Komisija teigia atlikusi stebėseną ir nustačiusi, kad iš pažeidėjų  IP adresų be autorių teisių sutikimo interneto svetainėje linkomanija.net buvo neteisėtai atgaminti ir viešai paskelbti autorių teisių saugomi audiovizualiniai kūriniai – filmai „Tu mano Deimantas“, „Hypnotic“ ir „Paradas“.

Pažeidėjams skirtos po 140 eurų baudos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija primena, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, pagal kuriuos jai yra suteikti įgaliojimai ginti autorių teises ir gretutines teises taikant administracinę atsakomybę.

Kaip BNS sakė komisijos atstovė Birutė Keršienė, nuo tada baudos yra skirtos 36 neteisėtai kūrinius besisiuntusiems žmonėms.

Neteisėtas kūrinio atgaminimas ar paskelbimas, taip pat ir internete, užtraukia 280–600 eurų baudą, o nustačius pažeidimą pakartotinai – 600–850 eurų baudą.

Pasak atstovės, mažesnė bauda pažeidėjams skiriama, nes jie nusižengia pirmą kartą ir gailisi.

Pasak B. Keršienės, dalis pažeidėjų teisinasi, kad pažeidimą padarė kažkas kitas, naudojęsis jų interneto prieiga, kol buvo išvykę, kiti teigia nežinoję, kad daro pažeidimą.

„Bet didžioji dauguma supranta, kad jie neteisingai elgiasi ir gailisi“, – sakė ji.

Nė viena iki šiol skirta bauda apskųsta teismui nebuvo.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija atlieka stebėseną ir teigia dedanti pastangas, kad apsaugotų autorių teises internete bei sumažintų piratavimo mastus Lietuvoje.

Anot komisijos pranešimo, atlikus stebėseną, aptikta, jog interneto svetainėse atsisiuntus televizijos programų sąrašus buvo galima matyti tiesiogiai rodomas įvairias televizijos programas tarp jų ir tas, kurioms taikomos Europos Sąjungos Tarybos patvirtintos sankcijos.

Tarp tokių programų yra Rusijos TV kanalai „Russia Today“, „Sputnik“, „Rossiya RTR“/ „RTR Planeta“, „Rossiya 24“/„Russia 24“, „TV Centre International“, „NTV / NTV Mir“, „Rossiya 1“, „ REN TV“, „Pervyi Kanal“.

Analogiškus sprendimus LRTK yra priėmusi ir kovą, gegužę, birželį. 

„Kadangi draudžiamos platinti televizijos programos perduodamos naudojant interneto ryšį, darytina išvada, kad interneto paslaugų teikėjai prisideda prie draudžiamų platinti televizijos programų transliacijos. Todėl jie privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įtrauktas į reglamentų sąrašą turinys nebūtų pasiekiamas“, – nurodė komisija.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nurodyta panaikinti galimybę pasiekti iš viso 53 IP adresus, kuriais pasiekiamos sankcionuotos televizijos programos.

Rusiškų televizijų kanalų pasiekiamumą masiškai imta riboti Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir suaktyvinus karo propagandą ir dezinformacijos skleidimą.

„VMI tikrai ilgą laiką vykdo transformaciją nuo kontrolės, baudėjo iki konsultanto. Ji tikrai yra labai daug investavusi į sistemas, (...) taip pat VMI turi nusistačiusi ir ganėtinai neblogai veikiančias rizikos vertinimo procedūras, remiasi duomenimis atlikdama ūkio subjektų vertinimą ir rizikos indentifikavimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Dešimties balų sistemoje VMI įvertinta 9,9 balo, LRTK – 9,74 balo, Statybos inspekcija – 9,69 balo.

Ministerijos atliktas vertinimas rodo, kad bendras verslo priežiūros institucijų pažangos vidurkis pasiekė 7,2 balo.

I. Valeškaitės teigimu, verslo priežiūros lygis nuo 2018 metų nuolatos gerėja.

„2018-aisiais metais aukščiausius – žalius pažangos įvertinimo rodiklius, kurie siekė 7,5 ir daugiau balo, turėjo tik 16 proc. institucijų, tai 2022-aisiais metais šis skaičius jau siekė 49 proc. – beveik pusė institucijų. Iš jų 27 proc. yra pasiekusios aukščiausias kategorijas nuo 8,5 balo“, – teigė viceministrė. 

