dienos traukiniai tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių kursuos kasdien, iš Vilniaus jie išvyks rytais, 6.30 val., o iš Rygos – popietėmis, kelionė truks kiek daugiau nei 4 valandas.

Pirmasis reisas startuos gruodžio 27 d., tiesioginiai traukiniai kursuos kasdien – bendrovė iš Vilniaus kvies išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Bilietus į pirmuosius traukinių reisus galima įsigyti nuo gruodžio 18 d., 13.30 val. Numatoma, kad įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4.15 val., rašoma LTG pranešime.

Traukinys iš Vilniaus išvyks kiekvieną dieną 6.30 val., iš Kaišiadorių – 7.14 val., iš Šiaulių – 8.51 val., iš Joniškio – 9.30 val. Į Jelgavą traukinys atvyks 10. 06 val., o į Rygos centrinę stotį – 10.43 val. Iš Rygos į Vilnių traukinys kiekvieną dieną išvyks 15.28 val., iš Jelgavos – 16.08 val. Šis traukinys Šiaulius pasieks 17.21 val. , o Vilnių – 19.51 val.

Naujame tvarkaraštyje numatytas ir patogus persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Šis persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Vietinių kelionių Latvijoje paslaugos maršruto atkarpa Jelgava–Ryga nebus teikiamos. „Eurail“ kelionių paso turėtojai taip pat galės keliauti tarp Lietuvos ir Latvijos.

„Pirmasis reisas – gruodžio 27 d., todėl šiandien prekybą į pirmąsias žiemiškas keliones į Latviją. Jau įgyvendinome svarbiausius paruošiamuosius darbus ir gavome būtinus leidimus, todėl galime pasidalinti svarbiausiomis būsimų kelionių detalėmis. Šis maršrutas bus patogus visiems žmonėms, įskaitant turinčius individualių poreikių. Kelionė neprailgs – numatyta jos trukmė bus konkurencinga palyginti su automobiliais, tačiau vietoje varginančio vairavimo bus galima kelionės laiką prasmingai skirti sau, o keleivių laukiantis patogumas ir tvarumas – toks, koks būdingas tik traukiniams“, – pranešime teigė „LTG Link“ vadovo pareigas laikinai einantis Gediminas Šečkus.

Jau nuo gruodžio 27 dienos tiesioginiai traukiniai į Rygą kursuos kasdien – bendrovė iš Vilniaus kvies išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis, penktadienį pranešė įmonė. Kelionė truks kiek daugiau nei 4 val. – panašiai, kaip ir automobiliu.

„Sertifikatas oficialiai patvirtina, kad „LTG Link“ yra pasiruošusi organizuoti tarptautinę jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos, bendrovės komanda turi reikiamas traukinių operavimo ir jų priežiūros kompetencijas Latvijos geležinkelių infrastruktūroje“, – rašoma pranešime.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog tai yra vienas svarbiausių metų projektų jam asmeniškai geležinkelių transporto srityje.

„Tai reiškia, kad nebelieka jokių kliūčių Vilnius–Ryga maršrutui ir nuo gruodžio 27 dienos keleiviai galės pasiekti Latvijos sostinę tiesioginiu maršrutu iš Vilniaus! Lietuvoje į šį maršrutą bus galima taip pat prisijungti įsėdus Kaišiadoryse, Šiauliuose ir Joniškyje, Latvijoje – Jelgavoje“, – feisbuke rašė ministras.

Lietuvoje į šį maršrutą bus galima taip pat prisijungti įsėdus Kaišiadoryse, Šiauliuose ir Joniškyje, Latvijoje – Jelgavoje.

 

„LTG Link“ laikinasis vadovas Gediminas Šečkus sako, kad įmonė konsultavosi ir derino techninius bei operacinius aspektus su „Latvijos geležinkeliais“.

„Dar anksčiau pasirašėme susitarimą su Latvijos infrastruktūros valdytoju dėl šios šalies infrastruktūros naudojimo, o šiandien, gavę (...) sertifikatą, planuojame pirmąjį bandomąjį važiavimą Latvijoje“, – teigė G. Šečkus

Traukiniai iš Vilniaus išvyks kasdien ankstyvais rytais, o iš Rygos – vėlyvomis popietėmis: iš Vilniaus jis išvyks 6 val. 30 min., iš Kaišiadorių – 7 val. 14 min., iš Šiaulių – 8 val. 51 min., iš Joniškio – 9 val. 30 min. Į Jelgavą jis atvyks 10 val. 06 min., o į Rygos centrinę stotį – 10 val. 43 min.

Iš Rygos į Vilnių traukinys kasdien išvyks 15 val. 28 min., iš Jelgavos – 16 val. 08 min. ir Šiaulius pasieks 17 val. 21 min, o Vilnių – 19 val. 51 min. 

Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius darbus ir jau pirmadienį praneš visą kelionių informaciją bei pradės bilietų prekybą.

Dėl šio maršruto sutarė trijų Baltijos šalių transporto ministrai ir premjerai.