Pernai, palyginti su 2020 metais, didžiausią pažangą padarė Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (4,55 balo daugiau), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (3,16 balo) bei Transporto kompetencijų agentūra (2,68 balo).

Tuo metu žemiausiais pažangumo balais įvertintas Lietuvos bioetikos komitetas (4,79 balo), Žuvininkystės tarnyba (4,5 balo), Policijos departamentas (3,46 balo) bei Aplinkos apsaugos agentūra (3,39 balo).

Pasak I. Valeškaitės, mažiau nei 5,5 balo pernai gavo septynios institucijos: „Tikimės, kad ateityje jų neliks visai“.

Viceministrė pažymėjo, kad didžiausią pažangą institucijos padarė taikydamos poveikio priemones, tačiau vis dar išlieka nepakankami rodikliai strateginio planavimo srityje.

„Tai reiškia, kad šiek tiek esame susitvarkę tokiose kategorijose, kur darbuotis yra lengviau, bet kai kalbame apie strateginius pokyčius, ten vis dar nesulaukiame pokyčio, kokio norėtume“, – teigė I. Valeškaitė.

Pasak I. Valeškaitės, 49 proc. verslo priežiūros institucijų nestebi savo srities pažangos, 53 proc. nematuoja verslui tenkančių patikrinimų naštos bei nevertina, kiek laiko ir išteklių reikėjo skirti patikrinimui.  

Viceministrės teigimu, 53 proc. institucijų savo veiklą vertina pagal nustatytų pažeidimų skaičių, o tai yra bloga praktika.

„Jeigu institucijos pagrindinis veiklos rodiklis yra paskirtų baudų ar atliktų patikrinimų skaičius, tada jos tiesiog aklai eina ir stengiasi įgyvendinti tokią savo misiją atlikti daugiau patikrinimų arba skirti daugių baudų, o negalvoja apie tai, kokią jos misiją iš tikrųjų atlieka“, – teigė viceministrė.  

Jos teigimu, 87 proc. institucijų rizikos vertinimas neparemtas statistinių duomenų analize, o 40 proc. institucijų skundų nagrinėjimo procesas vis dar reikalauja tobulėjimo.

„Pavyzdžiui, galvojama, kad gaisrų prevencijai didesnės rizikos objektas yra didelis prekybos centras dėl to, kad ten daug lankytojų, o ne daugiabutis namas. Tačiau neįvertinama statistika, kiek dažniau gaisrai kyla būtent daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose namuose, o ne prekybos centruose“, – teigė I. Valeškaitė.

„Būtina įtraukti rizikos vertinimą, kad neplaninis patikrinimas būtų inicijuojamas tik tada, kai rizika yra didžiausia, o esant vidutinei ar mažai rizikai būtų imamasi kitų prevencijos priemonių“, – pridūrė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimas rodo, kad tik pusė priežiūros institucijų tinkamai matuoja tikslų efektyvumą, tik kas antra vertina, kokią patikrinimų naštą sukelia verslui, 60 proc. pasitelkia verslininkų nuomonę.

Ministerijos teigimu, vis dar nepakankamai vertinamas rizikingumas – 43 proc. institucijų didžiąją dalį patikrinimų atlieka rizikingiausiuose verslo sektoriuose, rizikos vertinimas nepakankamai pagrįstas statistiniais duomenimis, 37 proc. priežiūros institucijų nereglamentuota maksimali patikrinimų trukmė.

Lūkestis – ne kontroliuoti, o konsultuoti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, verslą prižiūrinčių institucijų veikla neretai priklauso nuo jų regioninių padalinių ir juose dirbančių pareigūnų.

„Viename regione institucija arba insprektoriai yra labai geranoriški, padeda verslui, atliepia jo lūkesčius arba į pažeidimus reaguoja supratingai, bet tuo pačiu kitoje institucijoe praktika gali būtų visiškai skirtinga“, – teigė A. Romanovskis.

„Pastebime, kad tos institucijos, kurios nuėjo centralizavimo būdu, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija, ten verslo kokybė ir pasitenkinimas yra gerokai aukštesnis negu tose, kurios regionuose vis dar funkcionuoja pakankamai savarankiškai regionuose“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis teigė taip pat pastebintis „užsisėdėjimo“ fenomeną, kai atliekami pakartotiniai mažareikšmių pažeidimų patikrinimai, be to, atkreipė dėmesį į institucijų sistemų sutrikimus.

„Mes turime lūkestį, kad kiekviena institucija pirmiausia turės pirmą užduotį ne kontroliuoti, o konsultuoti – patarti, padėti kaip išspręsti problemas ir tik jei iš tikrųjų yra kažkokie sisteminiai blogi dalykai, juos užkardyti“, – teigė A. Romanovskis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 45 verslo priežiūros institucijos, kuriose dirba beveik 6,5 tūkst. specialistų. Veiklos priežiūrai institucijų skiriami asignavimai per metus siekia 33 mln. eurų.

Sausio 30 dieną Komisija, atlikusi bendrovės veiklos stebėseną, nustatė, kad „Stokeris“ internetu platina 523 radijo ir televizijos programas, tarp jų – pornografinio pobūdžio turinį bei rusiškas televizijos programas, kurių laisvas priėmimas Lietuvoje yra sustabdytas.

Kaip nurodo komisija, bendrovė pažeidė Lietuvos teisės aktų nustatytą draudimą retransliuoti ar platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtas, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas bei finansuojamas radijo, televizijos programas ar atskiras programas.

Už pažeidimus įmonei skirta 600 eurų bauda.

Komisija taip pat išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir nustatė, kad pažeidėjas V. M. pakartotinai vertėsi nelicencijuojama veikla bei teikė televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete paslaugas apie tai nepranešęs LRTK.

„Anksčiau jis jau buvo baustas, bei įspėtas apie administracinę atsakomybę už pakartotinį nusižengimą“, – rašoma Komisijos pranešime.

Tačiau šių metų sausį vėl buvo nustatyta, kad V. M. ir toliau vykdo neteisėtą veiklą  – platina apie 1880 televizijos programų tarp kurių ir rusiškos televizijos programos, kurių laisvas priėmimas Lietuvoje yra sustabdytas.

Šiam pažeidėjui taip pat skirta 600 eurų bauda.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, LRTK jau stabdė devynių rusiškų programų retransliacijas, taip pat sustabdė 32 televizijos programų, susijusių su valstybine Rusijos bendrovės „Gazprom-Media“, platinimą, 92 interneto svetainių, skelbiančių Kremliaus propagandinį turinį, veiklą.

Komisija rekomendavo retransliavimo paslaugas Lietuvoje teikiantiems telekomunikacijų operatoriams vietoje šių programų įtraukti į savo paslaugų sąrašą ukrainietiškas televizijos programas bei retransliuoti daugiau nepriklausomos žiniasklaidos televizijos programų rusų kalba Lietuvoje.

Jį pakeis iš komisijos atleistą komunikacijos specialistą Aurelijų Zyką. Kiek ilgiau nei metus LRKT dirbęs A. Zykas paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje.

Už šias permainas ketvirtadienį balsavo 120 Seimo narių, vienas susilaikė.

A. Filatovė anksčiau teigė 20 metų dirbanti audiovizualiniame sektoriuje, pastaruosius porą metų daugiausia dėmesio skyrė kovai su piratavimu šioje srityje.

Ji yra baigusi Vilniaus kolegiją ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, studijavo reklamos bei verslo vadybą ir administravimą, iki šių metų gegužės dirbo viešosios įstaigos „Kino pavasaris“, bendrovės „Europos kinas“ vadove, anksčiau yra koordinavusi Europos Komisijos programą „MEDIA 2007“ Lietuvoje.

2019 metais A. Filatovė kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kaip A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ narė.

Radijo ir televizijos komisija yra Seimui atskaitinga institucija, reguliuojanti ir prižiūrinti Lietuvoje veikiančių transliuotojų ir retransliuotojų veiklą.

Komisiją sudaro 11 narių: du narius skiria prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija.

Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Kaip pranešė LRTK, sprendimas priimtas dėl Jungtinių Valstijų taikomų sankcijų bendrovei „Gazprombank“ ir pozicijos, jog šių programų retransliavimas ar platinimas internete „neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų“.

Rusijai vasario 24-ąją pradėjus karą prieš Ukrainą, tą pačią dieną JAV Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) pritaikė finansines sankcijas „Gazprombank“. Minėtai bendrovei priklauso Rusijoje įsikūrusi dukterinė įmonė „Gazprom-Media“, kontroliuojanti 32 televizijos programas, retransliuojamas ar platinamas ir Lietuvoje.

„Todėl sudarant sutartis dėl programų platinimo ir vykdant mokėjimus bei kitus sandorius, susijusius su televizijos programų platinimu, Lietuvoje veikiantys televizijos programų retransliuotojai ar platintojai internete, tiesiogiai ar netiesiogiai rizikuoja pažeisti OFAC sankcijas“, – teigia LRTK.

Be to, LRTK teigimu, televizijos programų, kurių savininkams taikomos OFAC sankcijos, retransliavimas ar platinimas internete neatitinka Lietuvos nacionalinių saugumo interesų.

LRTK nurodo, kad sustabdytos šios programos: „Avto Plius“, „BOKS TV“, „HDL“, „INDIYSKOYE KINO“, „KINOKOMEDIYA“, „KINOMIKS“ „KINOSERIYA“, „Kukhnya TV“, „KVN TV“, „Kto yest kto“, „La Minor TV“, „KHL TV channel“, „M-1 Global“, „Muzhskoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Nostalgiya“, „NTV Mir“, „NTV Pravo“, „NTV Serial“, „NTV Stilj“, „Piatnica“, „Piatnica InternationaL“, „RODNOYE KINO“, „Russkaya Noch“, „TB-3“, „THT“, „THT Comedy“, „THT International“, „THT Music“, „ZEE TV“, „Zhivi!“, „Malysh-TV“.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje LRTK dėl šiurkščių pažeidimų jau sustabdė „MIR24“, „RBK-TV“, „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“, Pirmasis Baltijos Kanalas Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ priėmimą Lietuvoje. Komisija taip pat įspėjo „Google“, taikyti geografinį blokavimą Lietuvoje uždraustų televizijų programėlėms šios technologijų milžinės internetinėje parduotuvėje „Google Play Store“.

Siekiant apriboti propagandos ir dezinformacijos skelbimą, Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijos uždraustos visoje Europos Sąjungoje.

Kartu siūloma tikslinti nuostatas dėl komisijos narių nešališkumo. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas  numato, kad LRTK pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, kuri gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto  Juozapaičio pateiktame projekte numatoma, kad komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais. Komisijos nariu negalėtų būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo santykiais yra susiję su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais, eina pareigas komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose arba yra šių subjektų dalyviai.

Tikimasi, kad įstatymo pataisos užtikrins skaidresnę LRTK veiklą, didins verslo subjektų pasitikėjimą jos nariais, jų nešališkumu, priimamų sprendimų teisingumu ir teisėtumu. Be to, manoma, kad patiems komisijos nariams bus paprasčiau įvertinti kylančias rizikas dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, nešališkumo, skaidrumo užtikrinimo.

Antradienį įstatymo pataisų projektui po pateikimo pritarė 97, vienas balsavo prieš, susilaikė 17 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Kultūros komitetas. Projektą Seimo posėdyje planuojama svarstyti balandžio 26 d.

Komisija nustatė, kad „Google“ internetinėje parduotuvėje „Google Play Store“ yra mažiausiai 38 Rusijos programėlės, su kurių pagalba galima žiūrėti propagandines televizijos programas. Tarp jų yra dėl karo ir tautinės neapykantos kurstymo bei tendencingos dezinformacijos skleidimo Lietuvoje retransliuoti uždraustos rusiškos programos.

Be to, ten yra ir propagandinės televizijos programa RT, uždrausta Europos Sąjungos mastu.

Tokiu būdu šios programėlės Lietuvos vartotojams bus nepasiekiamos ir tai prisidėtų prie efektyvesnės dezinformacijos prevencijos.

„Atsižvelgdama į tai, LRTK kreipėsi į Google prašydama šioms programėlėms taikyti geografinį blokavimą Lietuvos teritorijoje. Tokiu būdu šios programėlės Lietuvos vartotojams bus nepasiekiamos ir tai prisidėtų prie efektyvesnės dezinformacijos prevencijos“, – teigia komisija.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje LRTK dėl grubių pažeidimų sustabdė „MIR24“, „RBK-TV“, „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“, Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ priėmimą Lietuvoje.

Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijos uždraustos visoje Europos Sąjungoje.

Kaip pranešė komisija, bauda skirta už pažeidimus laidose „Įdomu gyventi“, transliuotose šių metų sausio 6 dieną ir vasario 4 dieną.

„Atlikus minėtų programų stebėseną akivaizdžiai matyti, kad programos „Spindulys“ dalyvis Vaidas Lekstutis Žemaitis stengiasi informaciją pateikti taip, kad būtų formuojama palanki nuomonė Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą“, – teigiama pranešime.

Pasak komisijos, laidoje akcentuota, kad Lietuvoje vyksta informacinės sklaidos stabdymas, menkinama ir niekingai atsiliepiama apie Sausio 13-osios įvykius.

Taip pat šališkai atsiliepiama apie įvykius Donbase ir Luhanske, iš esmės kvestionuojant Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, pateisinant Rusijos karinę agresiją minėtose srityse.

„Klausytojams sudaromas įspūdis, jog kariniame konflikte su Rusijos Federacija Ukraina yra agresorė, kuri kryptingai naudoja karinius veiksmus prieš civilius gyventojus. Aptarinėjant Lietuvos užsienio politiką, netiesiogiai siūloma plėtoti ekonominius santykius su Rusija ir Baltarusija, neatsižvelgiant į minėtų valstybių vykdomus žmogaus teisių ir kitus pažeidimus bei joms paskelbtas sankcijas“, – sakoma komisijos pranešime.

Tuo pačiu pabrėžiamas Lietuvos priklausomumas kitų valstybių atžvilgiu bei savarankiškumo stoka. NATO šalių vyriausybių užsienio politika ir veiksmai pateikiami kaip galimai kurstantys karą ir nesantaiką Rytų Europoje.

Nustačiusi pažeidimus, komisija kreipėsi į radijo stotį valdančią bendrovę „Plunsta“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl paskleistos informacijos.

Bendrovės paaiškinime buvo nurodyta, kad ne bendrovė, o programos dalyviai patys atsako už išsakytas mintis, taip pat buvo reiškiamas nepasitenkinimas komisijos daromu spaudimu žodžio laisvei.

Komisija su tokiais bendrovės paaiškinimais nesutiko, nes, pasak jos, įstatymais garantuojama žodžio laisvė nėra absoliuti. Žodžio laisvė gali būti ribojama siekiant užtikrinti informacinį saugumą bei siekiant apsaugoti visuomenę nuo draudžiamos informacijos.

„Atsižvelgiant į laidose „Įdomu gyventi“ paskleistą informaciją, galima teigti, kad jose išsakyti teiginiai yra selektyvūs, šališki, tyčia nuslepiantys dalį informacijos ar jos šaltinius, o pats turinys priskiriamas pilkosios prokremliškosios propagandos tipui – sąmoningai klaidintis ir yra žalingas Lietuvos piliečiams“, – teigia komisija.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nustačiusi grubius tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimus, grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią skleidžiamą informaciją, karo ir tautinės neapykantos kurstymą, tendencingos dezinformacijos skleidimą 2022 m. vasario 25 d. neeiliniame posėdyje LRTK sustabdė šešių rusų kalba retransliuojamų televizijos programų – „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“, „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“  priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Siekdama kovoti su dezinformacija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija informavo kitas Europos Sąjungos nepriklausomas audiovizualinį sektorių reguliuojančias institucijas, ragindama sekti Lietuvos pavyzdžiu, bei  kreiptis į didžiausią vaizdo dalijimosi platformą dėl dezinformacinio turinio pašalinimo.